Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas institucijos atstovas R. R. parodė, kad kolegė paprašė sudrausminti komisariato lankytoją, kuris provokuoja aplinkinius. A. K. atvyko į administracinės bylos nagrinėjimą, bet vėliau paaiškėjo, kad jo niekas nekvietė. Jis nurodinėjo savo draugui, ką šis turėtų daryti. A. K. nesiskaitė su pareigūnais, viską filmavo mobiliojo ryšio telefonu. Policijos komisariato patalpos padalintos zonomis ir vaizdas yra filmuojamas. A. K. buvimas policijos komisariato patalpose jam buvo nesuprantamas. Jo draugas ėjo ten, kur nagrinėjamos bylos. A. K. reikalavo, kad būtų apklaustas, filmavo patalpas. Tuo metu patalpoje buvo kitų interesantų. Toks jo elgesys galėjo pakenkti institucijos darbui, kitiems asmenims. Jam nepavyko A. K. nuraminti, jis atsisakė vykdyti teisėtus reikalavimus. Neleido net nieko paaiškinti. Instrukcijų daug, norėjo, kad baigtų filmuoti, o tada gautų instrukciją. Klausė A. K., ar supranta, ką jis daro, jis atsakė, kad supranta. Buvo aišku, kad nori sumenkinti policijos institucijos garbę, parodyti save. Tai vertina kaip tyčinius veiksmus.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad į komisariatą atvyko du asmenys. Tas kitas asmuo buvo kviestas į administracinės bylos nagrinėjimą, o A. K., kaip suprato, buvo kaip lydintis asmuo. Jie galėjo įeiti į bendras patalpas, toliau jau yra tarnybinės patalpas, į kurias pašaliniai asmenys laisvai negali patekti. Vaizdo įrašas galėjo būti išplatintas viešojoje erdvėje, kas keltų grėsmę saugumui. A. K. policijos komisariate buvo ilgokai. Filmavo budėtojų dalį, praeinančius žmones. Iš pradžių buvo bendrojoje patalpoje, po to sustojo prie apklausos kambarių. Jo nuomone, A. K., filmuodamas norėjo išmušti jį iš vėžių. Jis atėjo iš kito pastato, pamatė konflikto užuomazgas. Tyrėjai paprašė jo nuraminti A. K., kuris bandė išprovokuoti konfliktą. A. K. turėjo du telefonus. Nežino, kuriuo filmavo, gal abiem. Jis filmavo visą aplinką. Jis (R. R.) atvyko, kaip vyresnysis pareigūnas, prašė nefilmuoti. Tiek komisariato išorėje, tiek viduje yra lipdukai su perbraukta kamera, kas reiškia, kad negalima filmuoti. A. K. tai suprato. A. K. pakartojo, kad nefilmuotų, ne vieną ir ne du kartus. Išaiškino, kad tai vertins kaip pažeidimą, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. K. sakė „rašykit“. Matė, kad taip elgdamasis, A. K. jautė malonumą. Administracinio nusižengimo protokolą A. K. atžvilgiu rašė kitas pareigūnas. Jis, kaip vyresnis pareigūnas dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, atnešė teisės aktą, patvirtinantį, kad negalima filmuoti komisariate be leidimo. Rašant administracinio nusižengimo protokolą, A. K. darė įrašą. Jo telefonas buvo paimtas, apžiūrėtas, ištrauktas padarytas vaizdo įrašas ir grąžintas A. K.. Kadangi telefonas A. K. buvo reikalingas, buvo priimtas sprendimas jį grąžinti. Nežino, ar A. K. filmavo dviem telefonais, nes akivaizdžiai filmavo vienu telefonu, kitą turėjo rankoje. Antras asmuo nefilmavo. Vaizdo įraše matoma stiklinė pertvara, yra apklausos kambarys. Matyti, kad ten sėdi apklausiami asmenys. Kai jis (R. R.) atėjo, A. K. jau filmavo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. M. parodė, kad žino, jog nagrinėjama byla dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Paaiškino, kad gavo K. V. bylą. Buvo sutarta, kad nagrinėjimas vyks 2021 m. balandžio 7 d. 13 val. Paskambino administratorė, pasakė, kad atvyko K. V.. Jis buvo su kitu asmeniu, kuris filmavo telefonu. Ji pasakė, kad negalima filmuoti. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. K., atsakė, kad tai netiesa. Tada ji dar kartą pasakė, kad negalima filmuoti. Į K. V. bylos nagrinėjimą jie ėjo dviese, atrodė, kad siekia sukelti konfliktą, todėl ji kreipėsi į vyriausiąjį tyrėją R. R. pagalbos. R. R. bendravo su A. K., o ji nusivedė K. V. į bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas vyko maždaug 40 minučių. K. V. išėjo per šonines duris. A. K. jau nematė.

Atsakydama į klausimus nurodė, kad A. K. rankoje turėjo telefoną ir filmavo aplinką. Jam pasakė, kad be leidimo negalima filmuoti. Kolega R. R. taip pat prašė nefilmuoti Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patalpų. Jos nuomone, tai buvo teisėtas policijos pareigūno reikalavimas. Ji A. K. nekvietė į bylos nagrinėjimą, K. V. pasakė, kad tai jo liudytojas. Prieš tai K. V. paskambino, pasakė, kad vėluos, nes laukia liudytojo. Po to prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau ji nesutiko. A. K. nėra liudytojas. Ji turėjo dvi bylas pagal ANK 45 straipsnį, A. K. bylą išnagrinėjo anksčiau, jam nedalyvaujant, skundas nebuvo gautas. Vėliau A. K. atvyko kartu su K. V. į jo bylos nagrinėjimą. Ji pas A. K. matė tik vieną telefoną.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad žino, jog nagrinėjama byla dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo. Paaiškino, kad A. K. buvo atvykęs į kito asmens administracinės bylos nagrinėjimą. Policijos komisariato patalpų viduje filmavo, kas yra draudžiama pagal taisykles. Jam tai buvo išaiškinta, bet jis nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad matė kaip A. K. filmavo. Tiek komisariato pastato viduje, tiek išorėje yra ženklai, draudžiantys filmuoti, perbraukta kamera. A. K. žodžiu buvo išaiškinta, kad draudžiama filmuoti. Daugiausiai su juo bendravo kolega R. R., o jis buvo nuošalyje, stovėjo už kelių metrų. A. K. buvo atvykęs su kitu asmeniu. Pašalinių žmonių tuo metu gal nebuvo. Jie galėjo ten ateiti. Įėjus per centrines duris, yra patalpa, į kurią su reikalais gali ateiti interesantai. Tai vadinama budėtojų dalis. A. K. rankoje turėjo telefoną, filmavo viską, kas ten yra. Jis surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K. atžvilgiu, nuėjo į apklausų kambarį. A. K. davė savo paaiškinimus. Kartu su juo buvo kolega Vilniaus miesto 2 policijos komisariato atstovas. Protokolo rašymo metu A. K. elgėsi provokuojančiai. Rašant protokolą filmavo. Filmavo net koridorių, kuriuo ėjo iki apklausos kambario. Liovėsi filmuoti, kai iš jo buvo paimtas telefonas, kuris po kelių dienų buvo apžiūrėtas ir jam grąžintas. Telefoną iš A. K. paėmė, kai rašė protokolą. A. K. pateikė pats telefoną, prievartos nereikėjo naudoti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato (toliau - ir 2 PK) 1-o veikslo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. ir tyrėjo V. S. tarnybinio pranešimo dėl A. K. veiksmų tarnybinėse patalpose bei teisėtų reikalavimų nevykdymo nustatyta, kad pareigūnai pranešė minėto komisariato viršininkui E. J., kad 2021-04-07 apie 13.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, - hole pastebėjo stovinčius du asmenis, kurie ant veido netaisyklingai dėvėjo medžiagines kaukes, o būtent kaukės dengė tik apatinę veido dalį, pradedant nuo lūpų, tačiau nosis nebuvo uždengta. Priėjus prie nurodytų asmenų ir pareikalavus pasitaisyti kaukes šie atsisakė. Vienas iš asmenų akivaizdžiai atkišo mobiliojo ryšio telefoną ir juo filmavo visus patalpoje esančius asmenis, tarp kurių buvo ir atėjusių į policijos įstaigą interesantų ir policijos pareigūnų. Nurodyti asmenys stovėjo toje dalyje, kuri yra atskirta nuo bendrų patalpų, šalia įrengto apklausos kambario. Pareigūnas R. R. nurodytiems asmenims prisistatė, informavo juos, kad jie privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų veiksmus, tinkamai dėvėti apsaugines kaukes bei nustoti filmuoti tarnybinėse patalpose, kadangi tai draudžia vidaus taisyklėmis. O siekiant užtikrinti lankytojų ir pareigūnų saugumą tarnybinėse patalpose yra įrengtos garso ir vaizdo kameros. Akivaizdžiai rankose laikydamas mobiliojo ryšio telefoną ir viską filmavęs asmuo atsisakė paklusti, atsakė, kad supranta reikalavimą jį išgirdo, tačiau vis tiek atsisakė nutraukti savo veiksmus. Asmeniui išaiškinus, kad jis daro administracinį nusižengimą jis nereagavo, todėl jam buvo paaiškinta, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vyras su tuo sutiko ir pateikė savo asmens tapatybės kortelę išduotą A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. vardu. A. K. savo veiksmus aiškino, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, o taip pat nurodė, kad elgiasi tinkamai, kadangi esamas kaukės dėvėjimo būdas nepatraukus V. L. atsakomybėn yra teisėtas. Tuo metu patalpose susirinko gana didelis būrys pareigūnų bei interesantų, todėl siekiant išvengti bereikalingo kontakto ar pažeisti sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vyriausybės priimtus nutarimus reglamentuojančius elgesį karantino metu, A. K. pasiūlyta eiti į atskirą apklausos kambarį. Tuo tarpu A. K. ir kartu buvęs asmuo visokeriopai vengė vykdyti nurodymus, savo veiksmais kėlė sumaištį, todėl teko sugriežtinti ir pakelti balsą. Galiausiai A. K. nuėjo į apklausos kambarį. Kartu jame buvo ir tyrėjas V. S. Nuo pat pirmo kontakto su A. K. iki surašant jam administracinių nusižengimų protokolą jis nenutraukė filmavimo, nuolat elgėsi provokuojančiai, bandė išprovokuoti konfliktą, akivaizdžiai neatsakinėjo į užduodamus klausimus, vengė tiesioginio atsakymo, nuolat bandė atitraukti dėmesį nuo aptariamos veikos. Apklausos kambaryje A. K. pagal ANK 577 str. buvo išaiškintos teisės, nurodyta paaiškinimo pateikimo tvarka. A. K. išreiškė norą, kad jis būtų pareigūno apklaustas surašant paaiškinimą, o vėliau paaiškinimas būtų jam pateiktas susipažinti. Apklausos metu A. K. tiksliai tyčia į tą pati klausimą atsakinėjo skirtingai, vengė duoti tiesioginius atsakymus, todėl buvo sudrausmintas dėl savo elgesio. A. K. pasisakė, kad turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tačiau elgėsi įžeidžiančiai, kalbėjo atmestinai, rodė aiškia nepagarbą bei panieką pareigūnams. A. K. pasisakė užuominomis apie tai, kad visi kas jam kenkia sulaukia atpildo tuo pačiu, išsakė frazes anglų kalba, kurių išversti nepanoro, paminėjo, kad jo buvusiai žmonai dievas atlygino sveikatos sutrikimais. Pareikalavus A. K. pasiaiškinti dėl savo pasisakymų, kadangi pareigūnas juos suprato kaip grasinimą pakenkti tarnyboje ar susidoroti fiziškai. A. K. toliau bendravo su pašaipa, nuolat be priežasties pašaipiai atsiprašinėjo, o baigus jo apklausą pareiškė, kad su paaiškinimo turiniu nesutinka, jame surašyti ne jo pateikti atsakymai, tačiau pareikalavo, kad šis paaiškinimas būtų pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos. A. K. išaiškinta, kad jo filmavimui naudotas mobiliojo ryšio telefonas kaip daiktas turinti reikšmės tyrimui bus paimtas surašant daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, jis nuolat telefonu konsultavosi su kitais asmenimis, vėliau pamatęs, kad pareigūnai nejuokauja pareiškė, kad iš jo atimamas darbo įrankis bei dalį duomenų kažkam persiuntė. Pateikdamas telefoną A. K. jį išjungė, nuolat aiškino, kad pareigūnai neturi teisės jo konfiskuoti, neklausė argumentų, nuolat kėlė sumaištį, provokavo bereikalingiems pokalbiams, savo elgesiu rodė nepagarbą. Pateikus protokolą A. K. jį perskaitė ir jame pasirašė, tačiau išlydėtas iš patalpų visokeriopai bandė sukelti sumaištį, provokavo konfliktus, nereagavo į pastabas, kad būdamas patalpose ir nereaguodamas į pareigūnų pastabas išeiti iš tarnybinių patalpų rodo nepagarbą ir kitiems atėjusiems asmenims, išreiškė nepasitenkinimą patalpų metražu, kuris jo manymu neatitiko jose esančių asmenų leistino būti skaičiaus. Taip pat nustatyta, kad kartu su A. K. buvęs asmuo yra K. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 2-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-o veikslo skyriaus vyriausioji tyrėja G. M. 2021-04-07 tarnybiniame pranešime komisariato viršininkui E. J. pranešė, kad jos žinioje yra K. V. administracinio nusižengimo nusižengi­mo byla ROIK: 21128570930, kurios nagrinėjimas turėjo įvykti 2021-04-07 apie 13.00 val. Ad­ministracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo telefonu nurodė, kad vyksta iš Kauno ir į nagrinėjimą vėluos. 2020-04-07 apie 13.20 val. administratorė pranešė, kad į Vilniaus m. 2 PK atvyko K. V.. Nuėjus į komisariato laukiamąjį ją pasitiko du asmenys, iš kurių vienas buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jai tik atėjus į priimamąjį, vienas iš vyriškių, kaip vėliau paaiškėjo A. K. rankoje laikė telefoną ir filmavo. Ji iš karto asmeniui pasa­kė, kad filmuoti komisariato patalpoje uždrausta pagal patvirtintas Vilniaus m. 2PK vidaus tvarkos taisykles. Jai buvo pasakyta nešnekėti netiesos. Dar kartą paminėjo, kad patalpose filmuoti negalima. Į ką buvo atsakyta, kad nesvarbu ir pagal Visuomenės informavimo įstatymą jis gali filmuoti ir paklausė kas yra aukščiau- Komisariato taisyklės ar įstatymas? Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasakė eiti su ja į kitą patalpą kur įrengta kompiuterinė darbo vieta. K. V. ir su juo buvęs K. K. ketino eiti kartu. Paklausė, kas jis bus. Jai buvo atsakyta, kad jis yra liudininkas. Pasakė jam, kad jis bus pakviestas vėliau. Tuomet iš raštinės išėjęs vyriausiasis tyrėjas Z. R. dar kartą asmenims pasakė, kad jie yra įspėti, kad fil­muoti negalima. A. K. toliau ginčijosi, kad gali filmuoti. Paprašė K. V. pa­laukti, kol paruoš kompiuterinę darbo vietą, kurioje galės vykdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Išėjusi iš laukiamojo patalpos, nuėjo pas 2 PK viršininką ir in­formavo apie asmenis, kurie komisariato patalpose filmuoja be leidimo. Viršininkas nurodė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, jeigu asmenys nevykdys reikalavimo nutraukti filmavimą. Išėjusi iš viršininko kabineto paskambino vyriausiajam tyrėjui R. R.. Jam paaiški­no susiklosčiusią situaciją ir paprašė pagalbos bendraujant su asmenimis, nes matė, kad asmenys linkę į konfliktą ir dėl jai neaiškių priežasčių filmavo komisariato patalpose. Atėjus vyriausiajam ty­rėjui R. R. ir tyrėjui V. S. komisariate buvęs A. K. toliau filmavo ir nevykdė teisėto vyriausiojo tyrėjo R. R. nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Vyriausiasis tyrėjas R. R. prisistatė ir paprašė nutraukti filmavimą ir nurodė, kad 2021-04-07 13.36 val. bus už­fiksuotas pažeidimas ir bus surašytas protokolas. Pareigūnas paprašė vykdyti jo teisėtą kaip policijos pareigūno nurodymą nustoti filmuoti. A. K. su vyriausiuoju tyrėju R. R. nesutiko ir sakė, kad jis nori filmuoti, tačiau ne karto nepaaiškino, tokio savo noro priežasčių. Jai einant su A. V. į apklausos kambarį A. K. jam liepė filmuoti savo telefonu. Išsivedus A. V. iš laukiamojo patalpų, vyriausiasis tyrėjas R. R. ir A. K. liko patalpo­je (b.l. 4-5).

Iš apklausos protokolo nustatyta, kad 2021-04-07 nuo 14.18 val. iki 14.38 val. pareigūnas V. S. vykdė A. K. apklausą, kurios metu asmuo atsakydamas į užduotus klausimus nurodė, kad 2021-04-07 atvyko į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą paliudyti jo draugo K. V. administracinėje byloje. Į nagrinėjimą atvyko savo draugo prašomas, policijos pareigūnai jo nei šaukimu, telefoniniu skambučiu nekvietė. Į nagrinėjimą vyko siekdamas palengvinti pareigūnų darbą. Jam esant policijos komisariate policijos pareigūnė nurodė, kad pirma apklaus jo draugą, o paskui apklaus jį. Atvykęs į policijos komisariatą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu viską pradėjo filmuoti asmeniniu mobilaus ryšio telefonu „Iphone“. Jam filmuojant mobilaus ryšio telefonu policijos pareigūnai jo paprašė nefilmuoti policijos komisariato patalpose, kadangi tai prieštarauja vidaus tvarkos taisyklėms. Jis atsisakė baigti filmavimą, kadangi tai prieštarauja visuomenės informavimo įstatymui, o įstatymas yra aukščiau vidaus tvarkos taisyklių. Priėjęs policijos pareigūnas jam nurodė, kad jo veiksmai yra neteisėti, tačiau jis pareikalavo jam parodyti dokumentus, draudžiančius filmuoti policijos komisariate. Savo mobiliuoju telefonu filmavo iki tol, kol pateko į patalpas, kuriose buvo suformuotas administracinio nusižengimo protokolas. Jam buvo išaiškinta, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo procese. Taip pat jam yra išaiškinta, kad jo mobilaus ryšio telefonas bus pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos, kaip tyrimui turintis reikšmės objektas. Mobilaus ryšio telefono paėmimui jis prieštarauja, kadangi nufilmuotą medžiagą galėtų persiųsti jam nurodytu elektroniniu paštu. Jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Minėtame apklausos protokole yra ranka padarytas A. K. prierašas, kad minėtas paaiškinimas yra surašytas ne iš jo žodžių. Taipogi apklausoje dalyvavo pareigūnas R. R. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašyta – A. K. (b.l. 6).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu 2021-04-07 14.01 val. iš A. K. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ (b.l. 7).

2021-04-14 nutarimu išspręstas A. K. advokato prašymas dėl paimto daikto grąžinimo, nutarta dalyvaujant A. K. apžiūrėti 2021-04-07 iš A. K. paimtą telefoną, telefone esančius garso ir vaizdo įrašus iškelti į tarnybinį kompiuterį bei pridėti prie administracinio nusižengimo bylos, ir atlikus anksčiau nurodytus veiksmus, grąžinti MRT A. K. (b.l. 24-26).

2021-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas telefonas „Iphone 12 PRO“, ir telefono galerijoje matomi 5 vaizdo įrašai, daryti 2021-04-07 šalia komisariato ir komisariate (b.l. 27, 28-40). 2021-04-19 pakvitavimu telefonas grąžintas A. K. (b.l. 41)

2021-04-21 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta Algirdo g. 20, Vilniuje. Protokole nurodyta, kad į įvykio vietą patenkama per pagrindinį įėjimą, esantį iš gatvės pusės, virš įėjimo yra pakabintos vėliavos, virš durų yra užrašas „Policija“. Ant durų užklijuoti lipdukai, ant vieno lipduko yra užbrauktas fotoaparatas, ant kito lipduko – raudonai užbraukta video kamera. Įėjus per pagrindinį įėjimą tiesiai yra laiptai, o kairėje pusėje durys, pro kurias patenkama į patalpą. Patalpoje yra keli stalai ir kelios kėdės. Ant stiklinės sienos, virš plakato aiškiai matomoje vietoje yra užklijuoti lipdukai, ant vieno lipduko yra užbrauktas fotoaparatas, ant kito lipduko- raudonai užbraukta video kamera (b.l. 44, 45-51).

2021-04-22 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš Algirdo g. 20, Vilniaus miesto 2 PK priimamojo. Apžiūrimi trys Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato patalpų priimamojo vaizdo įrašai pateikti administracinėje medžiagoje. Apžiūrimame pirmame vaizdo įraše kurio trukmė 54 min. 01 sek. matyti kaip 7 min. 15 sek. į Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato patalpų priimamąjį įeina du vyriškiai apie 30-35 metų amžiaus vienas iš jų tamsių plaukų trumpiau kirptų, vidutinio kūno sudėjimo, melsvos spalvos striuke su gaubtuvu galvai, ant dešinio peties tamsios spalvos kuprinė, melsvi džinsai tamsios spalvos bateliai, dėvintis netvarkingai apsauginę kaukę kuri dengia tik burną, nosis neuždengta, rankoje laiko kažkokius A4 formato popierius (toliau aprašyme asmuo Nr. 1- pirmasis), antrasis tamsių plaukų, su akiniais dėvintis netvarkingai apsauginę kaukę, kuri dengia tik burnos sritį, nosis neuždengta, striukė mėlynos spalvos, melsvi džinsai, dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną ir viską filmuoja (toliau aprašyme asmuo Nr. 2-antrasis).

17 min. 18 sek. pirmasis asmuo bendrauju su budinčia pareigūne, o antrasis asmuo viską mobilaus ryšio telefonu filmuoja, kartu atėjusį draugą, darbo vietoje budinčią pareigūnę bei policijos komisariato priimamojo patalpas, bei atėjusius interesantus.

21 min. 43 sek. pirmasis ir antrasis vyriškiai prieina prie atėjusios į priimamąjį policijos pareigūnės, bendrauja su ja, antrasis toliau filmavimą tęsia, filmuoja atėjusią policijos pareigūnę, apsauginių veido kaukių ir toliau nei pirmasis nei antrasis asmuo tvarkingai neužsideda kaukės uždėtos tik ant burnos, išeinant policijos pareigūnei antrasis mobilaus ryšio telefoną kuriuo viską filmuoja perduoda pirmajam vyriškiui.

27 min. 25 sek. pirmasis ir antrasis vyriškiai stovi dviese tarpusavyje bendrauja antrasis vėl laiko dešinėje rankoje mobilaus ryšio telefoną ir filmavimą tęsia toliau veido apsauginių kaukių tiek pirmasis tiek antrasis taisyklingai neužsideda.

25 min. 30 sek. prie pirmojo ir antrojo asmens prieina du policijos pareigūnai ir pradeda bendravimą su jais, tačiau tiek pirmasis vyriškis tiek antrasis veido apsauginių kaukių taisyklingai nedėvi, uždengta tik burna, antrasis viską toliau mobilaus ryšio telefonu filmuoja tiek policijos pareigūnus prie jų atėjusius, tiek priimamojo patalpas kuriose yra interesantai atėję į policijos komisariatą, vyksta bendravimas su prie jų priėjusiais policijos pareigūnais, pirmasis policijos pareigūnei pateikia savo dokumentą LR pasą.

26 min. 50 sek. pirmasis vyriškis nueina į šoną toliau bendrauti su pareigūne, o antrasis bendrauja su kitu policijos pareigūnu ir toliau tęsia filmavimą mobilaus ryšio telefonu ir prieina pirmasis vyriškis prie antrojo vyksta tolimesnis bendravimas su policijos pareigūnu.

38 min. 44 sek. pirmasis vyriškis nueina kartu su policijos pareigūnę kuri buvo prie jų priėjusi, o antrasis lieku su policijos pareigūnu toliau bendrauja ir toliau tęsia filmavimą mobilaus ryšio telefonu.

41 min. 12 sek. sek. antrasis vyriškis pasitaiso veido kaukę dėvi ją tvarkingai kad dengtų nosį ir bumą ir nueina kartu su policijos pareigūnu kuris su juo bendravo.

Toliau vaizdo įraše reikšmingos informacijos nematyti ir įrašas 54 min. 01 sek. nutrunka. Antrojo ir trečiojo vaizdo įrašų apžiūrinėti yra netikslinga kadangi juose tiriamam įvykiui reikšmingos informacijos nėra. Minėti vaizdo įrašai pridėti prie bylos (b.l. 52,53,54).

2021-05-27 teismui pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. rašytiniai paaiškinimai bei prašymas. Paaiškinimuose nurodo, kad jis, 2021-04-07 atvykęs į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpas kaip liudytojas kito asmens administracinio nusižengimo byloje bei filmuodamas mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 12 PRO“ Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose, nepadarė administracinio nusižengimo, kadangi filmavo ne pačias patalpas, o tik save, siekiantį įgyvendinti liudytojo, kaip procesinės figūros administracinėje teisenoje, teises ir pareigas kito asmens administracinio nusižengimo byloje. Jam filmuojant Vilniaus AVPK Vilniaus m. antrojo policijos komisariato patalpose nebuvo pažeista ANK 506 str. 4 d., kadangi paprašius policijos pareigūno R. R. paaiškinti priežastis bei nurodyti teisinį pagrindą, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog policijos komisariato patalpose draudžiama filmuoti ar kitokiu būdu vizualiai fiksuoti patalpose vykstančius įvykius, policijos pareigūnas nurodė tik abstraktų pagrindą - tai, jog policijos komisariato patalpos yra įtrauktos į padidinto saugumo režimo patalpų, kuriose draudžiama filmuoti ar kitu būdu vizualiai fiksuoti vaizdą, sąrašą. Kur toks sąrašas yra paskelbtas, kokiame teisės akte įtvirtintas tokio saugumo režimo lygis, paaiškinti negalėjo. Remiantis tuo mano, jog nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 506 str. 4 d., kadangi nesant expressis verbis įstatyminiu lygmeniu įtvirtintam draudimui filmuoti policijos komisariato patalpose nėra pagrindo teigti, jog nebuvo vykdomas teisėtas policijos pareigūno nurodymas.

Taip pat nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. 13-ANR-P_-2464-2021 yra nurodyta, jog jis, A. K., pažeidė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko 2019 m. balandžio 17 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 32 - ąjį punktą, t. y. draudimą filmuoti policijos komisariato patalpose. Tokios situacijos, kuomet teisėsaugos institucijos vidaus tvarkos taisyklės apriboja asmens teisę filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu įrašyti vaizdinę informaciją, susidarymas vertintinas kaip ydingos praktikos, inter alia, pasireiškiančios policijos komisariato vidaus teisės akto prieštaravimu įstatymui, todėl būtina pateikti išaiškinimą, ar poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja įstatymui kaip aukštesnę teisinę galią turinčiam teisės aktui.

Nurodo, kad LR visuomenės informavimo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, suteikianti teisę kiekvienam asmeniui laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, užsirašinėti, fotografuoti, filmuotų naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją. Taip pat šio- įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. garantuojama asmens teisė užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją. Taip pat įstatymo 13 str. 2 d. įtvirtina išimtį iš draudimų rinkti ir viešai skelbti informaciją, jei tai daroma fiksuojant teisės pažeidimus. Pažymi, kad jis, 2021-04-07 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate buvo iškviestas kaip liudytojas, todėl naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu, kaip priemone fiksuoti ir skelbti informaciją, susijusią su administracinio nusižengimo byla, nėra nesuderinamas su minėta išimtimi. Savo paaiškinimuose A. K. cituoja tiek Konstitucinio Teismo nutarimus, tiek Konstitucijos 25 straipsnį dėl informacijos laisvės. Taip pat teismui buvo pateiktas prašymas kreiptis Vilniaus apygardos administracini teismą su prašymu ištirti, ar Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko 2019-04-17 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 32 - asis punktas, draudžiantis filmuoti policijos komisariato patalpose, neprieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 4 str., 5 str., informacijos laisvės imperatyvui. Taip pat nurodė nuorodą, kuri patvirtina jo išdėstytas aplinkybes. (b.l. 55-57).

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pagal teismo reikalavimą buvo pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko 2019-04-17 įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų vidaus tvarkos taisyklės (b.l. 64, 65-71, 72,73).

Taip pat Institucija teismui pateikė atsakymą į teismo paklausimą (b.l. 77), kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko 2019-04-17 įsakymas „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vidaus tvarkos Vilniuje, Algirdo g. 18, Algirdo g. 20, taisyklių patvirtinimo“ buvo parengtas atsižvelgiant į įstaigos veikimo specifiką, teikiamas paslaugas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) 30 str. 1 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-11-27 įsakymu Nr. 10-V-1495 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų komplekso ir jam priskirtos teritorijos fizinės apsaugos bei patekimo į juos kontrolės instrukcijos patvirtinimo“, 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 39 p, 40 p., 1 str., 2 str., 5 str. 1 d. f p., 5 str. 2 d., 24 str. 1 d., 32 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo (2018-06-30 Nr. XIII-1426) 4 str., Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2006-07-11, Nr. X-752) 2 str. 61 d., 2 str. 67 d., 3 str. 2 d., 4 str.

Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 nurodyta, kad:

<...> (39) bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas. Taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi. Pagal skaidrumo principą informacija ir pranešimai, susiję su tų asmens duomenų tvarkymu, turi būti lengvai prieinami ir suprantami, pateikiami aiškia ir paprasta kalba. Tas principas visų pirma susijęs su duomenų subjektų informavimu apie duomenų valdytojo tapatybę ir duomenų tvarkymo tikslus, taip pat su tolesniu informavimu, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir skaidrus duomenų tvarkymas atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, jų teise gauti patvirtinimą dėl su jais susijusių asmens duomenų tvarkymo ir teise tuos duomenis gauti. Fiziniai asmenys turėtų būti informuoti apie su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, taisykles, apsaugos priemones bei teises ir apie tai, kaip naudotis savo teisėmis tokio asmens duomenų tvarkymo srityje. Visų pirma konkretūs tikslai, kuriais tvarkomi asmens duomenys, turėtų būti aiškūs, teisėti ir nustatyti duomenų rinkimo metu. Asmens duomenys turėtų būti tinkami, susiję su tikslais, kuriais jie tvarkomi, ir riboti pagal tai, kiek jų yra būtina turėti atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi; tam pirmiausia reikia užtikrinti, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis būtų tikrai minimalus. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik tuomet, jei asmens duomenų tvarkymo tikslo pagrįstai negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų laikomi ilgiau nei būtina, duomenų valdytojas turėtų nustatyti duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus. Reikėtų imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui;

(40) kad duomenų tvarkymas būtų teisėtas, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi gavus atitinkamo duomenų subjekto sutikimą arba remiantis kitu teisėtu teisiniu pagrindu, nustatytu šiame reglamente arba – kai šiame reglamente nurodoma – kitame Sąjungos teisės akte ar valstybės narės teisėje, įskaitant būtinybę, kad duomenų valdytojas vykdytų jam tenkančią teisinę prievolę, arba būtinybę vykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis priemonių duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį;

<...>

Remiantis šiomis nuostatomis galima teigti, kad policijos įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad jo pavaldume esančioje teritorijoje nebūtų pažeisti šio Reglamento reikalavimai, kad joks asmuo, kuris nėra gavęs įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo leidimo, nerinktų duomenų apie kitus asmenis, šiuo atveju, apie policijos pareigūnus ir kitus nestatutinius darbuotojus. Taigi, į policijos komisariatą iškviestas (pristatytas) asmuo, filmuodamas ar fotografuodamas neturėdamas tam leidimo, renka duomenis ne tik apie save, bet ir apie policijos pareigūną(-us) ar darbuotoją (-us) kuris(-ie) su juo atlieka procesinius veiksmus ne viešoje vietoje, o uždarose (policijos įstaigos) patalpose (darbo ar apklausos kabinete). Policijos pareigūnas ar darbuotojas yra ne tik viešas asmuo, bet ir fizinis asmuo, todėl, vykdydamas jam pavestas darbines (pareigines) funkcijas, taigi, veikdamas teisėtai, turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą (savo atvaizdo, savo balso, savo darbo aplinkos ir pan.). Policijos komisariate esantis asmuo, jeigu jam yra suteikta teisė filmuoti ir daryti garso įrašą, arba, jei tuos įrašus padaro slapta (negavęs atitinkamo leidimo), bet kuriuo atveju pats tampa kito asmens (asmenų) duomenų turėtoju, jų tvarkytoju, todėl įstaigos vadovas ir įvertina, kas yra asmuo, kuris prašo leisti jam daryti įrašus, kokiais tikslais jis ketina rinkti duomenis apie kitą asmenį (asmenis), kaip ketina tvarkyti gausimus duomenis, kiek yra patikimas, kad duomenis tvarkys tinkamai ir pan.

Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo (2018-06-30 Nr. XIII-1426) 4 straipsnyje nurodyta, kad „kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai“, tačiau darytina išvada, kad asmuo, kuris nori policijos komisariate be leidimo įrašyti savo apklausą, to nedaro žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, todėl jo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2006-07-11, Nr. X-752) 5 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse“, taigi, policijos veiksmus skundžiantis asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje vietoje įstatymų leidėjas nesukonkretino, kokią informaciją asmuo turi teisę rinkti, nes nėra nurodyta, kad toji informacija privalo būti viešoji. Šio įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje tėra išaiškinta, kas yra viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 39 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Šio įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje išaiškinta, kad visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai, tuo tarpu su juo policijos įstaigoje atliekamus veiksmus norintis fiksuoti be leidimo asmuo nori filmuoti, kaip jo atžvilgiu policija atlieka oficialų administracinį procesą, pildo oficialius tarnybinius dokumentus, kuriems, savo ruožtu, taikomi juose esančių duomenų apsaugos reikalavimai, taigi, jie negali būti viešai skleidžiami be jų savininko (policijos) sutikimo, leidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat minėtame rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad ES Teisingumo Teismo (ESTT) paskelbė prejudicinį sprendimą dėl 1995-10-24 E. P. ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo taikymo srities, tačiau sprendimas svarbus ir taikant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Paminėtinas atvejis, kuomet būdamas policijos nuovados patalpose Latvijos Respublikos pilietis S. B. nufilmavo, kaip iš jo buvo imami parodymai administracinio nusižengimo byloje. Taip parengtą vaizdo įrašą, kuriame nufilmuoti policijos darbuotojai ir tai, ką jie veikia nuovadoje, pilietis paskelbė interneto svetainėje Youtube. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija konstatavo, kad S. B. pažeidė Latvijos Duomenų apsaugos įstatymą, nes policijos darbuotojams, kaip duomenų subjektams, nepateikė šioje teisės nuostatoje nurodytos informacijos apie numatytą jų asmens duomenų tvarkymo tikslą. Informacijos apie aptariamo vaizdo įrašo sukūrimo ir įkėlimo į interneto svetainę tikslą S. B. nepateikė ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai; ši informacija galėtų įrodyti, kad siekiamas tikslas atitiko Duomenų apsaugos įstatymą. Todėl Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareikalavo iš S. B. užtikrinti, kad šis vaizdo įrašas būtų pašalintas. ESTT išaiškino, kad policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimas ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimas interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Policijos nuovadoje parodymus imančių policijos darbuotojų filmavimą ir taip parengto vaizdo įrašo paskelbimą interneto svetainėje, kurioje naudotojai gali įkelti, žiūrėti vaizdo įrašus ir jais dalytis, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu tik žurnalistiniais sumetimais, kaip tai suprantama pagal direktyvą, jei iš minėto vaizdo įrašo aišku, kad vienintelis jo parengimo ir paskelbimo tikslas – atskleisti visuomenei informaciją, nuomones arba idėjas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taigi, negalima teigti, kad bet kokia internete paskelbta informacija, kurioje yra asmens duomenų, patenka į sąvoką „žurnalistikos veikla“ ir todėl jai taikomos išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos Direktyvos 95/46 9 straipsnyje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar iš vaizdo įrašo matyti, kad jis parengtas ir paskelbtas siekiant vienintelio tikslo: skleisti visuomenei informaciją, nuomones ar idėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti tiek 2021-04-07 daryti vaizdo įrašai iš Vilniaus miesto 2 PK priimamojo (apžiūrėti 2021-04-22 protokolu), tiek A. K. telefonu daryti vaizdo įrašai (b.l. 54), kurie buvo perkelti į jo telefono.

A. K. mobilaus ryšio telefone esančia kamera užfiksuota: (vaizdo įrašo trukmė 02.36 min), kad A. K. filmuoja save prie Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pastato, pristato tiek save, tiek K. V., aiškina situaciją dėl ko atvyko į komisariatą, kad į policiją atvyko kaip liudytojas ir eis į komisariatą.

Kitame vaizdo įraše faile, kurio trukmė 01.27 min, matyti, kad K. V. priimamajame prisistato kaip atvykęs į bylos nagrinėjimą, nurodo, kad taip pat atvyko liudytojas A. K.. Minėtame vaizdo įraše matoma tiek sėdint pareigūnė, tiek pareigūnė, su kuria bendraujama, tiek kitas patalpoje esantis asmuo. Užfiksuota, kad pareigūnė taip pat įspėja, kad užsidėtų kaukę.

Vaizdo įraše, kurio trukmė 02.04 min, matyti, kad filmuojama atvykusi pareigūnė G. M., kuri įspėja, kad filmuoti negalima pagal 2 PK vidaus taisykles, į ką jai atsakoma nešnekėti nesąmonių, nes pagal visuomenės informavimo įstatymą galima filmuoti, ir kad elgsis pagal įstatymą. Pareigūnė liepia palaukti, nurodo, kad apklaus pirmą kviestą asmenį, po to liudytoją, eina į link kitos patalpos, iš kurios ateina kitas pareigūnas (R. R.), kuris nurodo, kad buvo įspėti, kad filmuoti negalima, tačiau jam atsakoma, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą filmuoti galima, net draudžiama trukdyti filmuoti. Pareigūnei išėjus, matyti, kad filmuojama patalpa, joje esantys žmonės, pareigūnai, tiek A. K. filmuoja tiek save, tiek K. V..