- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-739-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01172-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir A. J. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 180 straipsnio l dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
1.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka vienos iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų - jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikia atsižvelgti į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdis, jų sunkumas nėra veiksniais įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-133-498/2016). Pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
4.2. Anot nuteistojo, apylinkės teismo argumentas, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas dar gali mažėti, nes statiniai balai sudaro 34 balus, yra neesminis, nereikšmingas, nes balas gali būti sumažintas ir nuteistojo atžvilgiu vykdant probaciją. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo sumažinimas iki minimumo reikštų tapimą idealu, kas yra nerealu, nes žmogus tobulėja visą gyvenimą.
4.3. Skunde taip pat kritikuojamas skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, nes bausmės atlikimo metu buvo dešimt kartų baustas drausmine tvarka, tris kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu, šešis kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, paskutinį kartą drausmės komisijoje svarstytas 2018 m. lapkričio 23 d. Anot nuteistojo, Drausmės komisijos posėdžiuose jis buvo svarstytas dėl pareigūnų tarnybinių pranešimų apie jo padarytus ir (arba) tariamai padarytus drausmės pažeidimus. Kaip matyti iš jo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 24 skyriaus, kur yra rašomos kito pobūdžio nuobaudos, buvo padaryti įrašai, kad jis buvo svarstomas Drausmės komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta, apsiribota pokalbiu. Įrašai, kad jis buvo „svarstomas Drausmės komisijoje, tačiau nuobauda nebuvo skirta, apsiribota pokalbiu“, nuteistojo teigimu, yra neteisėti ir nepagrįsti. Šie įrašai nėra ir negali būti socialinės reabilitacijos priemonė, kuria Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija galimai siekė paskatinti nuteistąjį, tariamai ugdyti jo gebėjimus socialiai reabilituotis. Šiame kontekste nuteistasis taip pat nurodo, jog BVK 142 straipsnyje, kuriame numatytos nuobaudos rūšys Drausmės komisijos pokalbis kaip nuobaudos rūšis nėra numatytas. Be to, jo teigimu, pažeidimus padariusiems nuteistiesiems nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Įrašai „apsiriboti svarstymu drausmės komisijoje“ savo esme, vertinant šį įrašą tiek jo procedūrinio įforminimo aspektu, tiek šio įrašo sukeliamas teisines pasekmes, yra tapatus kaip ir įrašai „pareikšti papeikimą“, t. y. įrašams, patvirtinantiems paskirtą drausminę nuobaudą. Šiuo atveju, jo ginčijami įrašai buvo padaryti po to, kai nuteistojo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės 24 skyriaus grafoje „Kas nubaudė“ jokių įrašų nėra, todėl spręstina, kad joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno įsakymas ar nutarimas dėl minėtų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas. Drausmės komisija, neturėdama pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudos, taip pat neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti pokalbiu, tokiu būdu, taikyti nuteistojo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones (Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. E1-1504-423/2018).
4.4. Skunde taip pat nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis buvo dešimt kartų baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą baustas 2014 m. gruodžio 25 d., t. y. prieš penkerius metus. Pažeidimai buvo jaunystės klaidos. Šiuo metu nuteistasis jau yra subrendęs ir susiformavęs žmogus, besilaikantis visuomeninių gyvenimo taisyklių. Be to, jis radikaliai pakeitė gyvenimo būdą, pradėjo dirbti, turi konkrečius ateities planus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 14 kartų. Atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą ir baldžiaus, kompiuterių operatoriaus, staliaus, siuvėjo specialybes. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti valstybės įmonėje „Mūsų amatai" siuvimo ceche siuvėju. Perkeltas į atvirąją koloniją įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol. Po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)" autošaltkalvio pareigose. Nuteistasis prieš bausmės atlikimą, sportavo. Jo nusikalstamo elgesio istorijoje nėra duomenų apie smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje lankomas. Turi žmoną ir nepilnametį vaiką. Šiuo metu sūnui reikalinga nuolatinė tėvo priežiūra, nes sūnus turi kalbos sutrikimų. Nuteistasis bendravimo problemų neturi. Po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju vyks gyventi adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuteistajam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų metu į namus. Grįžta laiku, pažeidimų nepadarė. Apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys yra atlygintas. Pataisos įstaiga buvo gavusi du vykdomuosius patvarkymus dėl 275,14 Eur skolos, kuri nesusijusi su byla, išieškojimo. Skolos yra padengtos. Pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Pataisos įstaigoje nuteistasis pragyvena iš gaunamo atlyginimo. Finansiškai padeda ir artimieji. Bausmės atlikimo metu jis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 14 kartų. Jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje.
4.5. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi teismas selektyviai atrinko neigiamus veiksnius, objektyviai nevertindamas nuteistojo asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu bei kitų svarbių aplinkybių. Kritiškai vertintini ir teismo nurodyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai - nes nuteistasis su draugais nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių, gyvenimo stilius yra visiškai pasikeitęs, mąstymas yra pasikeitęs. Šiuo metu jis turi konkrečius bei įgyvendinamus ateities planus ir žino ką turi padaryti pats, kad šiuos tikslus įgyvendintų. Kriminogeninis veiksnys ankstesni teistumai neišnyks niekada. Be to, anot nuteistojo, teismas tinkamai neįvertino jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumo, artimų santykių su šeimos nariais bei visapusiško jų palaikymo, ketinimo dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamo požiūrio į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartojimo įkalinimo įstaigoje, gebėjimo priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygų. Nebuvo tinkamai įvertinta ir tai, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko.
4.6. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, jog būtent teigiamas jo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, arti žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir kad yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje. Nurodytų aplinkybių visuma, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą, pobūdį ir kiekį, ankstesnius teistumus, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį bei tai, kad nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis ir toliau darė naujus nusikaltimus, konstatavo apylinkės teismas.
8. Išvadą, jog A. J. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (teismas pažymėjo, jog pagal OASys metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė – 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią nuteistasis dar gali sumažinti), trijų kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog A. J. nepasižymėjo akivaizdžiai teigiamu elgesiu - jis bausmės atlikimo metu buvo dešimt kartų baustas drausmine tvarka, tris kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu, šešis kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, paskutinį kartą Drausmės komisijoje jis buvo svarstytas 2018 m. lapkričio 23 d. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas ne tik formaliai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ne kartą (viso 18 kartų) pažeidė nustatytas įkalinimo įstaigos taisykles, bet įvertino ir padarytų pažeidimų pobūdį jo įvykdytų nusikaltimų kontekste, pažymėdamas, jog A. J. labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausmine tvarka buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis bei du kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu apylinkės teismas sprendė, jog A. J. nesistengia pasitaisyti, jis yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertinti, neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Be to, suabejoti nuteistojo galimybėmis laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais, apylinkės teismą privertė ir tai, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės. Apygardos teismo nuomone, visas skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai laikė sudarančiomis pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakanka tam, kad jo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas ne pataisos namuose, o vykdant jo atžvilgiu probaciją. Visiškai pritardamas apylinkės teismo motyvams, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.
9. Kaip matyti iš skundo turinio, A. J. teigia, jog apylinkės teismas sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėjo motyvuoti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kadangi šio vertinimo balo sumažinimas iki minimumo yra neįmanomas. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų, šiuo metu A. J. vis dar priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (43 balai iš 168 galimų). Nors didžiąją dalį šių balų - 34, sudaro statiniai balai, kurie bausmės atlikimo metu jau nesikeis, tačiau egzistuoja ir 9 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti ar iš viso panaikinti. Skundžiamos nutarties tyrinys patvirtina, jog apylinkės teismas nenurodė, kad nuteistasis privalo panaikinti absoliučiai visus, t. y. tiek statinius, tiek dinaminius jam nustatomus balus. Akivaizdu, jog apylinkės teismas omenyje turėjo būtent dinaminių nuteistajam nustatomų balų mažinimą, kuris, priešingai nei teigia nuteistasis, nėra neįmanomas. Analizuojamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog šiuo metu A. J. nustatomų dinaminių balų pokytis (jų sumažinimas) bent 3 balais įtakotų nuteistojo priskyrimą nebe vidutinei, o žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kas neabejotinai būtų vertinama jo naudai pakartotinai svarstant nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
10. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo pozicija, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymą nuteistajam nebuvo skirta drausminė nuobauda, o buvo apsiriboja jo svarstymu Drausmės komisijoje. Susipažinęs su A. J. skunde minimu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, apygardos teismas sprendžia, jo minėta nutartimi nebuvo suformuota teismų praktika, pagal kurią pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimas, jei už jį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, apskritai negali būti traktuojamas kaip pažeidimas. Atsižvelgus į minėtą administracinio teismo sprendimą, galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju negali būti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. A. J. minimu atveju administracinis teismas pažymėjo, jog konkretaus nuteistojo individualaus darbo su juo knygelėje nebuvo jokių įrašų apie tai, kas nubaudė nuteistąjį už padarytą pažeidimą, todėl teismas sprendė, jog joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno įsakymas ar nutarimas dėl pažeidimų nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas, dėl ko Drausmės komisija apskritai neturėjo teisinio pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą, t. y. svarstyti jo Drausmės komisijoje. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, apart jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinto nuteistojo skunde nurodyto teiginio, neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno sprendimo dėl pažeidimo padarymo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog, nagrinėdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas tik įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, netikrindamas skundo medžiagoje pateiktų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nesant duomenų apie skundo medžiagoje nurodytos informacijos prieštaringumą, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė ir į tuos A. J. pažeidimus, už kuriuos jam drausminė nuobauda nebuvo paskirta, o buvo apsiribota tik jo svarstymu Drausmės komisijoje.
11. Nuteistojo skunde taip pat nurodoma, jog kritiškai turi būti vertintini ir skundžiamoje nutartyje nurodyti jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Dėl tokio A. J. skundo argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi juo nuteistasis iš esmės kvestionuoja socialinio tyrimo išvados turinį, o kaip jau minėta aukščiau, apygardos teismas, BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria išnagrinėtas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, netikrina skundo medžiagoje pateiktų duomenų, taigi ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, pagrįstai atsižvelgė ir į A. J. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir kiekį, ankstesnius teistumus, neatliktos bausmės dalį bei tai, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, kiekis, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai ar teismo skirų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą (apylinkės teismo argumentai dar kartą išdėstyti šios nutarties 8 punkte), nuteistojo kriminogeninę praeitį apibūdinantys duomenys, nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, jie tik buvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
13. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami A. J. elgesio pokyčiai - socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas mažėja, jis pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą ir baldžiaus, kompiuterių operatoriaus, staliaus, siuvėjo specialybes, nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti ir tęsia darbą, padengė įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius patvarkymus, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, dalyvavo anoniminių alkoholikų grupėse, dailės terapijos užsiėmimuose, buvo skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje veikloje, darbą, mokymąsi, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat pritartina nuteistajam, jog jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, ketinimas dirbti (pateikta pažyma apie galimą jo įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėtų būti vertinami kaip veiksniai, mažinantys tikimybę, jog nuteistasis nusikals pakartotinai. Tačiau, vis tik, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigiamai nuteistojo elgesį pataisos namuose charakterizuojančios aplinkybės bei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma skundžiamoje nutartyje išdėstytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog A. J. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, neatsveria.
14. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. J. (A. J.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.