Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-150-464/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2-150-464/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00630-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
J. G. A.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ukstameta“
Trečiasis asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-150-464/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00630-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės J. G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2176-392/2017 pagal ieškovės J. G. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukstameta“ dėl nepanaudoto avanso ir statybos defektų šalinimo išlaidų priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ukstameta“ 14 192,85 Eur avansą, 61 964,20 Eur statybos defektų šalinimo išlaidas, 1 403,29 Eur išlaidas už specialisto išvadų parengimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė UAB ,,Ukstameta“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 39 637,45 Eur užmokestį už atliktus statybos darbus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-25 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 12 526,75 Eur avansą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-07-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-376-196/2018, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2018-10-18 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu jai sugrąžinti ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ištrinti teisminio proceso laikotarpiui perduotus dokumentus – 2008-10-23 notarinės formos įgaliojimą, Nekilnojamojo turto registro Nr. 1/17215 išrašą, 2014-03-21 paskolos sutartį su vertimu į lietuvių kalbą, 2015-02-12 reikalavimo perleidimo sutartį. Taip pat prašė nuasmeninti visus privačius užsienio piliečio asmens duomenis, įskaitant jo banko sąskaitos duomenis bei visus kitus šio asmens duomenis, pateiktus kartu su išrašais iš DNB banko sąskaitos bei suvestine apie avanso išėmimą iš atsakovės sąskaitos, esančius tiek byloje, tiek ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale.

5. Tokį prašymą grindė aplinkybe, kad atsakovės atstovai iki šiol, pažeisdami asmenų duomenų įstatymo nuostatas, neteisėtai ir piktybiškai naudojasi byloje esančiais dokumentais, kuriuose pateikti trečiųjų asmenų konfidencialūs duomenys (asmens kodai, pasų, nekilnojamojo turto registro duomenys).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-20 nutartimi ieškovės J. G. A. prašymą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad prašyme nurodytus elektroninės formos dokumentus į teismų elektroninių paslaugų portalą įkėlė pati ieškovė (per advokatą). Fizine forma teisme šie dokumentai nebuvo pateikti, todėl teismas negali grąžinti to, ko neturi. Taip pat nėra ir galimybės ištrinti į EPP šalių įkeltų elektroninių dokumentų, nes jokia bylos dalis negali būti trinama.

8. Teismas pažymėjo, kad prašyme nurodytus dokumentus, prieš keldamas į elektroninę erdvę, turėjo galimybę nuasmeninti juos pateikęs asmuo. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra nuasmeninami tik teismo priimti procesiniai dokumentai. Be to, pagal CPK 10 straipsnį visa išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra vieša, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovė J. G. A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-11-20 nutartį panaikinti ir prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ieškovė ją atstovaujančio advokato K. K. prašymu pateikė advokatui nurodytus dokumentus. Šie dokumentai buvo perduoti siekiant parengti ieškinį, jie neturėjo ir negalėjo būti perduoti teismui, kadangi tai buvo perteklinė informacija ir niekaip nesusijusi su keliamo ieškinio dėl nesąžiningo rangovo klausimais. Be ieškovės sutikimo šie dokumentai neturėjo ir negalėjo būti įkelti į EPP sistemą.

9.2. Advokatas negavo leidimo paviešinti jam suteiktą informaciją, t. y. trečiųjų asmenų asmens kodų, banko sąskaitos numerių, valdomo turto duomenų. Be to, prieš keldamas šiuos dokumentus advokatas privalėjo juos nuasmeninti, tačiau to nepadarė.

9.3. Be ieškovės sutikimo į EPP įkėlęs nurodytus dokumentus advokatas pažeidė ne tik ieškovės ir trečiųjų asmenų teises į asmens duomenų privatumą, bet ir Reglamento (ES 2016/679) 5 straipsnio 1 dalies c, e, f punktus, 6 straipsnio 1 dalies a punktą, 7 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1–2 dalis ir kitų teisės aktų reikalavimus.

9.4. Atsakovė ir jos atstovai, įskaitant trečiąjį asmenį V. M., kuris yra susijęs su teistais asmenimis ir pats yra teistas, jau pasinaudojo prašyme nurodytais dokumentai ir juose esančia ypač konfidencialia trečiųjų, su civiline byla nesusijusių, asmenų privačia informacija, todėl kyla reali grėsmė, kad šie dokumentai ir juose esantys ypač svarbūs trečiųjų asmens duomenys bus naudojami ir ateityje, norint pakenkti ne tik ieškovei, bet ir tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tada, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), taip pat tuomet, kai jos apskundimo galimybę numato CPK teisės normos (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Todėl visais atvejais turi būti patikrinama, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacinės peržiūros objektas. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas tiesiogiai nėra įtvirtinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, toliau vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.

11. Šiuo tikslu visų pirma įvertintina, kokio pobūdžio procesinius veiksmus apeliantės skundžiama nutartimi atliko pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, apeliacinis procesas buvo pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo išspręsti jos prašymai grąžinti ir iš elektroniniu būdu tvarkomos civilinės bylos medžiagos pašalinti (ištrinti) su apeliantės ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus – 2008-10-23 įgaliojimą, VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2014-03-21 paskolos sutartį ir 2015-02-12 reikalavimo perleidimo sutartį (ieškinio priedai Nr. 3-5, 9), taip pat nuasmeninti kartu su jos ieškiniu pateiktuose DNB banko sąskaitų išrašuose bei informacinio pobūdžio dokumente dėl duomenų apie avanso išėmimą iš atsakovės sąskaitos (ieškinio priedai Nr. 10-12) esančius byloje nedalyvaujančio asmens duomenis, įskaitant jo sąskaitos duomenis. Teismas šiuos prašymus patenkinti atsisakė.

12. CPK reglamentuoja vienintelį atvejį, kai gali būti sprendžiamas dokumentų, esančių civilinės bylos sudėtine dalimi, grąžinimo klausimas. Pagal CPK 198 straipsnio 3 dalį asmens prašymu gali būti grąžinami tik jo pateiktų į bylą dokumentų originalai, byloje paliekant nustatyta tvarka patvirtintas grąžinamų dokumentų kopijas. Kadangi jokios kitos galimybės iš bylos paimti, ar, juo labiau, pašalinti arba ištrinti kurią nors bylos medžiagos dalį įstatymų leidėjas nenumato, apeliantės prašymas galėjo būti sprendžiamas tik pagal CPK II dalies XIII skyriaus 4 skirsnio nuostatas. Nutarčių, kuriomis yra išsprendžiamas rašytinių įrodymų išreikalavimo, jų pateikimo į bylą ar dokumentų originalų gražinimo klausimas, apskundimo galimybė expressis verbis (tiesiogiai) CPK nėra numatyta (CPK 334 str. 1 d. 1 p.). Šiuo konkrečiu atveju nutartis, kurią siekia apskųsti apeliantė, neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos apskundimo sąlygos, nes pats procesas civilinėje byloje jau yra pasibaigęs. Vadinasi, apeliacija dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo išspręstas apeliantės prašymas grąžinti ir iš bylos medžiagos pašalinti elektroninius dokumentus, t. y. jos pateikto ieškinio priedus, esančius neatskiriama bylos dalimi, nėra galima.

13. Taip pat negali būti skundžiamas apeliacine tvarka ir teismo atsisakymas nuasmeninti paties dalyvaujančio byloje asmens per EPP sistemą įkeltus atitinkamo turinio elektroninės formos dokumentus, nes įstatymai nei tokios procesinės teisės, nei pareigos teismui nenustato.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas įpareigotas spręsti klausimus tik dėl galimybės pripažinti bylos medžiagą ar kurią nors jos dalį nevieša (CPK 10 str. 2 d.), jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia tokį prašymą. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, be kita ko, yra išaiškinęs, kad prašymą pateikęs asmuo turi ne tik nurodyti, kokia konkreti informacija (dokumentuose esantys duomenys) turėtų būti pripažįstama nevieša, bet ir pagrįsti nurodomos informacijos atitiktį saugotinos informacijos reikalavimams. Tik tokiu būdu teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 68, 73 p.).

15. Taigi, formaliai vertinant apeliantės prašymo turinį būtų galima daryti tik prielaidą, kad ji, prašydama nuasmeninti bylos dokumentuose esančią kažkurią tiksliai neidentifikuojamą informaciją, galbūt siekė CPK 10 straipsnyje numatyto procesinio veiksmo atlikimo. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, kaip šiame prašyme yra suformuluotas jo dalykas, tokio pobūdžio prašymas (dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša) privalo atitikti jo turiniui keliamus reikalavimus, apie kuriuos pasisakyta ir aptartoje kasacinio teismo praktikoje. Ir tik esant nurodytų sąlygų visetui būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl pareikšto reikalavimo kvalifikavimo.

16. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės prašymas negali būti kvalifikuojamas kaip prašymas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, nes jame nėra nurodyta nei kuri konkrečiai, nei kodėl tam tikra informacija priskirtina saugotinai, nenurodyta tokios informacijos svarba bei aplinkybės, lemiančios poreikį ją apsaugoti, taip pat tinkamai nesuformuluotas ir teismui adresuotas prašymas (procesinio dokumento dalykas). Kadangi pats prašymas negali būti laikomas prašymu dėl bylos ar jos dalies pripažinimo nevieša, pripažintina, kad teismas tokio prašymo nesprendė (CPK 13 str.). Atitinkamai, CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise į apeliaciją, kai tokio pobūdžio prašymo teismas netenkina, apeliantė pasinaudoti negali.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Įprasta, kad procesinio pobūdžio klausimai sprendžiami pagal byloje tuo metu surinktą informaciją, kuri vėliau procese gali pakisti, būti papildyta. Įstatymas, proceso operatyvumo ir koncentracijos, teismo vadovavimo procesui ir bendradarbiavimo principai lemia, kad teismas paprastai turi priimti sprendimą dėl byloje iškilusio procesinio klausimo greitai. Visa tai lemia, kad teismo nutartys dėl procesinio pobūdžio klausimų nei bylą nagrinėjančio teismo, nei juo labiau aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017).

18. Apeliantė, nepriklausomai nuo jau priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, gali sukonkretinti savo prašymo faktinį bei teisinį pagrindus ir kreiptis į teismą dėl tokių procesinių veiksmų, kurių atlikimas yra numatytas įstatymo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo 2018-11-20 nutartis užkerta kelią tolimesnei atitinkamo procesinio klausimo sprendimo eigai ateityje.

19. Apibendrinant darytina išvada, kad ir teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė patenkinti apeliantės prašymą dėl jos ir / ar jos atstovo įkeltų į bylą elektroninių dokumentų nuasmeninimo, negali būti apeliacijos objektu nei CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nei pagal 2 punkto nuostatas. Konstatavus, kad teismo nutartis negali būti instancinės peržiūros objektu, nepriklausomai nuo pirmosios instancijos teismo nurodytos jos apskundimo galimybės ir priimto atskirojo skundo apeliacinis procesas negali vykti.

20. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl neskundžiamos atskiruoju skundu teismo nutarties ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės J. G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2176-392/2017, nutraukti.

Teisėja Dalia Kačinskienė