- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- e2-1170-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00265-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Preskonita“
- Ieškovas
- OU „Biotehnoloogia“
- Kategorijos
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Preskonita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3435-577/2017 pagal ieškovo OU „Biotehnoloogia“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Preskonita“ dėl skolos ir kitų sumų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas OU „Biotehnoloogia“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Preskonita“, prašydamas priteisti iš atsakovės 200 000 Eur skolą, 106 726,65 Eur palūkanų, 200 Eur baudą, bylinėjimosi išlaidas bei 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo OU „Biotehnoloogia“, trečios eilės reikalavimų užtikrinimui bendrai neviršijant 306 926,65 Eur sumos, areštuoti atsakovei UAB „Preskonita“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-08 nutartimi nutarė prašymą tenkinti, ieškovo OU „Biotehnoloogia“, trečios eilės reikalavimų užtikrinimui bendrai neviršijant 306 926,65 Eur sumos, areštuoti atsakovei UAB „Preskonita“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, nesant ar esant nepakankamai turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 306 926,65 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-05-02 nutartimi nutarė atsakovės UAB „Preskonita“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Teismas nustatė, kad atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad dėl areštuotų atsakovės piniginių lėšų ji iš jų negali atsiskaityti su atsakovės veiklai reikalingų paslaugų ir žaliavų tiekėjais, taip pat dėl neįvykdytų užsakymų negalės gauti lėšų iš savo klientų. Dėl šios priežasties minėtos produkcijos tiekimo sutartys, paramos sutartis bei kreditavimo sutartys bus neįvykdytos, todėl atsakovė patirs mažiausiai 1 044 374 Eur nuostolių.
Teismas pažymėjo, kad šių teiginių atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktos 2016-09-16 pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „TOMENA“, turinio negalima nustatyti, ar ši sutartis yra ar buvo vykdoma, ar ji galiojanti, ar pagal ją atsakovė teikia kokias nors prekes pirkėjui UAB „TOMENA“, ar išrašo sąskaitas faktūras, ar jas pirkėjas apmoka, nepateikė jokių pirkėjo UAB „TOMENA“ pretenzijų dėl netinkamo šios sutarties vykdymo.
Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktos 2016-07-17 tiekimo sutarties su Baltarusijos įmone Novopolocko gamybinė komercinė įmonė „Vesta“ turinio nustatė, kad šalys susitarė, kad pagal šią sutartį atsakovo teikiamos prekės, jų kaina, kiekis, asortimentas, pakuotė bus suderinamos atskirai papildomuose susitarimuose, kurie yra neatsiejami šios sutarties dalis (sutarties 1.1 p.), orientacinė bendra pagal šią sutartį teikiamų prekių vertė – 1 000 000 Eur (sutarties 2.2 p.). Tačiau tokių susitarimų atsakovė su prašymu nepateikė. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų įmonės „Vesta“ pretenzijų matyti, kad atsakovė, nors ir vėluodama, bet bendrovei produkciją teikė.
Teismas nurodė, kad iš paramos sutarties turinio matyti, kad atsakovė sudarė ją žinodama, kad jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, atsakovė nepateikė paramos sutarties priedo, todėl nėra aiškūs projekto įgyvendinimo terminai. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų apie gautą finansavimą, taip pat nepateikė įrodymų, jog būtent dėl teismo nutartimi taikyto turto arešto, atsakovė patirs 44 374 Eur nuostolių.
Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktos 2017-01-19 AB DNB banko pretenzijos nėra aišku, nuo kada ir dėl kokių priežasčių susidarė atsakovės įsiskolinimas bankui.
Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jai ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Taip pat atsakovė tik deklaratyviai, nepateikdama jokių įrodymų, teigė tai, kad ieškovo finansinė padėtis yra bloga.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, todėl darė išvadą, kad atsakovės prašymas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Preskonita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - operatyviai įpareigoti ieškovą OU „Biotehnoloogia“ per teismo nustatytą terminą pateikti tinkamą atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 348 124,67 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė 2016-09-16 pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „TOMENA, pateikė tam, kad įrodytų, jog jis turi ne vieną galiojančią sutartį su klientais, kurios negali vykdyti dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Pateikti dokumentai, t. y. tiekimo sutartys ir įmonės „Vesta“ pretenzijos, patvirtina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali tinkamai vykdyti 1 000 000 Eur vertės sutarties.
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovė sudarė su VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ paramos sutartį žinodama, kad jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Paramos sutartis savaime patvirtina faktą, kad atsakovė turėjo teisę gauti 44 374 Eur paramą, tačiau galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovė negali investuoti nuosavų lėšų į planuotą vykdyti projektą, todėl negalės gauti minėtos paramos.
Atsakovė galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (negalint atlikti jokių mokėjimų), neturi jokių galimybių atsiskaityti su AB DNB banku, todėl kyla ne tik nuostolių (delspinigių, įkeisto turto praradimo ir kt.) atsiradimo, bet ir bankroto grėsmė.
Ieškovas yra Estijoje registruota bendrovė, Lietuvoje neturinti jokio nekilnojamojo, kilnojamojo ir/ar kitokio turto. Be to, ieškovo įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių gerą ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas iš savo dukterinės bendrovės (atsakovės) reikalauja didelių lėšų, kurios turėjo būti kapitalizuojamos, priteisimo ir nesprendžia šios situacijos šalių susitarimu, rodo ne tik ieškovo nesąžiningumą, bet ir tai, kad ieškovui nedelsiant reikalingos lėšos.Ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-02 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, teikdama prašymą, nepateikė pakankamai jį pagrindžiančių įrodymų, kaip, pavyzdžiui, apie savo tiekėjus, kad su jais yra neatsiskaitoma, ir dėl šios priežasties jie atsisako teikti atsakovei žaliavas ar paslaugas.
Neapgrįsti atsakovės argumentai, kad pats arešto atsakovei taikymas per se įrodo, jog atsakovės sutartimis prisiimti įsipareigojimai bus neįvykdyti ir dėl to ji patirs nuostolių. Tokiu atveju nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutas galėtų būti taikomas praktiškai automatiškai ir kiekvienu atveju, nes kiekvienu atveju taikomos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas - apriboja galimybes atsakovui disponuoti areštuotu turtu (lėšomis), o tai savaime reiškia ir draudimą atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti atsiskaitymus su kitais savo kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, ar sutartis su UAB „TOMENA“ yra ar buvo vykdoma, ar ji galiojanti, ar pagal ją atsakovė teikia kokias nors prekes pirkėjui UAB „TOMENA“, ar išrašo sąskaitas faktūras, ar jas pirkėjas apmoka, nepateikė jokių pirkėjo UAB „TOMENA“ pretenzijų dėl netinkamo šios sutarties vykdymo.
Atsakovė nepaneigė to, kad 1 000 000 Eur sutarties su įmone „Vesta“ vertė yra tik orientacinė, nepateikė realias apimtis pagal šią sutartį patvirtinančių dokumentu, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie realiai būsimus nuostolius dėl šios sutarties netinkamo vykdymo, sąlygoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2017-01-02 paramos sutartis buvo sudaryta jau po atsakovės turto arešto. Ieškovo nuomone, paramos sutarties negalimumu vykdyti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neturi teisės remtis prašydama tariamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atsakovės turto (lėšų) areštas nepatvirtina, kad su AB DNB banku nėra atsiskaitoma, kadangi net ir esant lėšų areštui atsakovė atsiskaitymus su AB DNB banku gali vykdyti per trečiuosius asmenis.
Atsakovė neįrodė, kad prašomų užtikrinti nuostolių suma (348 124,67 Eur) ieškovui yra didelė.
Atsakovės prašoma nuostolių užtikrinimo suma yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-05-02 nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017-01-02 iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 03.2.1-LVPA-K-801-02-0068 „UAB „Preskonita“ eksporto plėtros skatinimas“ sutarties Nr. S-03.2.1-LVPA-K-801-02-0068 ir jos priedų kopijas. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis vadovaudamasi CPK 180 ir 314 straipsniais, atsisako priimti į bylą atsakovės pateiktą naują įrodymą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, nurodytas įrodymas dėl jo sąsajumo su byla nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai ir klausimui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą teismas taip pat turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012; 2017-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-449-464/2017).
Apeliacinis teismas laiko nepagrįstus apeliantės teiginius, kad 2016-09-16 pardavimo sutartis, sudaryta su UAB „TOMENA, įrodo, jog ji turi ne vieną galiojančią sutartį su klientais, kurios negali vykdyti dėl nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie šios sutarties galiojimą ir jos vykdymą.
Apeliantės teigimu, teikimo sutartys ir įmonės „Vesta“ pretenzijos, patvirtina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali tinkamai vykdyti 1 000 000 Eur vertės sutarties. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kadangi apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad 1 000 000 Eur sutarties su įmone „Vesta“ vertė yra tik orientacinė. Atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų apie realiai būsimus nuostolius dėl šios sutarties netinkamo vykdymo, sąlygoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Bylos duomenis patvirtina, kad apeliantė paramos sutartį su VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ sudarė 2017-01-02, todėl darytina išvada, kad atsakovė paramos sutartį sudarė žinodama, kad jos turto atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė sudarė ją žinodama, kad jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokių atsakovės veiksmų pasekmės tenka pačiai atsakovei.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovė galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (negalint atlikti jokių mokėjimų), neturi jokių galimybių atsiskaityti su AB DNB banku, todėl kyla ne tik nuostolių (delspinigių, įkeisto turto praradimo ir kt.) atsiradimo, bet ir bankroto grėsmė. Apeliantė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu susidarė įsiskolinimas bankui, taip pat įrodymų dėl įmonės bankroto grėsmės.
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai dėl ieškovo finansinės padėties. Atsakovė neįrodė blogos ieškovo finansinės padėties, o tik deklaratyviai, nepateikdama jokių įrodymų, teigė apie blogą ieškovo finansinę padėtį.
Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepagrindė prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.