Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime pažymėta, jog pažeidimas padarytas 2025m. vasario 4 d. 22.23 val., tačiau pateiktuose kūno kamerų vaizdo įrašuose šis laikas nėra fiksuotas. Minėto vaizdo įrašo „64-ANRK-3998-2025“ pradžia 22.17 val., o pabaiga 22.20 val. Antrojo vaizdo įrašo „64-ANRK.-4009-2025“ pradžia 22.25 val. Pabaiga 22.26 val. Iš to konstatuotina, kad vaizdo įrašuose atsispindi tik dalis įvykio aplinkybių, o metas, kuomet tiksliai, remiantis skundžiamu nutarimu, padarytas pažeidimas, kūno kameromis neužfiksuotas. Vaizdo įraše „64-ANRJK.-4009-2025“ 22.25.16 val. matoma, kad M. R. sėdi automobilyje, kuomet prieina policijos pareigūnas ir jam liepia išlipti iš automobilio bei nurodo, kad bus surašytas protokolas už teisėto policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą. M. R. tikslinasi, kokie teisėti policijos pareigūno nurodymai buvo. Tai patvirtina, jog asmeniui nebuvo tinkamai išreikštas reikalavimas, jo motyvai ir pagrindai. Toliau pokalbio eigoje pareigūnas nurodo, kad M. R. nevykdė reikalavimo atsisėti į automobilį. Tuo tarpu M. R. nurodo, kad netrukus atsisėdo, kas savo ruožtu suponuoja, jog M. R. veiksmuose nebuvo tyčios elemento ir jis gan greitai įsėdo į automobilį po trumpalaikio išlipimo.

Atstovas skunde pažymi, kad filmuotoje medžiagoje užfiksuotas ne akivaizdus M. R. atsisakymas vykdyti policijos pareigūno reikalavimus, o fiksuota, kaip jis telefonu filmuoja pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus, t. y. klausia, kodėl nedega plafonas (vaizdo įrašo „64-ANRJK.-3998-2025“ 22.19.19 val.). Nurodo, kad kitas ekipažas atvažiavęs buvo su įjungtais plafonais (vaizdo įrašas „64-ANRK.-4010-2025“ 23.02.10 val.). Taigi, M. R. turėjo pagrįstą manymą, jog policijos pareigūnai turi laikytis vienodų elgesio standartų, o jiems to nesielgus galimai pažeistas teisinis reglamentavimas. Atstovas pažymi ir tai, kad policijos pareigūnas net M. R. paprašius ir pateikus pastabą (vaizdo įrašas „64-ANRK.-4010-2025“ 23.01.30 val.), neprisistatė (Skunde cituojama Policijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 5-V-420 patvirtinto Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo 27.1. ir 27.3 papunkčiai bei nurodomi viešai prieinami duomenys kuriuose pasisakė Vilniaus kelių patrulių rinktinės vadas M. P. ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas A. S. apie policijos tarnybiniuose automobiliuose naudojamus plafonus). Atstovo teigimu, pareigūnai galimai netinkamai naudojo ant transporto priemonės įrengtą papildomą įrangą, t. y. nebuvo įjungę plafono, nors tokio reikalavimo buvimą iš esmės patvirtina sisteminis teisės aktų ir policijos atstovų viešų pareiškimų vertinimas. Tai rodo, kad tinkamai neišspręstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės (tyčios) klausimas, neatsižvelgiant į visus šiam klausimui reikšmingus bylos duomenis, nes asmens valia buvo ne piktybiškai nevykdyti teisėtų pareigūno reikalavimų (net jeigu jis būtų tinkamai išreikštas ir motyvuotas), o nukreipta į situacijos išsiaiškinimą bei galimą pažeidimą policijos automobilyje nedegant plafonui (o vėliau ir pareigūnui vengiant prisistatyti). Vos tik baigęs fiksuoti galimus pažeidimus, M. R. įlipo į automobilį.

Institucijos atstovo teigimu, M. R. manant, jog nesutikimas su policijos pareigūnų argumentais gali būti pagrindas naikinti nutarimą, nes asmuo manydamas, jog policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, tačiau šiuo atveju nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė teisės nevykdyti teisėtų jų reikalavimų (2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis bylos Nr. AN2-367-365/2019). Iš bylos duomenų matyti, kad M. R. piktybiškai atsisakė sėstis atgal į automobilį, filmavo išlipęs tikrinantį policijos pareigūną, taigi, akivaizdu, kad šiais savo veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo - atsisėsti į automobilį, iš kurio išlipo.

Pareiškėjas M. R. skundą palaikė, paaiškino, kad nesutiko su nutarimu, nes buvo nubaustas už tai, ko nepadarė. Nubaustas už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas turi elgtis pagal įstatymą, o nagrinėjamu atveju pareigūnai nesugebėjo prisistatyti. Automobilio sustabdymo priežastis nebuvo nurodyta. Paklausus, kodėl neįjungtas automobilio plafonas, pareigūnė pasikvietė kolegą, kuris atėjęs neprisistatė. Nurodė, kad bus tikrinama automobilio techninė būklė, paprašė parodyti vaistinėlę. Vairuotojui paprašius, pareigūnas prisistatė. Pareiškėjas teigė, jog jis išlipo iš automobilio viską nufilmuoti, o pareigūnas pasakė „aš jums neleidau išlipti, atsisėskit į automobilį“. Pareiškėjo teigimu, tai nėra reikalavimas, tai buvo tik eilinis pasakymas. Reikalavimas turi būti įvardintas kaip reikalavimas ir turi būti paaiškintos teisinės pasekmes, jeigu reikalavimai nevykdomi. Pareiškėjas nurodė, kad prieš išlipant, skambino numeriu 112 paklausti, kodėl policijos automobilis važiavo neįjungus plafono. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas pasakė, kad su pareiškėju bus susisiekta, tačiau su juo niekas nesusisiekė, atvažiavo kitas ekipažas ir pareigūnai gana ilgai bendravo tarpusavyje. Prašė tyrėjo pateikti visą filmuotą medžiagą sulaikymo metu, tyrėjas atsisakė tą padaryti. Pateikė įrašus tik kada yra filmuoti tiesiogiai jie. Laiko, kada pareigūnai buvo nuėję su jų dokumentais, nepateikė ir nurodė, kad tuo metu nebuvo filmuota. Pareiškėjo teigimu, tai yra melas, nes pažiūrėjus į registratorių vaizdo įrašuose nurodytą laiką, matoma, jog filmuota su pertraukomis to pačio registratoriaus. Pareigūnai sąmoningai slepia, tai kas buvo filmuota. Viskas įvykio vasario mėnesį. Sustabdė transporto priemonę, pareiškėjas buvo keleivis, sėdėjo gale. Išlipo pažiūrėti, ką pareigūnai daro automobilio gale (bagažinėje). Pareigūnas jam pasakė eiti atgal į automobilį. Išlipo nufilmuoti, kaip neteisėtai elgiasi pareigūnai. Teisę vairuoti turi, kelių eismo taisykles žino. Išlipti galima, kai pareigūnas leidžia išlipti, o jis leidimo neprašė. Pareiškėjas dėl išlipimo dalinai sutinka, jis dėl to nesijautė, jog kažką pažeidžia, nes išlipo filmuoti galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus. Pareigūno veiksmai nebuvo tiriami policijoje, jis negavo net atsakymo dėl plafono. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas vieną kartą pasakė sėstis į automobilį, dėl atsakomybės neįspėjo. Kai nebuvo filmuojama, pareigūnai tuo metu buvo savo automobilyje, ten ilgai buvo, gal apie valandą. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai jo nereikalavo sėstis į automobilį, jam tiesiog buvo pasakyta. Kai pareigūnas atėjo jam surašyti protokolą, policijos pareigūnų prašė prisistatyti gal 10, 15 kartų. Filmavo pareigūno veiksmus. Pareigūnas griežtai atsisakė prisistatyti. Žodžius „sėskit į automobilį“ pareiškėjas suprato kaip paprastą pasakymą. O jo žodžius „man leidimo nereikia“ galima suprasti, jog jam tuo metu taip atrodė. Leidimo išlipti iš automobilio reikia, bet jeigu pareigūnas elgiasi neadekvačiai, tada nereikia. Kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga užfiksuoti tokio pareigūno neadekvačius veiksmus. Neadekvatus pareigūno elgesys pasireiškė tuo, kad pareigūnas neprisistatė ir pareigūno pasakymu dėl nežibančio plafono „jums reikia jūs ir susižinokit“ . Sėdėdamas automobilyje, prašė pareigūno prisistatyti, tačiau pastarasis tylėjo ir nieko nesakė.

Pareiškėjo atstovas 2025 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame esančiais motyvais.

2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ANK 506 straipsnyje numatytas nusižengimas yra numastytas XXV skyriuje, kuriame numatyti pažeidimai dėl valdymo tvarkos. Šiuo atveju reikia nustatyti tyčią. Pareiškėjo veiksmai netinkamai įvertinti, juose nebuvo tyčios. Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik už teisėto ir objektyviai pareigūno išreikšto reikalavimo nevykdymą. Šiuo atveju pareigūnas vieną kartą pasakė „sėskit į automobilį“ ir toliau nusisuko kalbėdamas su automobilio vairuotoju. Pareiškėjui buvo tik tarp kitko nurodyta sėstis į automobilį, nebuvo jam nurodytos teisinės pasekmės. Įspėjimas ir teismų praktikoje vertinamas kaip vienas iš aspektų. Atstovo teigimu, vertinant sistemiškai, pareigūno darbo trūkumas ir privedė prie nusižengimo padarymo, ko buvo galima išvengti pareigūnui konkrečiau ir tinkamai motyvavus savo reikalavimą. Atstovo teigimu, pareiškėjui nebuvo tinkamai išreikštas pareigūno reikalavimas. Pareiškėjas gan greitai atsisėdo į automobilį, kas rodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti saugomą ANK 506 straipsnio vertybę. Nors plafonų naudojimo aiškios taisyklės nėra aptartos teisės aktuose, tačiau šiuo klausimu plačiai pasisakė viešoje erdvėje Vilniaus kelių patrulių rinktinės vadas M. P. kuris nurodė, kad „Tamsiu paros metu budinčių pareigūnų automobilis privalo stovėti su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, ant stogo turi degti plafonas „Policija“. Jei kelio ruožas neapšviestas, taip pat reikia įjungti ir mėlynus švyturėlius.“ Atstovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra tinkamai išspręstas kaltės klausimas. Pareiškėjo atlikti veiksmai, nagrinėjamu atveju, galėtų būti vertinami būtinojo reikalingumo ar mažareikšmiškumo kontekste. Įvykio metu pareigūnams nebuvo kliudoma atlikti tarnybinių pareigų.

Institucijos atstovas prašė netenkinti skundo ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareigūnas priėjęs bandė prisistatyti, tačiau jam nebuvo leista užbaigti, nes vairuotojas jį pertraukė. Pažeidimo laikas buvo tada, kai pareigūnas išreiškė reikalavimą sėstis į automobilį. Dėl vaizdo įrašo dalies trūkumo, nurodė, kad pilnas vaizdo įrašas yra, tačiau jis nesusijęs su pareiškėjo padarytu nusižengimu, todėl jam ir nebuvo pateiktas. Pareigūnas pakartotinai prisistatė tinkami vairuotojui, atidarius automobilio bagažinės dangtį. Policijos imuniteto skyrius dėl pareigūno veiksmų nepradėto tyrimo, nes nenustatė pareigūno galimų pažeidimų. Pareigūnas M. R. du kartus nurodė žodžiu, kad „reikia“, iš ko jis turėjo suprasti, jog tai yra pareigūno reikalavimas ir jį reikia vykdyti. Atstovo teigimu, pareiškėjas šį reikalavimą suprato ir turėjo jį vykdyti. Vaizdo įrašuose matoma, kaip pareigūnas du kartus pareiškėjo reikalauja išlipti iš automobilio, kurio jis nevykdo, tik iš trečio reikalavimo jis reikalavimą įvykdo. Tik iš trečio reikalavimo M. R. pateikė savo asmens dokumentą, iš ko matoma, jog asmuo yra linkęs nevykdyti pareigūno reikalavimų. Asmuo negali priimti sprendimo nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų dėl asmeninių motyvų. Iš vaizdo įrašo matoma, jog vaizdo įrašas tęsiasi 2 minutes, per kurias asmuo neįlipa į automobilį, todėl nelaikoma, kad jis gana greitai sugrįžo į automobilį. Automobilio vairuotojas jau filmavo pareigūnų atliekamus veiksmus, todėl M. R. nebuvo jokio pagrindo tai daryti pakartotinai. Policijos įstatyme numatyta, kad asmenys privalo vykdyti pareigūnų reikalavimus nedelsiant, be to, pareigūnas neprivalo kartoti išreikšto reikalavimo.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Be to, kaip nurodoma skundžiamame nutarime ir Institucijos atliepime, asmuo gali atsisakyti vykdyti policijos pareigūno nurodymą tik tuo atveju, jeigu jis aiškiai neteisėtas, ir jo neteisėtumą suvokia tiek policijos pareigūnas tiek asmuo, kuriam duotas nurodymas. Bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūno nurodymą. Asmuo negali atsisakyti vykdyti pareigūno reikalavimo net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodytas yra neteisėtas. Tokiu atveju asmuo įvykdęs reikalavimą turi teisę apskųsti policijos pareigūno veiksmus įstatymų numatyta tvarka.