- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1078-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00019-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Žibutė Budžienė, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- L. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-924-714/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. T. 1.710,51 Eur negrąžintą kreditą, 103,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 710,51 Eur), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.), 465,03 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,74 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 20 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 710,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 gruodžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 281 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 81 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
2. Nurodė, kad šalys 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K064434938, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 2 300 Eur kreditą 24 mėnesių terminui. Atsakovas kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. sutartį vienašališkai nutraukė.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo L. T. 1 710,51 Eur negrąžintą kreditą, 103,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 72,17 nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus taikant sutartinę 20 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (1 710,51 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 9 d.), 20 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 20 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio: nuo 2021 m. kovo 10 d. – 1.070,07 Eur; 2021 m. balandžio 17 d. – 970,84 Eur; 2021 m. gegužės 17 d. – 869,96 Eur; 2021 m. birželio 17 d. – 767,40 Eur; 2021 m. liepos 17 d. – 663,13 Eur; 2021 m. rugpjūčio 17 d. – 557,12 Eur; 2021 m. rugsėjo 17 d. – 449,34 Eur; 2021 m. spalio 17 d. – 339,77 Eur; 2021 m. lapkričio 17 d. – 228,37 Eur; 2021 m. gruodžio 17 d. – 115,10 Eur, 465,03 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,74 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 358,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 224,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs skolą, pareiškęs pretenzijas dėl faktinių aplinkybių, skolos paskaičiavimo, byloje nėra. Atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jo ieškovei priteistinas 1 710,51 Eur negrąžintas kreditas, 103,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.), 465,03 Eur tarpininkavimo mokestis, 7,74 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.).
5. Teismas darė išvadą, kadangi ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovui nepateikus savo atsikirtimų dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų, ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Spręstina, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ir buvo nutraukta sutartis (priežastinis ryšys). Atsakovo kaltė preziumuojama, nes jam, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovas byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta palūkanų norma yra 20 procentų.
6. Atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl, priteisiant nuostolius, tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos.
7. Todėl, siekiant nepažeisti atsakovo interesų, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei 72,17 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus taikant sutartinę 20 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (1 710,51 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 9 d.) (1 710,51 Eur negrąžinta paskolos dalis x 20 procentai / 365 dienos per metus x 77 dienos skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos) ir procentinę išraišką – 20 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 20 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio.
8. Be to, ieškovė prašė priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško skolos grąžinimo, kurioms taiko tą patį dydį (20 proc.) kaip ir mokestinėms palūkanoms. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina šį reikalavimą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procentai už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ir reikalavimas šioje dalyje atmestinas, juolab, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje. Todėl reikalavimas dėl 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 710,51 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas.
9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą (2 358,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 281 Eur (81 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Kadangi byloje buvo tenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų, atitinkamai, iš atsakovo ieškovei priteistina 224,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „NEO Finance“ prašė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo L. T. 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 710,51 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.), bei 281 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas ir joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Nutraukus sutartį joje įtvirtintas mokėjimo grafikas nebegaliojo. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šiuo atveju atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip būtų realizuotas teisėto lūkesčio principas. Mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra apeliantės negautos pajamos (nuostoliai). Teismas nepagrįstai pakeitė ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
1.2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog šis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas L. T. 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K064434938, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 300 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrovei visus vartojimo kredito sutartyje nustatytus mokesčius: 509,44 Eur palūkanų sumą (metinė palūkanų norma – 20 proc.), tarpininkavimo mokesčio sumą be nuolaidos – 662,37 Eur, o su nuolaida – 278,13 Eur (9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos)), laikantis šios vartojimo kredito sutarties sąlygų. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. sutartį vienašališkai nutraukė.
16. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir prašo priteisti jai iš atsakovo 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 710,51 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.). Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo.
17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.
19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. gruodžio 22 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021kt.).
25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą ginčijamoje sprendimo dalyje pagrįstai tenkindamas iš dalies, apskaičiavo konkrečią 72,17 Eur nuostolių (negautų pajamų) sumą, paskaičiuotą taikant sutartinę 20 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (1 710,51 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 9 d.), bei procentinę išraišką – 20 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 20 procentų metinę palūkanų normą nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Fiksuota sumos dalis taikytina, nes už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos negautas pajamas (nuostolius) galima tiksliai apskaičiuoti.
26. Teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti, jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent tokio dydžio pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai buvo priteista. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
27. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).
29. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
30. Civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pripažino atsakovo veiksmus, nevykdant 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K064434938, neteisėtais ir pažeidžiančiais CK 6.200 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, t. y. nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 str. 1 d.).
31. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (1 710,51 Eur) iki vartojimo sutarties pabaigos (2021 m. gruodžio 17 d.), rėmėsi sutartyje nurodyta palūkanų norma.
32. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės reikalavimas, skaičiuoti negautas pajamas neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, nes ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma nepagrindžia ir neįrodo nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo ir jų dydžio. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje sprendimo dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, priėmė teisingą sprendimą.
33. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį, įrašant, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą ir jo parengimą (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją papildant punktu:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K064434938 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (20 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.