- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- e2-4439-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38987-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. J., –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1067,65 Eur negrąžinto kredito, 15,21 Eur sutarties administravimo mokesčio, 141,07 Eur mokėjimo palūkanas, 15 procentų metines mokėjimo palūkanas nuo 1067,65 Eur negrąžinto kredito sumos, už laikotarpį nuo 2019-12-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 96,09 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (30,00 Eur žyminis mokestis).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (2020-02-07). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos ir sutarties administravimo mokesčio priteisimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017-09-12 atsakovas A. J. su pradiniu kreditoriumi Bigbank AS, veikiančiu per Bigbank AS filialą (toliau – Bigbank AS), sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1723435/96au (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 2500,52 Eur dydžio vartojimo kreditą, 25 mėn. laikotarpiui, metinė palūkanų norma 15 proc., sutarties administravimo mokestis 3,19 Eur/mėn., o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti Sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais, sumokėti palūkanas bei vykdyti kitas Sutarties nustatytas prievoles (Sutarties 2.1 p.). Šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, todėl 2019-05-16 Sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Atsakovas pradiniam kreditoriui negrąžino 1067,65 Eur kredito dalies. 2018-11-08 ieškovas ir pradinis kreditorius Bigbank AS sudarė Periodinę reikalavimų perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius Bigbank AS perleido ieškovui AS „PlusPlus Capital“ reikalavimo teisę ir į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas rašytiniu pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 1067,65 Eur Eur negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Sutarties bendrųjų sąlygų 1 p., 2.1 p. ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis atsakovas įsipareigojo iki kredito grąžinimo dienos mokėti 3,19 Eur/mėn. Sutarties administravimo mokestį. Sutarties nutraukimo dienai 2019-05-16 atsakovas pradiniam kreditoriui nesumokėjo 15,21 Eur sutarties administravimo mokesčio, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią sumą (15,21 Eur) būtų sumokėjęs ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo, taip pat, priteistina 15,21 Eur sutarties administravimo mokesčio.
Dėl mokėjimo palūkanų.
Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1, 2.1 punktais ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo, be kita ko, mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju, atsakovui nevykdant savo prievolių pagal Sutartį susidarė 141,07 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas iki 2019-12-30 (kreipimosi į teismą dienos), byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, todėl ieškovui priteistina 141,07 Eur mokėjimo palūkanų.
Dėl 15 proc. mokėjimo palūkanų.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Sutarties bendrųjų sąlygų 1, 2.1 punktais ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 15 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo vartojimo kredito sumos, kas mėnesį, iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 1067,65 Eur kredito dalį (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 15 procentų metines mokėjimo palūkanas nuo 1067,65 Eur negrąžinto kredito sumos, už laikotarpį nuo 2019-12-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl delspinigių.
CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 6.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 96,09 Eur delspinigių priteisimo už ne daugiau nei 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1320,02 Eur (1067,65 Eur + 15,21 Eur + 141,07 Eur + 96,09 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1067,65 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis Eur 65 ct) negrąžinto kredito, 15,21 Eur (penkiolika Eur 21 ct) sutarties administravimo mokesčio, 141,07 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną Eur 7 ct) mokėjimo palūkanas, 15 (penkiolikos) procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas, nuo 1067,65 Eur negrąžintos kredito sumos, nuo 2019-12-30 iki viso kredito grąžinimo dienos, 96,09 Eur (devyniasdešimt šešis Eur 9 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1320,02 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 30,00 Eur (trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo AS „PlusPlus Capital“, į. k. 11919806, naudai
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.