- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-419-1020/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00035-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- G. I.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. I. (G. I. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir G. I. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. I. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, G. I. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant, kad jam po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privaloma atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. I. įpareigotas tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. I. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „G. B. P. “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Klaipėdos mieste apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, veikdamas per UAB „G. B. P. “ buhalterę J. J. , nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „G. B. P. “ buhalterinę apskaitą, t. y.: iki 2018 m. sausio 1 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 2014 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, grynųjų piniginių lėšų, iš viso 14 481 Eur (50 000 Lt), išmokėjimo (paskolos suteikimo) UAB „G. B. P. “ akcininkui M. O. (M. O. ); laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė grynųjų piniginių lėšų, iš viso 6 000 Eur, išmokėjimo (paskolos suteikimo) I. I. (I. I. ); laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė I. I. grynųjų piniginių lėšų, iš viso 6 000 Eur, įmokėjimo į kasą (paskolos grąžinimo); laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 341 138,75 Eur UAB „G. B. P. “ piniginių lėšų panaudojimo. Dėl BAĮ 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „G. B. P. “ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
2. G. I. taip pat nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis būdamas UAB „G. B. P. “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „G. B. P. “ pinigines lėšas, 2014 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB „G. B. P. “ akcininkui M. O. iš bendrovės lėšų paskolino grynaisiais pinigais 50 000 Lt (14 481 Eur) be paskolos sutarties ir kitų paskolos grąžinimo garantijų, nepagrindė šių grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo (paskolos suteikimo) apskaitos dokumentais ir iki 2018 m. sausio 1 d. neįtraukė į UAB „G. B. P. “ apskaitą, taip iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „G. B. P. “ turtą –50 000 Lt (14 481 Eur).
3. G. I. taip pat nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, nuo 2013 m. kovo 8 d. būdamas UAB „G. B. P. “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „G. B. P. “ pinigines lėšas bei visiškai jomis disponuodamas, apskaitos dokumentais nepagrindė panaudojimo ir į apskaitą neįtraukė UAB „G. B. P. “ piniginių lėšų – kasoje buvusių grynųjų pinigų – 341 138,75 Eur, kurių likutis kasoje susidarė nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d., šių pinigų bendrovės veikloje nepanaudojo ir taip laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „G. B. P. “ turtą – 341 138,75 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis G. I. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo ir dalinio bausmės vykdymo atidėjimo pakeisti bei atidėti visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismo nustatytam terminui.
4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jam tik iš dalies atidėtas bausmės vykdymas, yra neproporcinga ir neteisinga, nes bausmės tikslus net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju galima pasiekti kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, t. y. taikant visišką paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.
4.2. Nuteistasis, aptardamas teismų praktiką dėl teisingumo principo įgyvendinimo, teismo pareigos paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslų įgyvendinimo bei bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo pagrįstumo ir reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018 ir kt.), teigia, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, suteikia teismui teisę svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę. Teismas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovautis ne tik formaliais BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo tikslais, t. y. turi įvertinti nuteistojo asmenybę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
4.3. Apeliantas pažymi, kad jis anksčiau neteistas, ikiteisminio tyrimo metu neginčijo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, t. y. davė nuoseklius parodymus, padėjo atskleisti nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes. Taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apygardos teisme, kaltę pripažino, labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pateikto civilinio ieškinio neginčija ir yra pasirengęs jį atlyginti.
4.4. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį, kurio didžioji dalis bus nukreipiama civiliniam ieškiniui padengti, bei ieškosi papildomo darbo, kad galėtų kuo greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo – 2021 m. spalio 11 d. jam gimė duktė. Nuteistojo teigimu, realiai atliekant dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nutrūktų ir būtų pažeisti jo socialiniai ryšiai tiek su ką tik gimusia dukterimi, tiek su jos motina – D. V., su kuria jau keturiolika mėnesių veda bendrą ūkį. Taip pat prarastų galimybę dirbti ir kartu gauti pajamų šaltinį, todėl nebegalėtų atlyginti ir civilinio ieškinio. Be to, atlikus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų sunku vykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria teismas pagal BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktą įpareigojo nuteistąjį toliau tęsti darbą, nes atlikdamas bausmę jis turimą darbą jau būtų praradęs, o naują darbą susirasti yra sudėtinga.
5. Teismo posėdyje nuteistasis G. I. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo G. I. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl G. I. paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus, taip pat dėl paskirtos subendrintos ir taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažintos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su apygardos teismo sprendimu dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo, nes apelianto prašymas atidėti visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą negali būti tenkinamas – pagal galiojančią BK 75 straipsnio 3 dalies redakciją už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui galimas tik dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
7. Apeliaciniame skunde neginčijamos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės klausimai – apeliaciniu skundu prašoma peržiūrėti teismo nuosprendį tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. Pabrėžtina, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina, kad kaltininkui bus paskirta tinkamai individualizuota bausmė, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kaltininko asmenybę. Todėl teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir tarpusavyje suderintas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje laikėsi tinkamai.
9. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda arba areštas, arba terminuota laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas G. I. už BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu daug mažesnę nei sankcijos vidurkis (1 metus 6 mėnesius; bausmės vidurkis – 5 metai 1 mėnuo 15 dienų), taip pat ir už BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą G. I. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę nei sankcijos vidurkis (1 metus; bausmės vidurkis – 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko švelniausią bausmės rūšį – baudą ir paskyrė minimalų baudos dydį (100 MGL), nustatytą BK 47 straipsnyje už apysunkius nusikaltimus. Šios paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimo ir apėmimo būdus, bei paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių. Be to, apygardos teismas nusprendė, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti, iš dalies atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriant ir atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai).
10. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad, nustatant bausmės dydį, jos vykdymo tvarką, o kartu ir nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumą (padarė tris nusikaltimus, iš kurių du priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai), tyčinį veikos pobūdį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos dydį (pripažinta, kad UAB „G. B. P. “ pasisavinta turto vertė – 341 137,75 Eur, žala neatlyginta ir nepradėta atlyginti net dalimis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi; BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Individualizuodamas bausmę ir nustatydamas jos vykdymo tvarką, pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo G. I. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nuteistasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 127), dirba (t. 2, b. l. 186). Minėtų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad G. I. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. ne kartą buvo baustas administracine tvarka (padarytų administracinių nusižengimų daugumą sudaro sistemingi Kelių eismo taisyklių bei finansų sistemos pažeidimai, be to, jis ne kartą baustas ir už tai, kad būdamas atsakingas už UAB „G. B. P. “ deklaracijų ir ataskaitų pateikimą laiku, jas pateikdavo pavėluotai arba jų iš viso nepateikdavo (t. 2, b. l. 128–136)). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytos aplinkybės buvo įvertintos paskiriant daug mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei sankcijose nustatytas bausmių vidurkis ir nėra nustatyta jokio pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios nuteistajam G. I. leistų skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatyme. Apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatų ir būtent šių nuostatų pagrindu sušvelninti nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, be to, tam nėra jokio pagrindo (nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio nuostatas atitinkančių sąlygų, o pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.)).
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai įžvelgė galimybę bausmės tikslus pasiekti iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apelianto prašymo atidėti visos paskirtos bausmės vykdymą kontekste, pabrėžtina, kad teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį bei BK 184 straipsnio 2 dalį, o šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstamų veikų padarymo metu (nusikalstamos veikos buvo padarytos iki 2018 m. sausio 1 d. ir 2020 m. birželio 30 d.) galiojusi BK 75 straipsnio redakcija apskritai nenumatė galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės asmeniui, kuris nuteistas laisvės atėmimo bausme už sunkius nusikaltimus (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. spalio 6 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) nuteistajam yra palankesnė, tačiau ir pagal šias įstatymo nuostatas už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui galimas tik dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės sunkaus nusikaltimo padarymo atveju teismas atidėti negali; toks sprendimas galimas tik tuo atveju, jei asmuo nuteisiamas ne didesnėmis nei BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytomis laisvės atėmimo bausmėmis už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus).
12. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, nes pagal šioje byloje taikytiną ir aktualią BK 75 straipsnio redakciją, sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo atveju, minimalus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai. Būtent tokį, t. y. minimalų įstatyme numatytą nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą nagrinėjamoje byloje ir nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl dar labiau jo mažinti, net ir turint omenyje apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą ir socialinių ryšių svarbą, nėra teisinio pagrindo.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės išreikštas pasitikėjimas atidedant didžiosios dalies bausmės vykdymą ir įpareigojant atlikti įstatyme numatytą minimalią šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš tiesų gali sudaryti prielaidas nuteistajam suvokti jo neteisėto elgesio padarinius, suteikti galimybes ir motyvuoti nuteistąjį stengtis greičiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių bei užtikrinti šeimos interesus. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija laiko, kad G. I. taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir nustatytas nedelsiant atliktinos bausmės dydis atitinka tiek jo padarytų veikų pavojingumą, tiek jo asmenybę ir nėra aiškiai neproporcingas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam G. I. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktą gynėją. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. lapkričio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam G. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 148,77 Eur išlaidų.
16. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. I. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistajam G. I. valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam G. I. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga ir kad išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą išieškojimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo G. I. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. I. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš G. I. 148,77 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus ir septyniasdešimt septynis centus) valstybės naudai už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.