Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Audronės Kartanienės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos laikinai einančio viršininko pareigas Ramūno Kemzūros prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos laikinai einantis viršininko pareigas Ramūnas Kemzūra prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies taikymo ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: S. M. už nusižengimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, skirti administracinį areštą 25 paroms su transporto priemonės – traktoriaus „John“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu.

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 38 punkte nustatyta, kad asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai, taip pat transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra 0,2 promilės.

ATPK 129 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti ar neturintiems teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Anot pareiškėjo, S. M. vairavo traktorių neturėdamas teisės jį vairuoti, jo vairuojamo traktoriaus leidžiamoji masė buvo didesnė kaip 3,5 t (vairavo 7,8 t) ir jam buvo nustatytas 0,4 promilės girtumas, kai leistinas vairuojant nurodyto tipo transporto priemonę veikos padarymo metu buvo ne daugiau kaip 0,2 promilės. Teismas neteisingai perkvalifikavo S. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 129 straipsnio į 128 straipsnio 1 dalį, nes S. M. 2011 m. buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnį ir jam buvo atimta teisė vairuoto transporto priemones, tačiau pasibaigus 12 mėnesių atėmimo laikotarpiui jis neįvykdė atsiėmimo sąlygų, todėl vairuoti transporto priemones teisės neturi ir už pastarąjį pažeidimą turėjo būti nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos laikinai einančio viršininko pareigas Ramūno Kemzūros prašymas iš dalies tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl S. M. padaryto pažeidimo kvalifikavimo

Pareiškėjas teigia, kad S. M. padarytas pažeidimas turi būti perkvalifikuotas iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnį paskiriant sankcijoje numatytą nuobaudą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis apibrėžia bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, kur nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Neblaivumo sąvoką apibrėžia bei didžiausią leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją vairavimo metu nustato to paties Įstatymo 2 straipsnio 38 dalis. Joje nurodyta, kad didžiausia leidžiama etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai, taip pat transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimas vietas, taksi automobilių ir motociklų vairuotojai laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra 0,2 promilės.

Byloje nustatyta, kad S. M. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės (nes pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo sąlygų) ir jam buvo nustatytas 0,4 promilės girtumas. To neneigė ir pats pažeidėjas, pripažinęs, kad vakare gėrė alaus. Tačiau kadangi S. M. vairavo transporto priemonę, kurios didžiausioji leidžiamoji masė buvo didesnė kaip 3,5 t, t. y. ratinį traktorių „John“, kurio maksimali masė 7800 kg, todėl, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi, jam didžiausia leidžiama etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu buvo 0,2 promilės. Taigi S. M. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (0,4 promilės). ATPK 128 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemones neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Tuo tarpu administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti, nustato ATPK 129 straipsnis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 129 straipsnyje yra numatytas administracinės teisės pažeidimas, už kurį nustatytos griežtesnės nuobaudos nei už ATPK 128 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, būtent atitinkamo dydžio bauda su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu. Byloje nustatyta, kad nors administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo, tačiau pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama būtent dėl ATPK 128 straipsnyje numatyto pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonė, kurią vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nuosavybės teise jam nepriklauso. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimto nutarimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka. Taigi šioje byloje gali susiklostyti situacija, kai asmens veika Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gali būti perkvalifikuota pagal ATPK straipsnį, numatantį griežtesnę atsakomybę, nei tas, už kurio pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta nuobauda. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-2015). Lietuvos Aukščiausiajame Teisme asmens patraukto administracinėn atsakomybėn veiką kvalifikavus pagal ATPK straipsnį, kuriame numatytos griežtesnės nuobaudos, kyla grėsmė suvaržyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą ir rungtynišką procesą, o būtent atimti galimybę pasisakyti dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo bei atsakomybės už jį, taip pat dėl nuobaudos rūšies bei dydžio.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl padaryto esminio materialiosios teisės pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.