Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-999/2024 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. sausio 25 d. privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. sausio 25 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51), kuriais jis įpareigotas iki 2017 m. liepos 25 d. nugriauti I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus ir sutvarkyti statybvietę.

2. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškinyje ir teismo posėdžio buvo išskirti keturi motyvai, dėl kurių privalomieji nurodymai yra neteisėti: privalomuosiuose nurodymuose nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas yra Inspekcijos akte užfiksuotų apie 150 m buitinių nuotekų tinklų statytojas; privalomuosiuose nurodymuose nurodytas netinkamas teisinis pagrindas. Teigia, kad Inspekcija turėjo taikyti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Priežiūros įstatymo redakcijas; privalomuosiuose nurodymuose nurodytos poveikio priemonės neatitinka juose nurodyto teisinio pagrindo. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi teisės norma nenumatė Inspekcijos teisės reikalauti griauti statinį. Todėl Privalomaisiais nurodymais Inspekcija neteisėtai reikalauja griauti statinį – buitinių nuotekų tinklus, nes ši nuostata įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. jau po atliktos statybos valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, patikrinimo ir Akto surašymo. Be to, tai, kad Inspekcija taiko ne neteisėtos statybos, bet savavališkos statybos padarinius, patvirtina ir tas faktas, kad Privalomuosiuose nurodymuose reikalaujama ne tik nugriauti tinklus, bet ir sutvarkyti statybvietę, o statybvietės sutvarkymas nebuvo reglamentuotas iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje; privalomieji nurodymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų individualiam administraciniam aktui (sprendimui) keliamų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. K. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Palangos vandenys“ naudai 2 032,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2017 m. birželio 9 d. ieškiniu ieškovas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 25 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51), kuriais ieškovas įpareigotas iki 2017 m. liepos 25 d. nugriauti I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus ir sutvarkyti statybvietę. Iš bylai pateiktų įrodymų nustatyta, kad privalomieji nurodymai Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51) yra įvykdyti, tačiau ieškovas ieškiniu siekia įrodyti, kad privalomieji nurodymai buvo surašyti neteisėtai.

5. Vienas iš motyvų, kuriuo ieškovas ginčija privalomuosius nurodymus, yra tai, kad privalomuosiuose nurodymuose ieškovas nepagrįstai nurodomas kaip Inspekcijos akte užfiksuotų apie 150 m buitinių nuotekų tinklų statytojas.

6. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus nagrinėjamoje byloje sprendimą priims vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Nors ieškovas teigia, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 1965–1985 m., tačiau 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas ginčo statiniai perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šio ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, kurie buvo suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, statiniai nebuvo inventorizuoti. Ieškovo užsakymu parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 25/5948 vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti vadovaujantis išimtinai užsakovo (ieškovo) raštiškai pateiktu prašymu. Byloje yra pateiktas UAB „Topo erdvės“ darytas topografinis planas, kuris buvo darytas 2012 m. sausio 12 d. Šitas topografinis planas darytas ne ieškovo sklypui, dėl ko prieštarauja šiam pateiktam įrodymui ieškovo atstovė, tačiau topografiniame plane jau buvo fiksuojami ir (duomenys neskelbtini) esantys tinklai. Iš topografinio plano matyti, kad nebuvo nuotekų išvadų iš poilsio namelių iki 2013 m. birželio 20 d.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nuotekų tinklai buvo pastatyti ieškovo savavališkai tarp 2014 m. vasario 27 d. ir 2016 m. liepos 28 d. Tam, kad galėtų ieškovas savo poilsio namelius prijungti prie UAB „Palangos vandenys“ tinklų, turi būti laikomasi visų statybą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant tai, kad turėjo būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimas. Nors ieškovas byloje teigė, kad nuotekų tinklai buvo pastatyti 1985 metais ir jis tik vėliau juos remontavo, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl statinio pirkėjo atsakomybės už ankstesnio savininko atliktus savavališkos statybos darbus suponuoja, jog ta aplinkybė, kai statinio savininko pasikeitimo atveju neteisėtai pastatytas statinys nenugriaunamas ir neįteisinamas, esant baigtai savavališkai statybai, nepašalina savavališkos statybos fakto, naujasis daikto savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek turėjo ir buvęs savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1336/2013; 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010). Todėl pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas varžytynių metu poilsio namelius įsigijo su jau esančiais inžineriniais tinklais, tai nepanaikina ieškovo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju ieškovas įsigijęs pastatus ne tik nesiėmė veiksmų pašalinant neteisėtos vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos, bet ir toliau toleravo padarytus pažeidimus. Visa tai neabejotinai reiškia, kad atsakomybė už neteisėtai įrengtų vandentiekio tinklų statybą šiuo metu tenka tik ieškovui. Taigi, atsižvelgus į tai, kad ieškovas yra ginčo statinių statytojas, jam teisėtai ir pagrįstai buvo surašyti privalomieji nurodymai. Todėl šiais argumentais atmestini ieškovo argumentai, kad privalomieji nurodymai surašyti netinkamam subjektui.

8. Ieškovas teigia, kad kadangi jau pats valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), Palangoje, patikrinimas buvo atliekamas 2016 m. gruodžio 15 d., akivaizdu, kad buitinių nuotekų tinklai buvo pastatyti dar anksčiau. Todėl, jeigu Inspekcija manė, kad ieškovas pastatė tinklus, Inspekcija turėjo taikyti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Priežiūros įstatymo redakcijas. Nustatyta, kad privalomieji nurodymai surašyti 2017 m. sausio 25 d. ir 2017 m. sausio 26 d., vadinasi, Inspekcija taikė Priežiūros įstatymo teisinį reglamentavimą, kuris galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d.

9. Taigi nustačius tai, kad ginčo statiniai, dėl kurių surašyti 2017 m. sausio 25 d. privalomieji nurodymai Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51), yra funkciškai ir fiziškai sujungti su ieškovo nuosavybės teise valdomais statiniais ir ginčo statiniai tarnauja ieškovo buičiai palengvinti, tai rodo, kad ginčo statiniai pastatyti ieškovui vykdant užsakovo funkcijas bei ieškovo lėšomis, t. y. esant statytoju, ir tai, kad ieškovas ginčo statinių statybai neturėjo privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, ieškovas privalomaisiais nurodymais pagrįstai įpareigotas nugriauti ginčo statinius.

10. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad privalomieji nurodymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų individualiam administraciniam aktui (sprendimui) keliamų reikalavimų.

11. Teismas pažymi, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 14 dalį privalomųjų nurodymų formą tvirtina Inspekcijos viršininkas. Teismo nuomone, skundžiami privalomieji nurodymai atitinka Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-156 patvirtintus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus reikalavimus. Pabrėžtina, kad minėtu viršininko įsakymu privalomojo nurodymo turinys nėra detalizuotas, su tuo sutinka ir ieškovas, todėl teigti, kad privalomieji nurodymai dėl to, kad juose nėra nurodyta pažeidimo padarymo data ar nėra pacituotas konkretus pažeidžiamas teisės aktas, yra neteisėtas, pagrindo nėra. Šiuo atveju skundžiamuose privalomuosiuose nurodymuose aiškiai ir konkrečiai nurodytas pažeidimo mastas – ginčo statiniai – buitinių nuotekų tinklų statyba valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Ginčijamas sprendimas atitinka Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus reikalavimus ir jį teisėtai, vadovaujantis įstatymo numatytomis funkcijomis, surašė Inspekcija, turinti teisę surašyti tokio pobūdžio privalomuosius nurodymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Kadangi ginčo nuotekų tinklų statyba yra atlikta 1968–1985 m., o nameliai prie centrinės trasos pajungti po 1992 m., t. y. nuo statybos ir pajungimo iki Inspekcijos patikrinimo praėjus 25–49 metams, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs senaties terminas ir Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (11.6.)IS-1149 pateikto skundo dėl teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, galbūt savavališkai įrengtų buitinių nuotekų tinklų iš poilsio namelių.

12.2. Jeigu ir sutiktume su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo nuotekų tinklai buvo pastatyti po 2014 m. vasario 27 d., tai ir šiuo atveju Inspekcija negalėjo nagrinėti 2016 m. rugpjūčio 11 d. gauto skundo, nes buvo suėjęs 2 metų senaties terminas nuo statybos darbų atlikimo, todėl tiek Inspekcijos 2016 m. gruodžio 15 d. atliktas patikrinimas, tiek ir ginčijami privalomieji nurodymai yra neteisėti, priimti praėjus senaties terminui ir turi būti panaikinti.

12.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018. Kadangi administracinėje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovas nuotekų tinklų nepastatė, šioje civilinėje byloje negalėjo būti padaryta priešinga išvada, kad nuotekų tinklai buvo pastatyti ieškovo savavališkai tarp 2014 m. vasario 27 d. ir 2016 m. liepos 28 d.

12.4. Teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, kad būtent ieškovas nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2018 m. liepos 28 d. savavališkai pastatė ginčo nuotekų tinklus, vadovaudamasis topografiniuose planuose užfiksuotais duomenimis.

12.5. Teismas nepagrįstai kaip įrodymu, tariamai patvirtinančiu, kad iki 2013 m. birželio 20 d. nuotekų išvadų nebuvo, vadovavosi UAB „Topo erdvės“ 2012 m. gruodžio 12 d. gretimam sklypui darytu topografiniu planu, nes jame pagal topografinio plano rengimo metu galiojusius teisės aktus buvo tik perkelta turima topografinė ar kartografinės medžiaga, t. y. 1975 m. nuotekų planšeto duomenys.

12.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą pripažino statytoju, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo nuotekų tinklų statybos darbai buvo atliekami ieškovo naudai, kad ieškovas investavo lėšas į statybą.

12.7. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie skirtingos išvados nei Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018, nagrinėjant tų pačių ginčo nuotekų tinklų pastatymo laiką ir nustatant statytoją.

12.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, kadangi teismas sprendime tiesiog pažodžiui nurašė atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ atsiliepimų į ieškinį argumentus, pažodžiui nurašė ne tik teisės aktus, teisminę praktiką, tačiau ir įrodymų vertinimą.

13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

13.1. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami privalomieji nurodymai yra įvykdyti, paminėtina, jog ieškovui šie privalomieji nurodymai nebesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, kadangi jų įvykdymas konstatuotas pasirašius susitarimą dėl žemės sklypo nuomos.

13.2. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose – 2017 m. birželio 28 d. skunde, 2019 m. birželio 16 d. patikslintame ieškinyje – nekėlė klausimo bei nėra nurodęs argumentų dėl senaties termino Inspekcijai nagrinėti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (11.6)IS-1149 pateiktą skundą dėl teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, galbūt įrengtų buitinių nuotekų tinklų iš poilsio namelių. Toks naujų argumentų išdėstymas apeliaciniame procese neatitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tokie argumentai turi būti nevertinami ir atmetami kaip nesudarantys pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.

13.3. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą privalėjo vadovautis Plungės apylinkės teismo priimtu ir įsiteisėjusiu 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-8-973/2018. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įsiteisėjęs teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir juo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje vertintini tik kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismas būtent taip ir vertino įrodymus civilinėje byloje, tad, priešingai nei nurodo ieškovas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir juo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo būti išnagrinėtos, o ne pripažintos prejudiciniu faktu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

13.4. Inspekcija nesutinka ir laiko nepagrįstais šiuos Ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir pritaria Pirmosios instancijos teismo išvadoms.

13.5. Priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje įvertino proceso dalyvių argumentus, pateiktus įrodymus, pateikė savo išvadas, kodėl vienus priėmė, o kitus atmetė, taip pat sprendime nurodė, kokiais įrodymais bei teisiniu reglamentavimu rėmėsi padarydamas savo išvadas. Tai, kad šios išvados netenkina ieškovo arba parinktas sprendimo motyvavimas neatitinka ieškovo lūkesčių, nesudaro pagrindo spręsti ar net naikinti sprendimą dėl menamo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – neva, nesant motyvų.

14. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

14.1. Nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, rėmėsi suformuota teismų praktika, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“, prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

15.1. Apeliacinio skundo teiginiai dėl senaties termino taikymo atmestini kaip pažeidžiantys CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

15.2. Ieškovas nepagrįstai Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-8-973/2018 taiko prejudicinių faktų taisyklę, įtvirtintą CPK 182 straipsnio 2 punkte.

15.3. Priešingai negu mėgina įteigti ieškovas, Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-8-973/2018 nenustatė aplinkybės, kad ieškovas ginčo nuotekų tinklų nestatė. Tai matyti iš šio nutarimo 7 psl. antroje pastraipoje esančios teismo išvados „Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kada nutarime nurodyti nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti“.

15.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į UAB „Domo projektas“ 2014 m. vasario 27 d. topografinį planą Ml:500, kurio užsakovas buvo pats ieškovas ir kuriame taip pat dar nebuvo pavaizduoti ginčo nuotekų išvadai iš poilsio namelių, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuotekų tinklus ieškovas savavališkai pastatė tarp 2014 m. vasario 27 d. ir 2016 m. liepos 28 d., t. y. datos, kada ginčo nuotekų išvadų iš poilsio namelių savavališką statybą 2016 m. liepos 28 d. aktu konstatavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“, kuriai įgalinimai nustatyti savavališkai pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus yra suteikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.

15.5. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra poilsio namelių savininkas, todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, jis pripažįstamas asmeniu, kuris investavo lėšas į statybą, nors byloje ir nepateikta konkrečių jo išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

15.6. Išanalizavus ieškovo nurodomus konkrečius pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ atsiliepimų į ieškinį argumentus, matyti, kad, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokio pažodinio procesinių dokumentų argumentų perrašymo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas perrašė atsiliepimų turinį ir tokiu būdu nemotyvavo teismo sprendimo. Teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad teismas pritarė atsakovės ir (ar) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pozicijai tam tikrais bylos aspektais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentus, byloje esančius įrodymus, nemato kliūčių apeliacinio skundo nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka ir mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Inspekcijos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ieškovui 2017 m. sausio 25 d. bei 2017 m. sausio 26 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus, kuriais įpareigojo ieškovą iki 2017 m. liepos 25 d.: 1) nugriauti d110 skersmens apie 12, 04 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 163 iki rekonstruotų poilsio namelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1K1ž ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2K1ž), pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-84); 2) nugriauti d110 skersmens apie 7,50 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 17 iki šulinio 18, pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-85); 3) nugriauti d110 skersmens apie 13, 70 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 162 iki rekonstruotų poilsio namelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3K1ž ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4K1ž), pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-86); 4) nugriauti d110 skersmens apie 17,70 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 214 iki rekonstruoto poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 28K1ž), pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-87); 5) nugriauti d110 skersmens apie 6,00 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 215 iki rekonstruoto poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 11K1ž), pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-88); 6) nugriauti d110 skersmens apie 34,80 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 162 iki rekonstruotų poilsio namelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 27K1ž; unikalus Nr. 2596-8001-5077, pažymėjimas plane 6K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7K1ž), pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-89); 7) nugriauti d110 skersmens apie 24,85 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 162 iki rekonstruotų poilsio namelių (unikalus Nr.2596-8001-5055, pažymėjimas plane 8K1ž ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 9K1ž), pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-90); 8) nugriauti d160 skersmens apie 40,80 m ilgio, d110 skersmens apie 7,10 m ilgio I nesudėtingųjų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus nuo šulinio 214 iki rekonstruotų poilsio namelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 18K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 19K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 20K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 21K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 22K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 23K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 24K1ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 25K1ž; pažymėjimas plane 30K1ž), pastatytus be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas PN-99) (e. b. t. 1, b. l. 9–24).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

20. Ieškovo apeliacinis skundas pirmiausia grindžiamas tuo, jog Inspekcija pažeidė senaties terminą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. pateikto skundo dėl teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, galbūt savavališkai įrengtų buitinių nuotekų tinklų nagrinėjimo, taip pat tuo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018, ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, be to, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

22. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009).

23. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

24. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).

25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas, prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui ir buvo suformuotas 0,4345 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje.

26. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 16VĮ-205-(14.16.2.) ,,Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, nuomos“ išnuomotas ieškovui 0,4345 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties projektą.

27. Tarp valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovo 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutartis Nr. 16SŽN-121-(14.16.55.), kurios 4.1 papunktyje išreikštas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutarties 8.1 papunkčiu žemės naudotojui nustatytas 272 kv. m ploto servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), 8.2 papunkčiu – 1 597 kv. m ploto servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir 8.3 papunkčiu – 1 597 kv. m ploto servitutas – teisė naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), t. y. centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (e. b. t. 5, b. l. 40–42).

28. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 16SD-144-(14.16.104.) papildomai nurodė, kad, esant sudarytai 2018 m. rugsėjo 6 d. nuomos sutarčiai, nereikalinga gauti atskiro Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo statybos ar rekonstravimo darbams žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Palangoje.

29. Inspekcija 2023 m. lapkričio 30 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus paaiškinimus, jog anksčiau paminėti ginčijami privalomieji nurodymai yra įvykdyti. Papildomai nurodė, jog privalomųjų nurodymų įvykdymas konstatuotas įvertinus tai, kad buvo suformuotas ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. teisiškai įregistruotas (duomenys neskelbtini), Palangoje, žemės sklypas pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 16SK-204-(14.16.110.). Šis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas ieškovui iki 2059 m. rugsėjo 6 d., įrašas galioja nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. Nuomos pagrindas – 2018 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 16SŽN-121-(14.16.55.), kurios 4.1. punktas leidžia statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, jeigu šie veiksmai neprieštarauja nustatytam teritorijų tvarkymo režimui. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-676 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui patvirtinimo“ patvirtintas planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, ir kad pakloti buitinių nuotekų tinklai atitinka servitutų vietą suformuotame sklype, todėl jie neprieštarauja teritorijos tvarkymo režimui.

30. Civilinei bylai yra pateikti privalomųjų nurodymų įvykdymą patvirtinantys įrodymai, t. y. Inspekcijos 2018 m. gruodžio 31 d. privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktai Nr. (16.29) RE-491, Nr. (16.29) RE-492, Nr. (16.29) RE-493, Nr. (16.29) RE-494, Nr. (16.29) RE-495, Nr. (16.29) RE-496, Nr. (16.29) RE-497, Nr. (16.29) RE-498, kuriais yra konstatuotas Privalomųjų nurodymų įvykdymas.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog ieškovo prašomi panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 25 d. privalomieji nurodymai Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51), kuriais jis įpareigotas iki 2017 m. liepos 25 d. nugriauti I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus ir sutvarkyti statybvietę, yra visiškai įvykdyti, darytina išvada, jog ieškovo ieškiniu reiškiamas reikalavimas bei jo patenkinimas ar netenkinimas nesukelia ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl bylos procesinės baigties

32. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

33. Kadangi šioje byloje konstatuota, jog ieškovo reikalavimas, kaip nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalyku, darytina išvada, jog egzistuoja CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

34. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog jau 2018 m. gruodžio 31 d. ginčas dėl šioje byloje ginčijamų privalomųjų nurodymų buvo išspręstas, nes minėtą dieną buvo surašyti privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktai, kuriais konstatuotas privalomųjų nurodymų įvykdymas, tačiau ieškovas ieškinio neatsisakė ir civilinė byla bendrosios kompetencijos teismuose toliau buvo nagrinėjama nuo 2019 m. birželio 3 d., tai yra, jau esant priimtiems anksčiau paminėtiems 2018 m. gruodžio 31 d. privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktams, darytina išvada, jog ieškovas pareiškęs nepagrįstą ieškinį, yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje byloje, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

37. Iš ieškovo priteistina trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Palangos vandenys“ pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos, iš viso – 2 032,80 Eur atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme bei 2 044,90 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir civilinę bylą Nr. e2-9-999/2024 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. sausio 25 d. privalomųjų nurodymų panaikinimo nutraukti.

Priteisti iš ieškovo A. K. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Palangos vandenys“ 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. K. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Palangos vandenys“ 2 044,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.