Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos įstaigose;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2015 m. rugpjūčio 26 d., teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2025 m. kovo 12 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto nustatyta, kad L. B. nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2022 m. spalio 6 d. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma). Pagal pažymą buvo įregistruota veikla – kraštovaizdžio tvarkymas ((duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini)). L. B. pajamų mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini)) už 2019–2023 m. neteikė, gautų pajamų, mokėtino į biudžetą / gražintino iš biudžeto gyventojų pajamų mokesčio nedeklaravo. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis L. B. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 6 d. nemokėjo įmokų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (b. l. 58–60).

Iš 2025 m. balandžio 16 asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus rašto nustatyta, kad apie L. B. nustatytą negalią informacijos nėra, nes asmuo į agentūrą dėl dalyvumo nustatymo nesikreipė (b. l. 72).

Iš 2025 m. gegužės 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto nustatyta, kad iš L. B. prašymo, kuriuo jis siektų taikaus susitarimo dėl skolos sumokėjimo/atidėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nėra gavęs (b. l. 91).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pagal suformuotą teismų praktiką, vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą). Vengimu išlaikyti vaiką laikomi ir tie atvejai kai pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo L. B. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais liudytojos B. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus raštu, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštu ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis L. B. pripažino, jog jis žinojo apie įpareigojimą mokėti už vaiko išlaikymą, tačiau neturėjo iš ko prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jis dirbo užsienyje, po to grįžo į Lietuvą, bandė dirbti, taip pat dirbo nelegaliai ir per dieną gaudavo apie 20-30 Eur, taip pat vartojo alkoholį. Liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvendama su L. B. pradėjo lauktis kūdikio ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra V.. L. B. dukra nesidomėjo ir neteikė išlaikymo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu L. B. buvo pripažintas V. tėvu, kuriam priteista mokėti po 300 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui iki pilnametystės. Po teismo sprendimo L. B. nieko nemokėjo, toliau nesidomėjo dukra, nieko nepirko, nesirūpino, neteikė visiškai jokio išlaikymo, kaip ir po dukros gimimo ir iki šio teismo sprendimo. L. B., kiek ji žino, visada buvo sveikas, darbingas ir mano, kad L. B. tyčia oficialiai nedirba, kad nereikėtų mokėti pinigų vaiko išlaikymo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo nustatyta, jog L. B., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, valstybės biudžetui skolingas 4 910,40 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Remiantis Registro 2025 m. sausio 28 d. duomenimis, nėra informacijos apie L. B. valstybinį socialinį draudimą bei išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 28 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2022 m. spalio 6 d. L. B. buvo registruotas draudėju, kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos 2025 m. vasario 10 d. duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 10 d. L. B. socialinė pašalpa nebuvo mokama. Remiantis akcinės bendrovės „Regitra“, valstybės įmonės „Registrų centras“ ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2025 m. sausio 23 d. duomenimis, L. B. vardu registruoto turto nėra. Antstolių informacinės sistemos 2025 m. sausio 23 d. duomenimis, L. B. vardu užvestos 8 vykdomosios bylos. Tuo tarpu kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. B. nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2022 m. spalio 6 d. buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau pajamų mokesčio deklaracijų už 2019–2023 metus neteikė, gautų pajamų, mokėtino į biudžetą / gražintino iš biudžeto gyventojų pajamų mokesčio nedeklaravo, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 6 d. nemokėjo įmokų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, taip pat apie kaltinamajam nustatytą negalią informacijos nėra, prašymo dėl taikaus susitarimo dėl skolos sumokėjimo kaltinamasis nepateikė. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laikotarpiu būtų atlikęs bausmę, būtų suimtas, ar gydęsis stacionariai, kas rodo, jog kaltinamasis L. B., be pateisinamų priežasčių, sąmoningai vengė išlaikyti dukrą V. O..

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo L. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi L. B. pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą privalėdamas mokėti lėšas dukros V. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, motinos B. B. naudai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros V. O., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 28 d. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas dukros V. O. išlaikymui, ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, dėl ko, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 28 d. susidarė 4 910,40 Eur finansinis įsiskolinimas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 99–106), trejų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 119–120), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 97, 98), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis laikomas neteistu, nusikalto pirmą kartą, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis sutiko atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl jam skirtina artima vidurkiui 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam L. B. skirtina sumažinta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 4 910,40 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog L. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas. B. B. 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymą skirti ir mokėti vaiko išlaikymo išmokas už vaiką V. O.. Iš viso vaiko V. O. išlaikymui, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 28 d. buvo išmokėta 4 910,40 Eur (b. l. 41–45).

Dėl civilinio ieškovo nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo L. B. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 4 910,40 Eur turtinė žala.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 136–139), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Išaiškinti L. B., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. B. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 4 910,40 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų ir keturiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.