Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui P. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo dalyje dėl E. J. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) E. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 eurų bauda dėl to, kad 2022 m. gruodžio 21 d. 08.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 16, 165 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. J. skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą pašalinant atsakomybę už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, nes tokio nusižengimo nepadarė, ir grąžinti bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas ne įrodant nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, o nepagrįstai darant prielaidą, kad paties policijos pareigūno surinkta vaizdinė medžiaga yra nepakankama įrodyti pažeidimo nebuvimą. Bylos žodinio nagrinėjimo metu paaiškino, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui sustoti prieš šviesoforo „Stop“ liniją paprastai (ne staigiai stabdant) negalėjo. Ši aplinkybė yra pakankama netaikyti ANK 417 straipsnio 4 dalies, nes remiantis KET 166 punktu, vairuotojui, kuris užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Jei vairuotojas priimtų sprendimą stabdyti įsižiebus geltonam šviesoforo signalui ir autotransporto priemonės sustabdymui iki šviesoforo „Stop“ linijos reiktų staigiai stabdyti, tai leidžiama važiuoti toliau. Nutarimas priimtas neatsižvelgus į šią taisyklę, pareigūno pateikti argumentai neatitinka KET ir faktinių aplinkybių, nutarime minimas išsireiškimas „techniškai saugiai sustabdyti“ nėra KET naudojamo išsireiškimo „staigiai sustoti“ atitikmuo. Taip pat nutarime minimas mirksintis žalias signalas nėra susijęs su KET 166 punkto taisyklės stabdymo pradžios atskaita. Išsireiškimas „staigiai stabdyti“ nėra apibrėžtas KET, tačiau yra randamas mokomojoje vairavimo medžiagoje: „Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai“, „Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo“, „Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį“, „Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys“.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad remdamasis policijos pateikta vaizdine medžiaga ir faktine vietos apžiūra bei vietos nuotrauka nustatė, kad nuo momento, kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas, iki momento, kai automobilio priekiniai ratai privažiavo šviesoforo „Stop“ liniją, trukmė vaizdinėje medžiagoje atitinka 20 vaizdo kadrų, o esant faktinei vaizdo įrašo kadrų dažniui 50 kadrų per sekundę (50fps), tai atitinka 0,4 sek. laiko trukmę. „Stop“ linijos buvimo vieta pareiškėjo tyrime yra pagrįsta faktiniu atstumo matavimu nuo realaus stulpo, labai panašaus stulpo matomo filmuotoje vaizdinėje medžiagoje. Apskaičiuota trukmė – 0,4 sek. yra lygi arba mažesnė nei vidutinio vairuotojo reakcijos laikas – 0,4–0,6 sek. Tai įrodo, kad sureaguoti ir sustabdyti automobilį važiuojantį 50 km/val. greičiu per tokį laiką pareiškėjas negalėjo, nes sustojimui reikalingas papildomas laikas prie reakcijos laiko. Remiantis įvairiais tyrimais lengvojo automobilio (lengvesnio nei 3,5 t) avarinis sustojimas važiuojant sausa kelio danga, pradedant stabdymą važiuojant 50 km/val. greičiu, užtrunka nuo 1,5 sek. iki 2,8 sek. (trukmė ir stabdymo kelias varijuoja atsižvelgiant į automobilio bendrąjį svorį, padangų sukibimą su kelio danga, stabdžių efektyvumą, ABS ir kitų stabdymo sistemų pagalbos buvimą/nebuvimą). Vaizdinė medžiaga daryta tamsiu paros metu, nenurodant tikslaus laiko, iš nenustatytos vietos, esant šlapiai ir blizgiai kelio dangai, nenurodytu priartinimo žingsniu (zoom) ir „kampu“, netinkamu tiksliai vertinti reikšmingų žymų ir/ar objektų atstumus. Remiantis pateikta medžiaga negalima tiksliai nustatyti kokiu atstumu nuo „Stop“ linijos buvo automobilis įsižiebus geltonam šviesoforo signalui, kuriuo metu automobilis užvažiavo ant „Stop“ linijos ir kur yra pati „Stop“ linija. Jei 2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolą surašęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistas A. B. rėmėsi ne vaizdo medžiaga, o savo atmintimi ir vizualiniu įvertinimu bei buvo toje pačioje vietoje, iš kurios buvo fiksuojamas vaizdo įrašas, tai „Stop“ linijos galėjo nepamatyti ir jis (b. l. 13–15).

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta 2022 m. gruodžio 21 d., po to kai policijos pareigūnas, neviešo patruliavimo metu, užfiksavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojantį pro draudžiamą (geltonos spalvos) šviesoforo signalą. Administracinių nusižengimų registre įvedus minėtą valstybinį numerį, automatiškai iš Kelių transporto priemonių registro buvo gauti duomenys, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. J. Minėtas automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas ir išsiųstas transporto priemonės savininkui. Administracinio nusižengimo faktą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad mirksi žalias šviesoforo signalas ir jam baigus mirksėti užsidega geltonas šviesoforo signalas, pro kurį pareiškėjas ir pravažiuoja. Vaizdo įraše matyti, kad eisme dalyvaujančių transporto priemonių greičiai nėra dideli, todėl pareiškėjas turėjo visas realias galimybes laiku sustoti dar prieš šviesoforą. Nusižengimo faktą patvirtina ir pareigūnas, nes priėmė sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

KET pagrindu galima padaryti išvadas, kad pareiškėjas, turėdamas ne vienų metų vairavimo patirtį, suvokia eismo veikimo principus ir tvarką, t. y. kokiu principu veikia šviesoforai. Pareiškėjas važiuodamas gatvėje ir būdamas atsakingu ir atidžiu, turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos reguliuojamos šviesoforu, bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kas vairuotojus įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti ir stoti prie „Stop“ linijos ar šviesoforo, nes po mirksinčios žalios spalvos persijungia geltonos ir po to raudonos spalvų signalai. Atitinkamai pareiškėjas būdamas atsakingu ir dėmesingu eismo dalyviu turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Vaizdo įrašas parodo, kad pareiškėjas akivaizdžiai važiuoja pro draudžiamą šviesoforo signalą, greitis matyti, kad nėra didelis (juda tokiu pat greičiu, kaip ir kitas transportas), todėl turėjo realią galimybę saugiai sustoti prie „Stop“ linijos ar šviesoforo ir nestabdant staigiai. Šios reguliuojamos sankryžos, pro kurią važiavo pareiškėjas, specifika yra tokia, jog žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti, ir po to užsidega draudžiamasis geltonas signalas. Tokiu būdu pareiškėjas jau negalėjo įvažiuoti į sankryžą, nes apie privalomumą stabdyti iš anksto įspėjo žalias mirksintis signalas. Jei žalias signalas persijungtų staiga, be įspėjamojo mirksėjimo signalo, tada pareiškėjas negalėtų staigiai stabdyti savo transporto priemonės, o galėtų tęsti judėjimą įvažiuodamas į sankryžą. Be kita ko, esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai jam yra būtinumas staigiai stabdyti. Tačiau šioje byloje nusižengimas padarytas sankryžoje, kurioje dega žalias mirksintis signalas, kuris informuoja iš anksto, kad jo laikas baigiasi ir šviesoforo signalas netrukus pasikeis, todėl pareiškėjas ne staiga, o iš anksto buvo įspėtas ir tyčia įvažiavo į sankryžą, nes norėjo dar degant geltonam šviesoforo signalui pravažiuoti sankryžą. Tokio veiksmo jis negalėjo atlikti, nes nėra būtinosios sąlygos – staigumo, t. y. signalas pasikeitė ne netikėtai ir staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas pagal loginę seką, važiuodama link sankryžos, turėjo iš anksto žinoti, kad signalas pasikeis, turi iš anksto įvertinti, ar gali įvažiuoti į sankryžą. Be visų aukščiau paminėtų aplinkybių svarbu vertinti ir byloje esantį vaizdo įrašą. Peržiūrint byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui pareiškėjo vairuojamas automobilis judėjo eisme ir dar nebuvo privažiavęs sankryžos bei „Stop“ linijos ir šviesoforo. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui pareiškėjas taip pat dar nebuvo visiškai priartėjęs prie sankryžos. Pareiškėjas turėjo ir privalėjo matyti mirksintį žalią šviesoforo signalą likus keliolikai metrų iki šviesoforo. Esant tokiai situacijai, jis privalėjo pradėti stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau to nedarė ir kirto sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų eismo saugumui. Pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo techninės galimybės nekeldamas pavojaus sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, šiuo atveju nėra. Vaizdo įraše matyti, kad kelyje nebuvo jokių automobilių spūsčių ar kliūčių – tiek ta eismo juosta, kuria judėjo pareiškėjas, tiek ir kitos eismo juostose judėjo eismas, taigi jam tikrai buvo visos sąlygos saugiai sustoti. Pareiškėjui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi, jis matydamas, jog kelio danga yra sausa ir atsižvelgdamas į eismo intensyvumą turėjo pasirinkti tokį vairavimo greitį, jog esant būtinybei galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti. Be to, KET imperatyviai nenustato, kad transporto priemonė privalo būti vairuojama maksimaliu leistinu greičiu, atvirkščiai KET 127 punktas nustato, kad „Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ (b. l. 23–25).

Pareiškėjas E. J. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad skundžia nutarimą dalyje dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir teismo prašo pakeisti nutarimą, panaikinant aplinkybę, kad jis padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Pripažįsta, kad tuo metu vairavo su pasibaigusiu vairuotojo pažymėjimu, šioje dalyje nutarimo neskundžia. 2022 m. gruodžio 21 d. apie 8 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į darbą, eismas toje atkarpoje buvo intensyvus. Kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas, stabdydamas galėjo sustoti, tačiau pagal KET leidžiama nestoti tada, kai reikia staigiai stabdyti, todėl jis nestabdė ir pervažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Pagal KET 166 punktą turėjo teisę atlikti tokį manevrą. Tokiu elgesiu kelių eismo saugumui nepakenkė, kitiems eismo dalyviams nepagarbos neparodė.

Žalią mirksintį šviesoforo signalą pamatė važiuodamas apytiksliai 50 km/val. greičiu, tuo metu, kai šviesoforo signalas pradėjo mirksėti, iki sankryžos buvo likę apie 30 m., gal 20–10 m. Važiuodamas matė, kad mirksi žalias šviesoforo signalas, tačiau jis buvo tik pradėjęs mirksėti. Pamatęs žalią mirksintį šviesoforo signalą, nestabdė, tik atleido greičio pedalą, greitis nežymiai sumažėjo. Šviesoforo veikimo principas jam buvo žinomas, tačiau kiek laiko mirksi žalias šviesoforo signalas, neįsidėmėjo. Geltonas šviesoforo signalas užsidegė likus keliems metrams iki „Stop“ linijos, automobiliui dar nekirtus „Stop“ linijos. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui priėmė sprendimą automobilio nestabdyti, nes norint sustoti būtų tekę staigiai stabdyti. Tuo metu automobilių buvo ir prieš jį, ir už jo, taip pat jų buvo gretimose juostose. Nepastebėjo ar už jo kas nors važiavo tuo pačiu šviesoforo ciklu kaip ir jis. Aplinkybės, kad per sankryžą pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, neginčija. Žino, jog geltonas šviesoforo signalas yra draudžiamas.

Jam policijos pareigūnai atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame jo automobilis užfiksuotas važiuojantis per aptariamą sankryžą. Pasinaudodamas programa, kuria vaizdo įrašą galima peržiūrėti pakadriui, įvertino, kad vaizdo medžiaga daryta kadrų dažniui 50 kadrų per sekundę greičiu, nuo to kadro, kai užsidega geltonas šviesoforo signalas, iki tol, kol jo automobilis priartėja iki to stulpo, prie kurio yra „Stop“ linija, praeina 20 vaizdo kadrų. Matyti, kad nuo geltono šviesoforo signalo užsidegimo iki jo automobilio priartėjimo iki stulpo, prie kurio yra „Stop“ juosta, praėjo 0,4 sek. Per šį laiką jis neturėjo galimybės sustabdyti. Buvo tamsu, nelijo, bet kelio danga buvo šlapia, tai matoma ir vaizdo medžiagoje. Automobilis, važiuojantis 50 km/val. greičiu, per 3 sek. (tiek, kiek laiko apytiksliai mirksi žalias šviesoforo signalas) nuvažiuoja apie 45 m. Važiuojant minėtu greičiu automobilio stabdymo kelias yra apie 25 m. Įvertinus tai, mano, kad nuo žalio šviesoforo sumirksėjimo pradžios ne staigiai stabdant sustabdyti automobilį turėjo galimybę, tačiau nesutinka, kad jis turėjo pradėti stabdyti tik pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, kadangi KET 166 punkte tai nėra nurodyta. Prievolė stabdyti ar mažinti greitį nurodyta kituose KET punktuose. Taip pat nesutinka su atsiliepime naudojama formuluote „nedidelis greitis“, kadangi nėra aišku, koks greitis yra nedidelis. Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, iš kur buvo fiksuojamas padarytas pažeidimas, kadangi www.maps.lt įvedus protokole nurodytas koordinates, rodo, kad jos yra prekybos centro „Maxima“ stogas. Nesutinka, kad vaizdo medžiagoje pateiktos ir administracinio nusižengimo protokole nurodytos koordinatės yra tos pačios. Pažeidimo padarymo vietos – (duomenys neskelbtini), neginčija, bet ginčija klaidingai nurodytas koordinates, taip pat nėra aišku kurioje vietoje buvo užfiksuotas pažeidimas. Mano, kad kaip nusižengimo padarymo vieta turėtų būti nurodytas tam tikros gatvės metras. Su kitomis protokole nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Nusižengimo užfiksavimo vieta svarbi dėl to, kad jei pažeidimą fiksuojantis asmuo stovėjo pakankamai toli nuo sankryžos, jis galėjo neįvertinti kokiu atstumu nuo „Stop“ linijos yra automobilis. Policijos pareigūnų jam pateiktas vaizdo įrašas nėra susiliejęs, bet nėra pakankamai geras įvertinti atstumus, atlikti skaičiavimus, kur yra „Stop“ linija, kokiu atstumu automobilis buvo iki sankryžos ir kokiu atstumu nuo sankryžos buvo nusižengimą fiksuojantis asmuo. Dėl šių aplinkybių, mano, jog pareigūnas negalėjo tinkamai įvertinti, ar jis galėjo sustabdyti automobilį staigiai nestabdydamas.

Institucijos atstovas P. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucija laikosi atsiliepime į skundą išsakytos pozicijos. Pareiškėjas tikrai turėjo galimybę sustoti, kadangi pats posėdžio metu paaiškino, jog per 3 sekundes, tai yra, per laiką, kurį mirksi žalias šviesoforo signalas, automobilis nuvažiuoja 45 m. ir per šį atstumą jis spėtų sustabdyti automobilį, taigi automobilį sustabdytų dar iki užsidegant geltonam šviesoforo signalui. Pagal administracinio nusižengimo byloje esančią vaizdo medžiagą matyti, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nuo tos vietos, kur automobilio ratas stovi ant kelio ženklinimo linijos, iki „Stop“ linijos yra nemažiau kaip 7–8 m. atstumas. Taigi pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, automobilis iki „Stop“ linijos buvo daugiau nei 50 m. atstumu. Tokiu atstumu būtų galima sustabdyti netgi sunkiasvorį automobilį.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas. Priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi visų administracinėje byloje esančių duomenų visuma. Pagrindinis įrodymas šioje byloje buvo vaizdo įrašas. Sprendimas, kad E. J. pažeidė KET 165 punkto reikalavimus, tai yra įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, buvo priimtas išanalizavus vaizdo įraše užfiksuotą šviesoforo padėtį ir transporto priemonės padėtį kelyje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui. Papildomai buvo pasinaudota viešai prieinamomis interneto svetainėmis, prie bylos buvo pridėta nuotrauka, sulyginta transporto priemonės padėtis kelyje užsidegus draudžiama šviesoforo signalui ir „Stop“ linijos padėtis kelyje. Padaryta išvada, kad geltonas šviesoforo signalas užsidegė automobiliui neprivažiavus „Stop“ linijos. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui atstumas iki sankryžos buvo pakankamas, kad vairuotojas galėtų saugiai sustabdyti transporto priemonę. Vairuotojas, artėdamas link sankryžos, iš anksto yra įspėjamas, kad užsidegs draudžiamas signalas – mirksintis žalias šviesoforo signalas įspėja vairuotojus, kad netrukus šviesoforo signalas pasikeis ir užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas. Vairuotojas, matydamas, kad jam artėjant link sankryžos mirksi žalias šviesoforo signalas, privalo imtis atitinkamų veiksmų – mažinti automobilio važiavimo greitį ir sustoti kaip tai numatoma KET. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio greitis nebuvo toks didelis, kad vairuotojas fiziškai neturėtų galimybės sustabdyti transporto priemonės. Automobilis judėjo bendru srautu, kiek pamena, už automobilio kitų transporto priemonių, kurioms jis būtų galėjęs sukelti pavojų staigiai stabdydamas, nebuvo. Pareiškėjas turėjo imtis veiksmų pamatęs, kad mirksi žalias šviesoforo signalas.

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad E. J. 2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 21 d. 08.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 16, 165 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 4 dalyje, ANK 424 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 8–10).

Skundžiamu nutarimu E. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 eurų bauda dėl to, kad 2022 m. gruodžio 21 d. 08.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 16, 165 punktus (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 1–3).

Skundu pareiškėjas ginčija nutarimą dalyje dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, todėl dėl E. J. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį ir su tuo susijusio KET 16 punkto, teismas nepasisako.

ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 1–3, 8–10) nustatyta, kad E. J. inkriminuotas KET 165 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, jog E. J., vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

KET 165 punktas numato, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Pagal KET 73.7. punktą geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 29 punkte numatyta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

Kaip matyti iš skundo turinio ir E. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėjas sutiko, kad pamačius žalią mirksintį šviesoforo signalą iki „Stop“ linijos buvo likę apie 30 m. (toks atstumas nustatytas įvertinus atstumą nuo pareiškėjo vietos teismo posėdžių salėje iki teismo kieme esančios transformatorinės), gal 20–10 m., pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, važiuojant 50 km/val. greičiu, ne staigiai stabdydamas galėjo sustabdyti automobilį, pareiškėjas taip pat neginčijo aplinkybių, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui iki „Stop“ linijos buvo likę apie 7–8 m., į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui, tačiau teigė, jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui sustoti prieš „Stop“ liniją galėjo tik staigiai stabdydamas, todėl, remiantis KET 166 punktu, jam buvo leidžiama važiuoti toliau, tuo tarpu KET 73.3 punktas nenumato pareigos stabdyti degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui.

Tuo tarpu Institucija laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas, tik pamatęs mirksintį žalią šviesoforo signalą, turėjo imtis atitinkamų veiksmų ir esant reikalui stabdyti vairuojamą automobilį, ir įvertinus tai, kad pamatęs žalią mirksintį šviesoforo signalą pareiškėjas iki „Stop“ linijos buvo nutolęs apie 50 m. atstumu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko sustabdyti transporto priemonę ne staigiai stabdant. Kadangi pareiškėjas užsidegus geltonam šviesoforo signalui iki „Stop“ linijos nebuvo privažiavęs, jos nebuvo kirtęs, baigti manevro neturėjo teisės, už jo kitų automobilių nebuvo, todėl pareiškėjas galėjo saugiai sustoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad važiuodamas 50 km/val. greičiu pamatė, jog mirksi žalias šviesoforo signalas, tuo metu iki sankryžos buvo likę apie 30 m., gal 20–10 m. Pamatęs mirksintį žalią šviesoforo signalą, atleido greičio pedalą, greitis nežymiai sumažėjo. Geltonas šviesoforo signalas užsidegė iki „Stop“ linijos likus keliems metrams, tuo metu jis jau neturėjo galimybės sustabdyti transporto priemonės ne staigiai stabdant. Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog geltonas šviesoforo signalas užsidegė automobiliui neprivažiavus „Stop“ linijos, automobilio greitis nebuvo didelis, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui pareiškėjas galėjo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę dar iki „Stop“ linijos. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nuo tos vietos, kur automobilio ratas stovi ant kelio ženklinimo linijos, iki „Stop“ linijos yra nemažesnis kaip 7–8 m. atstumas, todėl pareiškėjas, įvertinęs prieš užsidegant geltonam šviesoforo signalui degantį įspėjamąjį mirksintį žalią šviesoforo signalą, turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ne staigiai stabdydamas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, jog filmuojamoje sankryžoje (vaizdo įrašo pirmąsias dvi sekundes) dega mirksintis žalias šviesoforo signalas, po kurio (antrąją vaizdo įrašo sekundę) užsidegus geltonam šviesoforo signalui netrukus antrąja eismo juosta į sankryžą nestabdydamas įvažiuoja automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Matyti, kad kitas, už pareiškėjo vairuojamo automobilio, važiavęs automobilis, prie sankryžos priartėjo dar po kelių (apytiksliai trijų) sekundžių ir sustojo. Vaizdo įrašas yra pakankamai geros kokybės įvykio aplinkybių nustatymui, tuo tarpu neviešo patruliavimo metu užfiksuoto vaizdo įrašo darymo vieta esminės reikšmės įvykio aplinkybių nustatymui neturi.

Įvertinus byloje esančią įrodymų visumą, pareiškėjo versija, jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui jis turėjo teisę pabaigti manevrą, kaip to reikalauja KET 166 punktas, kadangi susidariusioje situacijoje jis būtų galėjęs sustoti tik staigiai stabdydamas, atmestina kaip nepagrįsta. Vaizdo įraše matyti, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui pareiškėjo vairuojamas automobilis dar nebuvo kirtęs „Stop“ linijos. Taigi teigti, kad pareiškėjas turėjo teisę baigti manevrą, nėra pagrindo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad geltonas šviesoforo signalas jau degė, tačiau E. J. į sankryžą įvažiavo nei kiek nestabdydamas. Be to, iš vaizdo įrašo nustatyta, kad už pareiškėjo kitas automobilis važiavo gana dideliu atstumu, prie sankryžos jis priartėjo po maždaug 3 sekundžių bei sustojo prie sankryžos, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad joks pavojus, pareiškėjui sustojus prie „Stop“ linijos, nebūtų kilęs.

Sutiktina su pareiškėju, kad mirksintis žalias šviesoforo signalas leidžia eismą, paminėtame KET 73.3 punkte įsakmiai nenurodyta, kad mirksint žaliam šviesoforo signalui reikia stabdyti, visgi mirksintis žalias šviesoforo signalas įspėja, kad tuoj užsidegs eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas. Taigi, transporto priemonės vairuotojas privalo įvertinti susidariusią situaciją ir tai, ar galės laiku atlikti atitinkamą manevrą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas, artėdamas prie šviesoforo ir „Stop“ linijos, pamatė, jog leistinas žalios spalvos šviesoforo signalas mirksi ir atitinkamai tuoj užsidegs draudžiantis eismą geltonas šviesoforo signalas, patvirtina, jog pareiškėjas E. J. privalėjo imtis priemonių savalaikiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas, kaip patyręs vairuotojas, turėjo suprasti ir įvertinti, kad mirksintis žalias šviesoforo signalas keisis į draudžiantį važiuoti geltoną šviesoforo signalą bei tai įvertinęs pradėti stabdyti transporto priemonę. Nors pareiškėjas negalėjo nurodyti tikslaus atstumo, kiek merų buvo likę iki „Stop“ linijos, kai užsidegė žalias mirksintis šviesoforo signalas, tačiau teigė, kad galėjo būti apie 30 m., gal 20 m., tačiau taip pat sutiko, kad važiuojant 50 km/val. greičiu per 3 sek. stabdymo kelias būtų apie 25 m., taigi pareiškėjui buvo pakankamai laiko ir atstumo saugiai sustabdyti transporto priemonę iki „Stop“ linijos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai, jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui jis buvo priverstas staigiai stabdyti, neatitinka tikrovės. Be kita ko, pats pareiškėjas sutiko, jog jei būtų savalaikiai ėmęsis veiksmų ir pradėjęs stabdyti, automobilį galėjo saugiai sustabdyti. Be to, KET 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodoma KET 166 punkte numatyta taisyklė bet kokiu atveju nepaneigia vairuotojo pareigos sustoti užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui.

Teismo vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog E. J. transporto priemonę sustabdyti galėjo tik staigiai stabdydamas, kadangi pats pareiškėjas patvirtino, kad prieš įvažiuodamas į sankryžą matė tiek mirksintį žalią, tiek po jo užsidegusį geltoną šviesoforo signalą, pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui iki „Stop“ linijos buvo likę apie 30 m., užsidegus geltonam šviesoforo signalui iki „Stop“ linijos buvo likę apie 7 m., važiavo leistinu greičiu, kita transporto priemonė už pareiškėjo vairuojamo automobilio važiavo pakankamai dideliu atstumu. Nors pareiškėjas nurodė, jog tuo metu kelio danga buvo šlapia ir tai patvirtina vaizdo medžiaga, visgi pareiškėjui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi, pareiškėjas, matydamas, jog kelio danga yra šlapia, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, jog esant būtinybei galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Teismo posėdžio metu E. J. ginčijo administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo vietos koordinates ir paaiškino, jog jam www.maps.lt įvedus administracinio nusižengimo protokole nurodytas koordinates, paaiškėjo, jog toje vietoje yra parduotuvė „Maxima“, todėl jam yra neaišku, kur buvo fiksuotas padarytas nusižengimas.

Iš 2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-49697-2022 matyti, kad protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini). Taigi protokole nurodytas ir administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas, ir koordinatės.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė.

Taigi administracinio nusižengimo protokole nusižengimo padarymo vieta gali būti nurodoma ir vien tik koordinatėmis, ir kitais duomenimis. Kaip jau minėta, šiuo atveju 2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), ir pateiktos nusižengimo padarymo vietos koordinatės. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas koordinates patikrinus viešai prieinamame internetiniame tinklalapyje http://maps.lt/map/, matyti, jog jos atitinka adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastatą, šalia kurio gretimas pastatas yra adresu (duomenys neskelbtini) bei ties šiais pastatais (duomenys neskelbtini) gatvėje matoma šviesoforu reguliuojama sankryža. Matyti, kad administracinio nusižengimo protokole koordinatėmis ir adresu nurodyta iš esmės ta pati vieta. Pareiškėjas neginčijo, jog automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo jis, paaiškino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš pareiškėjo paaiškinimų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ir teismo posėdyje matyti, kad jam nusižengimo padarymo vieta buvo aiški. Teismo vertinimu 2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas, jame nurodyta pakankamai aiški administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), o vietos koordinatės šiuo atveju nurodytos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą administracinio nusižengimo byloje, administracinio nusižengimo byloje esančias fotonuotraukas, vaizdo įrašą, liudytojo parodymus, pareiškėjo skundo argumentus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, o skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl E. J. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Teismas daro išvadą, kad Institucija iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. E. J. atlikti veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl E. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo. Administracinė nuobauda E. J. tinkamai individualizuota, paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti E. J. skundą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl E. J. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.