Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokato padėjėjui A. B., advokatui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2014-03-30 apie 19:45 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, taip pat atsisakė pasitikrinti blaivumą. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė KET 16 ir 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d.

Teismo posėdžio metu A. P. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2014-03-30 Geležinio Vilko g. vairavo automobilį Audi A8, jį sustabdė policijos pareigūnai, pareigūnas R. P. paaiškino, kad sustabdė, nes neatlikta automobilio techninė apžiūra, jis pateikė turėtus dokumentus, tik neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kurio ir nepateikė. Pareigūnui leidus, išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti lipduko ant valstybinio numerio - lipdukas buvo, bet techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs. Pareigūnui paklausus, ar turi pažįstamų policijos pareigūnų tarpe, paskambino V. J.. Pareigūnas liepė važiuoti kartu, vykdydamas jo nurodymą, važiavo paskui pareigūnų automobilį, sustojus Goštauto gatvėje savo automobilį pastatė šalia pareigūnų automobilio, paskambino V. J.. Šis atvažiavo gal po 20 minučių, pareigūnai dar nerašė protokolo, V. J. nuėjo su pareigūnais aiškintis, po pakalbio priėjo pareigūnas R. P., atnešė protokolą dėl techninės apžiūros nebuvimo, jis protokolą pasirašė. Pareigūnas nuėjo į savo automobilį, o jis - į savo. Ten turėjo alaus, ir susijaudinęs jo išgėrė. Iki sustabdymo alkoholio nevartojo, alų gėrė po to, kai protokolą pasirašė. Supratęs, kad paliko pareigūnų automobilyje savo dokumentus, nuėjo jų paimti, bet priėjęs pareigūnas R. P. pasakė, kad jis yra išgėręs, kitas pareigūnas vėliau irgi priėjo, nurodė sėstis į tarnybinį automobilį, liepė tikrintis neblaivumą, nors apie tai anksčiau nieko nesakė, pasakė, kad nuo jo jau sėdint automobilyje sklido alkoholio kvapas. Prieš surašant protokolą su abiem pareigūnais bendravo būdami arti. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes alaus išgėrė jau po protokolo surašymo, jį pasirašęs. Nurodė, kad nevairavo automobilio, variklis buvo išjungtas, todėl nesupranta, kodėl turėjo tikrintis savo blaivumą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. L. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas. Dirbant su pareigūnu R. P., apie 20 val., Geležinio Vilko g. pastebėjo automobilį Audi, kurį sustabdė už tunelio, kur statomas viadukas. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio, kolega nuėjo ir atnešė dokumentus, jis pildė dokumentus dėl neatliktos techninės apžiūros. Kai sustabdė automobilį pirmą kartą, išlipo R. P., o jis pranešė VPK budėtojų daliai dėl tikrinimo. Pareigūnai buvo sustoję priekyje, A. P. - gale. Atėjęs R. P. pranešė, kad nesaugu stovėti, reikia pasitraukti į atokesnę vietą, toje vietoje didelis eismas, apsauginiai stulpeliai šalia kelio, sustoti įmanoma buvo, tačiau dėl trukdymo kitiems vairuotojams visada apsvarstoma vietoje ir tokiu atveju nuvažiuojama į atokesnę vietą, todėl jie ir nuvažiavo apie 50-100 m į Goštauto g. netoli Liubarto tilto. Asmuo pateikė asmens dokumentą, draudimą, vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo. Vairavimo fakto A. P. neginčijo. Už vairuotojo pažymėjimo nepateikimą surašomas protokolas, buvo patikrinta duomenų bazė - asmuo pažymėjimą turėjo. Po 7-10 min. nuo sustabdymo, baigiant pildant protokolą, liudytojas V. J. buvo atvykęs į įvykio vietą. Protokolą liudytojas pildė apie 7-10 minučių, kolega bendravo su A. P.. R. P. nuo A. P. gal metras - pusantro stovėjo, jis tuo metu sėdėjo automobilyje. Surašęs protokolą perdavė R. P., matė, kad vairuotojas nenorėjo pasirašyti protokolo. R. P. kilo įtarimas dėl asmens neblaivumo, dar jiems būnant lauke pasiūlė A. P. pasitikrinti girtumą, asmuo nesutiko, blaivumo nesitikrino, aiškino, kad yra blaivus, pareigūnai pasekmes jam paaiškino, R. P. paprašė A. P. sėstis į tarnybinį automobilį, jis gal po 15-20 įsėdo į automobilį, čia vėl buvo siūloma tikrintis girtumą, tačiau A. P. atsisakė, ir kolega surašė protokolą.

Teisme apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad yra policijos pareigūnas, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sustabdė pavasarį, kovo mėn., šis vairavo Audi A8, kuris buvo be techninės apžiūros. Automobilį sustabdė dešinėje kelio pusėje, už atitvarų, t. y. nevažiuojamoje dalyje. Jis nuėjo prie vairuotojo, paėmė draudimą ir automobilio registravimo dokumentus, vairuotojo pažymėjimo asmuo neturėjo. Su vairuotoju bendravo pro pravirą langą, trumpas laiko tarpas buvo bendraujant, aiškino, už ką sustabdė, prašė visų dokumentų - vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, alkoholio kvapo nepajautė, toje vietoje didelis transporto srautas, pavojinga vieta, todėl vairuotojui paaiškino, kur reikia pasitraukti, t.y. į Goštauto gatvę. Priekyje važiavo A. P., o pareigūnai iš paskos su švyturėliais. Kolega Ž. L. pildė protokolą, vairuotojas buvo tikrinamas per duomenų bazę. Jis padėjo kolegai patardamas, kur ką rašyti. Tuo metu A. P. buvo lauke, kalbėjo telefonu, vaikščiojo aplinkui, buvo įsėdęs į savo automobilį. Jis visada stebėjo A. P., šis jokių gėrimų automobilyje nevartojo. A. P. nenorėjo pasirašyti protokolo, sakė, kad negali. Po kiek laiko atvažiavo V. J., ir A. P. protokolą pasirašė. Su A. P. bendravo stovėdamas priešais automobilį metro – pusantro atstumu. Tuomet kilo įtarimas dėl vairuotojo neblaivumo, nes pajuto alkoholio kvapą, vairuotojo akys buvo raudonos, todėl pasiūlė pasitikrinti girtumą, paaiškino, kad įtaria dėl neblaivumo. Pasitikrinti neblaivumą A. P. paprašė, kai šis pasirašė protokolą dėl techninės apžiūros. Apie įtariamą neblaivumą pasakė kolegai, prašė iš bagažinės ištraukti alkotesterį. A. P. sakė, kad nesitikrins, jis gal 5 kartus siūlė tikrintis, buvo paduotas alkotesteris, aiškino atsisakymo aplinkybes, bet A. P. tikrintis atsisakė, atsisakymo priežasčių neaiškino. Jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, automobilis buvo užvestas, vyko vaizdo ir garso įrašymas. A. P. buvo išlipęs, paskui vėl įsėdo į automobilį, kelis kartus šiam siūlė pasitikrinti blaivumą, bet vėl A. P. atsisakė. Buvo jaučiamas stiprėjantis alkoholio kvapas, apie girtumą sprendė iš A. P. kalbos, raudonų akių, judesių, nerišlios kalbos, liežuvio pynimosi. Kol rašė protokolą dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą, A. P. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, pildymo metu A. P. buvo išlipęs iš automobilio, tačiau jis griežtai pasakė įsėsti atgal. Protokolas surašytas gal per 10-15 minučių. A. P. automobilio vidaus neapžiūrinėjo, VPK pranešė dėl automobilio sustabdymo, dėl neblaivumo- nepranešė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. paaiškino, kad buvo A. P. prašymu atvykęs dėl konsultacijos, atvykus A. P. paaiškino situaciją, paprašė įvertinti situaciją. Jam atvykus A. P. buvo rašomas protokolas dėl neatliktos techninės apžiūros, jis skaitė protokolą, paskui kartu rašė paaiškinimą. Nurodė, kad jam nekilo minčių, jog A. P. buvo neblaivus. A. P. automobilio langai tamsinti, šis savo automobilyje galėjo kažką gurkšnoti, patruliai iš savo buvimo vietos tikrai negalėjo matyti, kas vyksta automobilyje. Patruliai nusprendė tikrinti girtumą, jo akivaizdoje surašė protokolą dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą. Jis pasakė, kad pagrindo tikrinti nėra, tačiau pareigūnai pasakė, kad A. P. privalės tikrintis. Kvapo iš A. P. nejautė, šis buvo tik sutrikęs. Vėliau jis išvažiavo ir nežino, ar A. P. sutiko tikrintis girtumą.

Apklausta teisme liudytoja S. D. paaiškino, kad įvykis buvo pavasarį, ji sėdėjo keleivio pusėje, A. P. vairavo. Policijai sustabdžius, A. P. aiškinosi. Policijos pareigūnai liepė pavažiuoti iki kitos vietos, jie pavažiavo, ir A. P. toliau su policija aiškinosi. Ji parūkė, pasėdėjo automobilyje, 15-20 minčių kalbėjo telefonu, išsikvietė taksi ir nuvažiavo namo. A. P. įvykio metu buvo blaivus, nevartojo prie jos alkoholio. Su pareigūnais ji bendravo, kai sėdėjo automobilyje. Automobilyje prie jos kojų buvo alaus skardinė, ji buvo uždaryta.

KET 16 punktas įpareigoja motorinės transporto priemonės vairuotoją su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. KET 18 punktas numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia atsisakęs tikrintis blaivumą, nurodo, kad įvykio dieną buvo blaivus, alkoholio išgėrė po to, kai jį sustabdę policijos pareigūnai surašė protokolą ir jis jį pasirašė, tą dieną daugiau vairuoti neketino. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairuotojo atsisakymas atlikti patikrinimą specialiomis techninėmis priemonėmis gali būti vertinamas kaip patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad asmens veikai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kaip vengimo pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. P. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, ką ir pats patvirtino, todėl šis pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. A. P. taip pat patvirtino, kad policijos pareigūnams jį sustabdžius nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl darytina išvada, jog jis pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d.

A. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl to, kad nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, ir iš esmės prisipažino atsisakęs policijos pareigūno reikalavimu pasitikrinti neblaivumą, paaiškindamas, jog nesuprato, kodėl pareigūnai liepė jam tikrintis girtumą, kadangi jis automobilį vairavo būdamas blaivus, buvo sustabdytas dėl kito pažeidimo ir alkoholio (alaus) pavartojo tik tuomet, kai pareigūnas surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už pirmąjį pažeidimą ir jis tą protokolą pasirašė, t.y. pažeidimo faktas jau buvo baigtas fiksuoti, tą dieną jis daugiau vairuoti nesiruošė, todėl automobilyje susinervinęs atsigėrė alaus. Teismo vertinimu, be teisme duotų A. P. bei liudytojų paaiškinimų, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus pažeidimus. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai R. P. ir Ž. L. patvirtino, jog A. P. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, kai jam buvo pasiūlyta tai padaryti. Pasitikrinti neblaivumą pažeidėjui buvo siūloma kelis kartus, tiek lauke, tiek tarnybiniame automobilyje, jam atsisakant, buvo išaiškinta atsakomybė už vengimą tikrintis neblaivumą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais policijos pareigūnų parodymais, ir nemano, kad šie liudytojai galėtų būti suinteresuoti ar apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Jų duoti parodymai nuoseklūs, sutampa ir patvirtina vieni kitus, taip pat atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Be to, vengimo tikrintis neblaivumą faktą įrodo ir vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad A. P. buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir jis atsisakė tai daryti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teisme suabejojo pateikto vaizdo įrašo kaip įrodymo leistinumu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašomą vaizdo įrašą pateikė Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyrius, t. y. institucija, oficialiai įgaliota rinkti ir naudoti policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose vaizdo ir garso įrenginiais nustatyta tvarka daromus vaizdo ir garso įrašus, todėl abejoti jos pateikto vaizdo įrašo kokybe ir turiniu nėra pagrindo. Teismo posėdžiuose apklausti liudytojai V. J. ir S. D. teigė, kad nepastebėjo, jog A. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas ar akivaizdžiai matėsi, kad jis išgėręs, abu tvirtino, kad jų akivaizdoje A. P. alkoholio nevartojo, bet neatmetė galimybės, kad galėjo išgerti automobilyje, nes pažeidėjo automobilyje V. J. nebuvo, o S. D. buvo kelis kartus iš automobilio išlipusi, be to nurodė, kad automobilyje buvo neatidaryta alaus skardinė. Tuo tarpu atsisakymo tikrintis neblaivumą faktas gali būti patvirtintas liudytojo V. J. parodymais. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad policijos pareigūnų reikalavimas A. P. pasitikrinti neblaivumą iššaukė tiek jo, tiek A. P. reakciją keliant klausimą, kokiu pagrindu yra siūloma tai daryti. Akivaizdu, kad kurį laiką vyko diskusija tarp liudytojo, A. P. ir policijos pareigūno ir V. J. akivaizdoje A. P. nesitikrino girtumo. Jis be to, nurodė, kad pasakė A. P., jog pagrindo tikrinti neblaivumą nėra, ir iš pažeidimo vietos išvažiavo. Taigi, akivaizdu, kad policijos pareigūnai aiškiai išreiškė reikalavimą A. P. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė tai padaryti, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vengimą pasitikrinti neblaivumą.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, įvertinus visus teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog A. P. kaltė padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., visiškai įrodyta.

Nors A. P. iš dalies pripažįsta padaręs pažeidimus, tačiau ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padarytų pažeidimų nesigaili, be to, pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam ne kartą buvo paskirta administracinė nuobauda, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę – baustas administracinę tvarka (b. l. 8-10), pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų už tokios pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, todėl pažeidėjui skirtinos Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. sankcijose numatytos baudos, kurių dydis nustatytinas arčiau sankcijos vidurkio dydžio, su Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir jam skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. – 700 € (septynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. – 7 € (septynių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti, griežčiausią apimant švelnesnę, ir galutinę nuobaudą A. P. paskirti – 700 € (septynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str., bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, AB „Swedbank“ – (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius – (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas – (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas 6030). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).

Teisėja A. S.