Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutarties;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Nutarimas) A. V. buvo nubaustas 330 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, jog jis 2025 m. spalio 27 d. 15.14 val. (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį PEUGEOT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai teisė yra atimta ir naudojosi telefonu, jį laikydamas dešine ranka. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 20 punktų reikalavimus bei padarė du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

2. A. V. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad su Nutarimu nesutinka, nurodydamas, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. Prašė administracinę teiseną nutraukti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis patvirtintas išvadas, todėl pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

8. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigiama, jog apelianto veiksmuose nėra tyčios, todėl laikomasi pozicijos, kad apelianto veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti ir naudodamasis mobiliuoju telefonu. Pažymėtina, kad apelianto neteisėtus veiksmus patvirtina ne tik jo paties nurodomos aplinkybės, bet ir į bylą pateikti įrodymai – 2025 m. spalio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas, Nutarimas, fotonuotraukos. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apelianto veiksmuose buvo nustatyti objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Vis dėlto, esminis klausimas byloje yra kilęs dėl to, ar byloje surinkti duomenys laikytini pakankamais daryti išvadą, kad administracinį nusižengimą apeliantas padarė tyčia.

12. Administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apelianto veiksmus, jų eigą, taip pat atsižvelgdamas į jo paaiškinimus, sprendžia, kad apelianto tyčią patvirtina objektyvieji nusižengimo požymiai, t. y. jo atlikti veiksmai, jų eiga bei pobūdis. Apelianto argumentą, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Apeliantas negalėjo nežinoti apie tai, kad 2025 m. liepos 30 d. už panašų pažeidimą nutarimu jam buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas vienam mėnesiui, kadangi pastarajame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad jam skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Be to, 2025 m. liepos 30 d. nutarime nurodyta ir tai, kad specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka. Taigi, apeliantas, nebaigęs privalomų mokymų tam, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, negalėjo nežinoti, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2025 m. liepos 30 d. nutarimas apeliantui buvo įteiktas tinkamai 2025 m. liepos 31 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstu laiko šios nutarties 4.2 punkte nurodytą apeliacinio skundo argumentą. Apeliantas (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose bei registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Aplinkybę, kad toks elektroninio pašto adresas, kaip naudojamas būtent apelianto, buvo nurodytas valstybės institucijoms, patvirtino ir apeliantas apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad šis adresas būdavo nurodomas valstybės institucijoms teikiamuose dokumentuose. Viena vertus, apeliantas, nepateikdamas savo tikrų kontaktinių duomenų, pats prisiima neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Kita vertus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, aplinkybę, kad minėtu paštu naudojasi būtent apeliantas, patvirtina tai, jog būtent iš šio elektroninio pašto adreso apeliantas 2025 m. lapkričio 10 d. teikė prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) apeliantas nebesinaudoja, nes įmonėje, kuriai šis adresas priklauso, nebedirba, ir kad jis paprašė buvusios sugyventinės ir vaiko motinos R. L., jog ši iš bendrovės elektroninio pašto išsiųstų prašymą policijai atnaujinti procesą, nes jis pat neturėjo savo elektroninio pašto adreso, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti nei teisiškai, nei logiškai. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog policijai 2025 m. lapkričio 10 d. prašymą teikė apelianto vardu jo buvusi sugyventinė, kad apeliantas nebeturi prieigos prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) ir negali iš jo išsiųsti ar gauti šiuo adresu laiškus. Apelianto deklaratyvūs teiginiai nepaneigia aplinkybės, jog būtent jis naudojasi minėtu elektroninio pašto adresu. Apelianto argumentas, kad jis paprašė buvusios sugyventinės už jį išsiųsti prašymą policijai, nes neturi savo elektroninio pašto adreso, yra nelogiškas, kadangi byloje taip pat nenustatyta, kad apeliantas dėl kokių nors techninių kliūčių ar kitų aplinkybių neturėjo galimybės turėti savo asmeninį elektroninio pašto adresą.

14. Akivaizdu, kad dėl A. V. taikytos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo jis patirs nepatogumų, jam bus sudėtingiau vykdyti darbinius įsipareigojimus, rūpintis šeimos nariais, tačiau įvertinus tai, kad jis turima teise vairuoti transporto priemones naudojosi neįvykdęs nustatytų įstatymo reikalavimų, apie kuriuos buvo tinkamai informuotas, privalo dėl to prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes. Todėl aptariamas atvejis negali būti laikomas įvykusiu apeliantui nežinant savo teisinės situacijos, o A. V. patiriami nepatogumai dėl netekimo teisės vairuoti yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo sunkumui ir nelaikytini jį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, dalis kurių yra pagrįsti tik Apelianto nuomone ar norais. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams plačiau dėl to nepasisakydamas

16. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas visapusiškai išsiaiškino įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje aptarė byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visuma, nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės prioritetinės reikšmės, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad apelianto veiksmuose yra nustatyti visi administracinių nusižengimų požymiai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusižengimų padarymo ir tinkamai nubaustas, nes lieka nepaneigta, jog apie tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, jis žinojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.