- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-371-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07110-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- E. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-461-1088/2024, iškeltoje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui E. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. J. 4546,39 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje ieškovas nuvežė sutuoktinės D. G. vardu įgytą transporto priemonę 2021 m. VW ID.4 VIN: (duomenys neskelbtini) su elektros įrangos gedimais į automobilių servisą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su atsakovu žodžiu susitarė, kad atsakovas atlygintinai atliks elektros įrangos gedimų šalinimo darbus. Kadangi tikslios remonto darbų kainos atsakovas nurodyti negalėjo, nurodė, kad ji bus galimai apie 1000,00 Eur, atsakovui ieškovas sumokėjo 1100 Eur grynais. Buvo tariamasi, kad atsakovas suras gedimus ir tada bus sprendžiama, ką daryti toliau.
3. 2023 m. kovo mėnesį ieškovui paskambino atsakovas ir nurodė, kad transporto priemonę reikia vežti į kitą servisą, nes jis neturi keltuvo, tam, kad būtų galima pakeisti valdymo blokus. Ieškovas su tralu iš atsakovo serviso transporto priemonę pervežė į servisą UAB „Ripas“, esantį (duomenys neskelbtini), kur atvyko atsakovo nurodytas meistras E. J. ir pakeitė neveikiančius blokus naujais, įsigytais iš UAB „Auvika“. Ieškovui paskambino atsakovas ir nurodė, jog E. J. „kažkas nesigavo, įvyko trumpas jungimas, todėl reikia užsakyti naujus valdymo blokus“. Ieškovui sugrįžus į UAB „Ripas“ servisą, tą patį pasakė ir E. J.. Ieškovas suprato, kad iš UAB „Auvika“ įsigyti valdymo blokai buvo sudeginti. Ieškovui nesutikus pirkti naujų valdymo blokų ir grįžus į servisą (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė, kad ieškovas jam yra skolingas. Kadangi jokie elektros įrangos gedimai ne tik nebuvo pašalinti, o dar buvo sudeginti du nauji valdymo blokai, mokėti papildomai ieškovas nesutiko. Nesutikus atsakovui sumokėti papildomai, pastarasis nurodė, kad pasilieka radijo navigacijos bloką. Esant tokiai situacijai ieškovas nurodė, kad transporto priemonės pas atsakovą toliau neremontuos, t. y. nutraukė sutartį.
4. 2023 m. balandžio 20 d. UAB „CarPro LT“ atliko transporto priemonės kompiuterinę diagnostiką ir nustatė, kad aukštos įtampos baterijoje yra suveikęs pirotechninis užtaisas, atjungiantis automobilio aukštos įtampos grandinę, ko pasėkoje į baterijos valdymo bloką įsirašęs „crash“ ir sudegusi pirotechninio užtaiso valdymo grandinė; neveikia galinės ašies variklio valdymo blokas (inverteris); siekiant pašalinti šiuos defektus reikalinga keisti pirotechninį užtaisą, valdymo bloką, galinės ašies valdymo bloką. Ieškovas 2023 m. balandžio 21 d. iš UAB „Autojuta“ įsigijo galinės ašies variklio valdymo bloką už 1590,50 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. iš UAB „GTV Projects“ įsigijo radijo navigacijos bloką už 1000,00 Eur, o 2023 m. gegužės 3 d. valdymo bloką už 722,61 Eur. UAB „CarPro LT“ už 200 Eur atliko diagnostiką/gedimo nustatymą, o visus remonto darbus už 1089,00 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 100 Eur, sumokėtus už remonto darbus, taip pat sugadintų detalių vertę: 1590,50 Eur už galinės ašies variklio valdymo bloką (1EA907121C), 655,89 (542,05 Eur + PVM) Eur už valdymo bloką (0Z1998184G), 1000 Eur už pasisavintą ir negrąžintą radijo navigacijos bloką bei 200 Eur už diagnostiką/gedimo nustatymą, iš viso 4546,39 Eur .
Atsiliepimas
5. Atsakovas R. J. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas iki ginčo transporto priemonės atgabenimo tvarkymui buvo eilę kartų kreipęsis dėl įvairiausių JAV nupirktų transporto priemonių tvarkymo darbų atlikimo. Ieškovo 2022 m. gruodžio 12 d. atgabentos transporto priemonės techninė būklė buvo ypatingai bloga, transporto priemonė neužsivedė, buvo netinkamai surinkta, pažeista eilė detalių, todėl nebuvo galimybės nustatyti atliktinų darbų apimčių ir kainos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo tvarkęs pardavimui ne vieną JAV nupirktą transporto priemonę ir ieškovas sutiko, jog detali kaina būtų nustatyta vėliau pagal darbų eigoje paaiškėjusius gedimus, buvo sutarta, kad bus atlikti transporto priemonės elektrinės dalies remonto darbai, o ieškovas apmokės už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas su ieškovu nesitarė, kad transporto priemonė bus pilna apimtimi suremontuota. Sutvarkius eilę transporto priemonės elektrinės dalies gedimų paaiškėjo, jog yra reikalinga keisti valdymo blokus, o tokie darbai atsakovo servise neatliekami, todėl ieškovas apie savaitę laiko atlikinėjo transporto priemonės elektrinės dalies darbus kitoje įmonėje UAB „Ripas“.
6. Trečiasis asmuo E. J. ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad servise dirba kartu su atsakovu, ginčo transporto priemonę ieškovas į servisą atgabeno 2022 m. gruodžio pabaigoje, dėl darbų su ieškovu tarėsi atsakovas, buvo sutarta dėl elektrinės dalies (elektronikos) remonto darbų, konkreti darbų kaina nebuvo sutarta, kadangi jos nustatyti nebuvo įmanoma dėl labai blogos transporto priemonės būklės. Buvo sutarta, jog ieškovui bus pranešta, kokių detalių reikia, o jis jas nupirks, smulkias detales parūpins servisas. Atsakovas paprašė trečiojo asmens atlikti elektrinės dalies remonto darbus, buvo su atsakovu sutarta pasidalinti uždirbtą pelną. Atliekami darbai buvo užrašomi sąsiuvinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui R. J. iš ieškovo A. G. 2929,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio mėnesio viduryje ieškovas nevažiuojančią transporto priemonę (2021 m. VW ID.4 VIN: (duomenys neskelbtini)) atgabeno į servisą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovas sutarė, kad servise atliks elektros įrangos gedimų šalinimo darbus, o ieškovas sumokės už atliktus darbus. Šalys sutarė, kad reikiamas remontui detales nupirks ieškovas. Visų remonto darbų kaina iš karto nesuderinta, kadangi nebuvo aišku, kokius darbus bus reikalinga atlikti. Byloje tarp šalių ginčo nekilo, kad ieškovas už faktiškai atliktus darbus yra sumokėjęs 1100,00 Eur ir juos perdavęs grynais atsakovui.
9. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas verčiasi nuolatinio pobūdžio transporto priemonių ir jų detalių įsigijimu, transporto priemonių remontavimu ir jų pardavimu, t. y. pirkimo-pardavimo veikla siekiant pelno. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina ieškovo argumentų, jog jis kaip vartotojas kreipėsi į atsakovą dėl ginčo transporto priemonės remonto, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spęsti, kad šalių ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių ir jo išsprendimui turi būti taikomos vartojimo santykius reglamentuojančius nuostatos.
10. Teismas nustatė, kad šalys sutarė, jog darbų kaina bus nustatyta darbų eigoje pagal nustatytus gedimus ir faktiškai reikalingų atlikti darbų apimtis. Toks šalių susitarimas dėl apmokėjimo už darbus tvarkos atitinka CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostatas. Į rangos sutarties kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimai nepatvirtina ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu buvo sutarta darbų kaina 1100,00 Eur.
11. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. J., dirbantis servise su atsakovu ir atliekantis transporto priemonių elektrinės dalies remonto darbus, atsakovo pavedimu šiuos darbus atliko ginčo transporto priemonei. Be to, teismas nurodė, jog atliktų darbų sąrašas, pagal kurį remonto darbų atlikta už 2070 Eur, patvirtina, kad ginčo transporto priemonei pirktos detalės, kad faktiškai atlikti vairo, priekinės dalies, variklio dalies remonto darbai, žibintų laidynų perdarymo ir programavimo, blokų programavimo darbai. Teismo vertinimu, UAB „CarPro LT“ surašytas defektacijos aktas nepatvirtina atsakovo servise faktiškai atliktų ginčo transporto priemonės elektrinės dalies remonto darbų defektų. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad išvardintus elektrinės dalies remonto darbus būtų atlikusi UAB „CarPro LT“ nėra, to nepatvirtina ir UAB ,,CarPro LT“ 2023 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai, be to, teismo posėdyje UAB ,,CarPro LT“ vadovas A. I. negalėjo detaliai paaiškinti darbų, nurodytų 2023 m. gegužės 9 d. sąskaitoje faktūroje atlikimo aplinkybių. Teismas nurodė, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl faktiškai atliktų laidynų sutvarkymo darbų kokybės nėra. Teismas vertino aplinkybes dėl ieškovo nurodomų argumentų, kad atsakovas neatliko visų darbų, dėl kurių buvo sutarta, o šios aplinkybės atsakovas neginčijo paaiškindamas, kad nebuvo baigti visi reikiami elektrinės dalies tvarkymo darbai, kadangi ieškovas transporto priemonę iš atsakovo serviso pasiėmė, tačiau tai nepaneigia, kad dalis darbų buvo atlikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai priteisti 1100 Eur atsakovui sumokėtus už elektrinės dalies remonto darbus ir 200,00 Eur pagal 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
12. Teismas spręsdamas ieškovo reikalavimo dalį dėl nuostolių už atsakovo servise remonto metu sugadintas detales, kuriuos sudaro naujai įsigytų detalių vertė 1590,50 Eur už galinės ašies valdymo bloką 1EA907121C ir 722,61 Eur už valdymo bloką OZ1998184G, nustatė, kad ginčo transporto priemonę ieškovas 2023 m. sausio 24 d. išgabeno į UAB ,,Ripas“ servisą, paaiškėjus, jog reikalinga keisti transporto priemonės valdymo blokus. Atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimu, valdymo blokus reikėjo pakeisti, kadangi buvo suveikęs pirotechninis užtaisas aukštos įtampos baterijoje, pastovios/nuolatinės DC/DC įtampos keitiklis bei aukštos įtampos aušinimo skysčio šildytuvas. Valdymo blokų keitimo darbų atsakovo servise atlikti nebuvo galimybės, kadangi atsakovo servise nėra keltuvo, reikalingo transporto priemonei pakelti ir nuimti bateriją tam, kad būtų galima pakeisti blokus. Ginčo transporto priemonė UAB ,,Ripas“ servise buvo iki 2023 m. vasario 24 d., kur buvo atliekami baterijos nuėmimo, uždėjimo, valdymo blokų keitimo darbai.
13. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl to, jog ieškovas nebuvo įspėtas apie galimą trumpą jungimą, kurio pasėkoje atsirado nauji gedimai bei buvo reikalinga įsigyti naujus valdymo blokus vietoje sudegusių, nurodė, kad šis argumentas taip pat neįrodytas. Teismas, remdamasis atsakovo, trečiojo asmens, liudytojo E. J. paaiškinimais nustatė, kad atgal į atsakovo servisą pargabenus iš UAB ,,Ripas“ ginčo transporto priemonę buvo nustatytas galinės ašies srovės įtampos keitiklio pažeidimas, todėl jį reikėjo pakeisti. Detalę atvežė ieškovas, kuri atsakovo, trečiojo asmens, liudytojo E. J., paaiškinimais buvo ne nauja. Aplinkybę, jog detalė buvo nenauja, teismo vertinimu, patvirtina ir susirašinėjimas žinutėmis, šios aplinkybės neginčijo ir ieškovas. Prieš montuojant keitiklį buvo nustatytas mechaninis jo pažeidimas ir ieškovas buvo informuotas apie tai, kad jungiantis gali suveikti pirotechnikos užtaisas. Tačiau ieškovas vis tiek liepė užvesti variklį, kas ir buvo padaryta, o jį užvedus, suveikė pirotechnikos užtaisas. Be to, teismas nustatė, kad dėvėtą keitiklį atvežė ieškovas, kuris dalyvavo keitiklį trečiajam asmeniui įmontuojant į transporto priemonę, kad prieš įmontuojant buvo nustatytas mechaninis jo pažeidimas ir kad ieškovas buvo įspėtas dėl padėvėto ir apgadinto keitiklio įdėjimo pasekmių, tačiau ieškovo prašymu jis buvo įmontuotas. Teismas vertino, kad nors ieškovas teigia, kad įtampos keitiklio nepirko ir todėl negali pateikti jo įsigijimo dokumentų, tačiau aplinkybę, jog būtent ieškovas nupirko dėvėtą įtampos keitiklį ir pateikė jį keitimui, patvirtino šalių susirašinėjimas.
14. Teismas spręsdamas dėl 1000 Eur už pasisavintą radijo navigacijos bloką priteisimo, nurodė, kad ieškovui pasiėmus iš atsakovo serviso transporto priemonę, navigacijos blokas liko servise. Teismas iš šalių susirašinėjimo (,,navi atiduosiu kai atgausiu savo uždirbtus pinigus“) vertino, kad atsakovas reikalavo ieškovą sumokėti likusią darbų kainą, o šiam sumokėjus, atsakovas grąžins bloką, todėl darė išvadą, kad faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovas, negrąžindamas navigacijos bloko iki kol ieškovas pilnai atsiskaitys už atliktus remonto darbus, atitinka CK 6.69 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias daikto sulaikymo teisę kaip kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. Atsakovas nurodė nereiškiantis reikalavimų ieškovui dėl likusios nesumokėtos darbų kainos, bylos nagrinėjimo metu paštu siuntė ieškovui radijo navigacijos bloką, tačiau ieškovas siuntos neatsiėmė pašte, paaiškindamas, jog jis ieškovui nereikalingas, kadangi įsigijo kitą bloką už 1000 Eur. Ieškovas nutraukęs sutartį, į servisą nevyko ir nesprendė galutinio atsiskaitymo už darbus klausimo, bloko neatsiėmė ir, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kreipęsis į policiją su akivaizdžiai nepagrįstu pareiškimu dėl įvykdytos radijo navigacijos bloko vagystės, vėliau įsigijo kitą bloką. Teismo vertinimu, ieškovas byloje neįrodė neteisėto atsakovo radijo navigacijos bloko pasisavinimo aplinkybių, todėl teismas reikalavimą dalyje dėl pasisavinto radijo bloko priteisimo atmetė.
15. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieškinyje jo pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovas byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-461-1088/2024, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant visa apimtimi bei priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Nors teismas remiasi atsakovo servise atliktų diagnostikų žurnalo išrašu, tačiau šis įrodymas nėra susijęs nei su vienu ieškovo ar jo sutuoktinės vardu įregistruotu automobiliu, taip pat teismas nurodo valstybės įmonės ,,Regitra“ išrašo duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes automobilių iš viso ieškovo sutuoktinės vardu buvo registruota 13, o ieškovo vardu - 15 automobilių (teismas neįvertino, kad to paties automobilio duomenys pateikiami kelis kartus), t. y. į metus vidutiniškai 2 automobiliai. Be to, teismo neįvertinta aplinkybė, kurią ieškovas nurodė teisme, jog jis su sutuoktine savo vardu įregistruodavo automobilius, kuriuos pirkdavo ir savo dukroms.
Atsiliepimas
16.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas 2024 m. kovo 14 d. pateikė teismui suklastotus įrodymus, t. y. išrašus iš diagnostikos sistemos bei 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. sausio 18 d. sąskaitas-faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, o su atsiliepimu į ieškinį 2023 m. kovo 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. vasario 27 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas apie minėtų įrodymų egzistavimą viso proceso metu nebuvo nurodęs, jie pateikti beveik pabaigus nagrinėti civilinę bylą iš esmės. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad nei pinigų priėmimo kvituose, nei sąskaitose nėra jokių pirkėjo duomenų (sąskaitose privalomi), o dokumentuose nurodyti automobilių VIN numeriai nėra jo ar jo sutuoktinės automobilių.
16.3. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad a) ginčo automobilis buvo įsigytas fizinio asmens (ieškovo sutuoktinės vardu), b) iš atsakovo paslaugą įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (šiuo automobiliu ir šiuo metu naudojasi ieškovas ir jo sutuoktinė), c) atsakovas yra verslininkas. Byloje nepaneigtas faktas, kad ieškovo šeima, norėdama sutaupyti, kartais įsigyja daužtus automobilius, ieškovas juos suremontuoja, jais naudojasi, o po kurio laiko parduoda, tačiau tai nėra atvejis, kai automobiliai yra įsigyjami su tikslu juos parduoti ir gauti pelną. Taigi, priešingai nei sprendime nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rangos sutartį su atsakovu ieškovas sudarė savo asmeniniam (šeimos) poreikiui tenkinti, sutartis buvo sudaryta su automobilių remonto verslu besiverčiančiu asmeniu (verslininku), todėl ši sutartis atitinka vartojimo rangos sutarties sampratą.
Šalies argumentai
16.4. Apeliantas nurodė, kad sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės įtvirtinti ir galiojusiame specialiajame teisės akte – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše.
16.5. Apeliantas nurodė, kad iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog atsakovas pripažįsta gavęs 1100 Eur, šias aplinkybes patvirtino ir E. J.. Šiame kontekste apeliantas atkreipė dėmesį į atsakovo pateiktą trečiojo asmens E. J. suklastotą sąskaitą-faktūrą tai pačiai 1100 Eur sumai, kurią paneigia nutarime nurodytos aplinkybės, kad pinigai buvo sumokėti atsakovui, o ne trečiajam asmeniui bei teisme atsakovo ir trečiojo asmens pripažintos aplinkybės, jog ieškovas sutartį sudarė su atsakovu ir jam sumokėjo pinigus. Aplinkybę, jog minėta sąskaita yra suklastota patvirtina tai, kad ieškovas niekada nėra mokėjęs trečiajam asmeniui jokių pinigų sumų ar su juo taręsis dėl remonto darbų atlikimo. Vien šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo ne tik derino savo parodymus teisme, tačiau reikšmingoms aplinkybėms patvirtinti/paneigti klastojo rašytinius įrodymus ir juos teikė teismui, į ką pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė.
16.6. Nurodydamas dėl darbų, kurie tariamai atsakovo buvo atlikti už 1100 Eur, apeliantas nurodė, kad jokios sutarties ir finansinės apskaitos dokumentų iš atsakovo nėra gavęs. Kadangi tikslios remonto darbų kainos atsakovas nurodyti negalėjo, informavo, kad ji bus galimai apie 1000 Eur, o ieškovas sumokėjo atsakovui 1100 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovui neužpildžius užsakymo paraiškos, kurioje būtų nurodyta techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina ir byloje nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų buvus sutartą kitokią kainą nei 1100 Eur (už visų automobilio gedimų pašalinimą), teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog 1100 Eur sumą sudarė atsakovo faktiškai atlikti remonto darbai. Teismo nurodomas atliktų darbų sąrašas turėjo būti vertinamas kritiškai, nes šiame sąraše nėra jo surašymo datos, byloje nėra jokių sąraše nurodytų detalių įsigijimo dokumentų (jeigu atsakovas jas įsigijo, privalo būti finansinės apskaitos dokumentai), nėra įrodymų, kad darbų kainos būtų kaip nors derintos su ieškovu, kaip nėra ir įrodymų, kad atsakovas ieškovui būtų pateikęs minėtą sąrašą ir sąskaitas.
Žemesnės instancijos teismas
16.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius už atsakovo servise remonto metu sugadintas detales, nes sprendime padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas atliko ginčo transporto priemonės valdymo blokų keitimo darbus. Ši aplinkybė (blokų pakeitimo faktas), kuria remdamasis teismas padarė išvadas, yra nereikšminga ir nedaro jokios įtakos atsakovo atsakomybės nebuvimui dėl sugadintų detalių, kaip ir nereikšminga aplinkybė, kiek kartų automobilis buvo vežamas į UAB „Ripas“. Ieškovo vertinimu, teismas aiškindamasis šias aplinkybes, nesuprato ir neatskleidė bylos esmės, nes ieškinyje prašomų nuostolių už sugadintas detales atsiradimo priežastis buvo atsakovo ir jo pavedimu trečiojo asmens, netinkamai atlikti automobilio elektros remonto darbai, ko pasėkoje sudegė galinės ašies valdymo blokas 1EA907121C ir valdymo blokas OZ1998184G
16.8. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, tačiau ignoravo atsakovo pateiktą VIBER susirašinėjimą, kuris yra objektyvus įrodymų šaltinis, priešingai nei šalių ar trečiųjų asmenų paaiškinimai. Apeliantas jokio inverterio, apie kurį daug kabėjo atsakovas, nepirko ir automobilyje nekeitė. Ieškovas pirkdavo ir atveždavo viską, ką pasakydavo atsakovas. Kadangi kompiuteris rodė klaidą, atsakovas buvo nurodęs surasti inverterį, jis tai buvo padaręs, tačiau detalė nebuvo keičiama, nes gedimo priežastis buvo kita. Atsakovas su trečiuoju asmeniu gindamiesi nuo ieškinio sugalvojo aplinkybę, kad pirotechninis užtaisas buvo suveikęs vieną kartą, kai ieškovas atvežė inverterį, kurį sumontavus rodė klaidą CRASH, tačiau esą ieškovas vis tiek reikalavo paleisti automobilį, nors ir buvo įspėtas apie galimą „piro“ užtaiso suveikimą. Tokiu būdu, atsakovas siekė atsakomybę dėl sudegusių blokų perkelti ieškovui, nes esą nepaklausė įspėjimo apie galimą trumpą jungimą.
16.9. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo dėl trumpo jungimo niekas neįspėjo, jis pats bandė paklausti, ar nereikia imtis kažkokių saugumo priemonių, tačiau atsakovo buvo patikintas, kad nėra ką bandyti, o įjungus degimą įvyko trumpas jungimas. Kadangi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo neginčijo, kad būtent tada įvyko trumpas jungimas ir pasigirdo „pokštelėjimas“, ko pasėkoje buvo sudeginti du blokai - galinės ašies valdymo blokas 1EA907121C ir valdymo blokas OZ1998184G, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo šioje dalyje atmesti ieškovo ieškinį. Iki to laiko, minėtų dviejų blokų gedimų atsakovas nebuvo nustatęs ir tokių įrodymų byloje nėra, šie gedimai buvo nustatyti UAB “CarPro LT”, kuomet automobilis buvo atsiimtas iš atsakovo ir vėliau pristatytas į UAB “Car Pro LT”.
16.10. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovui atsiėmus iš atsakovo nesuremontuotą automobilį, jam UAB „CarPro LT“ atliko įvairaus laidyno remonto darbus už 242 Eur sumą, kuriuos esą tvirtino atlikęs atsakovas už 1100 Eur. Šie įrodymai paneigia teismo išvadas ne tik dėl dalies atsakovo atliktų darbų apimties (tokių įrodymų iš viso nėra), bet ir paneigia teismo išvadas dėl darbų dalies kainos, todėl nepagrįstai buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 200 Eur už automobilio diagnostiką.
16.11. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl 1000 Eur už pasisavintą radijo navigacijos bloką. Teismas sprendime nurodė, kad faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovas, negrąžindamas navigacijos bloko iki kol ieškovas pilnai atsiskaitys už atliktus remonto darbus, atitinka CK 6.69 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias daikto sulaikymo teisę kaip kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. Su tokiomis išvadomis apeliantas nesutinka ir nurodo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nuosekliai tvirtino, jog radijo navigacijos blokas buvo išimtas ieškovo prašymu jį perdaryti ir perprogramuoti, nors jis tokio prašymo nebuvo išreiškęs ir tokių įrodymų byloje nėra. Dingusį bloką ieškovas pastebėjo tik iš serviso pasiėmęs automobilį.
16.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė 2000 Eur, jo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dėl procesinių dokumentų parengimo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuos dokumentus rengė advokato padėjėja B. J. ir priešingai, yra įrodymai, kad procesinius dokumentą rengė ir juos pasirašė byloje dalyvavusi advokatė, tačiau byloje nėra pateikta sąskaitos už jos paslaugas (už dokumentų surašymą).
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašė apelianto apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, pirmos instancijos teismas sprendime tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieškovas verčiasi nuolatinio pobūdžio transporto priemonių ir jų detalių įsigijimu, transporto priemonių remontavimu ir jų pardavimu- pirkimo-pardavimo veikla, siekiant pelno, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti vartojimo santykius reglamentuojančių teisės normų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovas kaip vartotojas kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės remonto.
17.2. Šioje byloje nebuvo ginčo ir nustatyta, kad atsakovo atliekama veikla yra susijusi su automobilių komunikacinių tinklų atstatymu, laidų remontu, elektros gedimų šalinimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo atvarytos transporto priemonės itin blogos techninės būklės nebuvo įmanoma nustatyti darbų apimties ir kainos, su ieškovu buvo sutarta, kad atlikti darbai bus apmokami pagal faktą, t. y. faktiškai atliktų darbų apimtis, sutariant atlikti transporto priemonės elektrinės dalies remonto darbus savo kompetencijos ir atliekamų darbų ribose, t. y su ieškovu net negalėjo būti kalbos, kad transporto priemonė atsakovo servise bus pilna apimtimi suremontuota, kadangi dėl transporto priemonės techninės būklės nebuvo įmanoma iš karto nustatyti nei atliktinų darbų apimties, nei gedimų priežasties, dėl ko tuo pačiu nebuvo įmanoma nustatyti, ar visi elektrinės dalies remonto darbai neviršys atsakovo atliktinų darbų ribų. Todėl ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog su atsakovu neva buvo sutarta dėl galutinio rezultato - visų ginčo transporto priemonės elektrinės dalies gedimų pašalinimo, neatitinka byloje esančių duomenų.
Žemesnės instancijos teismas
17.3. Visiškai nepagrįstas skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai vertino byloje pateiktą atsakovo atliktų darbų sąrašą, kuris yra neva suklastotas. Priešingai skundo argumentams, minėtas sąrašas patvirtina, jog ieškovo atvarytai ginčo transporto priemonei buvo atlikta remonto darbų už 2070,00 Eur, sutvarkant transporto priemonės elektrinę dalį esančią po kapotu, t. y. sutvarkyti visi po transporto priemonės kapotu buvę netvarkingi laidai, visi transporto priemonės žibintų laidai buvo pertvarkyti ir pritaikyti iš JAV rinkos į Europos rinką, galiniai žibintai buvo perprogramuoti, kad atitiktų Europos standartus, minėtų darbų atlikimui buvo nupirkta eilė smulkių detalių. Negana to, tuo pačiu metu ieškovas paprašė suremontuoti kitos transporto priemonės durų laidyną, kas buvo padaryta ir ieškovo prašymu įtraukta į sąmata 15 eurų suma.
17.4. Byloje esančių duomenų ir nustatytinų aplinkybių nuosekli analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sumokėjo 1100 Eur iš visos mokėtinos 2070 Eur sumos už E. J. autoservise faktiškai atliktus ginčo transporto priemonės elektrinės dalies remonto darbus, o ne kaip avansą už darbus, kurie atsakovo autoservise netgi nėra atliekami (pvz. ieškovo nurodomi blokų keitimo, baterijos nuėmimo darbai).
17.5. Ieškovas yra sumokėjęs tik 1100 Eur iš mokėtinos 2070 Eur sumos už faktiškai atliktus ginčo transporto priemonei remonto darbus iki transporto priemonės paėmimo iš serviso. Jokių duomenų, kad faktiškai atlikti remonto darbai buvo nekokybiški, ieškovas byloje nepateikė, kaip ir nėra pateikta duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl faktiškai atliktų remonto darbų kokybės ar kainos, dėl ko teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimas priteisti 1100,00 Eur atsakovui sumokėtus už elektrinės dalies remonto darbus atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas
Atsiliepimas
17.6. Atsakovas nurodė, kad iš jo reikalaujama priteisti suma, sumokėta už transporto priemonės defektų, kurie atsirado ne dėl atsakovo servise atliktų nekokybiškų darbų, fiksavimą (200 Eur), ir kuris vyko praėjus net dviem mėnesiams nuo transporto priemonės paėmimo, nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo atliktais darbais transporto priemonei ir ieškovo galimai patirta žala.
17.7. Atsakovas dėl nuostolių už valdymo blokus priteisimo, nurodė, kad priešingai apeliacinio skundo motyvams, nuosekli šiam teisiniam ginčui nustatytinų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų ir jų viseto analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovo servise atlikti remonto darbai ginčo transporto priemonei nebuvo priežastiniame ryšyje su ieškovui neva kilusia žala, t. y. atsakovo servise nebuvo atlikta jokiu nekokybiškų darbų, susijusių su valdymo blokais, už kurių sugadinimą ieškovas šioje byloje reikalauja nuostolių atlyginimo.
17.8. Iš byloje pateiktų VIBER susirašinėjimų, liudytojų R. P., A. K. paaiškinimų pirmos instancijos teismo taip pat buvo teisingai nustatyta, kad ginčo transporto priemonė UAB „Ripas“ servise buvo iki 2023 m. vasario 24 d., kur buvo atliekami baterijos nuėmimo, uždėjimo, valdymo blokų keitimo darbai, kaip ir buvo teisingai nustatyta, kad transporto priemonė į UAB „Ripas“ servisą iš atsakovo serviso buvo atgabenta du kartus, t. y. 2023 m. sausio mėnesio pabaigoje ir vasario mėnesio pabaigoje.
17.9. Aplinkybę, jog transporto priemonė buvo UAB „Ripas“ servise, patvirtino šios bendrovės vadovas, tik nurodė, kad jis nežinojo, kas buvo daroma. UAB „Ripas“ nuomoja patalpas iš ieškovo, todėl patalpose galėjo dirbti bet koks asmuo ieškovo prašymu. Šias aplinkybes teisme taip pat patvirtino liudytoju apklaustas autoelektrikas A. K., kuris paaiškino, kad jam paskambino ieškovas, prašė atvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, (UAB „Ripas“ patalpas), kur jis atvyko, atliko ginčo transporto priemonės diagnostiką ir nustatė, kad transporto priemonėje DC/DC įtampos keitiklis buvo pažeistas. Liudytojas paaiškino, kad jis turėjo savo naudotą keitiklį, kurį buvo sumontavęs pabandyti į ieškovo automobilį, bet automobilis vis tiek nevažiavo ir neužsivedė, o tai reiškia, kad automobilyje galinės ašies variklio valdymo blokas jau tada buvo blogas.
17.10. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, jog nei atsakovas, nei jo kolega nekeitė jokių valdymo blokų. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo buvo iškviestas į UAB „Ripas“ atlikti transporto priemonės kompiuterinę adaptaciją po valdymo blokų pakeitimo, tačiau, kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmos instancijos teismas, tai nepatvirtina blokų pakeitimo darbų atlikimo fakto. Todėl, esant nustatytai aplinkybei, kad ginčo transporto priemonės valdymo blokų remonto darbai buvo atlikti kitoje įmonėje, kitų asmenų, nėra pagrindo atsakovą laikyti atsakingu už įdėtų galimai naudotų ir pažeistų valdymo blokų kokybę bei įdėjimo darbų kokybiškumą.
17.11. Apeliaciniame skunde keliama dar viena nauja versija, jog navigacijos blokas buvo perprogramuojamas kitoje įmonėje neva tik todėl, kad buvo naujas. Tačiau tokios ieškovo nurodomos aplinkybės yra nepagrįstos, t. y. jei ieškovo transporto priemonė būtų pritaikyta Europos rinkai, tai nupirkus naują bloką, jo nereikėtų perprogramuoti. Šiuo atveju bloko perprogramavimo reikalingumas egzistavo visą laiką, kadangi ieškovo įgyta transporto priemonė buvo pritaikyta JAV, o ne Europos rinkai.
17.12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir nėra ginčo, kad ieškovas nutraukęs sutartį, pats į servisą nevyko ir nesprendė galutinio atsiskaitymo už darbus klausimo, bloko neatsiėmė ir, kaip matyti, iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos, kreipęsis į policiją su akivaizdžiai nepagrįstu pareiškimu dėl įvykdytos radijo navigacijos bloko vagystės, vėliau įsigijo kitą bloką.
17.13. Bylos nagrinėjimo metu paštu atsakovas siuntė ieškovui radijo navigacijos bloką, tačiau ieškovas siuntos neatsiėmė pašte, paaiškindamas, jog jis ieškovui nereikalingas, kadangi įsigijo kitą bloką už 1000,00 Eur. Taigi, ieškovas pats nusprendęs neatvykti, nesumokėti likusios sumos už suteiktas paslaugas ir nepasiimti bloko, o nusipirkti naują bloką, pats ir yra atsakingas už tokio pobūdžio išlaidas.
17.14. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmos instancijos teismas sprendimu nepagrįstai priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, neįvertinant aplinkybės, jog advokato padėjėja teisinių paslaugų sutartį dėl dokumentų rengimo šioje civilinėje byloje sudarė 2024 m. kovo 8 d., o procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje buvo parengti anksčiau, kas, pasak apelianto, sudaro pagrindą nepriteisti mano patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 4546,39 Eur nuostolius, atsiradusius dėl nekokybiškai atlikto automobilio remonto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė automobilio Jaguar registracijos liudijimą, taip pat tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Autojuta“ 2024 m. liepos 23 d. defektinį aktą.
21. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme.
22. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad automobilio Jaguar registracijos pažymėjimas nėra susijęs su nagrinėjama byla ir teisingam bylos išsprendimui neturi teisinės reikšmės. UAB „Autojuta“ 2024 m. liepos 23 d. defektinis aktas yra pateiktas apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai 2024 m. rugpjūčio 29 d., likus vienai darbo dienai iki paskirto teismo posėdžio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus gali priimti tik suteikęs byloje dalyvaujantiems asmenims pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021). Atsakovas nėra informuotas apie apeliacinio teismo ketinimą šį įrodymą priimti, šio įrodymo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl jį priimti taip pat atsisakoma.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Byloje nustatyta, kad ieškovo A. G. sutuoktinė D. G. 2022 m. spalio 11 d. įsigijo 2021 m. gamybos elektrinį automobilį Volkswagen ID.4, kurio identifikacinis kodas (VIN) yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl automobilio elektrinės dalies trūkumų kreipėsi į atsakovo R. J. autoservisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žodžiu su atsakovu susitarė, kad jis atliks automobilio remonto darbus, t. y. sutvarkys elektros įrangos gedimus, o ieškovas sumokės už atliktus darbus. Tiksli darbų apimtis ir darbų kaina nebuvo apibrėžta, remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad buvo sutarta, jog apmokėjimas bus už atliktus darbus bus pagal faktą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 1100 Eur.
25. Atliekant automobilio remonto darbus, buvo nustatyta, kad neveikia valdymo blokai. Ieškovas 2023 m. vasario 2 d. iš UAB „Auvika“ įsigijo valdymo bloką už 655,89 Eur (542,05 Eur + PVM), o 2023 m. vasario 10 d. - valdymo bloką su pirotechniniu užtaisu už 779,29 Eur. Minėtų blokų pakeitimo atsakovas atlikti negalėjo, nes neturi keltuvo, todėl automobilis blokams pakeisti buvo nuvežtas į kitą autoservisą UAB „Ripas“. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo E. J. buvo iškviestas į UAB ,,Ripas“ atlikti transporto priemonės kompiuterinę adaptaciją po valdymo blokų pakeitimo. Byloje nustatyta, kad įvykus trumpam jungimui valdymo blokai tapo nebenaudotini.
26. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal gautą A. G. skundą dėl R. J. ir E. J. galimai neteisėtų veiksmų pasisavinant ieškovui priklausantį automobilio radijo bloką, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.
Dėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimo
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ieškovo sutuoktinės vardu nupirkto automobilio remonto paslaugų teikimo sutartis, kuri kvalifikuojama kaip rangos sutartis. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spęsti, jog šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių ir jo išsprendimui turi būti taikomos vartojimo santykius reglamentuojančius nuostatos. Apeliantas A. G. nesutikdamas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nurodo, kad a) ginčo automobilis buvo įsigytas fizinio asmens (ieškovo sutuoktinės vardu), b) iš atsakovo paslaugą įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (šiuo automobiliu ir šiuo metu naudojasi ieškovas ir jo sutuoktinė), c) atsakovas yra verslininkas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais dėl toliau nurodomų aspektų.
28. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-655-567/2021).
29. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais.
30. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir spręsdamas dėl bendrųjų rangos sutarčiai taikomų teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje, rėmėsi atsakovo servise atliktų diagnostikų žurnalo išrašu, valstybės įmonės ,,Regitra“ išrašo duomenimis apie ieškovo ir jo sutuoktinės vardu įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones, patvirtinančiais, kad nuo 2010 m. ieškovas su sutuoktine įgijo ir pardavė iki 50 transporto priemonių; UAB ,,Diginet LTU“ pateikta informacija apie ieškovo patalpintus skelbimus ir jų kiekius. Remdamasis minėtais įrodymais, teismas darė išvadą, kad ieškovo vykdytų transporto priemonių pardavimų vertinti pavieniais ar atsitiktiniais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas vykdytų su automobilių pardavimu susijusią veiklą, turėtų įsteigęs įmonę ar veiktų individualios veiklos pagrindu. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl sutarčių kvalifikavimo vartojimo sutartimis, nurodė, kad vartotojo sąvoka yra funkcinio pobūdžio sąvoka. Ji yra siejama su konkrečia sutartimi, konkrečiu sutartiniu teisiniu santykiu. Todėl kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu būtina nustatyti, kokią funkciją asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali būti ir vartotojas, ir verslininkas. Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį asmens tikslai konkrečios sutarties atžvilgiu yra nustatomi sutarties sudarymo metu. Taigi taikomas statinis požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu. Toks požiūris remiasi nuspėjamumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais. Sutartinio santykio paskirties ir tikslo pokytis laikui bėgant sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo sutarties turi reikšmę tik išimtiniais atvejais (dinaminis požiūris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020).
31. Taigi, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į konkrečią tarp šalių sudarytą sutartį, ar asmuo į rangovą kreipiasi verslo ar asmeniniais tiksliais, nes, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, buvimas verslininku asmenį visais atvejais eliminuotų iš vartojimo teisinių santykių dalyvių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus apelianto veiklą priskyrė veiklai, kuria apeliantas siekia pelno, t. y. teismas nagrinėjo ne konkretų ginčo tarp šalių teisinį santykį, bet sprendė, kad ieškovo vykdytų automobilių pardavimo gausa yra pagrindas spręsti ir dėl šalių ginčo metu susiklosčiusio teisinio santykio. Kaip nustatyta, byloje nėra duomenų, kad apeliantas vykdo su automobilių pardavimų susijusią veiklą ir kad ginčo automobilis buvo skirtas parduoti siekiant užsidirbti, be to, nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas dėl savo pomėgio bando ir keičia automobilius, be to, kaip nurodo ir pats ieškovas, jis automobilius perka savo dukroms ir registruoja savo vardu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios nuostatos.
32. Kadangi šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), tai, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
33. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl lengvojo automobilio Volkswagen ID.4 atliktų remonto darbų apimties ir kokybės. Apeliantas nuostolių atsiradimą įrodinėja argumentais dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų atlikimo, teigia, kad susidariusius nuostolius sudaro: 1) 1100 Eur už atsakovui sumokėtas remonto paslaugas; 2) 1590,50 Eur už galinės ašies variklio valdymo bloką (1EA907121C); 3) 655,89 (542,05 Eur + PVM) Eur už valdymo bloką (0Z1998184G); 4) 1000 Eur už pasisavintą ir negrąžintą radijo navigacijos bloką; 5) 200 Eur už diagnostikos/gedimo nustatymą, iš viso 4546,39 Eur.
Dėl ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo atlikti automobilio remonto darbai (ne)pagrįstumo
34. Apeliantas prašo priteisti 1100 Eur už atsakovui sumokėtas automobilio remonto paslaugas ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jokios sutarties ir finansinės apskaitos dokumentų iš atsakovo nėra gavęs. Kadangi tikslios remonto darbų kainos atsakovas nurodyti negalėjo, ieškovo teigimu, atsakovas nurodė, kad ji bus galimai apie 1000 Eur, todėl ieškovas sumokėjo atsakovui 1100 Eur grynaisiais pinigais. Apeliantas nurodė, kad neužpildžius užsakymo paraiškos, kurioje būtų nurodyta techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina ir byloje nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų sutartą kitokią kainą nei 1100 Eur (už visų automobilio gedimų pašalinimą), teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog 1100 Eur sumą sudarė atsakovo faktiškai atlikti remonto darbai. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimu, neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai dėl žemiau nurodomų motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
35. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir šalys neginčija to, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos darbų sutartis, kurios susitarimo apimtis, remiantis šalių ir liudytojų paaiškinimais, buvo automobilio elektrinės dalies remontas pagal atsakovo kompetenciją (automobilių komunikacinių tinklų atstatymas, laidų remontas, elektros gedimų šalinimas). Ginčo nėra ir dėl to, kad ieškovas sumokėjo, o atsakovas gavo 1100 Eur sumą. Taigi, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad apeliantas prašomą priteisti 1100 Eur kaip patirtų nuostolių sumą įrodinėja atsakovo pareigos pateikti ieškovui dokumentus, kurie pagrįstų tiek kainą, tiek įrodytų atsakovo atliktus darbus, nevykdymu.
36. CK XXXIII skyriuje, reglamentuojančiame rangos teisinius santykius, įskaitant šio skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normas, nėra įsakmiai nustatytos rangos sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Vienas iš vartojimo rangos teisinių santykių reglamentavimo ypatumų yra tas, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas (netinkamas vykdymas) suteikia užsakovui teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).
37. Apeliantas remiasi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu aprašu „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) (redakcija galiojusi ginčo metu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.). Minėtu aprašu buvo nustatyta transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarka, reikalavimai transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims. Apeliantas remiasi Aprašo 11 punktu, numatančiu, jog techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, o nuo 11.1. iki 11.12. papunkčio detalizuojama, kokie duomenys turi būti užpildomi paraiškoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad ieškovui pateikus remontui į atsakovo autoservisą, atsakovas užsakymo paraiškos neužpildė, taigi, pažeidė teisės akto reikalavimus dėl užsakymo įforminimo, todėl svarbu įvertinti byloje esančių aplinkybių visumą bei šalių valią ir tikruosius ketinimus.
38. Kaip minėta, tarp ieškovo ir atsakovo vyko žodinis susitarimas dėl automobilio Volkswagen ID.4 elektrinės dalies remonto. Ieškovas nurodė, o atsakovas neginčijo, kad atsakovas neužpildė užsakymo paraiškos, kurioje būtų nurodyti automobilio trūkumai ir remonto apimtis. Visgi, net ir nesant rašytiniams dokumentas, iš byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas prašė, o atsakovas sutiko tvarkyti automobilio elektros įrangos gedimus savo kompetencijos ribose, t. y. atlikti ne visus darbus, o tuos, kuriuos jis nustatęs, turėjo galimybę pašalinti. Kaip byloje nustatyta ieškovas 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje atvežė automobilį remontui, o byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas derino automobilio remonto darbus su ieškovu. Svarbi aplinkybė yra ir automobilio Volkswagen ID.4 išsivežimas iš atsakovo autoserviso, t. y. rašytiniais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2023 m. vasario mėn. pabaigoje - 2023 m. kovo mėn. ieškovas pasiėmė transporto priemonę iš atsakovo autoserviso, taigi, įvertinus šį pakankamai ilgą laikotarpį bei jo metu vykusį šalių susirašinėjimą, darytina išvada, kad ieškovą iki kylant ginčo situacijai tenkino atliekami atsakovo remonto darbai, jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, priešingai, skatino atlikti automobilio remonto darbus, domėjosi jo eiga.
39. Taip pat svarbu pažymėti, kad apeliantas nurodo, jog atliktų darbų sąrašas, kurį pateikė atsakovas, turėjo būti vertinamas kritiškai, nes šiame sąraše nėra jo surašymo datos, byloje nėra jokių sąraše nurodytų detalių įsigijimo dokumentų (jeigu atsakovas jas įsigijo, privalo būti finansinės apskaitos dokumentai), nėra įrodymų, kad darbų kainos būtų kaip nors derintos su ieškovu, kaip nėra ir įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs minėtą sąrašą ir sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto nurodytų argumentų pažymi, kad kaip minėta, sutiktina, kad atsakovas pažeidė formalius teisės aktų reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje byloje, kurioje iš esmės pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi šalių paaiškinimai, itin svarbi šalių valia, t. y. kokiu tikslu ieškovas kreipėsi į atsakovą, dėl kokio rezultato tarėsi, kokioms aplinkybėms esant tarp šalių įvyko ginčas bei kiek šalių ginčas turi įtakos minėtų 1100 Eur reikalavimo pagrįstumui. Svarbu pažymėti, kad 1) ieškovas išreiškė valią kreipiantis į atsakovą dėl automobilio remonto, 2) ieškovas pavedė atsakovui nustatyti automobilio elektrinės dalies gedimą ir jį pašalinti; 3) atsakovas remontavo atsakovo automobilio elektrinę dalį, galiausiai nustatydamas, jog reikia keisti automobilio valdymo blokus; 3) tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl įvykusio trumpo jungimo. Vertinant šią įvykių chronologiją, itin svarbu pažymėti ieškovo ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad automobilį nugabenus tralu į UAB „Ripas“, kuri turėjo pakeisti valdymo blokus, jokie elektros įrangos gedimai ne tik nebuvo pašalinti, o dar buvo sudeginti du nauji valdymo blokai, mokėti papildomai ieškovas nesutiko, t. y. nors ieškovas neigia atsakovo sudarytą darbų sąrašą sąsiuvinyje, kuriame bendra darbų suma nurodoma kaip 2070 Eur, tačiau ieškovas išreiškė valią nebemokėti likusios sumos, t. y. neišreikšdamas pretenzijų, dėl jau atliktų darbų kokybės, bet išimtinai akcentuodamas ginčo situaciją dėl valdymo blokuose įvykusio gedimo.
40. Pabrėžtina, kad ieškovas nurodydamas, kad jis nebuvo informuotas apie automobilio remonto kainą, įkainius ir panašiai, apeliuoja į informacijos jam nesuteikimą, tačiau, ieškinyje nurodyta, kad ieškovo atsakovui sumokėta 1100 Eur suma atitiko toje verslo srityje įprastą kainą už tokius pačius remonto darbus, nes CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
41. Pastebėtina tai, kad atsakovo pozicija dėl turimos teisės įgyvendinimo nemokėti už atliktus darbus pagal Aprašo 29.8 punkto reguliavimą, nėra teisinga. Tvarkos aprašo 29.8 punkto analizė nepatvirtina atsakovo pateikiamo teisės aiškinimo, kad ši teisės norma numato teisę atsakovui nagrinėjamoje situacijoje atsisakyti apmokėti už atliktus remonto darbus. Tvarkos aprašo 29.8 punktas įtvirtina 2 atvejus, kai valdytojas turi teisę nemokėti už remonto paslaugą: 1) jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų; 2) jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį. Taip pat turi būti nustatytos 2 papildomos sąlygos: 1) paslauga buvo suteikta be jo sutikimo; 2) nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška. Taigi, nustačius, kad ieškovas išreiškė sutikimą remonto darbams, vien užsakymo paraiškos neįforminimas nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti už remonto darbus.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjama byla pasižymi keletu ypatumų, kurie apsunkina galimybę objektyviai nustatyti šalių teisinių santykių turinį –pirmasis ypatumas yra tai, kad šalys nepasirašė rašytinės sutarties – kilus ginčui tai savaime apsunkina įrodinėjimo procesą, be to, šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, o tai lemia, kad kiekviena iš ginčo šalių tuo metu buvusias aplinkybes siekia interpretuoti sau naudinga linkme. Be to, nors atsakovas apeliaciniame skunde remdamasis savo, kaip vartotojo statusu, nurodo, kad jam nebuvo aiškūs sulygtų darbų kiekis, kaina, o automobilio remonto eigoje atsakovas tinkamai nesuteikė informacijos, t. y. teigia, kad ieškovas, kaip rangovas, jam šios informacijos neatskleidė (CK 6.674 straipsnio 1 dalis), visgi apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo teiginius visumos byloje esančių įrodymų kontekste vertina kritiškai ir kaip gynybinę poziciją, atsakovui siekiant paneigti jau atliktų automobilio remonto darbų apimtis, kainą bei atitinkamai atsakovui perkelti atsakomybę dėl automobilio gedimų.
43. Apibendrinant kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors atsakovas pažeidė teisės aktų numatytus reikalavimus dėl automobilio remonto užsakymo paraiškos, atliktų darbų sąrašo vedimo pagal numatytus reikalavimus, tačiau ieškovas nepaneigė šalių susitarimų apimties bei atliktų darbų neatitikimo kokybės reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 1100 Eur sumos už atsakovo atliktus remonto darbus.
Dėl ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos sudaro valdymo blokų įsigijimo kaina nustatymas (ne)pagrįstumo
44. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius už remonto metu sugadintas detales., kuriuos sudaro naujai įsigytų detalių vertė: 1590,50 Eur už galinės ašies valdymo bloką 1EA907121C ir 722,61 Eur už valdymo bloką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė šios ieškovo keliamo reikalavimo dalies suma, t. y. ieškovo keliamas reikalavimas buvo ne dėl 722,61 Eur, o dėl 655,89 Eur sumos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad aplinkybė (blokų pakeitimo faktas), kuria remdamasis teismas padarė išvadas, yra nereikšminga ir nedaro jokios įtakos atsakovo atsakomybės nebuvimui dėl sugadintų detalių, kaip ir nereikšminga aplinkybė, kiek kartų automobilis buvo vežamas į UAB „Ripas“. Apelianto teigimu, prašomų nuostolių už sugadintas detales atsiradimo priežastis buvo atsakovo ir jo pavedimu trečiojo asmens netinkamai atlikti automobilio elektros remonto darbai, dėl ko sudegė galinės ašies valdymo blokas 1EA907121C ir valdymo blokas OZ1998184G.
45. Siekiant įvertinti apelianto argumentų pagrįstumą svarbu nustatyti šalis/asmenis, kurie yra susiję tiek su blokų pardavimo, tiek su blokų pakeitimo aplinkybėmis. Visų pirma, apeliantas kreipėsi į atsakovą R. J. dėl elektromobilio elektrinės dalies remonto, kurį atliekant buvo nustatyta, jog reikalinga keisti transporto priemonės valdymo blokus; antra, bylos duomenimis, apeliantas įrodinėja, jog valdymo blokus jis pirko UAB „Auvika“; trečia, byloje iš esmės nėra ginčo, kad valdymo blokų keitimas buvo atliktas UAB „Ripas“, t. y. šios įmonės darbuotojai atliko patį automobilio valdymo blokų pakeitimo faktą; ketvirta, byloje taip pat nėra ginčo, kad trečiasis asmuo E. J. buvo iškviestas į UAB „Ripas“ atlikti transporto priemonės kompiuterinę adaptaciją po valdymo blokų pakeitimo. Apeliantas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia atsakovui ir įrodinėja, kad su valdymo blokais patirtas išlaidas patyrė išimtinai dėl atsakovo kaltės. Taigi, įvertinti šiuos ieškovo reikalavimus, svarbios toliau nurodomos šalių paaiškinimais nustatytos bylos aplinkybės.
46. Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonę ieškovas išgabeno į UAB ,,Ripas“ servisą, paaiškėjus, jog reikalinga keisti transporto priemonės valdymo blokus. Atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimu, valdymo blokus reikėjo pakeisti, kadangi buvo suveikęs pirotechninis užtaisas aukštos įtampos baterijoje, pastovios/nuolatinės DC/DC įtampos keitiklis bei aukštos įtampos aušinimo skysčio šildytuvas. Valdymo blokų keitimo darbų atsakovo servise atlikti nebuvo galimybės, kadangi atsakovo autoservise nėra keltuvo, reikalingo transporto priemonei pakelti ir nuimti bateriją tam, kad būtų galima pakeisti blokus. Atsakovo, trečiojo asmens, liudytojo E. J. paaiškinimais nustatyta, kad atgal į atsakovo servisą pargabenus iš UAB ,,Ripas“ ginčo transporto priemonę buvo nustatytas galinės ašies srovės įtampos keitiklio pažeidimas, todėl jį reikėjo pakeisti. Šalių paaiškinimai dėl keitiklio yra gana prieštaringi, t. y. ieškovas nurodo, kad keitiklio jis neatvežė, nes jo keisti nereikėjo, o atsakovas, trečiasis asmuo, liudytojas E. J. paaiškino, kad keitiklio detalė buvo atvežta ne nauja. Liudytojas A. K. paaiškino, kad po valdymo blokų keitimo ieškovo kvietimu nuvyko į UAB „Ripas“ ir nustatė, kad DC/DC keitiklis yra pažeistas, bet kadangi jis turėjo savo keitiklį, sumontavo pabandyti į ieškovo automobilį, tačiau automobilis vis tiek neveikė.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023). Kaip minėta, nustačius, kad su automobilio valdymo blokais bei pirkimo, jų keitimo aplinkybėmis yra susijęs ne vien atsakovas, ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui ir prašydamas priteisti nuostolius už valdymo blokus turėjo itin aiškiai įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kilusių nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl nuostolių, susijusių su valdymo blokais, priteisimo.
Dėl ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos sudaro diagnostikos/gedimo nustatymas (ne)pagrįstumo
48. Apeliantas prašo priteisti 200 Eur už diagnostikos paslaugas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį reikalavimą, konstatuodamas, kad UAB „CarPro LT“ surašytas defektacijos aktas nepatvirtina atsakovo servise faktiškai atliktų ginčo transporto priemonės elektrinės dalies remonto darbų defektų.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas kreipėsi į UAB „CarPro LT“, siekdamas nustatyti automobilio gedimus. UAB „CarPro LT“ 2023 m. balandžio 20 d. defektacijos aktu, kuriame nurodyta, kad atlikus kompiuterinę diagnostiką ir transporto priemonės patikrą nustatyti trūkumai: 1) aukštos įtampos baterijoje yra suveikęs pirotechninis užtaisas atjungiantis automobilio aukštos įtampos grandinę, dėl ko į baterijos valdymo bloką įsirašęs ,,crash“ ir sudegusi pirotechninio užtaiso valdymo grandinė; 2) neveikia galinės ašies variklio valdymo blokas (inverteris). Siekiant pašalinti šiuos defektus reikalinga keisti pirotechninį užtaisą (OZl9l5l80B), valdymo bloką (OZ1998184G), galinės ašies variklio valdymo bloką (1EA907121C). Apeliantas šiuo defektacijos aktu įrodinėja atsakovo netinkamai atliktus automobilio elektrinės dalies darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios ieškovo išlaidos kaip nuostoliai nėra susiję su atsakovo atliktais remonto darbais ir neįrodo atsakovo atliktų darbų nekokybiškumo dėl šių priežasčių: visų pirma, UAB „CarPro LT“ defektacijos akte automobilio, kuriam buvo nustatomi gedimai identifikacijos kodas (VIN) nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovo sutuoktinė įsigijo automobilį, kurio identifikacinis numeris (VIN) yra (duomenys neskelbtini), taigi, atsižvelgiant į tai, kad automobilio identifikacinis numeris yra unikalus kiekvienam automobiliui, kyla pagrįstų abejonių, kad ieškovo pateiktame defektacijos akte yra surašyti būtent ieškovo sutuoktinės automobilio defektai. Visų antra, kaip minėta, ieškovas nurodytu defektacijos aktu įrodinėja atsakovo atliktų darbų netinkamumą, tačiau, pažymėtina, kad UAB „CarPro LT“ defektacijos aktas yra pagrindas išvadai, kad nurodyti defektai automobiliui buvo, t. y. konstatuotas faktas, kad automobilis nurodytas defektacijos akte yra su nurodytais gedimais, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad gedimai yra atsiradę išimtinai dėl atsakovo kaltės.
50. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 200 Eur sumos kaip nuostolių, ieškovui neįrodžius, kad patirtos išlaidos yra atsakovo nekokybiško remonto pasekmė.
Dėl ieškovo patirtų nuostolių, kuriuos sudaro negrąžintas radijo blokas (ne)pagrįstumo
51. Ieškovo prašomų priteisti nuostolių dalį sudaro ir reikalavimas priteisti 1000 Eur už pasisavintą ir negrąžintą radijo navigacijos bloką. Apeliantas nurodo, kad atsakovui negrąžinus valdymo bloko, jis patyrė išlaidas, susijusias su naujo radijo bloko pirkimu.
52. Nagrinėjamu atveju sprendžiant nuostolių dėl radijo bloko priteisimo klausimą, svarbios kelios nustatytos aplinkybės. Visų pirma, atsakovas ieškovui nepareiškė reikalavimo sumokėti už likusias atliktas paslaugas; 2) antra, atsakovas bylos nagrinėjimo metu išsiuntė radijo bloką ieškovui, norėdamas jį grąžinti, tačiau ieškovas atsisakė jį priimti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis atsakovo reikalavimas buvo patenkintas bylos nagrinėjimo eigoje, o ieškovas prisiėmė sau nepalankių aplinkybių pasekmes, nepasiimdamas siunčiamo radijo bloko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos pirmosios instancijos teisme
53. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymų ir vertina, jog teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 2000 Eur, jo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dėl procesinių dokumentų parengimo. Apeliantas nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad šiuos dokumentus rengė advokato padėjėja B. J. ir priešingai, yra įrodymai, kad procesinius dokumentą rengė ir juos pasirašė byloje dalyvavusi advokatė, tačiau byloje nėra pateikta sąskaitos už jos paslaugas (už dokumentų surašymą).
54. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su minėtais apelianto argumentais nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas R. J. sudarė atstovavimo sutartį su advokate S. Ž. ir advokato padėjėja B. J.. Taigi, nors apeliantas remiasi 2024 m. kovo 8 d. teisinių paslaugų sutartimi, sudaryta tarp atsakovo ir advokato padėjėjos B. J. ir atitinkamai atsakovo atliktu advokato padėjėjai 2000 Eur mokėjimu, tačiau, kaip matyti, advokato padėjėja tiek atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu, tiek kitų procesinių dokumentų rengimo metu jau dalyvavo civilinėje byloje kaip atsakovo atstovė, be to, svarbu pažymėti, kad tiek advokatė, tiek advokatės padėjėja veikia R. G. ir S. Ž. advokatų kontoros vardu, todėl vadovautis aplinkybėmis, kad advokato padėjėja su atsakovo 2024 m. kovo 8 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas atbuline data, nėra pagrindo.
Dėl procesinės baigties
56. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (žr. šios nutarties 30 punktą), tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertino kaip vartojimo rangos. Nors šalių sudarytos sutarties sąlygos nebuvo suformuluotos aiškiai ir suprantamai bei išdėstytos raštu ir vartotojui nebuvo perduota visa informacija, kuri galėjo turėti įtakos šalių įsipareigojimų apimčiai, tačiau įvertinęs byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad ieškovas jau turėjo nevienkartinę patirtį taisant transporto priemones, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą iš esmės išsprendė teisingai, dėl atskirų motyvų pakeitimo naikinti sprendimą nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Atsakovas prašo priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.