Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Rasos Gudžiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kipu“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3022-104/2014, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kipu“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl palūkanų ir netesybų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šiuo klausimu, – būtent atsakovas privalėjo pateikti duomenis, leidžiančius nustatyti, kaip buvo paskaičiuotos netesybos (delspinigiai), kaip buvo įskaitoma kiekviena sumokėta įmoka ir kaip kito jo skola. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas tokių duomenų nepateikė jam reikalaujant, paaiškinęs, jog jų negali pateikti, nes naudojamuose kompiuteriuose įdiegta programinė įranga nepateikia duomenų tokiu būdu. Taigi atsakovas šiomis techninėmis kliūtimis naudojasi kaip pretekstu nebendradarbiauti, išvengti sau nenaudingų padarinių. Minimų duomenų pateikimas apeliacinės instancijos teismui turėtų būti traktuojamas kaip CPK normų pažeidimas (CPK 314 str., 320 str.).Teismas, atmesdamas jo reikalavimą sumažinti išieškomas palūkanas 39 218 Lt suma iki 47 115,15 Lt, be pagrindo rėmėsi šalių sutartu skolos dengimo eiliškumu, nes pats savaime jis nepatvirtina ir neįrodo, kokiu būdu faktiškai Bankas užskaitė jo mokamas įmokas: galima situacija, jog šia tvarka nesivadovauta, o įmokos užskaitytos priešingai nei numatyta Kredito sutartyje.Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir be pagrindo iš atsakovo valstybei priteisė ne visą – 5 226 Lt žyminį mokestį.Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir be pagrindo tik maža dalimi patenkino jo prašymą dėl 15 056,94 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Teismas teisingai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, taip pat įrodymų pakankamumo taisyklę ir pagrįstai atmetė ieškovo teiginius, kad Bankas nepateikė jokių įrodymų, jog jo kiekvieną mėnesį sumokėtos 2 000 Lt įmokos buvo įskaitomos kaip netesybos (delspinigiai). Kredito sutartį pakeitusiame 2010-02-05 susitarime Nr. KL200805-0287-P-2 šalys aiškiai nustatė, kokia tvarka užskaitomi mokėjimai pagal šią sutartį. Be to, Bankas 2013-10-08 raštu ieškovui pateikė skolos dokumentus, jos detalizavimą, sąskaitų išrašą, o pats ieškovas elektroninėje bankininkystėje gali matyti sąskaitos išrašą, kuriame aiškiai atsispindi, jog sumokėtomis įmokomis dengiami delspinigiai.Ieškovas be pagrindo siekia, kad jo atliktos įmokos būtų nukreiptos palūkanoms dengti ir palūkanų skolai mažint (CK 1.133 str.). Kredito sutarties pakeitimo 48 punkte susitarta, kad palūkanos pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą dengiamos tik ketvirta eile, t. y. po to, kai padengiami delspinigiai ir kiti mokėjimai, todėl visi ieškovo atlikti mokėjimai po 2 000 Lt kas mėnesį ir buvo nukreipti pirmiausia delspinigiams dengti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja neperžengdamas ieškovo UAB „Kipu“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes nesustatė nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nei aplinkybių, kurioms esant neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai – viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Ieškovas UAB „Kipu“ pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja šiais pagrindais: 1) teismas, nagrinėdamas jo reikalavimą, susijusį su išieškomų palūkanų sumažinimu, neteisingai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir be pagrindo atmetė šį prašymą; 2) teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl šių paminėtų apeliacinio skundo pagrindų.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad apeliantas iš esmės teisingai tvirtina, jog teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą ir kt. (CPK 179 str. 1 d.). Tačiau įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes, be kita ko, ne tik aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir paneigiančias kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, – yra byloje dalyvaujančių asmenų ir teisė, ir pareiga, kurias jie įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant (CPK 3 str. 7 d., 12, 13, 42 str. 1, 5 d., 135 str. 2 d., 178 str., 226 str.).

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, ne kartą yra nurodęs, jog teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą privalo daryti remdamasis įrodymų visuma, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei įrodymų pakankamumo taisykle, – kai išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 etc.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos aplinkybėmis, vadovaudamasi pirmiau paminėtomis civilinį procesą reglamentuojančiomis nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais, visų pirma pažymi tai, ką savo sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas – apeliantas ieškovas UAB „Kipu“ neneigia to, kad netinkamai vykdė 2008-05-30 šalių pasirašytos kredito sutarties Nr. K200805-0287 su vėlesniais jos pakeitimai bei papildymais sąlygas, kad kreditorius Bankas 2011-06-16 turėjo pagrindą nutraukti šią sutartį ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo; kad notaro 2013-03-21 d. vykdomajame įraše (notarinio registro Nr. DJ-1826) teisingai nurodyta priverstinai iš įkeisto turto išieškotina skola – 157 806,33 EUR negrąžinta paskolos dalis. Taip pat pažymėtina tai, kad pagal minėtos Kredito sutarties 48 punktą, reglamentuojantį gaunamų įmokų paskirstymo eiliškumo tvarką – netesybos (delspinigiai) įskaitomi paskutine eile, t. y. padengus pagrindinę skolą / jos dalį bei palūkanas. Tačiau pagal kredito sutarties šalių 2010-02-05 pasirašytą susitarimą Nr. KL200805-0287-P-2, pakeistame Kredito sutarties 48 punkte jau numatyta, kad kreditoriui suteikiama teisė pirmiausiai užskaityti netesybas (baudas, delspinigius); antra, išlaidas susijusias su kredito administravimu, Bankui įkeisto turto vertinimo kaštus, prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių sudarymo kaštus ir kt.; trečia, įsipareigojimo mokestį ir kitus sutartyje nustatytus Banko mokesčius; ketvirta, palūkanas pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; penkta, kreditą pagal jo grąžinimo terminų eiliškumą; šešta, patirtų nuostolių atlyginimą.

Taip pat pažymėtina tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis ieškovui UAB „Kipu“ nuo 2006 m. vienasmeniškai vadovauja šios bendrovės vienintelis akcininkas bei administracijos vadovas I. Š., kuris pats laidavo už jos paskolinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, o šio juridinio asmens vardu pasirašė tiek Kredito sutartį, tiek vėlesnį (2010-02-05) susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo perskaičiuotos jau pradelstos palūkanos bei delspinigiai, kaip minėta, nustatyta kitokia mokėjimų įskaitymo tvarka etc., tiek hipotekos lakštą; kad pagal bylos duomenis nuo 2013 m. šiai bendrovei atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad ieškovas UAB „Kipu“, kuris 2014-01-19 teismui pateiktame ieškininiame pareiškime, be kita ko, nurodė nesutinkąs tiek su minimame 2010-02-05 susitarime Nr. KL200805-0287-P-2 pakeisto Kredito sutarties 48 punkto teisėtumu bei jo taikymu, tiek su Banko atliktų užskaitymų pagrįstumu, būdamas apdairus bei rūpestingas asmuo (lot.: bonus pater familias) nuo Sutarties / Susitarimo sudarymo ar vėliau būtų ginčijęs šių sutartinių nuostatų teisėtumą; kad iki vykdomojo įrašo išdavimo iš viso būtų kreipęsis į banką dėl papildomos informacijos jam suteikimo; kad naudodamasis profesionalia teisine pagalba bei turėdamas duomenis apie atliktus mokėjimus, banko nurodytą skolos struktūrą, išrašus iš banko sąskaitos, taip pat elektroninės bankininkystės duomenis ir kt., su ieškininiu pareiškimu ar bylos nagrinėjimo iš esmės proceso metu būtų teikęs teismui savo paskaičiavimus, kurių pagrindu būtų grindžiami ieškinio argumentai apie šių užskaitymų neteisėtumą, neapsiribojant vien tvirtinimu, kad bankas nepateikė ,, kopijų visų pirminių dokumentų (banko raštų, prašymų, kitokių dokumentų), kuriais buvo remiamasi paskaičiuojant bei įrašant netesybų (delspinigių) sumą vykdomajame rašte; detalios informacijos apie bendrovės sumokėtas įmokas pagal kredito sutartį tokiu būdu, kad būtų galima matyti, kaip mažėjo negrąžinto kredito suma sulig kiekviena įmoka pagal kredito sutartį bei kaip buvo užskaitomas kiekvienas mokėjimas“ ir kt. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismui būtų teikiami prašymai dėl banko dispozicijoje esančių konkrečių rašytinių įrodymų išreikalavimo (CPK 198 str., 199 str., 176 str. 1 d., 179 str. 1 d.). Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, tačiau šiam teismui taip pat nebuvo pateikta prašymų dėl išreikalavimo įrodymų, kurie apelianto įsitikinimu, jam yra būtini, siekiant patvirtinti apeliacinio skundo teiginius bei paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas palūkanų sumažinimo klausimu, ar naujų įrodymų gavimo (teismo ekspertizė, kt.) (CPK 314 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis civilinio proceso taisyklėmis, be kita ko, taip pat ir įrodymų pakankamumo taisykle, teisingai sprendė, jog ieškovas UAB „Kipu“ neįrodė ieškininių reikalavimų dalies dėl iš jo išieškomų palūkanų sumažinimo ir pagrįstai jį atmetė (aktuali Kredito sutarties 48 p. redakcija, CK 6.189 str. 1 d., 6.54 str. 2 d.), o šio asmens apeliacinio skundo argumentai, taip pat ir dėl neteisingo įrodinėjimo naštos tarp ginčo šalių paskirstymo, nepaneigia šių teismo išvadų (CPK 302 str., 178 str.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo UAB „Kipu“ apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu, pažymi, kad šis teismas, sumažindamas pagal vykdomąjį įrašą išieškomą 72 568,28 EUR delspinigių sumą iki 22 725 EUR, suklydo nurodydamas patenkintų jo ieškininių reikalavimų dalį bei tarp šalių paskirstydamas į valstybės biudžetą mokėtiną žyminio mokesčio dalį. Apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas minėtu būdu patenkino 81,44 procentų visų ieškininių reikalavimų, todėl tikslinant šią teismo sprendimo dalį iš atsakovo į valstybės biudžetą už ieškininį pareiškimą priteista 2 809 Lt žyminio mokesčio dalis padidintina iki 4 256 Lt, o iš ieškovo priteista 1 918 Lt šio žyminio mokesčio dalis mažintina iki 470 Lt, nes minėta, kad pastarasis, pateikdamas ieškinį, yra sumokėjęs 500 Lt (b. l. 86 ). Apeliacinis teismas sprendžia, kad iš atsakovo Banko į valstybės biudžetą taip pat priteistina 15,02 Lt pašto išlaidų (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdama dėl apelianto argumentų, susijusių su 15 056,94 Lt išlaidų, turėtų advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs šį reikalavimą ir priteisęs jam 2 435 Lt atstovavimo išlaidų, nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti šių išlaidų suma neatitinka CPK 98 straipsnio nuostatų, nes viršija maksimalus dydžius, nurodytus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Be to, teismo nuomone, byla nėra sudėtinga teisės taikymo ir įrodymų vertinimo prasme (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai aiškino bei taikė CPK 98 straipsnio normas, minėtų rekomendacijų nuostatas, tačiau atsižvelgdama į proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų dalį, sprendžia, kad teismo priteistas 2 435 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas didintinas iki 5 000 Lt (CK 1.5 str., CPK 98 str., 185 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo UAB „Kipu“ ieškininį reikalavimą dėl išieškomų sutartinių palūkanų sumažinimo, tinkamai aiškino bei taikė sutartines normas, įstatymą, teisingai nustatė bei įvertino aktualias faktines aplinkybes, tai yra atskleidė bylos esmę ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, jį patikslinant bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 301694694), į valstybės biudžetą priteistas 813,54 EUR žyminis mokestis didinamas iki 1 232,62 EUR (tūkstantis du šimtai trisdešimt du EUR šešiasdešimt du ct, 4 256 Lt), iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 301694694) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kipu“ (juridinio asmens kodas 300105043) priteistas 705,22 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas didintinas iki 1 448,10 EUR (tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt aštuoni EUR dešimt ct, 5 000 Lt), o iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kipu“ (juridinio asmens kodas 300105043) į valstybės biudžetą priteistas 555,49 EUR žyminis mokestis mažinamas iki 144,81 EUR (šimto keturiasdešimt keturių EUR aštuoniasdešimt vieno ct, 500 Lt).

Iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 301694694), į valstybės biudžetą priteisti 4,35 EUR (keturi EUR trisdešimt penki ct, 15,02 Lt) pašto išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.