Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimu A. P. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 7 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus, A. P. paskirta galutinė nuobauda – 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. A. P. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 30 d., apie 19.45 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, taip pat atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi A. P. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 22 d. nutartimi priimtas A. P. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktą, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, jo veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį ir paskirti 700 Eur dydžio baudą.

Pareiškėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju yra neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn (nubaustas) pagal ATPK 126 straipsnį, nes pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla tada, kai šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus asmuo padaro turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, o kai asmuo padaro pažeidimus neturėdamas teisės vairuoti, jam taikoma speciali norma, nustatyta ATPK 129 straipsnyje („Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti“). A. P. nuomone, jeigu asmuo vengia tikrintis blaivumą vairavęs transporto priemonę, tačiau neturėjęs tokios teisės, jo veika kvalifikuojama ne pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, o pagal ATPK 129 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-62-7211-10; kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-976/2015).

Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. kovo 30 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 18 d., jam buvo uždrausta dvejus metus vairuoti transporto priemones, todėl 2014 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį negalėjo būti traukiamas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. prašymo netenkinti.

Pareigūnas nurodo, kad atsakomybėn traukiamas asmuo proceso metu turi laikytis nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. A. P. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nepranešdamas policijai ir teismui apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų registro informaciją A. P. buvo žinomas protokole Nr. 10P-9738539-14 pateiktų kaltinimų turinys, jis dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė apeliacinį skundą, tačiau šioms institucijoms nenurodė aplinkybių, išdėstytų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. birželio 30 d. teiktame prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, ir nepateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.6.-39-851/2015 nebuvo duomenų, kad A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pasak pareigūno, pirmosios instancijos teismas A. P. bylą išnagrinėjo neperžengdamas administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-9738539-14 apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, todėl nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo ir priėmė teisėtą nutarimą.

Dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio taikymo

A. P. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas kaltu ir nubaustas dėl to, jog sustabdytas policijos pareigūnų jiems nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. teigia, kad jis neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, nes šios normos nuostatos turėtų būti taikomos tik asmenims, kurie padaro administracinius teisės pažeidimus turėdami teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo metu jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamoji byla jam nutraukta ir pritaikius BK 68 straipsnį jam uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, todėl jam turėjo būti taikoma speciali norma, numatyta ATPK 129 straipsnyje.

ATPK 129 straipsnio nuostatų analizė reiškia tik transporto priemonių vairavimą neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių (t. y. neįskaitant transporto priemonių vairavimo apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių; vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimo; vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo). Tuo tarpu ATPK 126 straipsnio 4 dalis taip pat reiškia tik transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neblaivumo patikrinimo vengimą bei alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Taigi, jei asmuo vairuoja neblaivus, vengia neblaivumo patikrinimo ar vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau neturi teisės vairuoti ar neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, jis baudžiamas pagal ATPK 129 straipsnį, kaip specialią teisės normą, o ne atitinkamą ATPK 126 straipsnio dalį. ATPK 129 straipsnio taikymas nuo ATPK 126 straipsnio atribojamas pagal specialų subjektą – asmenį, neturintį teisės vairuoti ar neturintį teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

Šios administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste svarbu atriboti sąvokas „turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę“ ir „neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę“.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 46 punkte įtvirtinta, kad pradedantysis vairuotojas – tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų, 79 punkte numatyta, kad vairavimo egzaminas – tai nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas, o 83 punkte įtvirtinta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorines transporto priemones ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą, o 5 dalis numato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas dvejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. IV-800 redakcijos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 26 punkte nurodyta, kad: „Vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-121 (Žin., 2007, Nr. 40-1520), įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Nuo šio momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones“.

Analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius teisės vairuoti transporto priemones suteikimą ir vairuotojo pažymėjimo išdavimą, matyti, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 26 punktas įtvirtinta, kad vairuotojo pažymėjimas, įteikus pareiškėjui, jam atstovaujančiam advokatui, pareiškėjo įgaliotam ar nurodytam asmeniui, paskelbiamas galiojančiu, Vairuotojų registre pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatuose įvardytą vairuotojo pažymėjimo būklę. Nuo šio momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones. Gramatiškai aiškinant šių teisės aktų tekstą galima padaryti prielaidą, kad teisė vairuoti įgyjama tik asmeniui fiziškai atsiėmus vairuotojo pažymėjimą.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. P. nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, o remiantis BK 68 straipsniu jam buvo uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 68 straipsnis) – tai terminuotas draudimas naudotis specialia teise (teisėmis), kai nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise (teisėmis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai baudžiamojo poveikio priemonei yra būdinga tai, jog: 1) uždraudžiama tik naudotis specialia teise; 2) tik draudžiama tam tikrą laiką ja naudotis; 3) pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, kuriam buvo uždrausta naudotis specialia teise, jos turėtojas šią teisę atgauna automatiškai (t. y. nereikia iš naujo gauti leidimo, licencijos, laikyti pakartotinių egzaminų ir pan.).

Taigi darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu A. P. nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, o šia teise jam buvo uždrausta naudotis, remiantis BK 68 straipsnio nuostatų pagrindu. Pažymėtina, jog A. P. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, pažeisdamas BK 68 straipsnio ir BK 74 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų reikalavimus.

Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies į 129 straipsnį, tačiau, nenustačius, kad teismai būtų padarę esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, tenkinti tokį prašymą arba pagal prašyme išdėstytus argumentus pakeisti teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti bylą.