Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis G. I. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

G. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Klaipėdos m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nuostatas, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nuostatas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nuostatas, 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, nuostatas, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y.

- iki 2018 m. sausio 1 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 2014 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, grynųjų piniginių lėšų, iš viso 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt), išmokėjimo (paskolos suteikimo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui M. O. (M. O.);

- laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė grynųjų piniginių lėšų, iš viso 6000,00 Eur, išmokėjimo (paskolos suteikimo) Igoriui I. (I. I.);

- laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė Igorio I.o grynųjų piniginių lėšų, iš viso 6000,00 Eur, įnešimo į kasą (paskolos grąžinimo);

- laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 341 138,75 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimo.

Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Be to, G. I. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

G. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, 2014 metų rudenį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui M. O. iš bendrovės lėšų paskolino grynaisiais pinigais 50 000 Lt (14 481 Eur) be paskolos sutarties ir kitų paskolos grąžinimo garantijų, nepagrindė šių grynųjų piniginių lėšų išmokėjimo (paskolos suteikimo) apskaitos dokumentais ir iki 2018 m. sausio 1 d. neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus 50 000 Lt (14 481 Eur).

Be to, G. I. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

G. I., nuo 2013-03-08 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei visiškai jomis disponuodamas, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų – kasoje buvusių grynųjų pinigų – 341 138,75 Eur, kurių likutis kasoje susidarė nuo 2003 m. kovo 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d., panaudojimo, šių pinigų bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu būdu laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 341 138,75 Eur.

Kaltinamasis G. I. parodė, kad bendrovėje buvo trys akcininkai, gamino katerius, juos išsiųsdavo į užsienį ir Norvegiją. 2013 m. kovo 8 d. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Buvo bendrovės kasininkas. Lėšomis faktiškai jis disponavo, niekas kitas negalėjo disponuoti. Dėl paskolos M. O. paaiškino, kad šis pasakė, kad galima būtų užsidirbti pinigų paskolinus kitam asmeniui, ir paprašė iš banko sąskaitos paimti apie 80 000 Lt, bet tuo momentu sąskaitoje tiek nebuvo. Jam pasakius, kad yra tik apie 60 000 Lt, M. O. paprašė nors 50 000, sakė, kad po kelių mėnesių grąžins. To neįvyko. M. O. kaip ir savo vardu pasiėmė. Pinigai buvo skolinti 2014 m. rudenį. Dokumento nesurašė, nes dirbo kartu. Suprato, kad tokios operacijos turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje. Periodiškai klausė dėl paskolos grąžinimo, atsakydavo, kad jį apgavo ir negrąžino. Sūnui paskolą suteikė, jis ją grąžino. Jis norėjo pradėti savo automobilių remonto verslą, po truputį pinigus grąžino. Pinigai buvo paimti iš bendrovės. Skolindamas pinigus paimdavo iš bendrovės banko sąskaitos iš bankomato, duodavo grynaisiais pinigais. Neturi tiesioginio atsakymo, kur panaudojo visus pinigus, jie buvo po truputį imami ir išleidžiami. Savo reikmėms pinigus pradėjo leisti nuo po pusantrų–dvejų metų, nuo tada, kai tapo direktoriumi. Apskaitą tvarkė J. J. savo namuose. Dokumentus jis nuveždavo arba siųsdavau el. paštu. Kartais iš jos susilaukdavo priekaištų, kad reikia dokumentų, pagrindžiančių išlaidas. Bendrovė pripažinta bankrutuojančia. Su pareikštu ieškiniu sutinka. Kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi, viską yra praradęs. Ieškinį atlygins. Iki šiol bent dalį žalos atlyginti neturėjo galimybės. Su visais kaltinimais sutinka.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tam neprieštaravo proceso dalyviai.

Liudytoja J. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirba nuo 2013-05-08. Į darbą ją priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I., su juo pasirašė darbo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji visada tvarkė tik savo namuose (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė tik pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Ji buvo atsakinga už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų suvedimą, ataskaitų teikimą valstybės įgaliotoms institucijoms. Už įmonės kasą atsakingas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I.. Jis taip pat turėjo prisijungimo prie bankų duomenis. Dokumentai jai buvo pateikiami įvairiai, t. y. dalį dokumentų iki 2020 metų pradžios ji matydavo elektroniniame pašte (buvo sukurtas bendras paštas su G. I. ir M. O.), o dalį dokumentų pristatydavo jai į namus G. I., šiuos dokumentus suvedusi į buhalterinę apskaitą, ji grąžindavo G. I.. Apytiksliai nuo 2019 metų pradžios dokumentų pristatymas pradėjo retėti, jai dokumentus G. pristatydavo tik kokį kartą per tris mėnesius, o nuo 2020 metų sausio mėnesio iš viso nebepristatė, tik birželio mėnesį pristatė 2020 metų pirmo pusmečio banko išrašus. Paskutines ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms ji teikė ne pagal visus dokumentus, o tik pagal sąskaitas, kurias gavo iš tiekėjų. Kadangi jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nebeteikia jokių duomenų, taip pat ir apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, todėl negali pateikti išsamių ataskaitų bei deklaracijų apie darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Apytiksliai nuo 2018 metų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. ir akcininko M. O. prasidėjo nesutarimai. Ji pastebėjo, kad pradėjo strigti atsiskaitymai su tiekėjais, vėluoti darbuotojams atlyginimai, strigti pervedimai valstybės įgaliotoms institucijoms, nors pagal teiktus dokumentus ir banko išrašus matydavo, kad įmonės kasoje kiekvienais metais auga grynųjų pinigų likutis, kuris 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo 360 483,37 Eur. Iš jai teiktų banko išrašų matydavo, kad sistemingai būdavo išgryninami grynieji pinigai, tačiau kur jie būdavo išleidžiami, nežino, nes jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius išlaidas pagrindžiančių apskaitos dokumentų nepateikdavo. Apie šią susidariusią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius konkretaus paaiškinimo nepateikdavo, t. y. vieną kartą sakydavo, kad viskas gerai, kad tuos pinigus turi, o jau kitą kartą sakydavo, kad didelę sumą paskolino akcininkui M. O.. Jai paprašius pateikti kasos orderį, patvirtinantį paskolos suteikimą, jokio dokumento taip ir nepateikė. Kadangi 2020 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nustojo jai teikti apskaitos dokumentus ir kokius nors paaiškinimus, todėl ji dėl susiklosčius situacijos nusprendė su pareiškimu kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (2 tomas, b. l. 90–91).

Liudytojas M. O. (M. O.) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. I. pažinojo dar prieš įkuriant šią įmonę, kadangi jie kartu dirbo užsienyje. Abu nusprendė įkurti Lietuvoje savo įmonę, kuri užsiimtų katerių gamyba, ir taip turėti savo verslą. I. žmona P. sutvarkė visus juridinius dokumentus ir 2013-03-08 atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. I. užregistravo kaip vienintelį įmonės akcininką. Kadangi atidarant įmonę jo ir G. I. pinigų indėlis buvo vienodas, todėl, jam grįžus į Lietuvą, G. I. jam perrašė pusę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (50 procentų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis užėmė komercijos direktoriaus – plataus profilio darbuotojo pareigas. Iš pradžių apmokydavo naujai įdarbintus darbuotojus, prižiūrėjo, kaip vyksta pramoginių-žvejybinių katerių gamybos darbai, ir pats dirbo visus darbus ir dalyvavo gamybos procese. Įkūrus įmonę, abiejų akcininkų sutarimu G. I. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau ir jis dirbo visus darbus ir dalyvavo gamybos procese. Nuo įmonės įkūrimo pradžios tiek darbai, tiek atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais vykdavo sklandžiai. Jis visiškai pasitikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl visiškai nesikišo į jokius finansinius reikalus. Tik kartais pasidomėdavo, ar viskas gerai ir ar įmonė nedirba nuostolingai. G. I. visada jį užtikrindavo, kad viskas gerai. Taip pat metų gale duodavo pasirašyti visokius dokumentus, kurie buvo susiję su juo, kaip su akcininku (akcininkų sprendimus ir t. t.). Apytiksliai nuo 2019 metų pavasario jis pradėjo domėtis ir klausinėti G. I., kur išleidžiamos įmonės lėšos, nes žinojo, kad iš užsienio būdavo pervedamos nemažos sumos atsiskaityti už pagamintus katerius. G. I. išsisukinėdavo, sakydavo, kad pinigus išleidžia įmonės veiklai, bet išsamios ataskaitos jam neduodavo. Tų pačių 2019 metų vasarą pradėjo vėluoti tiek atsiskaitymai su kreditoriais, tiek vėluodavo darbuotojams atlyginimai. Pastebėjo, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera, nors žinojo, kad už pagamintus katerius pirkėjai atsiskaito visiškai ir nemažomis sumomis. Kadangi jis pradėjo dažnai klausinėti G. I. apie įmonės finansinę padėtį, domėtis, kur dingsta pinigai, 2020 metų vasario mėnesį, iškilus konfliktui dėl pagaminto katerio kokybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. jį atleido iš įmonės. Parodė, kad 2014 metais jis kreipėsi į G. I., nes šis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas ir valdė įmonės finansus, kad jam paskolintų 50 000 litų (14 482 Eur) iš įmonės lėšų. Dėl paskolintų pinigų nepasirašė jokio paskolos dokumento, kadangi, kaip ir minėjo, tuo laiku buvo visiškas abipusis pasitikėjimas ir skolindamasis pinigus tikėjosi juos labai greitai grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Tačiau, įvykus finansinei nesėkmei, jis šių pinigų taip iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir negrąžino. Be šios paminėtos paskolos, jis daugiau jokių piniginių sumų (išmokų), išskyrus darbo užmokestį, iš G. I. negavo. Darbo užmokestis visada būdavo pervedamas tik į jo banko sąskaitą. Per visą savo darbo laikotarpį jis neturėjo galimybės prieiti nei prie įmonės banko sąskaitos, nei prie įmonės kasos. Už kasą buvo atsakingas direktorius G. I.. Jam pačiam nėra tekę pirkti jokių detalių ar medžiagų, t. y. direktorius jam neduodavo pinigų medžiagoms įsigyti, o pats parūpindavo (nupirkdavo), ko reikėdavo gamybai (2 tomas, b. l. 114–115, 120–121).

Liudytojas I. I. (I. I.) parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2017-05-25 iki 2020-08-20 šaltkalviu. Į darbą jį priėmė jo tėvas G. I., kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įsidarbinant buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje buvo numatytas darbo užmokestis, jis palaipsniui kilo ir visada buvo pervedamas tik į jo banko sąskaitą. Per darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį jam neteko gauti jokių priedų, t. y. papildomo užmokesčio, kuris būtų išmokamas grynaisiais pinigais „į rankas“. Apytiksliai 2019 metų vasario mėnesį jis planavo pradėti savo verslą ir jam reikėjo pradinio kapitalo, todėl paprašė savo tėvo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, G. I. paskolinti pinigų. Pradžiai, kiek prisimena, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paskolino ne mažiau kaip 3000 eurų, o vėliau dar ne mažiau kaip 3000 eurų (tikslių sumų neprisimena). Taigi, 2019 metų vasario–gegužės mėnesiais jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. I. pasiskolino ne mažiau kaip 6000 eurų. Nežino, iš kokių lėšų jam buvo paskolinta nurodyta suma, t. y. ar iš savo asmeninių lėšų, ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos G. I. jam paskolino pinigus. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. yra jo tėvas, todėl nebuvo pasirašomi jokie dokumentai, liudijantys pinigų paskolinimą. Šią pasiskolintą sumą jis grąžino dalimis, tačiau konkrečiai kada ir kokiomis sumomis – nebeprisimena (2 tomas, b. l. 96–96).

Liudytojas G. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo suvirintoju nuo 2014 gruodžio mėnesio iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio. Bendrovės direktorius buvo G. I.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du akcininkai, t. y. G. I. ir M. O.. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – katerių gamyba. Pagrindiniai užsakovai buvo iš Norvegijos. Katerių gamybai vadovavo ir darbus paskirstydavo M. O., kuris ir pats dirbo gamyboje ir, pritrūkus gamybai reikiamų medžiagų ar įrankių, juos užsakydavo. G. I., kaip direktorius, išmokėdavo atlyginimus, pasirašydavo dokumentus, užsakydavo medžiagas, pats pirkdavo ir atveždavo reikiamas medžiagas ir įrankius. Per mėnesį katerių pagamindavo nuo 4 iki 8 vienetų. Vieno katerio kaina, priklausomai nuo modelio, kiek žino, buvo vidutiniškai apie trylika–keturiolika tūkstančių. M. O. išėjus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutrūko užsakymai iš Norvegijos ir sustojo įmonės veikla (2 tomas, b. l. 102–103).

Liudytojas A. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tekintoju nuo 2017-03-07 iki 2020-08-19. Į darbą jį pakvietė ir priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)s“ direktorius G. I.. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbams vadovavo ir darbus paskirstydavo UAB „(duomenys neskelbtini)s“ akcininkas ir gamybos vadovas M. O., o direktorius G. I. skaičiuodavo ir išmokėdavo darbuotojams atlyginimus, aprūpindavo darbui reikalingomis detalėmis. Jei gaminant katerius ko pritrūkdavo, jis visada kreipdavosi į G. I., o šis pagal galimybes nupirkdavo ir pristatydavo reikalingas medžiagas ir detales. Toks medžiagų ir detalių aprūpinimas būdavo pastovus, nes į priekį jų neužpirkdavo didesniais kiekiais. Iš kur G. pirkdavo reikalingas medžiagas ar detales, nežino, jam būdavo svarbu, kad turėtų darbui visko, ko reikia. Per savaitę būdavo pagaminama nuo 2 iki 4 katerių, kurie pagal užsakymus būdavo eksportuojami į užsienį. 2020 metais prasidėjus karantinui, taip pat susipykus akcininkams M. O. ir G. I., M. O. išėjus iš darbo, gamyba visiškai sustojo ir 2020 metų vasaros pabaigoje jam teko išeiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 tomas, b. l. 108–109).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo akto Nr. 04/12-1-10-6352-A1 matyti, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. įmonės kasos likutis sudarė 374 954,94 Eur. 2020-07-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. I. paaiškino, kad faktiškai šios pinigų sumos neturi, visus pinigus išleido įmonės veikloje, tačiau jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Nurodė, kad įvairiems asmenims yra paskolinęs 50 000 Eur, tačiau rašytinių paskolų sutarčių nesudarė (1 tomas, b. l. 18–19).

Kratos metu G. I.o gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti nesusiūti ir nesunumeruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, iš viso 337 lapai (1 tomas, b. l. 91–96).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. IBPS-V-730781-21 matyti, kad:

pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrą „Kasa“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2020-06-01 iki 2020-06-22 apskaitos registre „Kasa“ 2020-06-22 dieną užregistravo dokumentinį piniginių lėšų likutį – 374 954,94 Eur.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (paimtus 2020-10-08 kratos protokolu iš G. I. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-03-18 iki 2020-06-30 buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo 2 PVM sąskaitų faktūrų, iš viso 1637,62 Eur, duomenų; 3 kasos pajamų orderio kvitų, iš viso 1891,72 Eur, duomenų, kuriais pagrindė piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams (4.1–4.3, 5.1–5.6 priedai, 7 priedas).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrą „2435 Avanso apyskaita, G. I.“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2020-05-01 iki 2020-06-30 apskaitos registre „2435 Avanso apyskaita, G. I.“ užregistravo atskaitingam asmeniui direktoriui G. I. dokumentinį likutį 2020-05-01 laikotarpio pradžioje – 11 718,67 Eur, piniginių lėšų išdavimą – iš viso 0 Eur, atsiskaitymą – 5724,80 Eur, likutį 2020-06-30 laikotarpio pabaigoje – 17 443,47 Eur, tai yra įsiskolinimą atskaitingam asmeniui direktoriui G. I. (5.2 priedas).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrą „Kasa“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Kasa“ užregistravo 2018-01-01 dieną buvusį dokumentinį piniginių lėšų likutį, iš viso 140 952,55 Eur (6.1 priedas).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrą „Kasa“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Kasa“ užregistravo 2019-02-01 dieną buvusį dokumentinį piniginių lėšų likutį, iš viso 339 225,16 Eur (4.3 priedas).

- jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-05-31 išmokėjo pinigines lėšas (paskolos suteikimas), iš viso 6000,00 Eur, I. I., tai laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-05-31 nepagrindė grynųjų piniginių lėšų, iš viso 6000,00 Eur, išmokėjimo (paskolos suteikimo) Igoriui I. ir neužregistravo buhalterinės apskaitos registruose piniginių lėšų, iš viso 6000,00 Eur, išmokėjimo I. I. duomenų;

1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimų, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, reikalavimų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, reikalavimų, 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, reikalavimų, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2019-03-18 iki 2020-06-30 buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo 2 PVM sąskaitų faktūrų, iš viso 1637,62 Eur, duomenų; 3 kasos pajamų orderio kvitų, iš viso 1891,72 Eur, duomenų, kuriais pagrindė piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams.