- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-196-357/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nastata“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaistena“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nastata“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaistena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Nastata“ dėl žalos atlyginimo, nuomos mokesčio, žalos atlyginimo už prarastą daiktą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Vaistena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 7235,92 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo UAB ,,Nastata“. Kadangi atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, 2018-03-21 teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas UAB ,,Nastata“ pateikė teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo priimtas po trūkumų šalinimo ir termino jam paduoti atnaujinimo 2018-07-05, įvykdžius sprendimą už akių. Teismas 2018-08-29 nutartimi panaikino sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 7235,92 Eur žalos atlyginimo, 116,16 Eur žalos atlyginimą už prarastą mobilią tvorą su betoniniu padu, 375,10 Eur nuompinigių už naudojimąsi mobilia tvora nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje pripažino, kad nuompinigių suma mažesnė – 363,00 Eur, ne 375,10 Eur. Nurodė, jog, priėmus sprendimą už akių, jis buvo visiškai įvykdytas, bet ieškinio reikalavimus palaikė, neatsisakė, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, todėl pareiškė ieškinį ir dėl sumokėtos sumos. Pripažino, jog 14,02 Eur iš 7235,92 Eur sumos turėtų būti išskaičiuota, kadangi atlikus išsamius skaičiavimus matyti, jog buvo apsirikta dėl padų domkratų ir KP jungčių kiekio. Pripažino, kad nuompinigių suma turėtų sumažėti, nes nuomos terminas turėjo būti nurodytas 30 mėnesių, o buvo nurodytas 31 mėnuo, todėl nuompinigių suma tokia, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime - 363,00 Eur. Pagrindinė skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2017-04-28 iki 2017-10-31, visais kitais periodais nuo 2015 m. iki 2017-01-17 yra atsiskaityta ir užbaigta ir nėra jokio ginčo dėl to. 2016-01-22 aktas atsakovo yra pateiktas nesąžiningai, nes jis yra klaidingas dėl kiekio ir kainų, dėl ko buvo perrašytas tos pačios dienos aktas ir yra tinkamas įrodymas, kuriame nurodyta, jog grąžinta ne 1, o 13 BL euro rėmų, nurodyta teisinga jų kaina. Paaiškino, kad ieškovo direktoriui paskambino atsakovo darbų vykdytojas ir pasakė, kad 2016-01-22 aktas yra blogai surašytas, nes buvo grąžinta 13 vnt. euro rėmų, o ne vienas. Po šio skambučio ieškovo direktorius suplėšė aktą, pranešė atsakovo buhalterei, kad ir ji suplėšytų, nes pasirašė naują, tačiau dabar atsakovas vadovaujasi tuo aktu ir tvirtina, kad yra mažiau skolingas ieškovui.
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė savo skaičiavimuose yra nustačiusi klaidą – į apskaitą neįtraukė 2016-03-01 grąžinimo – priėmimo akto, pagal kyrį buvo ieškovui grąžinta pastolių už 2381,41 Eur, taip pat atlikta korekcija ir detalės (kodas 4001060) sumažintos 2 vnt., o detalės (kodas 4700019) padidintos 2 vnt. Nurodo, jog atsakovė savo skaičiavimuose 2016-01-22 grąžinimo – priėmimo akte detalių kainas skaičiavo įprastines, nors pačiame akte detalių kaina nurodyta 3706,67 Eur, todėl ieškovui reiktų sumokėti 1909,44 Eur. Atsakovė iš dalies sutinka su reikalavimu dėl tvoros nuomos, nes už 2016 m. kovo mėnesį atsakovas yra sumokėjęs už nuomą, todėl galėtų reikalauti tik už 30 mėnesių nuomos. Nurodo, jog ieškovui atsakovas yra skolingas 1860,15 Eur bei nurodo, jog nuomos mokestis už tvorą turėtų būti skaičiuojamas ne iki 2018 m. rugsėjo, o iki 2018-01-20 – sutarties nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 102,14 Eur žalos atlyginimą už prarastą mobilią tvorą su betoniniu padu, 363,00 Eur nuompinigių už naudojimąsi mobilia tvora už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 465,14 Eur sumą nuo 2018-10-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1400,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje esantys perdavimo – priėmimo, grąžinimo – priėmimo aktai ir trūkstamų dalių aktas patvirtina, jog atsakovas ieškovui nėra grąžinęs išnuomotų pastolių už 7 221,90 Eur. Taip teismas sprendė, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2017-04-28 iki 2017-10-31 ieškovui negrąžino išnuomotų pastolių, jam padarė žalą, kadangi byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog 2016-01-22 aktas 3706,67 Eur sumai yra įtrauktas į atsakovo apskaitą nepagrįstai, nes aktai yra surašyti tos pačios dienos data, suvedus perduotų ir grąžintų pastolių balansą už visą nuomos laikotarpį nuo 2015 sutarties sudarymo, todėl pridėjus dar 2016-01-22 akte 3706,67 Eur sumai susidaro pastolių perteklius – grąžinta gerokai daugiau, nei perduota. Tikėtina ieškovo atstovų paaiškinimais, kad pirmame akte padarius klaidą (nurodžius 1, o ne 13 euro rėmų grąžinimą, įrašius ne tas kainas, kurios įprastai buvo kitokios, pvz. 151-153 ir 150 b. l.), jis buvo šalių perrašytas ir į apskaitą įtrauktas tik vienas. Ginčo laikotarpis yra 2017-04-28 iki 2017-10-31, o atsakovas atsikirtimus teikia dėl 2016 m., dėl kurio tarp šalių nebuvo ginčo, o iš trūkstamų dalių akto matyti, įvertinus perduotų ir grąžintų pastolių aktus, jog atsakovas negrąžino pastolių už 7 221,90 Eur sumą. Atsakovas, kad grąžino perduotus 2017 m. pastolius, tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Atkreipė dėmesį, jog atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apskritai pareiškime nenurodė apie tai, kad yra du 2016-01-22 aktai, kad yra negrąžinti 2016 m. perduoti pastoliai, tik nurodė aplinkybę, jog ieškovė iš objektų pastolius išsiveždavo ir savavališkai, tačiau tokia aplinkybė teisme nebuvo įrodyta (CKP 178, 185 str.).
6. Teismas nurodė, kad teisme apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini)patvirtino, jog atsakovas nuomojo iš jo vadovaujamos UAB ,,RV statyba“ statybinius pastolius, kuriuos jam sugrąžino, svetimų pastolių jam nebuvo grąžinta. Liudytojas (duomenys neskelbtini)patvirtino, jog dirba atsakovo UAB ,,Nastata“ vairuotoju virš 10 metų ir jam yra tekę paimti pastolius iš ieškovo UAB ,,Vaistena“, tvirtino, kad tą pačią dieną du kartus nėra vežęs pastolių. Ieškovas 2018-01-08 raštu atsakovui nurodė, kad atsakovas yra grąžinęs ne jo detalių perteklių, kurį prašo atsiimti atsakovo. Byloje nustatyta, kad detalių perteklius neatsiimtas iki šiol ir ši aplinkybė įrodo atsakovo netinkamą, neatsakingą išnuomotų daiktų naudojimą bei apskaitą ir paneigia atsakovo teiginį, kad atsakovas pastolius nuomojo tik iš ieškovo. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog 2016-01-22 aktas 5587,79 Eur sumai, yra pagrindžiantis realų pastolių grąžinimą, todėl atsakovui neįrodžius, jog jis už laikotarpį nuo 2017-04-28 iki 2017-10-31 grąžino ieškovui pastolius už 7 221,90 Eur, atsakovas privalėjo šią sumą sumokėti ieškovui. Kadangi šalys sutinka, jog sprendimas už akių buvo įvykdytas, todėl teismui nebuvo pagrindo šį reikalavimą tenkinti, priteisiant iš atsakovo jau sumokėtą skolą ir šią ieškinio dalį atmetė (ieškovas neatsisakė šio reikalavimo ir jį palaikė) (CPK 178, 185 str.).
7. Teismas nurodė, kad sprendimu už akių buvo priteistas 7235,92 Eur žalos atlyginimas, sprendimas už akių panaikintas, tačiau jis buvo įvykdytas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas yra permokėjęs 14,02 Eur žalos atlyginimą, todėl šia suma mažino kitą ieškinio reikalavimą – žalos atlyginimą dėl 116,16 Eur priteisimo, kuris susidarė dėl prarastos mobilios tvoros su betoniniu padu. Nors atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko, bet dėl nurodytos aplinkybės iš atsakovo priteisė mažesnį 102,14 Eur žalos atlyginimą (CK 6.502 str., CPK 178, 185 str.).
8. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl 375,10 Eur priteisimo sumažino, pripažino, kad nuomos skola yra už 30 mėnesių, nes 2016-03-31 PVM sąskaitoje – faktūroje jau buvo įtrauktas tvoros nuomos mokestis už 2016 m. kovo mėnesį ir atsakovo buvo sumokėtas, bet nesutiko su atsakovo pozicija, kad nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo - 2018-01-20. Ieškovas, kuriam, sutartį nutraukus, nebuvo grąžinta tvora, negavo pajamų, todėl už 30 mėnesių iš atsakovo priteisė 363,00 Eur sumą (CPK 178, 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas UAB „Nastata“ apeliaciniu skundu prašo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo UAB „Nastata“ ieškovo UAB „Vaistena“ naudai 1860,15 Eur žalai atlyginti bei procesines palūkanas; nustačius, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Tiek šalys susitarė, tiek teismas sprendimu pripažino, kad „pastoliai būdavo perduoti ir grąžinti šalims pasirašant perdavimo-priėmimo bei grąžinimo-priėmimo aktus“. Vienok, teismas nusprendė, kad „byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog 2016-01-22 aktas 3706,67 Eur sumai yra įtrauktas į atsakovo apskaitą nepagrįstai, nes aktai yra surašyti tos pačios dienos data“. Tačiau, tai, kad pastolių grąžinimo aktai surašyti tos pačios dienos data, savaime nėra joks įrodymas, kad vienas iš aktų yra negaliojantis. Ieškovas 2017-12-11 sudarė du tokius pačius trūkstamų detalių aktus Nr. 11/12/17 skirtingoms 4475,79 Eur ir 7353,07 Eur sumoms, tačiau teismui dėl jokių klausimų nekilo ir remiantis ieškovo žodiniu paaiškinimu buvo pasiremta tuo aktu, kuriame trūkstamų detalių vertė nurodyta didesnė. 2017-10-04 šalys sudarė ir patvirtino tris pastolių grąžinimo-priėmimo aktus, tačiau teismui ši aplinkybė nekėlė abejonių, jog ūkinės operacijos tikrai įvyko. Teismas nenurodė – kokių įrodymų pagrindu 2016-01-22 aktas 3706,67 Eur sumai pripažintas į atsakovo apskaitą įtrauktu nepagrįstai – kaip minėta, rašytinis dokumentas yra be trūkumų. Tokį dokumentą atsakovas privalo įtraukti į savo buhalterinę apskaitą ir juo vadovautis šalių atsiskaitymuose. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo išvadą, byloje nėra, išskyrus žodinį ieškovo paaiškinimą, kurį teismas pripažino kaip tikėtiną, jog buvo taip, kaip teigia ieškovas.
9.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas ne tik paaiškino teisme, bet ir reiškė raštiškas pretenzijas ieškovui (2018-01-09 pakartotinė pretenzija; t. 1, b.l. 72), kad šis be atsakovo žinios ir nedalyvaujant atsakovo atstovams iš objektų išsiveža pastolius. Tačiau šiuos atsakovo teikiamus įrodymus teismas vertino kaip nepakankamus atsikirsti į ieškinį. Tuo tarpu analogiški ieškovo žodiniai paaiškinimai, esą sudarant 2016-01-22 grąžinimo aktus buvo suklysta – teismą įtikino.
9.4. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl 2016-01-22 grąžinimo akto 3706,67 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu, atsakovas negali „išimti“ šio akto iš savo buhalterinės atskaitomybės. Tokiu atveju kyla klausimas dėl atsakovo buhalterės (duomenys neskelbtini)materialinės atsakomybės atsakovui. Jeigu (duomenys neskelbtini)2016-01-22 grąžinimo aktą 3706,67 Eur sumai į atsakovo buhalterinę apskaitą įtraukė nepagrįstai, (duomenys neskelbtini)į bylą turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu. To nepadarius atsiranda absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
9.5. Byloje nustatyti du konkretūs faktai: šalių Sutartis sudaryta 2015 m. gruodžio 9 d. ir nutraukta 2018 m. sausio 10 dieną. Jokie šalių tarpiniai atsiskaitymai nebuvo atliekami, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai nesudaromi, todėl savaime suprantama, kad tarp šalių jokie ginčai nekilo ir nebuvo sprendžiami iki ieškinio teismui padavimo. Todėl nesuprantama teismo išvada, jog „ginčo laikotarpis yra 2017-04-28 iki 2017-10-31“, nes šios datos nesiejamos nei su Sutarties pradžia, nei pabaiga.
9.6. Liudytojo (duomenys neskelbtini)parodymai jokiu būdu nepaneigia dviejų grąžinimo aktų sudarymą tą pačią 2016 m. sausio 22 dieną: 1) byloje įrodyta, kad atsakovas pastolius grąžindavo ieškovui ne tik savo transportu, tačiau pastolius ieškovas išsiveždavo ir savo transportu; 2) pastolių grąžinimo aktų surašymo data nebūtinai turi sutapti su realia pastolių grąžinimo data; 3) 2017m. spalio 4 d. buvo surašyti trys pastolių grąžinimo aktai. Liudytojas (duomenys neskelbtini)neprisiminė atvejo, kad 2017 m. rudenį pastolius būtų vežęs tris kartus, todėl sąžiningai galėjo klysti dėl 2016 m. sausio mėn. įvykių.
9.7. Bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina tik tai, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu abi šalys aplaidžiai vykdė sutarties nuostatas ir nevykdė griežtos apskaitos. Byloje nepaneigti atsakovo paaiškinimai, kad Sutarties galiojimo metu buvo tik vienas pasikėsinimas pagrobti pastolių detales iš objektų. Tačiau pastolių detalės nebuvo pagrobtos, o tik apgadintos. Apie ką atsakovas nedelsdamas informavo ieškovą, šalys apskaičiavo žalos dydį ir šią žalą atsakovas nedelsdamas atlygino. Todėl fizine prasme neįmanomas faktas, kad iš objekto dingtų pastolių už daugiau nei 7000 Eur, ir tai liktų nepastebėta.
9.8. Nepaisant to, kad teismo 2018-03-21 sprendimas už akių buvo įvykdytas iki skundžiamo sprendimo priėmimo, teismas sprendime privalėjo pasisakyti dėl pareikšto ieškinio tenkinimo iš naujo (CPK 270 str. 5 d. 1 p.).
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, nustatydamas tiesą, vertina visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į jų visumą, t. y. vertina įrodymų visetą, o ne atskirus įrodymus izoliuotai nuo jų visumos. Todėl atsakovo teiginiai, kad ginčo aktas yra be trūkumų ir teismas juo be išlygų privalėjo vadovautis, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ginčo aktu. Teismas ginčo Aktą vertino kaip vieną iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas visų įrodymų kontekste ir nustatė, kad minėtas Aktas nėra pagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės neatitinka tiesos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo Aktas ir tos pačios dienos aktas 5587,79 Eur sumai (toliau aktas Nr.2) yra tapatūs. Tiesiog ieškovas pristatydamas atsakovui ginčo aktą buvo padaręs faktinę rašybos klaidą. Atsakovui nurodžius šią ieškovo padarytą techninę rašybos klaidą, ieškovas atsakovui išdavė naują analogišką aktą, pataisydamas, kad iš tikrųjų atsakovas grąžino ne 1, o 13 BL Euro rėmų ir tokiu būdų jam išduodamas aktą Nr.2, kuriame iš tiesų fiksuoti realūs atsakovo ieškovui grąžinti pastolių kiekiai. Pasitikėdamas atsakovu, ieškovas iš atsakovo neatsiėmė ginčo akto.
10.2. 2017-10-04 aktai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimui. Atsakovui, baigiamųjų kalbų metu jau buvo akcentuota ir nurodyta, jog 2017-10-04 buvo išrašyti 3 pastolių grąžinimo aktai. Faktas, kad tą pačią dieną buvo išrašyti 3 aktai – fiksuotas minėtuose aktuose. Jų numeriuose Nr.04/10/2017; 04/10/2017/2 ir 04/10/2017/3 akivaizdžiai tai fiksuota. Tuo tarpu ginčo akte ir akte Nr.2 (2016-01-22) ir jų numeriuose minėti duomenys nėra fiksuoti. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad ginčo aktas dubliuoja aktą Nr.2 ir būtent dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai juo nesivadovavo.
10.3. Atsakovo teiginiai, kad teismas jo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas neva tai be atsakovo žinios ir nedalyvaujat jo atstovams iš objektų išsiveždavo ginčo pastolius, nevertino, tačiau ieškovo tariamai analogiškais žodiniais paaiškinimais vadovavosi, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Faktą, kad pastoliai buvo perduodami ir grąžinami dalyvaujant abiem šalims neginčytinai patvirtina šalių parašai ant perdavimo ir grąžinimo aktų. Jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo prielaidas, kad pastolius ieškovas iš atsakovo neva tai paėmė savavališkai ir jų paėmimo fakto neįformino, pateikta nebuvo nei pastolių grąžinimo metu, nei gavus reikalavimą kompensuoti negrąžintų pastolių vertę, nei bylos teisme nagrinėjimo metu. Jokių argumentuotų paaiškinimų, patvirtinančių minėtų prielaidų buvimą, teikiant apeliacinį skundą, pateikta taip pat nebuvo. Atitinkamai dėl to teismas laikė minėtas aplinkybes neįrodytomis.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip nepaveikia atsakovo darbuotojos (duomenys neskelbtini)teisių ir pareigų. Sprendimu nėra konstatuoti minėto asmens neteisėti veiksmai, kurie sąlygoja materialinės ar civilinės atsakomybės pastarajai kilimą bei suponuoja žalos atlyginimą. Darbuotojos galimai neteisėti veiksmai nebuvo šios bylos tyrimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismo Sprendimas atsakovo darbuotojai – buhalterei jokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių nesukėlė, be to, apskritai nesukūrė jokiems į bylą neįtrauktiems asmenims konkrečių teisių ir pareigų, nepaneigė jų galimos atsakomybės už nagrinėjamoje byloje nustatytos žalos padarymą. Atsakovas, manydamas, kad šie subjektai taip pat yra atsakingi už nustatytus defektus – padarytą žalą, turi teisę jiems pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
10.5. Pastolių nuomos sutartis nėra pastovi. Pastoliai atsakovui išnuomojami tada, kai pastarajam kyla konkretus poreikis. Todėl pagal nuomos sutartį pastolių nuomos periodas siejamas ne su kalendoriniais metais, o su konkrečiais vykdomais atsakovo darbais, kurių atlikimui pastarajam reikalingi pastoliai. Ginčo laikotarpį – už kurį nebuvo pilnai ir (ar) tinkamai grąžinti visi pastoliai, identifikavo ieškovas, teikdamas ieškinį. Atsakovas teikdamas pirmą procesinį dokumentą šioje byloje – prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, jokių pastabų dėl ieškovo identifikuoto ginčo laikotarpio nekėlė. Priešingai, pastarasis nurodė argumentus, būtent susijusius su ginčo laikotarpiu. Atsakovas savo poziciją dėl ginčo laikotarpio pakeitė tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, išplėsdamas laikotarpį nuo 2015 m. Priešingai nei teigia atsakovas, tarp šalių buvo vykdomi perduotų ir grąžintų pastolių suderinimai. Atsakovui 2017 m. sausio 24 d., grąžinus pastolius, šalys suderino ieškovui grąžintų pastolių skaičių ir kokybę. Iš esmės iki minėtos datos atsakovas ieškovui grąžino visus pasiimtus pastolius, tačiau dalis grąžintų pastolių buvo brokuoti – sugadinti. Būtent dėl to 2017 m. sausio 31 d. sąskaitoje VRV Nr.1276 nurodyta kompensacija už netinkami grąžintas 6 pastolių dalis. Minėta sąskaita atsakovo pasirašyta, priimta ir apmokėta. Taigi, tiek bylos medžiaga, tiek šalių faktiniai veiksmai patvirtina faktą, kad šalys suderinimą dėl perduotų ir grąžintų pastolių vykdė ir kad tik nuo 2017-04-28 momento iki 2017-10-31 momento atsakovas nėra tinkamai grąžinęs ieškovui visų jam perduotų pastolių.
Atsiliepimas
10.6. Atsakovo nurodyti apmąstymai apie liudytojo (duomenys neskelbtini)parodymus bei jų vertinimą – jog jie vienareikšmiškai nepaneigia, kad 2016 m sausio 22 d. galėjo būti sudaryti du skirtingi pastolių grąžinimo aktai, vertinant sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nėra teisiškai reikšmingi. Liudytojo parodymai vertintini kartu su visais byloje esančiais įrodymais, jų visuma. Byloje nustatyta pakankamai daug faktų, teismui leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kodėl ginčo Aktas neturėjo būti įtrauktas į apskaitą ir kodėl juo neturi būti vadovaujamasi. Be to, liudytojo parodymai nepatvirtina jokių atsakovo teiginių.
10.7. Atsakovas klaidina teismą, kad ieškovas iš esmės sutiko su atsakovo į bylą pateiktais skaičiavimais. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti skaičiavimai yra neteisingi. Juose atlikta daug skaičiavimo klaidų. Dėl to ieškovas į bylą su patikslintu ieškiniu pateikė savo skaičiavimus. Ieškovo į bylą pateikti skaičiavimai buvo peržiūrėti ir suderinti su atsakovo atstove buhaltere (duomenys neskelbtini). Šalių suderinti skaičiavimai į bylą buvo pateikti su 2018 m. spalio 29 d. prašymu. Atsakovo atstovė – buhalterė (duomenys neskelbtini)teismo posėdžio metu patvirtino ir nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti skaičiavimai yra teisingi ir byloje yra klausimas tik dėl ginčo Akto. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi „apmąstymai“, kad jo nuomone, abi šalys aplaidžiai vykdė sutarties nuostatas ir nevykdė griežtos apskaitos, analizuojant sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, nėra teisiškai reikšmingi.
Šalies argumentai
10.8. Ieškovas sutinka su atsakovo nurodytais pastebėjimais, kad teismas priimdamas sprendimą turėjo pasisakyti dėl pareikšto ieškinio, kurio pagrindinė dalis buvo įvykdyta patenkinus 2018-03-21 sprendimą už akių, tenkinimo iš naujo. Tačiau atsakovo nurodyti pastebėjimai yra formalūs ir nekeičia priimto sprendimo ir jo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl formalių trūkumų, kurie nekeičia sprendimo esmės turėtų būti pakeista – nurodant, jog ieškinys, kurio dalis jau įvykdyta, yra tenkinamas pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl faktinių aplinkybių
11. Byloje nustatyta, kad šalys 2015-12-09 sudarė statybinių pastolių nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai naudotis statybinius pastolius, o atsakovė įsipareigojo naudoti pastolius pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartį ieškovas 2018-01-20 vienašališkai nutraukė ir pareikalavo grąžinti pastolius iki 2018-01-21. Nustatyta, kad pastoliai būdavo perduodami ir grąžinami šalims pasirašant perdavimo-priėmimo bei grąžinimo-priėmimo aktus. Atsakovui negrąžinus dalies pastolių, ieškovas teigia, kad jam buvo padaryta 7235,92 Eur žala, ką patvirtina į bylą pateiktas 2017-12-11 patikslintas trūkstamų dalių aktas. Atsakovas nepateikė pastolių detalių grąžinimo aktų už 2017 m. 7 221,90 Eur sumai.
Dėl 2016 m. sausio 22 d. grąžinimo aktų vertinimo
12. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2016-01-22 aktas 3706,67 Eur sumai į atsakovo apskaitą yra įtrauktas nepagrįstai, yra netinkama ir padaryta netinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus.
13. Teisėjų kolegija atmeta minėtą apeliacinio skundo argumentą ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).
14. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog 2016-01-22 aktas 3706,67 Eur sumai yra įtrauktas į atsakovo apskaitą nepagrįstai, nes aktai yra surašyti tos pačios dienos data, suvedus perduotų ir grąžintų pastolių balansą už visą nuomos laikotarpį nuo 2015 sutarties sudarymo, todėl pridėjus dar 2016-01-22 akte 3706,67 Eur sumai susidaro pastolių perteklius – grąžinta gerokai daugiau, nei perduota. Tikėtina ieškovo atstovų paaiškinimais, kad pirmame akte padarius klaidą, jis buvo šalių perrašytas ir į apskaitą įtrauktas tik vienas. Ginčo laikotarpis yra 2017-04-28 iki 2017-10-31, o atsakovas atsikirtimus teikia dėl 2016 m., dėl kurio tarp šalių nebuvo ginčo, o iš trūkstamų dalių akto matyti, įvertinus perduotų ir grąžintų pastolių aktus, jog atsakovas negrąžino pastolių už 7 221,90 Eur sumą. Atsakovas neįrodė, kad grąžino perduotus 2017 m. pastolius.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apskritai pareiškime nenurodė apie tai, kad yra du 2016-01-22 aktai, kad yra negrąžinti 2016 m. perduoti pastoliai, tik nurodė aplinkybę, jog ieškovė iš objektų pastolius išsiveždavo ir savavališkai, tačiau tokia aplinkybė teisme nebuvo įrodyta.
16. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl 2016-01-22 grąžinimo akto 3706,67 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu, atsakovas negali „išimti“ šio akto iš savo buhalterinės atskaitomybės. Tokiu atveju kyla klausimas dėl atsakovo buhalterės (duomenys neskelbtini)materialinės atsakomybės atsakovui, jeigu (duomenys neskelbtini)2016-01-22 grąžinimo aktą 3706,67 Eur sumai į atsakovo buhalterinę apskaitą įtraukė nepagrįstai, (duomenys neskelbtini)į bylą turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai sprendimu nusprendžiama dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016).
18. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip nepaveikia atsakovo darbuotojos teisių ir pareigų. Sprendimu nėra konstatuoti buhalterės neteisėti veiksmai, kurie sąlygotų materialinės ar civilinės atsakomybės pastarajai kilimą bei suponuotų žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovo darbuotojai – buhalterei (duomenys neskelbtini)jokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių nesukėlė. Atsakovas, manydamas, kad šie subjektai taip pat yra atsakingi už nustatytus defektus – padarytą žalą, turi teisę jiems pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
19. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžia ieškinio ribas. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškinio ribomis. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo ir nuomos mokesčio priteisimo, todėl argumentai dėl buhalterės (duomenys neskelbtini)veiksmų vykdant buhalterinę apskaitą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino, kad grąžinimo – priėmimo aktai ir trūkstamų dalių aktas patvirtina negrąžintų pastolių vertę už 7 221,90 Eur. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2017-04-28 iki 2017-10-31 ieškovui negrąžino išnuomotų pastolių, padarė žalą, o 2016-01-22 aktas 3706,67 Eur sumai yra įtrauktas į atsakovo apskaitą nepagrįstai, nes aktai yra surašyti tos pačios dienos data, suvedus perduotų ir grąžintų pastolių balansą už visą nuomos laikotarpį nuo 2015 sutarties sudarymo, pridėjus dar ir 2016-01-22 akte nurodytai 3706,67 Eur sumai, susidarytų pastolių perteklius t.y. atsakovo būtų grąžinta gerokai daugiau, nei perduota. Grąžinimo – priėmimo aktai, trūkstamų dalių aktas nėra dokumentai reikalaujantys savarankiško teisių pripažinimo (pvz. pripažinimo negaliojančiais ginčo teisenos tvarka), šioje byloje jie yra rašytiniai įrodymai, vertintini kartu su kitais įrodymais ir pagrindžiantys (paneigiantys) faktines aplinkybes, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų šalių prievolių apimtį bei neįvykdymo pasekmes.
20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo laikotarpį identifikavo nuo 2017-04-28 iki 2017-10-31, o nesiejo jo su nuomos sutarties sudarymu (2015-12-09) ir nutraukimu (2018-01-10). Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes nuomos sutartis buvo vykdoma etapais, atskirais laikotarpiais ir kaip teisingai nurodė ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, pastoliai atsakovui buvo išnuomojami pagal konkrečius poreikius, sutarties vykdymą įforminant perdavimo ir grąžinimo aktais. Todėl pagal nuomos sutartį, pastolių nuomos periodas siejamas ne su kalendorine data, o su konkrečiais vykdomais atsakovo darbais, kurių atlikimui pastarajam reikalingi pastoliai. Ginčo laikotarpį – už kurį nebuvo pilnai ir (ar) tinkamai grąžinti visi pastoliai, identifikavo ieškovas, teikdamas ieškinį. Tiek bylos medžiaga, tiek šalių faktiniai veiksmai patvirtina faktą, kad šalys suderinimą dėl perduotų ir grąžintų pastolių vykdė ir tik laikotarpiu nuo 2017-04-28 iki 2017-10-31 atsakovas nėra tinkamai grąžinęs ieškovui visų jam perduotų pastolių.
Dėl liudytojo (duomenys neskelbtini)parodymų vertinimo
21. Apeliantas nurodo, kad liudytojo (duomenys neskelbtini)parodymai jokiu būdu nepaneigia dviejų grąžinimo aktų sudarymą tą pačią 2016 m. sausio 22 dieną.
22. Teisėjų kolegiją atmeta minėtą apeliacinio skundo argumentą ir pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju liudytojo (duomenys neskelbtini)parodymai pirmosios instancijos teismo vertinti kartu su visais byloje esančiais įrodymais, jų visuma.
23. Kaip jau konstatuota šios nutarties 13 punkte, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).
Dėl teismo sprendimo turinio
24. Apeliantas nurodo, kad nepaisant to, jog teismo 2018-03-21 sprendimas už akių buvo įvykdytas iki skundžiamo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas sprendime privalėjo pasisakyti dėl pareikšto ieškinio tenkinimo iš naujo (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Ieškovas atsiliepimu sutinka su šiuo apelianto argumentu, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl formalių trūkumų, kurie nekeičia sprendimo esmės turėtų būti pakeista – nurodant, jog ieškinys, kurio dalis jau įvykdyta, yra tenkinamas pilnai.
25. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada - ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti.
26. Byloje nustatyta, kad šalys pripažino, jog sprendimas už akių buvo įvykdytas, tai pagrindžia ir pateiktas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir įvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimo, iš kurio matyti, jog iš atsakovo išieškota 7398,92 Eur suma ir 136,79 Eur palūkanos. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 102,14 Eur žalos atlyginimą, 363,00 Eur nuompinigių už naudojimąsi mobilia tvora, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018-10-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi atsižvelgiant, į tai, kad 2018-03-21 sprendimas už akių buvo įvykdytas, teismas pagrįstai nagrinėjo ir pasisakė tik apie tuos ieškinio reikalavimus, kurie atsakovės nebuvo įvykdyti ir ginčyti. Pažymėtina, kad sprendimo rezoliucinės dalies pagrindu išduodamas vykdomais raštas, šiuo atveju, teismo sprendimo pagrindu buvo išieškota 7398,92 Eur suma ir 136,79 Eur palūkanos. Todėl ieškinio reikalavimo dalyje (7398,92 Eur sumos ir 136,79 Eur palūkanų priteisimo), dėl kurios buvo priimtas ir įvykdytas teismo sprendimas, byla yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Rezoliucinės dalies 3 pastraipą išdėstyti taip.
Ieškovo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 7398,92 Eur sumos ir 136,79 Eur palūkanų priteisimo, bylą nutraukti. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nastata“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaistena“ 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.