Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, paaiškino, kad mirus mamai abi su seserimi tvarkė laidojimo reikalus. Pareiškėjos mama pas ją gyveno septynerius metus, tačiau jokio turto neturėjo. Mamos asmeniniai daiktai buvo du žiedai, kuriuos su seserimi pasidalino, galbūt dar buvo patalynės komplektas, daugiau jokio turto mama neturėjo. Pinigų irgi neturėjo, tik pensija ir slauga, nes buvo neįgali. Mirus tėvui visas turtas buvo parduotas. Kadangi sužinojo, kad yra likę už slaugą skirti pinigai, gal 250 eurų, todėl nori susitvarkyti. Prašo atstatyti paveldėjimo teisę.

6. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą ir į tai, kad suinteresuotas asmuo A. N. su pareiškimu sutiko, jai apie posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

8. Bylos medžiaga, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. M. mama A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėjos tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėja V. M. ir jos sesuo suinteresuotas asmuo A. N. yra pirmos eilės įpėdinės, turinčios teisę paveldėti po mamos A. M. mirties likusį turtą. Išrašas gautas iš Testamentų registro patvirtina, kad pareiškėjos mama A. M. testamento surašiusi nebuvo (b. l. 30). Iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės 2019 m. rugsėjo11 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 12). Po pareiškėjos mamos A. M. mirties jos vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno A. M. priklausė pareiškėjai V. M..

9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. M. savo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos A. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti turtą grindė savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog po mamos mirties kartu su seserimi tvarkė laidojimo reikalus, pasiėmė mamos žiedą ir likusį patalynės komplektą. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad daugiau jokio turto mama neturėjo, nes septynerius metus gyveno pas pareiškėją. Pinigų mama irgi neturėjo, tik buvo mokama pensija ir slauga, kurios neišmokėtą dalį pareiškėja planuoti paveldėti.

11. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina išsiaiškinti, koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes šie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėja A. M. nemažiau kaip vienerius metus iki mirties gyveno kartu su pareiškėja V. M., pareiškėjai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Palikėja su savimi turėjo asmeninius daiktus, kurie logiška, kad po jos mirties ir liko pas pareiškėja, tačiau vien tik palikėjos asmeninių daiktų, jos turėtų gyvenant pas pareiškėją metu, perėmimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo priėmimo faktui.

13. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Byloje nenustatytos kitos reikšmingos aplinkybės, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, todėl vien tai, kad pareiškėja pasiliko savo mamos asmeninį daiktą – žiedą ir namų apyvokos daiktus (patalynės komplektą) neįrodo, kad ji priėmė mamos A. M. palikimą.

14. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek pačios pareiškėjos V. M. teismo posėdžio metu nurodytos faktinio pobūdžio aplinkybės, tiek byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja V. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) būtų faktiškai atlikusi aktyvius veiksmus ir priėmusi palikimą pradedant faktiškai jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

15. Byloje susidarė 8,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. pareiškimo netenkinti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 8,85 Eur (aštuoni eurai 85 centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.