Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras G. B., antstolė A. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas nurodė, kad 2013-04-16 iš buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. M. gavo registruotą laišką, kuriame buvo ieškovo pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio kopija. Vekselyje nurodyta, kad ieškovas, kaip vekselio davėjas, besąlygiškai įsipareigoja atsakovui, kaip vekselio gavėjui, iki 2013-04-14 sumokėti 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumą. Ieškovas teigė, kad jis niekada savo valia jokio vekselio atsakovui neišdavė, jokių prievolinių įsipareigojimų atsakovui neturi ir neturėjo, pinigų iš atsakovo nesiskolino. Ieškovas paaiškino, kad dirbdamas atsakovo vadovaujamoje įmonėje vairuotoju 2013 m. sausio mėnesį Rusijoje pateko į eismo įvykį. 2013-02-11 jam paskambino atsakovas ir liepė atvykti pasirašyti su draudimu susijusius dokumentus. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui atvykus į įmonę, atsakovas ieškovą ėmė stumdyti, reikalauti pasirašyti dokumentus, o jam atsisakius tai padaryti – grasino panaudoti fizinį smurtą. Ieškovui išėjus į koridorių, atsakovas prievarta įstūmė jį į kabinetą ir privertė pasirašyti šiuos dokumentus. Ieškovas teigė, kad buvo be akinių, todėl nematė, kokius dokumentus pasirašė, tačiau atsakovas jam paaiškino, jog tai buvo buhalteriniai ir su draudimu susiję dokumentai. Ieškovo nuomone, vienas iš šių dokumentų galėjo būti atsakovo ranka surašytas vekselis. Ieškovo teigimu, jo parašas ant vekselio buvo išgautas grasinamais ir apgaule, todėl vekselis yra negaliojantis. Ieškovas nurodė ir tai, kad vekselyje įrašyta data 2013-02-10 neatitinka tikrovės, nes šią dieną ieškovas buvo namuose. Dėl to ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, kaip vekselio išdavimo pagrindas, pripažinti negaliojančiu 2013-02-10 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nustatyta ieškovo pareiga iki 2013-04-14 besąlygiškai sumokėti atsakovui 8 688,60 Eur (30 000 Lt), taip pat pripažinti negaliojančiu 2014-04-16 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 8 688,60 Eur skolos išieškojimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-09 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino, kad tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, pripažino negaliojančiais ieškovo 2013-02-10 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 8 688,60 Eur sumai ir Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2014-04-16 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 8 688,60 Eur skolos išieškojimo bei priteisė ieškovui iš atsakovo 850,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2012-11-06 ieškovas ir atsakovo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2012-11-07 pradėjo dirbti šioje įmonėje vairuotoju. Teismas taip pat nustatė, kad 2013-02-10 ieškovo vardu atsakovui buvo išduotas vekselis, pagal kurį ieškovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumą iki 2013-04-14. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors atsakovas turėjo finansinių galimybių paskolinti ieškovui 8 688,60 Eur sumą, tačiau byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas būtų perdavęs ieškovui šią pinigų sumą. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas negalėjo tiksliai paaiškinti pinigų perdavimo aplinkybių, vekselyje jokių įrašų apie pinigų perdavimą nėra užfiksuota. Teismui sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų taip pat buvo vertinama tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, su atsakovu jie buvo pažįstami trumpą laiką, o vekselyje nurodytas didelės pinigų sumos grąžinimo terminas yra tik du mėnesiai, todėl teismas sprendė, jog mažai tikėtina, kad būdamas verslininkas atsakovas tokiomis sąlygomis būtų paskolinęs šią sumą ieškovui. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovas neperdavė ieškovui 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumos, todėl paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo neatsirado. Dėl to teismas sprendė, jog ieškovo prieštaravimai dėl reikalavimo sumokėti atsakovui vekselyje nurodytą 30 000 Lt sumą yra pagrįsti. Teismas taip pat nustatė, kad 2013-01-17 Rusijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta ieškovo vairuojama transporto priemonė, kuri priklausė atsakovo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas buvo pripažintas nekaltu dėl šio eismo įvykio, todėl eismo įvykio metu ieškovo darbdavio patirtus nuostolius atlygino draudimo bendrovė, o eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo parduota. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovo išduotas vekselis negalėjo būti panaudotas kaip žalos atlyginimo užtikrinimo priemonė dėl Rusijoje įvykusio eismo įvykio, nes tai reikštų dvigubą turtinę naudą atsakovui. Spręsdamas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.91 str. 1 d. pagrindu teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu naudojo smurtą, jam grasino ar kitomis priemonėmis vertė jį pasirašyti vekselį. Teismas pažymėjo, kad byloje nustačius, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, ieškovo argumentai dėl apgaulės panaudojimo išduodant vekselį nėra teisiškai reikšmingi. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pripažino negaliojančiu ieškovo 2011-02-10 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2013-04-16 išduotą vykdomąjį įrašą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai ieškovo išduotą vekselį sutapatino su paskolos sutartimi. Apeliantas teigė, kad ieškovo išduotas vekselis atitinka visus įstatyme nustatytus formaliuosius reikalavimus, todėl šioje byloje ne atsakovas, o ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad pinigai pagal paskolos sutartį ieškovui nebuvo perduoti.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių neatsirado paskolos teisiniai santykiai, nes ieškovas negavo pinigų iš atsakovo. Apelianto teigimu, ieškovas šioje byloje neįrodė, jog atsakovas neperdavė jam vekselyje nurodytos pinigų sumos, todėl ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas vekselį pradėjo ginčyti tik po to, kai notaro išduotas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolei. Apelianto nuomone, ši aplinkybė patvirtina ieškovo nesąžiningumą siekiant išvengti prievolės pagal vekselį vykdymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad jis apie vekselį sužinojo tik 2013-04-16, todėl anksčiau neturėjo galimybės imtis teisinių veiksmų vekseliui ginčyti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas jokių prievolinių įsipareigojimų atsakovui neturi, pinigų iš jo niekada nesiskolino. Ieškovo teigimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai ieškovo išduotą vekselį sutapatino su paskolos sutartimi. Apeliantas teigė, kad ieškovo išduotas vekselis atitinka visus įstatyme nustatytus formaliuosius reikalavimus, todėl šioje byloje ne atsakovas, o ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog pinigai ieškovui nebuvo perduoti. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013-02-10 ieškovo vardu atsakovui buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis, juo ieškovas įsipareigojo iki 2013-04-14 besąlygiškai sumokėti atsakovui 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumą. Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00330-13 medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus vekselio tyrimą buvo nustatyta, jog 2013-02-10 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, eilutėje „vekselio davėjas“ rankraštinį įrašą „A. M.“ įrašė ir šalia pasirašė ieškovas A. M. Byloje nustatyta, kad 2013-02-10 ieškovo išduoto vekselio pagrindu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B. 2013-04-16 išdavė notaro vykdomąjį įrašą dėl 8 688,60 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojui R. M. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad šalių nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovas iš atsakovo niekada nesiskolino pinigų, o vekselyje nurodytos pinigų sumos iš atsakovo jis niekada nėra gavęs, todėl vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tuo, kad jis ieškovui grynaisiais pinigais paskolino 30 000 Lt sumą, kurią išduodamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovui iki 2013-04-14.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, tai yra nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Įvertinusi aptartus kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais tuo aspektu, jog šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad vekselyje nurodytos 8 688,60 Eur sumos atsakovas jam neperdavė ir dėl to paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Kartu atsižvelgtina į tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą ir jame pasisakydamas dėl šalių įrodinėjimo pareigos pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog šioje byloje ieškovui teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino visumą byloje pateiktų įrodymų ir sprendė, ar jų yra pakankamai pinigų perdavimo ieškovui faktui patvirtinti. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą sprendžiant dėl ieškovo išduoto vekselio pripažinimo negaliojančiu ir procesinių teisės normų nepažeidė.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių neatsirado paskolos teisiniai santykiai, nes ieškovas negavo pinigų iš atsakovo. Apelianto teigimu, ieškovas šioje byloje neįrodė, jog atsakovas neperdavė jam vekselyje nurodytos pinigų sumos, todėl ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselis – tai abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo jį išrašęs asmuo (vekselio davėjas) sąmoningai laisva valia be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui. Teismas nustatęs, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, turi teisinį pagrindą spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Taigi šioje byloje siekdamas nuginčyti 2013-02-10 išduotą vekselį LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. pagrindu ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad įgydamas vekselį atsakovas tyčia veikė ieškovo nenaudai (LR CPK 178 str.).

Ieškovas atsakovo nesąžiningus veiksmus įgyjant vekselį ir šio vekselio neteisėtumą grindė tuo, jog vekselyje nurodytos pinigų sumos ieškovas iš atsakovo negavo, todėl vekselis paskolos teisinių santykių tarp šalių nepatvirtina. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, taip pat liudytojų R. R., A. B. parodymais ir kitais įrodymais. Byloje nėra ginčo dėl to, jog rašytinė paskolos sutartis dėl 30 000 Lt paskolos suteikimo ieškovui tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovo pasirašytame vekselyje taip pat nėra jokių įrašų apie tai, jog jame nurodyta pinigų suma vekselio išdavimo ar kuriuo nors kitu metu būtų perduota ieškovui. Iš byloje esančių ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas neigė iš atsakovo kaip paskolą gavęs 30 000 Lt sumą ir teigė, jog 2013-02-11 tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu jis buvo verčiamas pasirašyti atsakovo pateiktus dokumentus. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00330-13 medžiagoje esančių R. R. parodymų matyti, kad 2013-02-11 R. R. buvo kartu su ieškovu atsakovo vadovaujamos įmonės patalpose, kur tarp ieškovo ir atsakovo kilo konfliktas. Analogiškas aplinkybes apie 2013-02-11 kilusią konfliktinę situaciją nurodė 2016-05-23 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad vekselio išdavimo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, kurie prasidėjo tik 2012-11-07, tai yra iki vekselio išdavimo ieškovas atsakovo vadovaujamoje įmonėje dirbo tik keletą mėnesių. Šalys neginčijo aplinkybės, jog iki darbo santykių pradžios ieškovas ir atsakovas nebuvo pažįstami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog vekselyje nurodytą sumą vekselio davėjas įsipareigojo sumokėti iki 2013-04-14, tai yra per du mėnesius nuo vekselio išdavimo dienos. Pažymėtina, kad tokios pinigų sumos grąžinimas per tokį trumpą terminą didesnių pajamų negaunančiam fiziniam asmeniui paprastai yra sunkiai įmanomas. Kolegijos nuomone, šalims vos keletą mėnesių esant pažįstamiems, o vėliau jų santykiams tapus konfliktiškiems, 30 000 Lt dydžio paskolos suteikimas grynaisiais pinigais trumpam terminui, jos tinkamai neįforminus, nebūtų logiškas ir apdairaus bei rūpestingo asmens kriterijus atitinkančio asmens veiksmas. Atsižvelgtina ir į tai, kad vekselis išduotas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai 2013 m. sausio mėnesį ieškovo vairuojama atsakovo vadovaujamai įmonei priklausanti transporto priemonė Rusijoje pateko į eismo įvykį ir buvo apgadinta, tačiau su tuo susiję ieškovo darbdavio nuostoliai dar nebuvo atlyginti. Tai verčia teismą abejoti atsakovo nuostatomis, jog vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti. Būtina įvertinti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas atsakovas negalėjo tiksliai paaiškinti pinigų perdavimo ieškovui aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kolegija pažymi, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas neperdavė ieškovui 30 000 Lt sumos. Taigi galima daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo sąžiningas vekselio įgijėjas, tai yra įgydamas vekselį atsakovas tyčia veikė ieškovo nenaudai, nes žinojo, kad pagal ginčijamą vekselį jis ieškovui neperdavė pinigų ir ieškovas jokių turtinių prievolių jam neturi (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, todėl teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu ieškovo 2011-02-10 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2013-04-16 išduotą vykdomąjį įrašą.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas vekselį pradėjo ginčyti tik po to, kai notaro vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolei. Apelianto nuomone, ši aplinkybė patvirtina ieškovo nesąžiningumą siekiant išvengti prievolės pagal vekselį vykdymo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselis ieškovo vardu išduotas 2013-02-10. Iš byloje esančių ieškovo paaiškinimų matyti, kad vekselio kopija su pranešimu dėl jo apmokėjimo ieškovui įteikta 2013-04-16, tą pačią dieną vekselio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2013-05-24 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su prašymu atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00330-13 medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-05-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovo atstovas prokurorės nutarimą LR BPK nustatyta tvarka skundė aukštesniajam prokurorui, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau ieškovo skundai buvo atmesti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovo ieškinys dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir notaro išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2014-10-20. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija nenustatė, jog ieškovas būtų nepateisinamai ilgai delsęs imtis veiksmų savo pažeistoms teisėmis ginti. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog savo teises ieškovas pirmiausia nusprendė ginti LR BPK nustatyta tvarka ir tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės vertinant ieškovo veiksmus sąžiningumo aspektu. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad ieškovas per protingą terminą ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti, todėl jo nesąžiningumas byloje nėra įrodytas.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.