- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-751-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00991-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. P., E. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų ir planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Juknevičius
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-751-730/2015
2015 m. gegužės 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. P. ir E. P. atstovo advokato Gedimino Juknevičiaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir R. P. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų ir planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-10-30 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-234 „Dėl 2004-09-08 sutarties „Dėl valstybinės žemės nuomos“ N25/2004-92 nutraukimo“ pripažinimo negaliojančiu nuo jos priėmimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-10-30 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-234 „Dėl 2004-09-08 sutarties „Dėl valstybinės žemės nuomos“ N25/2004-92 nutraukimo“ nuo jo priėmimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius su ieškovais E. P. ir R. P. nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį be teisinio pagrindo ir pažeisdamas sutarties nutraukimo tvarką. Nurodė, kad ieškovai E. P. ir R. P. iki šiol turi statinių nuomojamame žemės sklype, t. y. tvorą ir kiemo aikštelę, kurie įregistruoti viešajame registre, išskyrus rampą, kuri yra nugriauta, moka žemės nuomos mokestį, todėl nebuvo jokio pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, pateikęs pranešimą apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, nenutraukė sutarties pranešime nurodytu terminu, sutartį nutraukė vėliau, tačiau pakartotinai apie tai neįspėjo ir tokiu būdu pažeidė sutarties nutraukimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-23 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų E. P. ir R. P. po 7,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų argumentai, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, 2013-10-30 priimdamas įsakymą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, privalėjo pakartotinai iš anksto įstatymo nustatytais terminais pranešti apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, nepagrįsti, nes teismas vertina pakankamu 2013-06-12 pranešimą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Aplinkybė, kad žemės nuomos sutartis nutraukta vėliau, nei nurodyta pranešime, nepažeidžia žemės nuomininkų – ieškovų E. P. ir R. P. teisių ir teisėtų interesų CK 6.564 str. 2 d. nurodytais terminais būti informuotiems apie žemės nuomos sutarties nutraukimą ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius šių terminų nepažeidė. Nustatyta neginčijama faktinė aplinkybė, kad ieškovai E. P. ir R. P. pastato, kuriam naudoti pagal 2004-05-08 valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neturi, pastatas parduotas, rekonstruotas, pastato statybos leidimas ginčijamas teisme. Žemės sklype likę ieškovams E. P. ir R. P. priklausantys pagrindinio pastato kiti statiniai – tvora ir aikštelė, yra pagrindinį pastatą aptarnaujantys statiniai, t. y. pagrindinio statinio priklausiniai. Ieškovų deklaruojami pamatai ginčo žemės sklype nelaikytini pagrindinio statinio požymius turinčiu objektu, be to, jie nėra viešojo registro objektas. Teismas įvertino ir tai, kad ginčo žemės sklypas susijęs su pagrindinio pastato – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų interesais, kurie laikytini prioritetiniais prieš ieškovų E. P. ir R. P. interesus, kai ginčo žemės sklype jiems nuosavybės teise priklauso tik tvora ir kiemo aikštelė, kurių naudojimas gali būti realizuotas per servituto institutą, todėl padarė išvadą, jog pagrindo naikinti įsakymą nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovai prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas:
Sprendime nurodyti motyvai dėl Įsakymo priėmimo bei atitinkamai Sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo yra susiję su CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, suteikiančiu teisę nutraukti žemės nuomos sutartį, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o sutartis dėl valstybinės žemės nuomos 2013-10-30 įsakymu buvo nutraukta vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atsakovas nepagrindė savo teisės nutraukti sutartį dėl valstybinės žemės nuomos vienašališkai CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinu pagrindu, šią savo teisę išimtinai grįsdamas tik žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, nustatytu CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsakovas, nutraukdamas sutartį dėl valstybinės žemės nuomos, pažeidė CK 6.564 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas šiurkščiai pažeidžiant proceso teisės normas – teisėja Diana Vercinskė, nagrinėdama bylą, buvo šališka, dėl ko buvo pažeista ieškovų teisė į nešališką teismą, kas reiškia, jog, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priimtas sprendimas turi būti panaikintas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir vertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, suformuotas teismų praktikos nuostatas. Dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą sprendimą, šališkumo, atsakovo nuomone, ieškovai pateikė subjektyvią nuomonę, kuriai įtakos turėjo nepalankus ieškovams sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, bylos esmę, nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą apeliacinės instancijos teisme būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2013-10-30 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-234 panaikinimo.
Nustatyta, kad ieškovai 2006-06-19 sudarytos sutarties su UAB „Palangos Rugilė“ pagrindu bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį patalpų – gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas E. P. 2010-10-29 pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) – rampą, 1675/12850 dalis kitų statinių (inžinerinių) – aptvėrimų, 1308/25704 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjai minėtą turtą buvo įsigiję 2006-06-19 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Palangos Rugilė“. 2004 m. rugsėjo 8 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/2004-92, pagal kurią tuomet UAB „Palangos Rugilė“ (vėliau įsigiję statinius – ieškovai E. P. ir R. P.) išsinuomojo valstybinę ūkinės komercinės paskirties žemę iki 2094 m. sausio 23 d. (b. l. 18–32, 33–34). Ieškovui, A. G., J. G. 2008-10-16 išduotas statybos leidimas Nr. 385. 2013-01-09 ieškovai ir A. G. bei J. G. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė veikti bendrai statant biurų patalpų pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstruojant gamybines patalpas pagal statybos leidimą (b. l. 37–40). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti pamatų klojimo darbai (b. l. 41–48). 2013-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-234 „Dėl 2004 m. rugsėjo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2004-92, nutraukimo“ minėta valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta, pagrindu nurodant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas (b. l. 51). Ieškovai E. P. ir R. P. informuoti apie šio įsakymo priėmimą (b. l. 54). Iš 2013-06-12 Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus pranešimo nustatyta, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalies pagrindu žemės nuomininkai ieškovai E. P. ir R. P. informuoti apie žemės nuomos sutarties nutraukimą 2013-08-13 (b. l. 49–50).
Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog jie atitinka visas CK 6.551 straipsnio 2 dalyje keliamas sąlygas fiziniams ar juridiniams asmenims dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu nuomos, kadangi nuomojamame žemės sklype, be aptvėrimų, kiemo aikštelės, rampos taip pat valdė ir nebaigtos statybos pastatą.
Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos CK 6 knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Pagal CK 6.551 straipsnio nuostatas valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama, iš esmės išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, aukciono būdu. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Detalesnė valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kurių 28 punkte nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas, tačiau ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso kiti statiniai (inžineriniai) – rampa, 2616/25704 dalys kitų statinių (inžinerinių) – kiemo aikštelės, 3350/12850 dalys kitų statinių (inžinerinių) – aptvėrimų (b. l. 18–28). Kadangi teismo posėdžio metu ieškovai pripažino, kad rampa yra nugriauta, faktiškai ieškovai valdo nuosavybės teise tik kiemo aikštelę ir aptvėrimus.
Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Taigi siekiant nustatyti, ar dėl ieškovams priklausančios kiemo aikštelės ir aptvėrimų ieškovai turi teisę ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę, būtina nustatyti tai, ar kiemo aikštelė ir aptvėrimai patenka į įstatymų numatytą statinių ir įrenginių sąvoką, ir tai, ar šiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti pagal Juridinių asmenų registre nurodytą paskirtį būtinas valstybinės žemės sklypas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 dalies 9 punktas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 9 dalies 13 punktą, kiemo aikštelė, tvoros pagal naudojimo paskirtį yra priskiriami prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovų nuosavybės teise turimi aptvėrimai ir kiemo aikštelė yra kiemo įrenginiai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti įrenginiai neturi statinių ar įrenginių statuso, kuriems eksploatuoti galima įgyti valstybinę žemę ne aukciono būdu.
Be to, kaip kasacinis teismas yra nurodęs, nepakanka nuosavybės teise turėti statinių ar įrenginių, būtina sąlyga yra šių statinių ir įrenginių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kuriam reikalinga žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį Nr. 3K-3-344/2011). Pagal byloje esančios 2004-09-08 valstybinės žemės nuomos sutarties N25/2004-92 3 punktą žemės sklypas išnuomotas tikslinei paskirčiai – kitos paskirties žemė (naudojimo būdas ir pobūdis – komercinės paskirties), todėl darytina išvada, jog ieškovai, norėdami nuomotis valstybinę žemę, privalo turėti statinį ar įrenginį, kurio Juridinių asmenų registre numatyta komercinė ar komercinės veiklos aptarnavimo paskirtis, ir šį pastatą pagal paskirtį eksploatuoti. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra ieškovams nuosavybės teise priklausančio statinio, atitinkančio teisės aktuose apibrėžtą sąvoką, kuris būtų eksploatuojamas pagal Juridinių asmenų registre numatytą paskirtį ir jo eksploatavimui būtų būtina valstybinė žemė, todėl darytina išvada, jog valstybinė žemė nėra skirta ieškovų kiemo įrenginiams (aptvėrimams ir kiemo aikštelei) pagal tikslinę paskirtį eksploatuoti.
Apeliantai papildomai motyvuoja, jog turi teisę nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu, dar ir todėl, kad ginčo žemės sklype 2013-01-09 jungtinės veiklos sutarties pagrindu sutarė statyti biurų patalpų pastatą, rekonstruojant gamybines patalpas pagal 2008-10-16 statybos leidimą Nr. 385. Atliekamų darbų mastą grindžia 2013-10-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2013-10-12 žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta pamatų klojimo darbai.
Statybos leidimas Nr. 385 ieškovams išduotas 2008 m. gamybinėms patalpoms rekonstruoti į 3 biurų patalpas. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, ieškovų nuosavybės teise nėra registruota jokių gamybinių patalpų, kurioms rekonstruoti išduotas statybos leidimas Nr. 385. Remiantis „LITEKO“ sistemos duomenimis, Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20-973/2015 dėl šio apeliantams išduoto statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, valstybinės žemės nuomos sąlyga be aukciono yra pastatų įsigijimas žemės sklype, todėl ieškovų pastatyti pamatai, siekiant išsaugoti teisę nuomotis ginčo sklypą be aukciono, nepagrindžia ieškovų teisės toliau nuomoti žemės sklypą be aukciono. Nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statiniu, vykdant tam tikrą veiklą jį pagal paskirtį eksploatuojant, tai, nesant statinių, apeliantams pasibaigė ir pirmenybės teisė nuomoti žemės sklypą, tai yra, jį nuomoti ne aukciono tvarka.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ginčijamo 2013-10-30 įsakymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo priėmimo metu pastatų, dėl kurių ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas valstybinės žemės sklypas ieškovams, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi tik tokiu būdu galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 28 punkto) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai dėl 2013-10-30 įsakymo priėmimo bei atitinkamai valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo yra susiję su CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, suteikiančiu teisę nutraukti žemės nuomos sutartį, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o sutartis dėl valstybinės žemės nuomos 2013-10-30 įsakymu buvo nutraukta vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, vadovavosi tinkamu Civilinio kodekso straipsniu bei dalimi, tačiau nurodė netinkamą punktą, kas nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.
Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovas pažeidė materialines teisės normas (CK 6.564 straipsnio 2 dalis), kadangi nenutraukęs valstybinės žemės nuomos sutarties per pranešime nurodytą terminą, privalėjo pakartotinai pranešti apie kitą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnyje nurodoma, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais, nuomotojas privalo raštu pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2013-06-12 pranešimu apeliantai informuoti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis N25/2004-92 bus nutraukta 2013-08-13. Atsakovas 2004-09-08 valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukė 2013-10-30.
Kaip matyti iš 6.564 straipsnio 2 dalies formuluotės, įstatymas imperatyviai numato tik terminą pranešti apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Įstatymas nenumato pareigos pakartotinai informuoti žemės nuomininką apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, per kokį terminą žemės nuomos sutartis privalo būti nutraukta nuo pranešimo dienos taip pat nereglamentuota. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, jog atsakovas nepažeidė įstatymo normos, tinkamai ne vėliau nei prieš du mėnesius iki numatomos valstybinės žemės sutarties nutraukimo informavo ieškovus, todėl apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka – elgėsi nepagarbiai su apeliantu E. P., jo atstovu, kalbėjo pakeltu ir įžeidžiamu tonu, pertraukinėdavo tiek apeliantą, tiek atsakovą jiems teikiant paaiškinimus.
Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovai 2014-11-07 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl teisėjos Dianos Vercinskės nušalinimo. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-11-12 nutartimi ieškovų prašymas netenkintas, konstatavus, jog pagrindų, numatytų CPK 65–66 straipsniuose, teisėjai nušalinti nenustatyta.
Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo iš esmės tapačius pagrindus dėl teisėjos šališkumo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusiais duomenimis, šališkai ir dėl to nepagrįstai palaikytų tik atsakovo poziciją ar atliktų kitus veiksmus, kurių pagrindu galima būtų spręsti dėl teismo išankstinio nusistatymo prieš apeliantus. Įrodymų, jog yra pagrindas padaryti išvadą, jog teisėja buvo nešališka, esant CPK 65 straipsnio pagrindams, apeliantai nepateikė.
Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas privalo siekti visapusiškai išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes, atskleisti bylos esmę, nustatyti tiesą byloje, todėl apeliantų argumentai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisėja prašė ieškovo ar jo atstovo patikslinti reikšmingas bylai aplinkybes, nutraukė ieškovo kalbą, kad užduotų papildomus klausimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytina pagrindu, įrodančiu teisėjos šališkumą. Tai, kad, ieškovų nuomone, teisėja visą bylos nagrinėjimo laikotarpį kalbėjo pakeltu tonu, yra subjektyvus ieškovų vertinimas ir įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo. Kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje nėra.
Be to dalyvaujantys byloje asmenys, nesutinkantys su teismo priimtais procesiniais sprendimais, turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, tačiau teismas, priėmęs sprendimą, kuris netenkino ieškovų lūkesčių, negali būti pripažintas šališku.
Vadovaudamasis šalių dispozityvumo, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų modeliuojamas tariamas teisėjos šališkumas išnagrinėtoje byloje, tiksliau – abejonė dėl galimo nešališkumo, yra grindžiamas tik prielaida, todėl negali paneigti preziumuojamo teisėjo ir teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo (CPK 21 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš apelianto nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo teismo nušalinimo pagrindai, numatyti CPK 65 straipsnyje, 66 straipsnyje, ir kad byla yra išnagrinėta šališko teismo, kas galėtų būti pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas (CK 6.564 straipsnis), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.