Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atstovo direktoriaus D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kreditorės OOO „T.“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „E.“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, nutarta areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 15 570 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su kreditore OOO „T.“. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „E.“ 15 570 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 4 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (138 Eur žyminio mokesčio, 350 Eur advokato pagalbai) kreditorei OOO „T.“. Teismas taip pat pažymėjo, jog kreditorės reikalavimo užtikrinimui teismas taiko 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkintas skolininkės prašymas ir kreditorė OOO „T.“ įpareigota iki 2017 m. spalio 1 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 6847 Eur skolininkės UAB „E.“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, tenkindamas skolininkės prašymą, rėmėsi jos nurodomomis aplinkybėmis, jog teismo nutarties pagrindu skolininkės sąskaita banke buvo užblokuota 15 570 Eur sumai, dėl to sutriko skolininkės įprastinė komercinė veikla, sutriko atsiskaitymai, skolininkė negali tinkamai ir sutartais terminais vykdyti jau pradėtų vykdyti sutarčių. Pateikė įrodymus, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. dviejų metų terminui skolininkė pasirašė sutartį Nr. 0209 su trečiąja šalimi OOO „B. M.“ dėl šaldytos produkcijos pirkimo-pardavimo. Ši sutartis yra pradėta vykdyti. Skolininkė pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą - faktūrą EXC Nr. 1238 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą - faktūrą EXC Nr. 1242 turėjo pristatyti OOO „B. M.“ šaldytos žuvies produkcijos didmeninei gamybai/prekybai už 27 3876,35 JAV dolerių (22 8230,29 Eur) sumą. Visi skolininkės pirkimai-pardavimai sustojo dėl užblokuotos sąskaitos banke ir dėl to skolininkė nebegali tinkamai vykdyti sutarties Nr. 0209, nes iš trečiosios šalies OOO „B.“ gautus pinigus privalo pervesti žuvies pirminiam pardavėjui. Neatlikus šių mokėjimų, skolininkė negali atsiimti žuvies produkcijos sandėlyje Klaipėdoje ir įvykdyti sutarties Nr. 0209. Sutarties Nr. 0209 7.14 punkte nurodyta, jog jei skolininkė (pardavėja) vėluoja pristatyti krovinį trečiajai šaliai (pirkėjai), ji privalo mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, tačiau ne daugiau kaip 3 proc. nuo pristatyto krovinio vertės. Remiantis išankstinio mokėjimo sąskaitomis Nr. 1238 ir Nr. 1242, pagal kurias OOO „B. M.“ užsakyto krovinio vertė yra 22 8230,29 Eur, skolininkei nebegalint laiku vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 0209, ji pagal sutarties 7.14 punktą privalės sumokėti trečiajai šaliai OOO „B. M.“ 3 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nepristatytos produkcijos vertės, t. y. 6847 Eur.2017 m. rugsėjo 25 d. teisme gautas kreditorės OOO „T.“ atstovės advokatės Nataljos Fočenkovos atskirasis skundas, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, kad skolininkė teismui pateiktame prašyme dėl UAB „E.“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad dėl 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių įmonei iškilo reali nuostolių atsiradimo grėsmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria buvo tenkintas skolininkės prašymas ir kreditorė OOO „T.“ įpareigota iki 2017 m. spalio 1 d. į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 6847 Eur skolininkės UAB „E.“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat nutartimi priteista 50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės UAB „E.“ kreditorei OOO „T.“. Teismo motyvai:

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkės UAB „E.“ atstovas D. Z. prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės - įpareigoti kreditorę OOO „T.” per 7 dienas pateikti skolininkės UAB „E.” nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį, užtikrinimą 6847 Eur sumai, įnešant pinigus į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją. Taip pat prašo iš kreditorės priteisti skolininkės (apeliantės) naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:

6.1 Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi sutarties Nr. 0209, pasirašytos tarp skolininkės UAB „E.” ir trečiojo asmens OOO „B” nuostata, kad pirkėja OOO „B” pagal sutartį už žuvies produkciją turi pardavėjai (skolininkei) apmokėti iš anksto per 10 banko darbo dienų nuo sąskaitos - faktūros išrašymo momento ir tik vėliau UAB „E.” pristato žuvies produkciją pirkėjai. Tačiau teismas ignoravo skolininkės paaiškinimus, kad iš sutarties Nr. 0209 gaunamos lėšos nėra grynasis skolininkės pelnas, kurį ji gali rezervuoti kreditorės OOO „T.” naudai savo banko sąskaitoje. Tai - apyvartinės lėšos, iš kurių skolininkė turi atlikti mokėjimus savo kontrahentams. Sutartis Nr. 0209 pasirašyta daugiau kaip 2 metų laikotarpiui dėl 500 tonų žuvies produkcijos prikimo-pardavimo. Sutarties Nr. 0209 pagrindu žuvies produkcija parduodama atskirais užsakymais, pagal pirkėjos pageidaujamą kiekį, produkcijos rūšį ir kitas, kiekvienu kartu individualiai aptariamas, sąlygas. Kadangi skolininkė nėra žuvies produkcijos gamintoja, neužsiima žuvies išgavimu, o žuvies produkciją pardavimui įsigyja iš trečiųjų šalių, ji privalo atlikti mokėjimus trečiosioms šalims, iš kurių šią produkciją įsigyja.

6.2 Sutinka, kad skolininkė į savo banko sąskaitą gali gauti pinigus iš OOO „B”, tačiau jais negali disponuoti ir negali įsigyti tolimesnės komercinės veiklos vykdymui reikalingos produkcijos. Iš sąskaitose esančių lėšų leidžiama tik atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams bei atsiskaitymus su kreditore.

6.3 Skolininkė UAB „E.” yra maža įmonė, turinti tik 3 darbuotojus. Suma, kuriai 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, skolininkei yra reikšminga. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolininkės banko sąskaitai, sutriko jos atsiskaitymai su trečiosiomis šalimis, skolininkė prarado galimybę įsigyti žuvies produkciją iš trečiųjų šalių ir ją parduoti pagal sutartį Nr. 0209. Negalėdama laiku įsigyti ir pristatyti produkcijos pagal sutartį Nr. 0209 pirkėjai OOO „B”, skolininkė privalo pirkėjai mokėti delspinigius pagal sutarties 7.14 punktą.

6.4 Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai rėmėsi nenugalimos jėgos (force majeure) institutu, kaip neva teisėta skolininkės įsipareigojimų nevykdymo sąlyga.

Atsiliepimu kreditorės OOO „T.“ atstovė advokatė Natalja Fočenkova prašo skolininkės UAB „E.“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:

7.1 Pažymi, jog pačios skolos - 15 570,00 Eur dydžio ir buvimo fakto skolininkė neneigia ir niekada neneigė. Skolininkė teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė ir neprašė keisti vienos laikinosios apsaugos priemonės kita. Be to, iš pradžių sutikdama su teismo įsakymu, skolininkė pradėjo vesti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, dėl skolos grąžinimo būdo, skolininkės direktorius D. Z. siekė perimti UAB „E.“ skolą, įkeičiant savo asmeninį bei šeimos turtą. Tačiau vėliau persigalvojo ir skolininkė kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti kreditorę pateikti skolininkės galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą.

7.2 Skolininkė UAB „E.“ nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bendrovei iškilo reali grėsmė. Ji nepateikė įrodymų dėl sutrikusios įmonės komercinės veiklos. Nepateikė sutarties su žuvies produkcijos pirminiu pardavėju. Mano, kad skolininkė sąmoningai nutylėjo minėtą informaciją ir nepateikė duomenų, liudijančių apie žuvies produkcijos tiekimo ir apmokėjimo tvarką bei sąlygas. Sutartis Nr. 0209 yra pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „E.“ joje yra įvardinta kaip pardavėja, tai duoda pagrindą manyti, kad žuvies produkcija priklauso pardavėjai. Todėl žala negali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Neviešindama sutarties su pirminiu žuvies produkcijos pardavėju, skolininkė neatskleidė teismui galimų nuostolių susidarymo mechanizmo.

7.3 Be to, skolininkė nepagrindė ir neįrodė, kad tikėtinų nuostolių kompensacijos išieškojimas bus apsunkintas arba nebus galimybės juos kompensuoti, nepritaikius užtikrinimo priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo panaikinti įpareigojimą kreditorei į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti skolininkės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. Teismų praktikoje konstatuota, jog CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti galimų atsakovo (skolininkės) nuostolių atlyginimą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas (skolininkė) dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-330/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-236/2017). Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skolininkė UAB „E.“ būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindžia aplinkybėmis, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi jai taikomos laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų banko sąskaitoje areštas - kelia realią grėsmę patirti nuostolius, nes įmonė, nebegalėdama įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų trečiosioms šalims, privalės mokėti netesybas (delspinigius). Skolininkės prognozuojamus nuostolius sudaro už sutarties Nr. 0209, sudarytos su OOO „B.”, nevykdymą mokėtini delspinigiai. Šiai pozicijai pagrįsti skolininkė pateikė 2016 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. 0209 (b. l. 25-28), pagal kurią iki 2018 m. gruodžio 31 d. ji, kaip pardavėja, yra įsipareigojusi parduoti pirkėjai OOO „B. M.“ šaldytos žuvies produkciją. Taip pat pateikė pirkėjai OOO „B. M.“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. bei 2017 m. rugsėjo 7 d. išrašytas sąskaitas - faktūras už šaldytos žuvies produkciją (b. l. 30, 33), tačiau ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pagal šias sąskaitas - faktūras skolininkė negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pirkėjai OOO „B. M.“, kad ji sąskaitų - faktūrų išrašymo metu žuvies produkcijos dar neturėjo įsigijusi ir negalėjo jos pristatyti pirkėjai OOO „B. M.“. Taip pat skolininkė nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis ji įsigyja šaldytos žuvies produkciją iš pirminio pardavėjo, kaip vyksta atsiskaitymas su juo. Nėra duomenų, kad prieš įsigydama šaldytos žuvies produkciją iš pirminio pardavė skolininkė privalo iš anksto už produkciją sumokėti, kad mokėjimai negali būti atidedami ir pan. 2016 m. rugsėjo 2 d. sutarties Nr. 0209 (b. l. 25-28) 7.14 punkte yra nustatyta, jog tuo atveju, jeigu vėluojama pristatyti produkciją, pardavėjas privalo sumokėti 0,1 proc. nuo nepristatytos produkcijos vertės dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ne daugiau nei 3 proc. nuo nepristatytos produkcijos vertės. Skolininkė, remdamasi šia nuostata, apskaičiavo, jog pagal sutarties 7.14 punktą ji privalės sumokėti trečiajai šaliai OOO „B. M.“ 3 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nepristatytos produkcijos vertės, t. y. 6847 Eur.Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių skolininkė UAB „E.“ negalėtų dėl sutarties Nr. 0209 nevykdymo remtis nenugalimos jėgos (force majeure) institutu, kaip neva teisėta skolininkės įsipareigojimų nevykdymo sąlyga ir pagrindu netaikyti jai sutarties Nr. 0209 7.14 punkto nuostatų, kadangi minėtos sutarties Nr. 0209 10.1 punkte nustatyta, kokios aplinkybės pripažįstamos nenugalima jėga, t. y. gaisras, stichinės nelaimės, karai, bet kokios rūšies karinės operacijos, blokados, eksporto arba importo draudimas, kitos, nuo šalių nepriklausančios, aplinkybės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Dėl to pripažįstama, kad neteisingas ir nepagrįstas teismo argumentas dėl galimybės skolininkei remtis nenugalimos jėgos (force majeure) institutu, kaip sąlyga skolininkei UAB „E.” išvengti delspinigių mokėjimo trečiajai šaliai OOO „B”. Kita vertus, skolininkė UAB „E.“ nepateikė jokių duomenų, kad ji dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 0209 pirkėjai OOO „B. M.“ ir kad pastaroji yra pareiškusi UAB „E.“ pretenzijas dėl šaldytos žuvies produkcijos ne pristatymo bei netesybų (delspinigių) pagal sutartį Nr. 0209 mokėjimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. dėl 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymo buvo gauti skolininkės UAB „E.“ prieštaravimai. 2017 m. rugsėjo 29 d. prieštaravimai buvo priimti, kreditorei OOO „T.“ nustatytas terminas pateikti teismui ieškinį. OOO „T.“ 2017 m. spalio 10 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „E.“ priteisti 15 570 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. spalio 17 d. nutartimi nutarta Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-14172-1067/2017 panaikinti ir priimti ieškovės OOO „T.“ ieškinį atsakovei UAB „E.“ dėl skolos priteisimo. Ieškinys nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-964-1067/2018. Išklausius 2018 m. sausio 29 d. 15.00 val. teismo posėdžio garso įrašą (18:48 – 20:40 min.), kuris yra teismo posėdžio protokolas ir sudedamoji bylos dalis, nustatyta, jog šio posėdžio metu atsakovės (skolininkės) UAB „E.“ atstovas direktorius D. Z., atsakydamas į teisėjos klausimus, paaiškino, jog šiuo metu - rudenį / žiemą - įmonės veikla nevyksta, veikla yra pristabdyta, tik vyksta su kitomis įmonėmis susirašinėjimai, derybos dėl sutarčių ateityje sudarymo. Dėl to skolininkės argumentai, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „E.“ patiria nuostolius, laikytini deklaratyviais, nes įmonė, direktoriaus teigimu, jokios veiklos šiuo metu nevykdo. Skolininkė teigdama, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių įmonė patiria nuostolių, šiuos savo argumentus turi pagrįsti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog skolininkės prognozuojami nuostoliai yra deklaratyvūs, jokie įrodymai nepagrindžia skolininkės galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus nuostolių dydžio.Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorės atstovė nurodo, jog skolininkė pačios skolos - 15 570,00 Eur dydžio ir buvimo fakto neneigia. Tai iš dalies patvirtina civilinės bylos Nr. 2-964-1067/2018 2018 m. sausio 29 d. 15.00 val. teismo posėdžio garso įrašas. Išklausius atsakovės (skolininkės) atstovo direktoriaus D. Z. paaiškinimus, atsakymus į ieškovės (kreditorės) atstovės klausimus, baigiamąją kalbą, nustatyta, jog jis iš dalies pripažįsta, kad ieškovės (kreditorės) reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas, neneigia, jog įmonė yra skolinga, nurodė, jog vyko derybos dėl taikos sutarties. Taip pat pastebėtina, jog skolininkė UAB „E.“ neskundė 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas preliminariai įvertino kreditorės reikalavimo pagrįstumą. Tokiu būdu skolininkė sutiko, kad kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas. Dėl šių priežasčių galima daryti pagrįstas išvadas, jog kreditorės reikalavimas dėl 15 570,00 Eur dydžio skolos priteisimo iš skolininkės UAB „E.“ yra tikėtinai pagrįstas, pagrįstumą iš dalies pripažįsta ir skolininkės UAB „E.“ direktorius. Daryti išvadą, kad kreditorės prašymas taikytis laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįstas ir dėl to skolininkei atsiras nuostolių, negalima. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skolininkė UAB „E.“ neįrodė, kad egzistuoja realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas, todėl nesant bent vienos iš privalomų sąlygų CPK 146 straipsnio nuostatų taikymui, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria buvo tenkintas skolininkės prašymas ir kreditorė OOO „T.“ įpareigota iki 2017 m. spalio 1 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 6847 Eur skolininkės UAB „E.“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nors teismas, panaikindamas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį, nepagrįstai rėmėsi nenugalimos jėgos (force majeure) institutu, tačiau kiti teismo motyvai yra teisingi ir pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria, sprendimas iš esmės yra teisingas, todėl naikinti ar keisti jį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atskiruoju skundu taip pat prašoma iš kreditorės priteisti skolininkės (apeliantės) naudai bylinėjimosi išlaidas. Tačiau kadangi atskirasis skundas atmestinas, skolininkei UAB „E.“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ji, paduodama atskirąjį skundą, būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kreditorės OOO „T.“ atstovė advokatė Natalja Fočenkova, paduodama atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės UAB „E.“. Pateikė duomenis, patvirtinančius, jog kreditorė advokatei už teisines paslaugas ruošiant atskirąjį skundą sumokėjo 200 Eur bei 50 Eur už žyminį mokestį, kurį 2017 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo patvirtinimu kreditorės vardu Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo advokatė Natalja Fočenkova (b. l. 50). Teismas kreditorės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė kreditorei iš skolininkės 50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atskirojo skundo parengimui. Kreditorė teismo sprendimo priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų neskundžia. Tačiau pažymėtina, jog teismas nepasisakė dėl žyminio mokesčio. Kreditorė OOO „T.“, paduodama atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti įpareigojimą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 6847 Eur skolininkės UAB „E.“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nepagrįstai sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, kadangi toks atskirasis skundas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas, tai nelaikytina atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties skundžiama nutartis patikslintina, nekeičiant jos esmės ir nesunkinant apeliantės padėties, nepagrįstai sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas kreditorei OOO „T.“. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

nutaria:

Skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atstovo direktoriaus D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti kreditorei OOO „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo patvirtinimu už atskirąjį skundą sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.