- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-6-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01172-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta 5 MGL įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 29 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija sprendė, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pozityvūs elgesio pokyčiai, užsiėmimas darbine veikla, dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinių ryšių palaikymas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad akivaizdžiai teigiamu elgesiu viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo, į nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, atsižvelgė į ankstesnius nuteistojo teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei paskirtos ir likusios neatliktos bausmės santykį, ir sprendė, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama konstatuoti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad teismas ir prokurorė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nutarties motyvai yra formalūs ir negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, kadangi jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jau daugiau, negu metai, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, gali laisvai judėti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, naudotis ryšio priemonėmis, privalo dirbti ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, gali vykti į namus. Nors paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2014 m. gruodžio 30 d., galiojančių nuobaudų neturi, padarė išvadas dėl savo elgesio. Svarstymas drausminėje komisijoje 2018 m. lapkričio 23 d. nebuvo siejamas su teisės aktų ar elgesio pažeidimais. Pataisos įstaigos administracija nuteistuoju pasitiki ir nuteistasis šį pasitikėjimą vertina.
4.2. Nuteistasis skunde nesutinka su prokurorės manymu, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti toliau atliekant bausmę švelnesnėmis sąlygomis. Pažymi, kad jo požiūris į savo ankstesnį elgesį pasikeitė, suprato ir įvertino netinkamus savo ankstesnio gyvenimo aspektus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Teismas nenurodė BVK nuostatų, dėl kurių šiuo atveju negalima taikyti lygtinio paleidimo, nes jų nėra. Nuteistojo nuomone svarbu ir tai, kad per visą bausmės laiką jis nėra gavęs nuobaudų, tai rodo siekį taisytis, keistis teigiama linkme. Nėra jokių faktų, patvirtinančių teismo prielaidą, kad jis gali vėl nusikalsti, o padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Lygtiniu paleidimu formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas, jį pritaikius taupomos valstybės lėšos, gerėja nuteistojo socialinė aplinka, jo ryšys su ja, atsiranda motyvacija likti laisvėje.
4.3. Skunde nurodoma, kad teismo argumentai dėl kriminogeninių veiksnių yra šabloninio pobūdžio, paremti prielaidomis. Pažymima, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai yra kitokia bausmės forma. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas padarytų nusikaltimų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir kurie neišnyks. Šios aplinkybės nėra nurodytos ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl vertinimas iš naujo prilygsta baudimui už tą patį antrą kartą.
4.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir sumažėjo nuo 82 balų iki 38 balų. Paskatintas 16 kartų, perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę. Teismai negali kiekvieną kartą, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo, remtis tais pačiais statiniais argumentais. Lygtinio paleidimo komisijoje nuteistasis svarstytas šeštą kartą, visada vykdo individualiame socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo plane nurodytas rekomendacijas. Tačiau teismui to kiekvieną kartą neužtenka. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbus veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti jį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą ir turėjo pakankamai laiko viską apgalvoti, ir padaryti teigiamas išvadas. Nuteistasis turi nepilnametį vaiką, kuriam nustatyti adaptaciniai sutrikimai, todėl jam reikalinga priežiūra, slaugymas, rūpestis, dalyvavimas sūnaus gyvenime ir visapusiškas palaikymas bei pasirūpinimas tiek sūnumi, tiek žmona. Šiuo metu yra atlikęs didesnę, nei 3/4 paskirtos bausmės dalį ir likusi bausmės dalis nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą. Skundą prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinis nagrinėjimas sudarytų galimybę išvengti anksčiau teismų padarytų klaidų dėl nuteistojo asmenybės ir jį charakterizuojančios medžiagos vertinimo, ir išsklaidytų galimas abejones.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.
5. BVK157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo/nepatvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
7. Bylos duomenimis A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą – vyks gyventi pas šeimą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuteistasis vyksta ir trumpalaikių išvykų metu. Taigi rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo nėra. A. J. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, socialiniai ryšiai geri, nuteistasis yra lankomas, bendrauja telefonu, taip pat vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, į pataisos namus grįždavo laiku, pažeidimų nepadarė. Atvykęs į pataisos namus įgijo vidurinį išsilavinimą ir ne vieną specialybę, įsidarbino, darbinę veiklą tęsia ir šiuo metu. Paleistas lygtinai taip pat turėtų galimybę įsidarbinti (gautas patvirtinimas, kad nuteistasis bus priimtas dirbti). Bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas už gerą elgesį, darbą, mokymąsi, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
8. Nuteistasis bausmę atlieka pagal keturis apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais jis nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą. Vienas iš nusikaltimų labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje sumušė kitą asmenį, kuris nuo sužalojimų mirė). Nuteistasis šiuo metu savo kaltę pripažįsta, nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, nesiekia jo pateisinti, gailisi ir šios aplinkybės atskleidžia teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio į savo elgesį aspektus. Tačiau sprendžiant BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę yra būtina vertinti ne tik atskiras, laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistąjį tik teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bet duomenų, atskleidžiančių nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčius viso bausmės atlikimo metu, visumą. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo laikėsi, visus reikšmingus, su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertinto teisingai. Sutiktina su nuteistuoju, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, likusi bausmės dalis nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, šios aplinkybės yra statinės, tačiau analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes kitų duomenų kontekste, pažeidimo nepadarė. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį ir, priešingai nuteistojo manymui, negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Tuo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
9. Vertinamu atveju byloje esančių duomenų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šią išvadą visų pirma patvirtina tai, kad nuteistajam, nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės Komisijos posėdžio dieną neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 2 mėnesiais ir 6 dienos), išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, o žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (38 balai), sudaro ne tik statiniai (34), bet ir dinaminiai (4) balai. Taigi nuteistasis, ir toliau tinkamai vykdydamas savo pareigas, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, turi galimybę valdyti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui ir riziką sumažinti. Be to, byloje esantys duomenys apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu taip pat kelia pagrįstas abejones dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos ir jo gebėjimo lygtinio paleidimo metu tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, ir daugiau nenusikalsti.
10. Nuteistasis, kaip minėta, bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas (nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. paskatintas 17 kartų), tačiau iš 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus esančios informacijos matyti, kad nuteistasis buvo ir baustas, ir tai teikia pagrindą abejoti vien tik išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija. Nustatyta, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu A. J. 18 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 10 kartų baustas drausmine tvarka. Dalis jo padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų buvo itin šiurkštūs – pavyzdžiui, du kartus A. J. buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, tris kartus už uždraustų daiktų laikymą, vieną kartą už fizinio smurto prieš kitą asmenį panaudojimą bei kartą už psichotropinių medžiagų vartojimą. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus nuteistasis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje – 2009 m., bet ir 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2018 m. Šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, paskutinis pažeidimas padarytas 2018 m. lapkričio 23 d. ir nuobauda už jį nebuvo skirta, tačiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje vis tik nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau vertinamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas (pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, nuo 2009 metų buvo ir baustas ir skatintas, pažeidimai nefiksuoti tik nuo 2019 metų vasario mėnesio), tai, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę už pasikėsinimą apiplėšti, plėšimą bei nužudymą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir bausmės atlikimo metu vartojo alkoholį, smurtavo, kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Įvertinusi tai, kad iki laikotarpio, nuo kurio nuteistasis daugiau nebedarė pažeidimų, pataisos įstaigoje nustatytas taisykles jis pažeidė net aštuoniolika kartų, bei tai, kad po paskutinio pažeidimo padarymo praėjo tik kiek daugiau nei dveji metai, teisėjų kolegija mano, jog Socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai, todėl A. J. dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik išimtinai pozityvus.
11. Nuteistojo skunde itin akcentuojamos aplinkybės, kad jis šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos įstaigos ribų, be to, trumpalaikių išvykų metu grįžta į namus, trumpalaikių išvykų sąlygų nepažeidė, iš tikrųjų jį charakterizuoja teigiamai, tačiau esant aukščiau aptartų duomenų visumai, jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. A. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, jo geras elgesys, pavyzdingas darbas buvo įvertinti 2019 m. balandžio 11 d. perkeliant į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Todėl vien tai, kad A. J., būdamas už pataisos namų teritorijos, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepažeis probacijos sąlygų.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo pateikti papildomi duomenys – A. J. charakteristika iš darbovietės, V. V. darbo sutartis, sūnaus (D. J.) gimimo liudijimas ir išrašas iš medicininių dokumentų. Ir iš byloje esančios informacijos matyti, kad savo darbinę funkcijas nuteistasis atlieka tinkamai, palaiko ryšius su šeima, pas ją vyksta trumpalaikių išvykų į namus, todėl pateikti duomenys jokių naujų ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos apylinkės teismo, nepatvirtina. Nuteistojo sūnui nustatyta diagnozė, susijusi su (duomenys neskelbtini) sutrikimais, taip pat nėra išimtinė aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti. Iš nuteistojo pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad jo sūnus gyvena su mama, močiute ir seneliu, taigi nuteistasis nėra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti vaiku, jį prižiūrėti ir auklėti.
13. Dėl nuteistojo prašymo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymima, kad pagal BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą žodinis nagrinėjimas privalomas tuo atveju, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais (BPK 362 straipsnio 6 dalis). Kitais atvejais gali būti rengiamas teismo posėdis. Šiuo atveju aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nenustatė. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį skundė nuteistasis, t. y. skundas nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Skunde nuteistasis nurodė nesutikimo su nutartyje padarytomis išvadomis motyvus ir argumentus, suformulavo aiškų prašymą, taip pat pateikė papildomus rašytinius duomenis. Teismui pateikta medžiaga yra išsami, joje esančių duomenų pakanka argumentuotai pasisakyti dėl visų esminių nuteistojo skundo argumentų. Taigi tenkinti A. J. prašymą ir jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka šiuo atveju nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.