Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1; 3.2.4.4; 3.2.4.8.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2022 m. lapkričio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M. ir R. B. (R. B.) apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J. ir E. J. ieškinį atsakovams V. M. ir R. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. J. ir E. J. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovų V. M. ir R. B. 28 089,89 Eur žalos atlyginimo solidariai, taip pat priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jie susitarė su UAB „Real Deal House“, kuri buvo atstovaujama direktorės V. M., jog įmonė pagamins ir sumontuos skydinį medinį namą „Rustic“ už 80 785,22 Eur plius PVM (21 124,89 Eur), iš viso 101 910,11 Eur. Ieškovas E. J. 2017 m. vasario 7 d. pervedė 28 089,89 Eur avansą į UAB „Real Deal House“ banko sąskaitą už namo „Rustic“ sienų, stogo skydų gamybą. Ieškovai, nesulaukę žadėto pagaminto medinio namo, pradėjo domėtis įmone UAB „Real Deal House“ ir sužinojo, kad Klaipėdos apygardos teisme iškelta bankroto byla dėl nemokumo. Atsakovė ieškovams teigė, kad vis dar gamina namą ir artimiausiu metu pabaigs gamybos darbus, kad nėra dėl ko jaudintis, nes atsakovė turi kitą įmonę UAB „Abelė“, taip pat yra jos direktorė. Po šios informacijos sužinojimo ieškovai skubiai atvyko į Lietuvą ir susitiko su UAB „Real Deal House“ direktore V. M., su ja 2018 m. balandžio 20 d. pasirašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RDH000044, ja direktorė patvirtino, kad gavo 28 089,89 Eur avansą už skydinio namo „Rustic“ gamybą. Kadangi nebuvo vykdomi skydinio namo „Rustic“ gamybos darbai, ieškovai pareikalavo sugrąžinti sumokėtą 28 089,89 Eur avansą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti.

3. Ieškovai taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-946-538/2018 UAB „Real Deal House“ bankrotą pripažino tyčiniu. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-319-407/2020. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino D. J. ir E. J. 28 089,89 Eur finansinį reikalavimą. Ieškovai nurodė, kad atsakovai gavo iš jų 28 089,89 Eur avansą už medinio namo gamybą, tačiau namo nepagamino ir gauto avanso negrąžino. Ieškiniu prašoma atsakovams taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovų teigimu, Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse dėl bankroto pripažinimo tyčiniu konstatavo, kad atsakovė V. M., t. y. buvusi įmonės UAB „Real Deal House“ direktorė, ir atsakovas R. B., t. y. vienintelis įmonės akcininkas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių UAB „Real Deal House“ bankrotas pripažintas tyčiniu: atsakovai pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarė sandorius, kurie buvo priešingi kreditorių interesams, visų įmonės dokumentų neperdavė bankroto administratorei, siekiant apsunkinti bankroto procedūrą. Ieškovai pažymėjo, kad šiuo atveju, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalį, žala yra ieškovų nepatenkintas kreditinis reikalavimas bankroto byloje, t. y. 28 089,89 Eur. Ieškovai nurodė, kad yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Abu atsakovus sieja bendri neteisėti veiksmai, dėl kurių BUAB „Real Deal House“ bankrotas pripažintas tyčiniu, t. y. atsakovai, turėdami pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Real Deal House“ iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir toliau didino įmonės nemokumą, sudarydami sutartis didino įmonės įsipareigojimus, kai jų net neketino vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams D. J. ir E. J. solidariai iš atsakovų V. M. ir R. B. 28 089,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei D. J. iš atsakovų V. M. ir R. B. po 335 Eur žyminio mokesčio ir po 1 216 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovų V. M. ir R. B. po 12,40 Eur pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pripažino UAB „Real Deal House“ bankrotą tyčiniu dviem pagrindais: pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punktą (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, paslėpti, sugadinti, sunaikinti įmonės apskaitos dokumentai). Teismas padarė išvadą, kad atsakovės V. M., kaip UAB „Real Deal House“ vadovės, neteisėti veiksmai nustatyti tiek dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto, tiek dėl 5 punkto, o atsakovo R. B., kaip UAB „Real Deal House“ dalyvio (akcininko), neteisėti veiksmai pripažintini dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Pagal minėtą pagrindą atsakovo R. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo sudaryti trišaliai sandoriai, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad abu atsakovai, sprendžiant klausimą dėl UAB „Real Deal House“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dalyvavo aktyviai, t. y. jie buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, dalyvavo nagrinėjant klausimą tiek Klaipėdos apygardos teisme, tiek apeliacine tvarka (skųsdami priimtą teismo nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu). Teismas pripažino, kad atsakovų neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuoti turinčia prejudicinę galią Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, todėl šioje byloje negali būti paneigti.

4.2. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi į BUAB „Real Deal House“ kreditorių sąrašą įtraukė ieškovus su 28 089,89 Eur finansiniu reikalavimu ir pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, tokio dydžio žala yra preziumuojama, o dėl tyčinio bankroto atsakingi asmenys turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją.

4.3. Teismas nustatė, kad ieškovai 28 089,89 Eur žalą grindžia 2017 m. vasario 7 d. banko pervedimu į UAB „Real Deal House“ sąskaitą, kaip avansiniu mokėjimu už „Rustic“ namą. Teismas nustatė, kad ieškovus ir UAB „Real Deal House“ siejo sutartiniai santykiai dėl namo „Rustic“ įsigijimo. Pagal šalių susitarimą ieškovas 2017 m. vasario 7 d. iš sąskaitos pervedė avansinį 28 089,89 Eur mokėjimą už namą „Rustic“. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl šio pervedimo UAB „Real Deal House“, kad ši suma buvo gauta kaip avansas. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovai teigia, jog už pervestas lėšas buvo atlikti dabai ir šie darbai perduoti pagal 2018 m. balandžio 20 d. pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškovai žalos nepatyrė. Teismas nurodė, kad byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje šalių sudaryta rašytinė sutartis nėra pateikta. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovės V. M. pateiktas sutarties egzempliorius (su vertimu į lietuvių kalbą) nėra pasirašytas, nėra duomenų, kad ši sutartis būtų siųsta ieškovams ar pan., ši sutartis atsirado tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, apie tokią sutartį, jos sąlygas nebuvo užsimenama ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir teismas konstatavo, jog šių rašytinių duomenų negalima vertinti, sprendžiant dėl šalis siejusių tarpusavio santykių turinio.

4.4. Teismas ieškovės ir atsakovės V. M. paaiškinimais ir ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatė, kad ieškovei buvo siunčiami dokumentai, susiję su namo „Rustic“ komplektacijos aprašymu. Nustatyta, kad sutartinių santykių įforminimu rūpinosi UAB „Real Deal House“, todėl buvo siunčiamas UAB „Real Deal House“ namo specifikacijos aprašymas. Teismas įvertino, kad šiame dokumente nurodoma tik tai, kokio tipo namas užsakomas, jo kaina ir mokėjimo tvarka, su šiuo dokumentu jokių kitų sutartinių santykių sąlygų nėra pateikiama, konkrečių sąmatų, brėžinių ar kt. nebuvo siunčiama. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs aplinkybes, kad sutartiniai santykiai dėl namo „Rustic“ buvo sudaromi šeimos poreikiams tenkinti, savo iniciatyva pripažino ieškovus vartotojais ir pažymėjo, kad ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl UAB „Real Deal House“ pervesto avanso panaudojimo.

4.5. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 28 089,89 Eur suma yra avansas už namą „Rustic“. Kadangi šalių sudarytos sutarties, kurioje būtų aptartas avanso panaudojimo būdas, nėra, pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pripažinta, kad ieškovai pervedė dalį kainos už namą „Rustic“. Pažymėta, kad namo „Rustic“ komplektacijos aprašyme nėra nurodoma, jog ieškovai perka / tariasi, dėl kokių nors papildomų paslaugų, t. y. tarpininkavimo dėl paskolos, dėl statybos leidimo išdavimo, dėl projektavimo ar kt. Vertindamas atsakovų teiginius, kad paslaugos už 28 089,89 Eur buvo suteiktos, teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovai pasirašė 2018 m. balandžio 20 d. dokumente, pavadintame PVM sąskaita faktūra, nesudaro pagrindo pripažinti, jog darbai ir paslaugos buvo suteikti.

4.6. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą 2018 m. balandžio 23 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodoma, jog saugotoja UAB „Abelė“, pasaugos davėjai ieškovai, perduodamos paslaugos: konstrukcinė namo dalis, taip pat ieškovės paaiškinimus, tarp jų ir tai, kad jokių konstrukcinių namo elementų negavo, ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė V. M. negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kur yra šiuose dokumentuose nurodomos namo „Rustic“ konstrukcijos, konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog buvo pagamintos namo „Rustic“ konstrukcijos ir jos buvo perduotos ieškovams.

4.7. Vertindamas šalių susirašinėjimą, kuriuo atsakovai grindė savo poziciją, kad suteikė paslaugas dėl statybos leidimo, gamybos brėžinių, tarpininkavimo, dėl paskolos ir pan., teismas nurodė, jog jokių konkrečių duomenų dėl šių susitarimų nėra pateikta, t. y. nėra jokių duomenų, kad buvo susitarimas dėl atsakovų nurodomų paslaugų, kad šios paslaugos bus apmokamos iš ieškovų pervesto avanso, kokios konkrečiai tai paslaugos ir kas jas atliks – UAB „Real Deal House“, atsakovė V. M., atsakovas R. B. ar dar kiti asmenys. Teismas nurodė, kad ieškovai yra vartotojai, todėl visos aplinkybėms, sąlygos turėjo būti individualiai su jais aptariamos ir išaiškinta tokio tipo paslaugų kaina, mokėjimo tvarka ir kt., visos abejonės kilusios dėl sutartinių santykių ir jų vykdymo vertinamos jų naudai, kaip silpnesniosios teisinio santykio šalies. Nustatyta, kad namo „Rustic“ specifikacijoje nėra jokių duomenų dėl papildomų paslaugų; šalių susirašinėjimuose kalbama ir dėl paskolos gavimo aplinkybių, dėl statybos leidimo duomenų tvarkymo, tačiau niekur nėra kalbama, kad šios paslaugos bus mokamos iš pervesto avanso, nėra jokios šių galimų paslaugų detalizacijos ir kt. Teismas, vertindamas atsakovo R. B. duomenis apie tai, kiek tokio tipo paslaugos vidutiniškai kainuoja, sutiko, kad tokio tipo paslaugos kainuoja, tačiau pažymėjo, kad šioje byloje reikšdami atsikirtimus atsakovai neprašė pripažinti buvus papildomus susitarimus dėl projektavimo, dėl tarpininkavo ir kt., priešieškinio dėl tokių reikalavimų nereiškė, o atsakovų nurodomos aplinkybės dėl statybos leidimo išdavimo ir pan. gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakė. Teismas konstatavo, kad ieškovai pervedė dalį kainos už namą „Rustic“, jokie darbai pagal namo „Rustic“ komplektacijos aprašymą nebuvo atlikti ir perduoti ieškovams, dėl to pripažino, jog atsakovų nurodytos aplinkybės dėl darbų / paslaugų ir kt. atlikimo, nepaneigia įtvirtintos prezumpcijos dėl žalos, jos dydžio ir priežastinio ryšio buvimo.

4.8. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį, nustatė, kad iki sutartinių santykių su ieškovais UAB „Real Deal House“ buvo faktiškai nemoki, tačiau vietoj to, kad atsakovai atliktų teisės aktuose nurodytas pareigas ir kreiptųsi dėl bankroto iškėlimo, tuo metu jau buvo pažeidžiamas kreditinių reikalavimų mokėjimo eiliškumas, sudaromi trišaliai sandoriai, jog UAB „Real Deal House“ negautų apmokėjimų už suteiktas paslaugas, taip dar labiau apsunkinant UAB „Real Deal House“ finansinę padėtį. Įvertinta, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktas sąskaitos, į kurią buvo atliktas ieškovo mokėjimas, išrašas patvirtina, jog gauti pinigai pervesti didelėmis sumomis atsakovei V. M. ir atsakovui R. B.. Teismas pripažino, kad tokio pobūdžio veiksmai patvirtina priežastinį ryšį, jog buvo siekiama gauti avansą ne dėl sutartinių santykių vykdymo, tačiau dėl lėšų pervedimo į savo sąskaitas, atsiskaitymams ir pan. Teismas pripažino, kad tokie atsakovų veiksmai buvo tikslingai nukreipti prieš ieškovus ir konstatavo, kad atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė teismų praktikoje suformuotų prezumpcijų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Pripažinta, kad abu atsakovai, t. y. tiek UAB „Real Deal House“ vadovė, tiek akcininkas, už ieškovams padarytą žalą atsako solidariai CK 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė V. M. prašo panaikinti 2022 m. gegužės 16 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų visas valstybės patirtas išlaidas.

5.1. Apeliantė nurodo, kad UAB „Real Deal House“ bankroto byla buvo iškelta 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas. Šiame kreditorių sąraše ieškovų nebuvo. Nors ieškovai apie iškeltą bankroto bylą žinojo, tačiau dėl kreditinio reikalavimo kreipėsi tik 2020 m. sausio 28 d., t. y. likus trims mėnesiams iki juridinio asmens pabaigos (2020 m. balandžio 1 d.). Teismas nesiaiškino, kodėl tik paskutiniais mėnesiais iki įmonės pabaigos buvo kreiptasi su kreditiniu reikalavimu. Teismas nevertino aplinkybių, kuriomis buvo patvirtintas ieškovų kreditinis reikalavimas, t. y. kad tvirtinant ieškovų kreditinį reikalavimą, nei atsakovė V. M., nei atsakovas R. B. nedalyvavo ir nebuvo informuoti. Apie ieškovų kreditinį reikalavimą atsakovai sužinojo tik gavę ieškinį.

5.2. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė nepaneigta patvirtinto ieškovų 28 089,89 Eur finansinio reikalavimo dydžio žalos prezumpciją. Apeliantės įsitikinimu, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino, kad ieškovai žalos nepatyrė. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai pervedė dalį kainos už namą „Rustic“, nes susitarimas gali būti ne tik sutarties forma, surašant vieną, šalių surašytą dokumentą, bet susitarimas gali būti sudaromas ir kita rašytine forma, o šiuo atveju susitarimas dėl papildomų darbų buvo išreikštas elektroniniuose laiškuose, kurie buvo pateikti į bylą, o taip pat visas susirašinėjimas matėsi ir iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurios duomenimis teismas rėmėsi. Pažymi, kad sutarties pasirašymą pripažino ieškovė, tačiau pati sutarties į bylą nepateikė.

5.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės paaiškinimo, kuriuo ieškovė patvirtino, kad ji ir jos sutuoktinis neturėjo piniginių lėšų susimokėti už gaminamą namą. Piniginių lėšų ieškovai neturėjo ne tik pradėjus darbus jų įsigytame žemės sklype, bet ir UAB „Real Deal House“ iškėlus bankroto bylą. Atsakovė nurodo, kad pagal sudarytą sutartį dėl karkasinio namo pirkimo–pardavimo, visa karkasinio namo „Rustic“ kaina buvo 267 183,00 Eur. Ieškovai nepateikė sutarties, teigdami, kad tokios sutarties negavo, todėl teismas iš esmės rėmėsi ieškovų paaiškinimais, kuriuose jie nurodė, kad sutarties kaina buvo 101 910,11 Eur. Atsakovė pažymi, kad net ir neginčijant ieškovų nurodytos sumos, ieškovai avansiniu mokėjimu sumokėjo mažiau nei 30 procentų namo vertės, todėl namas negalėjo būti vežamas ir statomas ieškovų įsigytame sklype, nes nebuvo sumokėta visa namo kaina.

5.4. Teismas netinkamai vertino ir iš esmės nelaikė svarbiu įrodymu 2018 m. balandžio 20 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovės teigimu, šis dokumentas, vertinant jį su kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (elektroniniais laiškais) ir ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovų paaiškinimais, patvirtina, kad paslaugos ieškovams už 28 089,89 Eur buvo suteiktos. Atsakovės teigimu, faktą, kad darbai ir paslaugos buvo suteikti patvirtina ir pačios ieškovės duoti paaiškinimai. Ieškovei neigiant, kad buvo pasirašyta namo pirkimo–pardavimo sutartis, ir teismui nesivadovaujant į bylą atsakovės pateikta namo „Rustic“ pirkimo–pardavimo sutartimi, turėjo būti vadovaujamasi 2018 m. balandžio 20 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurią pasirašė abu ieškovai ir po šios sąskaitos išrašymo jos neginčijo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovai pripažino ir parašu patvirtino, kad darbai ir paslaugos buvo suteikti.

5.5. Teismas nepagrįstai svarbia nepripažino aplinkybės, kad po statybos leidimo išdavimo pakilo žemės sklypo kaina ir ieškovai žemės sklypą pardavė brangiau, nei pirko. Ši aplinkybė yra reikšminga, nes žemės sklypo kainos esminis padidėjimas buvo lemtas išduoto statybos leidimo, dėl kurio visus veiksmus atliko atsakovė V. M., tuo metu ėjusi UAB „Real Deal House“ direktorės pareigas. Faktas, kad žemės sklypas, kuriame turėjo būti statomas karkasinis namas „Rustic“, buvo parduotas gerokai brangiau nei įsigytas, patvirtina, kad ieškovai realios žalos nepatyrė, o priešingai, gavo naudą.

5.6. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė teismų praktikoje suformuotų prezumpcijų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Atsakovė nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Real Deal House“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nėra priežastiniu ryšiu susijusi su žalos atsiradimu ieškovams. Nurodo, kad jei ieškovai būtų sumokėję sutartą sumą už namą, pagrindo bankrotui nebūtų buvę.

5.7. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jos ieškovų naudai žyminį mokestį ir teismo patirtas pašto išlaidas. Apeliantei buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba viso proceso metu, todėl vien tik ta aplinkybė, kad teismo sprendimo paskelbimo metu sprendimas negaliojo, neturi būti pagrindas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pateikus ieškinį.

6. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti 2022 m. gegužės 16 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą, atmesti ieškovų ieškinį atsakovui R. B. kaip nepagrįstą ir atsakovo R. B. naudai iš ieškovų D. J. ir E. J. priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

6.1. Ieškovų reikalavimas šioje civilinėje byloje buvo pareikštas 2021 m. vasario 25 d. ĮBĮ neteko galios nuo 2021 m. sausio 1 d. Reiškiant ieškinį jau galiojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos. JANĮ nėra tokios pačios teisės normos, kuri buvo numatyta ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje ir kuri suteikia teisę tiesioginį reikalavimą reikšti ne tik buvusiam vadovui, bet ir kitiems asmenims (akcininkui). Atsakovo vertinimu, atsakomybė jam negalėjo būti pritaikyta, kadangi ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis nebegalioja ir šiam ginčui netaikoma, o joks kitas galiojantis teisės aktas nenumato akcininko tiesioginės specifinės atsakomybės bankrutavusios įmonės kreditoriams (kai nereikia įrodyti bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų). Akcininkas gali atsakyti už sukeltą žalą bendrais pagrindais pagal CK 6.263 straipsnį, kai įrodomi tiesiogiai į konkretų kreditorių nukreipti tyčiniai ir neteisėti akcininko veiksmai, o tokių veiksmų ieškovai neįrodinėjo ir CK 6.263 straipsniu nesirėmė (rėmėsi nebegaliojančia ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalimi). Teismas, pritaikęs atsakovui R. B. tiesioginę atsakomybę (pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį) pažeidė galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovo teises ir teisėtus interesus ir priėmė neteisingą bei neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas, o ieškovų ieškinys atsakovui R. B. atmetamas.

6.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl jo civilinės atsakomybės pareikšto ieškinio ribose, pirma, nurodo, kad teismas specifines atsakomybės (prejudicija ir prezumpcija) sąlygas galėjo taikyti tik atsakovei V. M. (vadovei). Teismo cituojama kasacinio teismo praktika buvo sukurta aiškinant ir taikant ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį ir, pasikeitus reglamentavimui, tie patys kasacinio teismo išaiškinimai netaikytini. Antra, ieškovai ir teismas sprendime suabsoliutino tyčinio bankroto byloje teismų padarytas išvadas. Atsakovo įsitikinimu, nei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto, nei 2020 m. sausio 21 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto nėra konkrečiai įvardinti asmenys, atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą. Atsakovo įsitikinimu, nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jo, kaip akcininko, veiksmai (neveikimas) būtų pripažinti neteisėtais ir sukėlusiais tyčinį bankrotą.

6.3. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas R. B., kaip BUAB „Real Deal House“ akcininkas, pažeidė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nurodo, kad atsakovas, kaip akcininkas, neturėjo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardintų pareigų. Atsakovas nurodo, kad nėra ir negali būti teisinio pagrindo konstatuoti, jog akcininkas R. B. organizavo įmonės veiklą ir tai darydamas kaip nors pažeidė teisės aktus. Dėl R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Real Deal House“ sandorių teisėtumo, jų reikšmės šios bylos kontekste pažymi, kad mokėjimus įmonei R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliko (sprendimą atlikti mokėjimus priėmė) UAB „Real Deal House“ vadovė, todėl jei tie mokėjimai yra neteisėti, už juos turi atsakyti UAB „Real Deal House“ vadovė, o ne akcininkas. Be to, sandorių teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-272-796/2020 ir sandoriai nebuvo pripažinti negaliojančiais ar pažeidžiančiais BUAB „Real Deal House“ interesus.

6.4. Atsakovas nurodo, kad ieškovams paslaugos buvo suteiktos ir avansas buvo panaudotas. Atsakovas pažymi, kad, atsižvelgiant į ieškovų ir UAB „Real Deal House“ pasirašytame namo „Rustic“ komplektacijos aprašyme prie kainos sumokėjimo tvarkos numatytas sąlygas, gavus tik pirmąjį 28 089,89 Eur avansą UAB „Real Deal House“ neturėjo pareigos pastatyti visą namą, tik su antru daliniu mokėjimu siejamas namo konstrukcijų pristatymas į statybvietę, o gavus avansą buvo atliekami kiti pasiruošimo darbai: sklypo suplanavimas, papildomo rūsio išplanavimas, dokumentų statybos leidimui suorganizavimas, pagalba gaunant paskolą, komunikacija su atsakingais šiais klausimais asmenimis ieškovų vardu. Atsakovas nurodo, kad UAB „Real Deal House“ teikė ieškovams sklypo suplanavimo, brėžinių parengimo, statybos leidimo gavimo paslaugas, kurioms ir buvo skirtas avansas. Atsakovas pažymi rašytinius įrodymus, elektroninius laiškus, kuriuose užfiksuotas šalių susirašinėjimas dėl brėžinių korekcijų (2017 m. vasario 22 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 21 d. ir kt.), elektroninius laiškus, kuriuose užfiksuotas šalių susirašinėjimas dėl statybos leidimo išdavimo (2017 m. gegužės 26 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. birželio 7 d.), taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantį susirašinėjimą, kuriame atsispindi, kad UAB „Real Deal House“ atstovas ieškovų vardu derino visus statybos leidimo gavimo klausimus, taip pat nurodo, kad ieškovo E. J., kaip liudytojo, 2019 m. balandžio 4 d. apklausos protokole užfiksuota, jog liudytojas patvirtina, kad UAB „Real Deal House“ tvarkė visus dokumentus dėl statybos leidimo. Atsakovo vertinimu, į bylą pateikta 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RDH00044, kurioje užfiksuota, kokie darbai patenka į sumokėtą 28 089,89 Eur avansą, tarp šių darbų įvardintas ir „statybos leidimas“, „gamybos brėžiniai“, dar kartą patvirtina, kad paslaugos buvo teikiamos ieškovams. Pažymi tai, kad sąskaitą ieškovai pasirašė, tai reiškia, kad jie atliktų darbų apimčiai neprieštaravo ir savo parašais patvirtino, kad avansinė įmoka apima ir atsiskaitymą už tokias paslaugas, kaip statybos leidimo gavimas ir brėžinių atlikimas, derinimas. Atsakovo įsitikinimu, teismo išvados dėl 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir ieškovų paaiškinimams. Atsakovo teigimu, patys ieškovai byloje patvirtino, kad BUAB „Real Deal House“ buvo pradėję vykdyti sutartį, siūlė ją įvykdyti.

6.5. Atsakovo nuomone, negalima teigti, kad ieškovai, sumokėję 28 089,89 Eur avansą, už jį jokių paslaugų negavo, dėl to 28 089,89 Eur suma negali būti vertinama kaip ieškovų nuostoliai. Vien tai, kad patvirtintas tokio dydžio ieškovų kreditinis reikalavimas BUAB „Real Deal House“ bankroto byloje, nereiškia, kad ta žala realiai buvo patirta. Atsakovas pažymi, kad atsakovo įrodinėjamų suteiktų paslaugų vertę buvo galima nustatyti ir iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų. Atsakovo teigimu, ieškovams suteiktų paslaugų apimtys atitiko rinkos kainas ir sumokėtos sumos ieškovai nebeturi teisės reikalauti, nes jokios žalos nepatyrė.

7. Atsiliepimu ieškovai prašo atmesti atsakovės V. M. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės visas išlaidas, susijusias su šia byla. Esminiai atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas išanalizavo ieškovų ir jų atstovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsakovų atsiliepimo į ieškinį argumentus, visapusiškai ištyrė rašytinius įrodymus, žodžiu pateiktus paaiškinimus ir iš įrodymų visumos priėmė teisingą, pagrįstą sprendimą.

7.2. Ieškovai nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovai, sumokėdami 28 089,89 Eur avansą į UAB „Real Deal House“ banko sąskaitą, žalos nepatyrė. Ieškovai nurodo, kad atsakovė jokių darbų neatliko ir neperdavė ieškovams. Ieškovų vertinimu, teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad vien tik PVM sąskaitos faktūros išrašymas nesudaro pagrindo pripažinti, jog darbai ir paslaugos buvo suteiktos. Atsakovė ir atsakovas nepateikė į bylą šias savo nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Net ir iš UAB „Real Deal House“ banko išrašo matyti, kad kai tik įmonė gavo pavedimą iš ieškovo, jis iš karto pervestas į kitas įmones. Tai rodo, kad įmonės tikslas buvo šias gautas pinigines lėšas ne panaudoti darbams ar statybinėms medžiagoms įgyti, o jas panaudoti savo reikmėms. Ieškovai nurodo, kad atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu bandė teismą įtikinti, kad gavusi iš ieškovų įmoką už namo „Rustic“ gamybą, atliko tam tikrus darbus, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų pateikti negalėjo. Apeliaciniame skunde ir vėl teigia, kad neva už gautą 28 089,89 Eur įmoką atliko darbus, tačiau namo neva iki galo nepagamino, nes neva ieškovai neturėjo lėšų. Ieškovai nurodo, kad atsakovė V. M. pati sau prieštarauja vis nurodydama PVM sąskaitoje faktūroje, perdavimo priėmimo akte skirtingas, melagingas aplinkybes, neva pagamino gyvenamojo namo sienas, vidaus sienas, stogo konstrukcijas ir jas perdavė saugoti ieškovams, o atliktų darbų akte neva parengė gamybos brėžinius, gauti statybos leidimai, konsultavimo paslaugos ir t. t. Ieškovai nesutinka su šiais atsakovės teiginiais, kadangi atsakovė jokių darbų gavusi pinigus neatliko. Ieškovai nurodo, kad kai ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti pirmos instancijos teisme, atsakovė, bandydama išvengti žalos priteisimo, pateikė į bylą atgaline data surašytą ir suklastotą 2018 m. balandžio 20 d. atliktų darbų aktą, neva už šiuos gautus pinigus atliko nurodytus darbus. Tačiau 2018 m. balandžio 20 d. UAB „Real Deal House“ direktorės V. M. išrašyta PVM sąskaita faktūra paneigia jos pačios nurodytas aplinkybes.

7.3. Ieškovai nesutinka su atsakovės teiginiu, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Real Deal House“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu nėra priežastiniu ryšiu susijusi su žalos atsiradimu ieškovams. Ieškovai nurodo, kad byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad įmonė UAB „Real Deal House“ buvo tyčiniais direktorės V. M. ir akcininko R. B. veiksmais privesta prie bankroto. Įmonės UAB „Real Deal House“ pradelstos skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, direktorė V. M. ir akcininkas R. B. į teismą nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o sudarinėjo trišalius sandorius su kita savo įmone IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir į ją pervedė dideles pinigines sumas bei pervedė jas sau.

8. Atsiliepimu ieškovai prašo atmesti atsakovo R. B. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo visas išlaidas, susijusias su šia byla. Esminiai atsiliepimo argumentai:

8.1. Ieškovai nesutinka su apelianto teiginiais, kad pagal ieškinio pareiškimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą jie neturėjo teisės reikšti tiesioginio reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Real Deal House“ akcininkui. Nurodo, kad kadangi įmonei UAB „Real Deal House“ bankroto byla buvo iškelta dar galiojant ĮBĮ ir įmonė buvo pripažinta privesta prie bankroto tyčiniais abiejų atsakovų, t. y. buvusios direktorės V. M. ir vienintelio akcininko R. B., veiksmais, todėl ieškovai pagrįstai į bylą įtraukė atsakovą R. B., kadangi tiek direktorė V. M., tiek vienintelis akcininkas R. B. persivedė dideles pinigų sumas į kitą savo įmonę IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kai įmonė UAB „Real Deal House“ jau buvo nemoki ir įmonei jau reikėjo iškelti bankroto bylą.

8.2. Ieškovai nesutinka, kad apeliantas jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir žalos įmonei nepadarė, ir nurodo, kad tiek jis, tiek atsakovė kartu atliko neteisėtus veiksmus, kadangi, matydami realią sunkią įmonės materialinę padėtį, skubiai pervedė visus pinigus į kitą savo įmonę, kol kreditoriai neareštavo banko sąskaitų. Pažymi, kad atsakovė ir atsakovas yra sugyventiniai, kurie gyvena kartu ir vedą bendrą ūkį, todėl bendrais neteisėtais, tyčiniais veiksmais įmonę privedė prie bankroto ir pasisavino įmonės pinigines lėšas.

8.3. Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad ieškovų sumokėtas 28 089,89 Eur avansas buvo panaudotas darbams, ir nurodo, kad atsakovė jokių darbų neatliko ir neperdavė ieškovams.

8.4. Ieškovai nesutinka su apelianto teiginiu, kad UAB „Real Deal Hosuse“ bankroto pripažinimas tyčiniu nėra priežastiniu ryšiu susijęs su žalos atsiradimu ieškovams. Ieškovai nurodo, kad byloje yra nustatyti prejeriudiciniai faktai, jog įmonė UAB „Real Deal House“ buvo tyčiniais direktorės V. M. ir akcininko R. B. veiksmais privesta prie bankroto. Įmonės UAB „Real Deal House“ pradelstos skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, direktorė V. M. ir akcininkas R. B. į teismą nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o sudarinėjo trišalius sandorius su kita savo įmone IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir į ją pervedė dideles pinigų sumas bei pervedė sau. Ieškovų vertinimu, teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnis). CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Taigi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo ieškovams priteisimo solidariai iš buvusios juridinio asmens vadovės ir dalyvio (akcininko).

12. Ieškovai D. J. ir E. J. 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų V. M. ir R. B.. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. ieškovai su UAB „Real Deal House“, atstovaujama direktorės V. M., susitarė dėl skydinio medinio namo „Rustic“ įsigijimo. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. ieškovas E. J. atliko 28 089,89 Eur lėšų pervedimą UAB „Real Deal House“, nurodyti mokėjimo duomenys: „už RUSTIC namą“. Į bylą pateikta 2018 m. balandžio 20 d. ieškovų E. J., D. J. ir UAB „Real Deal House“ direktorės V. M. pasirašyta PVM sąskaita faktūra dėl 28 089,89 Eur sumos, joje nurodyta „skydinio namo „Rustic“ atlikti darbai: Statybos leidimas, gamybos brėžiniai, namo sienų, stogo skydų gamyba.“ Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00025-19 medžiagoje (toliau – ir ikiteisminio tyrimo medžiaga) esančio 2017 m. vasario 3 d. namo „Rustic“ komplektacijos aprašymo kopijoje atliktas įrašas, kad sutartis nutraukta nuo 2018 m. balandžio 20 d.

13. Byloje Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Real Deal House“ vadovė (direktorė) nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. buvo atsakovė V. M., o atsakovas R. B. nuo 2013 m. vasario 11 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-946-538/2018, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-897-241/2018, UAB „Real Deal House“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-403-538/2019 BUAB „Real Deal House“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-319-407/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑183-538/2020 į likviduojamos UAB „Real Deal House“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukti kreditoriai D. J. ir E. J. (ieškovai) ir patvirtintas jų 28 089,89 Eur finansinis reikalavimas. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-183-538/2020 pripažinta, kad UAB „Real Deal House“ veikla pasibaigė; bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos esmės

14. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė žalos faktą, nepagrįstai atsakovams taikė civilinę atsakomybę ir priteisė ieškovams žalos atlyginimą.

15. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. laikosi pozicijos, kad ieškovai pagal ieškinio pareiškimo metu ir dabar galiojantį teisinį reglamentavimą neturėjo teisės reikšti tiesioginio reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovui R. B., kaip buvusiam BUAB „Real Deal House“ akcininkui. Apeliantas nurodo, kad ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostata galiojo iki 2021 m. sausio 1 d. ir šiam ginčui netaikoma, o šioje byloje turėtų būti taikomas naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, kuri tokios tiesioginės reikalavimo teisės nenumato.

16. ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis numatė, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai. Atsakovas savo apeliacinio skundo argumentus grindžia JANĮ 13 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, numatančiu, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

17. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, naujai reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 152, 153 straipsnis). Pažymėtina, kad JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus numatytas išimtis. Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑277-313/2016 24 punktą).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto procesas UAB „Real Deal House“ buvo inicijuotas, taip pat bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, vertinant tyčinio bankroto pagrindu nurodomus veiksmus, buvo išspręstas galiojant ĮBĮ. Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju ieškovai kaip ieškinio reikalavimų pagrindą nurodo faktus ir padarinius, kurie atsirado būtent galiojant ĮBĮ nuostatoms, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas susiklosčiusius šalių materialinius teisinius santykius, pagrįstai rėmėsi ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies reglamentavimu ir šiuo aspektu aktualia kasacinio teismo praktika. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, numatančias kreditorių teisę reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo buvusiems bankrutuojančios įmonės akcininkams.

19. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.245–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys – yra preziumuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑456‑378/2018 21–23 punktai). Taigi asmuo, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo

20. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. teigia, kad nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo jo, kaip akcininko, veiksmai (neveikimas) būtų pripažinti neteisėtais ir sukėlusiais tyčinį bankrotą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino tyčinio bankroto byloje teismų padarytas išvadas ir nepagrįstai įvardijo abu asmenis, t. y. tiek atsakovę V. M. (kaip vadovę), tiek atsakovą R. B. (kaip akcininką), kaip atsakingus už tyčinį bankrotą ir ieškovams padarytą žalą. Iš apelianto R. B. argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus veiksmus ir kaltę, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

21. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria UAB „Real Deal House“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, turinio nustatyta, kad UAB „Real Deal House“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės V. M., kaip UAB „Real Deal House“ vadovės, neteisėti veiksmai nustatyti tiek dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto, tiek dėl 5 punkto pažeidimo, o atsakovo R. B., kaip UAB „Real Deal House“ dalyvio (akcininko), neteisėtais veiksmais pripažintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo R. B. neteisėti veiksmai ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu pasireiškė tuo, kad buvo sudaryti trišaliai sandoriai, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos įtvirtintos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, vienu iš tyčinio bankroto požymių pripažįstamas atvejis, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

23. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas R. B., kaip BUAB „Real Deal House“ akcininkas, pažeidė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šią savo poziciją apeliantas grindžia argumentais, kad už kasdienę įmonės veiklą ir jos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas, o sandorius BUAB „Real Deal House“ vardu sudarė vadovė, o ne akcininkas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas, be kita ko, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Tačiau vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus įvertintina tai, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties motyvų nustatyta, jog pareiškėjos prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu buvo grindžiamas tiek UAB „Real Deal House“ vadovės V. M., tiek ir vienintelio akcininko R. B. veiksmais. Svarbu tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje nustatyta, jog atsiskaitymai pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką buvo atlikti į bendrovės akcininkui R. B. priklausančios įmonės sąskaitą, todėl tai iš esmės sudarė sąlygas išvengti priverstinio išieškojimo nukreipimo į UAB „Real Deal House“ gautas lėšas pagal įmonės kreditorių antstoliams pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Real Deal House“ veikla, jai tapus faktiškai nemokia, buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos, o vykdant atsiskaitymus, pirmenybė sąmoningai buvo teikiama pasirinktam su bendrovės akcininku tiesiogiai susijusiam kreditoriui ir tai sudaro pagrindą pripažinti UAB „Real Deal House“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Aplinkybę, kad nurodytu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu buvo vertinami ir akcininko R. B. veiksmai, pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje, nagrinėjant apeliantų R. B. ir V. M. atskiruosius skundus, padaryta išvada, kad apeliantas R. B. atskirajame skunde nurodė, jog R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo BUAB „Real Deal House“ kreditoriumi, o tai leidžia spręsti apie apeliantų siekį apsunkinti įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą iš trišaliais susitarimais R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervestų ir BUAB „Real Deal House“ priklausiusių lėšų. Taigi, teismams darant išvadas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, vertinant sąsajas su R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės buvo įvertinti ir akcininko R. B. veiksmai.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad UAB „Real Deal House“ ir R. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sandorių teisėtumas buvo patikrintas civilinėje byloje Nr. e2-272-796/2020, kurioje priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimas, ir sandoriai nebuvo pripažinti negaliojančiais. Vertinant nurodytus apelianto argumentus, pirma, pažymėtina, kad nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Antra, apelianto nurodomos aplinkybės nepaneigia įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje, kuria UAB „Real Deal House“ bankrotas pripažintas tyčiniu, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis palikta nepakeista, nustatytų aplinkybių dėl tyčinio bankroto fakto, be kita ko, ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, jog R. B., kaip UAB „Real Deal House“ dalyvio (vienintelio akcininko), neteisėti veiksmai pripažintini dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo R. B. neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuoti prejudicinę galią turinčia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-403-538/2019 (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

26. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo, dėl to šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo

27. Apeliaciniuose skunduose atsakovė V. M. ir atsakovas R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo. Apeliacinį skundą atsakovė V. M. grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė teismų praktikoje suformuotų prezumpcijų dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. grindžia argumentais, kad byloje buvo pakankamai duomenų, kurie paneigė pirmosios instancijos teismo įvardijamą žalos dydžio prezumpciją.

28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 22 punktas). Toks įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115‑915/2017 48 punktas).

30. Kaip nustatyta byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑183-538/2020 UAB „Real Deal House“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovų 28 089,89 Eur finansinis reikalavimas. Apeliantė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai neįvertino aplinkybės, jog ieškovai apie iškeltą bankroto bylą žinojo, tačiau dėl kreditinio reikalavimo kreipėsi tik 2020 m. sausio 28 d., taip pat neįvertino aplinkybių, kad tvirtinant ieškovų kreditorinį reikalavimą nei atsakovė V. M., nei atsakovas R. B. nedalyvavo ir nebuvo informuoti. Vertinant apeliantės argumentus nustatyta, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog abu atsakovai UAB „Real Deal House“ bankroto byloje buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taigi atsakovams buvo žinoma apie vykstantį bankroto procesą.

31. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. vasario 7 d. banko pervedimu pervedė UAB „Real Deal House“ 28 089,89 Eur už namą „Rustic“. Atsakovai iš esmės laikos pozicijos, kad už pervestas lėšas buvo atlikti darbai / suteiktos paslaugos, todėl ieškovai žalos nepatyrė. Apeliaciniame skunde atsakovė V. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaneigta prezumpciją dėl žalos dydžio ir teigia, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtino, jog ieškovai žalos nepatyrė, tačiau šių atsakovų pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas arba nevertino, arba vertino kaip nereikšmingus ir neturinčius įrodomosios reikšmės. Apeliaciniame skunde atsakovas R. B. taip pat laikosi pozicijos, kad negalima teigti, jog ieškovai, sumokėję 28 089,89 Eur avansą, už jį jokių paslaugų negavo, dėl to, apelianto nuomone, 28 089,89 Eur suma negali būti vertinama kaip ieškovų nuostoliai.

32. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovus ir UAB „Real Deal House“ siejo sutartiniai santykiai dėl namo „Rustic“ įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, kad sutartiniai santykiai dėl būsto / namo įsigijimo šeimos poreikiams susiklostė tarp fizinių asmenų (ieškovų) ir verslą vykdančio pelno siekiančio juridinio asmens UAB „Real Deal House“, ieškovus šiuose sutartiniuose santykiuose pripažino vartotojais (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis). Šių pirmosios instancijos teismo išvadų atsakovai apeliaciniuose skunduose neginčija.

33. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje abiejų šalių sudaryta rašytinė sutartis nepateikta. Nors apeliantė akcentuoja ieškovės 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad prieš pervedant avansą sutartis buvo pasirašyta, tačiau reikšminga tai, kad byloje abiejų sutarties šalių pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis nepateikta. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės V. M. 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktą sutarties egzempliorių su vertimu į lietuvių kalbą, išsamiai įvertino aplinkybes, kuriomis šis dokumentas pateiktas į bylą, t. y. kad nėra duomenų, jog ši sutartis būtų siųsta ieškovams, kad apie tokią sutartį ir jos sąlygas nebuvo užsimenama ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo teikiamas visas šalių susirašinėjimas, medžiagoje. Nustatyta, kad atsakovės nurodytas sutarties egzempliorius pirkėjų (ieškovų) nepasirašytas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių sutartinių santykių turinio, pagrįstai nurodytais rašytiniais duomenimis nesivadovavo.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių sudarytos sutarties, kurioje būtų aptartas avanso panaudojimo būdas, nėra, vadovaudamasis CK 6.309 straipsnio 2 dalimi, pripažino, kad ieškovai pervedė dalį kainos už namą „Rustic“. Apeliantė V. M., nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog šiuo atveju susitarimas dėl papildomų darbų buvo išreikštas elektroniniuose laiškuose, kurie buvo pateikti į bylą, o taip pat visas susirašinėjimas matėsi ir iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apeliaciniuose skunduose tiek atsakovė V. M., tiek atsakovas R. B. nurodo argumentus, kad UAB „Real Deal House“ teikė ieškovams sklypo suplanavimo, brėžinių parengimo, statybos leidimo gavimo paslaugas, kurioms, atsakovų teigimu, ir buvo skirtas avansas.

35. Vertinant nurodytus apeliantų argumentus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalis siejusių sutartinių santykių turinio, išsamiai įvertino atsakovų argumentus ir byloje bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis apie šalių susirašinėjimą, kuriuo atsakovai grindė savo poziciją dėl suteiktų paslaugų (statybos leidimo, gamybos brėžinių, tarpininkavimo dėl paskolos ir kt.), taip pat įvertino kitus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teigdama, jog susitarimas dėl papildomų darbų buvo išreikštas elektroniniuose laiškuose, nenurodo konkrečių įrodymų, kuriais ji grindžia savo teiginius, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie konkretų susitarimo turinį, ir kurių, atsakovės vertinimu, neįvertino ar kuriuos netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas. Įvertinus atsakovo R. B. apeliaciniame skunde akcentuojamus byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius rašytinius įrodymus – elektroninius laiškus, kuriuose užfiksuotas šalių susirašinėjimas dėl brėžinių korekcijų, dėl statybos leidimo išdavimo klausimų derinimo, nustatyta, kad elektroninio susirašinėjimo duomenys nepatvirtina, jog buvo konkretus susitarimas, kad atsakovų nurodomos paslaugos bus apmokamos iš ieškovų pervesto avanso kaip papildomos paslaugos, nenurodyta galimų paslaugų detalizacija, nėra duomenų, kad buvo susitarimas, kas paslaugas suteiks – UAB „Real Deal House“, atsakovė V. M., atsakovas R. B. ar kiti asmenys. Pagrindo padaryti priešingas išvadas nesudaro ir apelianto akcentuojami ikiteisminiame tyrime Nr. 04‑2‑00025‑19 2019 m. balandžio 4 d. apklausos protokole užfiksuoti ieškovo E. J., kaip liudytojo, parodymai, kad buvo tvarkomi dokumentai dėl statybos leidimo; papildomai pastebėtina, kad E. J. nurodė, jog jis vykdė visus mokėjimus pagal iš savivaldos institucijų gautas sąskaitas. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių susirašinėjime nėra konkrečių duomenų dėl aiškaus šalių susitarimo dėl konkrečių galimų papildomų paslaugų suteikimo ir apmokėjimo už tokias paslaugas iš ieškovų UAB „Real Deal House“ pervesto avanso.

36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas, kuriame yra dviejų asmenų parašai, o paskutiniame lape tik vienos atsakovės V. M. parašas ir kaip pardavėjas nurodoma UAB „Abelė“, taip pat pateiktas 2017 m. vasario 3 d. namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas, kuriame nėra šalių parašų, tačiau jis buvo išsiųstas elektroniniu paštu ieškovei, o jame pardavėja nurodoma UAB „Real Deal House. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nors 2017 m. vasario 3 d. namo „Rustic“ komplektacijos aprašymas nepasirašytas šalių, tačiau buvo siunčiamas elektroniniu paštu ir jo turinys ieškovei buvo žinomas, nustatė, kad atitinkamai pagal tokio tipo dokumento duomenis buvo atliktas avansinis mokėjimas. Svarbu įvertinti byloje nustatytą aplinkybę, kad namo „Rustic“ komplektacijos aprašyme nėra nurodoma, jog į komplektaciją įskaičiuojamos atsakovų nurodomos papildomos paslaugos (t. y. tarpininkavimo dėl paskolos, dėl statybos leidimo išdavimo, dėl projektavimo ar kt.) ar kad dėl tokių papildomų paslaugų tariamasi ar turi būti tariamasi ateityje.

37. CK 6.309 straipsnio 2 dalis nustato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi, pagal sutarčių aiškinimo taisykles, sutarties sąlygos visais atvejais turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

38. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 7 d. banko pervedimu ieškovas 28 089,89 Eur sumą pervedė UAB „Real Deal House“ už namą „Rustic“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis apie tai, koks buvo šalių susitarimas dėl 28 089,89 Eur sumos paskirties, pagrįstai reikšminga aplinkybe pripažino nustatytą aplinkybę, kad ieškovai sutartiniuose santykiuose su UAB „Real Deal House“, savo srityje verslą vykdančiu juridiniu asmeniu, buvo vartotojai, silpnesnioji teisinio santykio šalis, todėl sutartinės sąlygos turėjo būti individualiai su jais aptariamos ir išaiškinta tokio tipo paslaugų kaina, mokėjimo tvarka ir kt. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, visos abejonės, kilusios dėl sutartinių santykių turinio ir sąlygų vertintinos vartotojų naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad byloje nenustačius, jog tarp šalių buvo sudarytas konkretus susitarimas ir individualiai aptartos konkrečios sąlygos dėl kitokio avanso panaudojimo būdo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovai pervedė dalį kainos už namą „Rustic“.

39. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančią 2018 m. balandžio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir neįvertino jos kartu su kitais įrodymais (elektroniniais laiškais, ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovų paaiškinimais ir kt.). Nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 04‑2‑00025‑19 pateiktoje 2018 m. balandžio 20 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti skydinio namo „Rustic“ atlikti darbai: statybos leidimas, gamybos brėžiniai, namo sienų, stogo skydų gamyba ir nurodyta 28 089,89 Eur suma. Šis dokumentas pasirašytas ieškovų ir UAB „Real Deal House“ direktorės V. M.. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑15/2008; 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros duomenis, įvertino ir visumą įrodymų byloje.

40. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2018 m. balandžio 23 d. perdavimo–priėmimo akto, kuriame nurodoma, jog saugotoja UAB „Abelė“, pasaugos davėjai ieškovai, perduodamos paslaugos: konstrukcinė namo dalis, duomenis ir atsakovės paaiškinimų dėl namo „Rustic“ konstrukcijų gamybos nenuoseklumą ir ieškovės paaiškinimus, kad jokių konstrukcinių namo elementų negavo, nustatė, kad atsakovai neįrodė, jog buvo pagamintos namo „Rustic“ konstrukcijos ir jos buvo perduotos ieškovams. Tiek apeliantė V. M., remdamasi tuo, kad net ir neginčijant ieškovų nurodytos namo pirkimo–pardavimo kainos, ieškovai avansiniu mokėjimu sumokėjo mažiau nei 30 procentų namo vertės, tiek apeliantas R. B., remdamasis namo „Rustic“ komplektacijos aprašyme prie kainos sumokėjimo tvarkos numatyta mokėjimo dalių tvarka, teigia, kad ieškovams sumokėjus tik 28 089,89 Eur avansą, namas dar neturėjo būti vežamas ir pristatomas į statybvietę. Be to, apeliantas remiasi 2019 m. gegužės 28 d. V. M., kaip liudytojos, ikiteisminiame tyrime Nr. 04‑2‑00025‑19, užfiksuotais parodymais, jog patys ieškovai turėjo problemų dėl atsiskaitymo, t. y. neturėjo pakankamai pinigų kitiems mokėjimams atlikti. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pačios ieškovės paaiškinimo, kuriuo ieškovė patvirtino, jog ji ir jos sutuoktinis neturėjo piniginių lėšų susimokėti už gaminamą namą. Vertinant šiuos apeliantų argumentus įvertintina tai, kad 2018 m. balandžio 20 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, be kita ko, kaip skydinio namo „Rustic“ atlikti darbai nurodyti namo sienų, stogo skydų gamyba. Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai neįrodė, jog buvo pagamintos namo „Rustic“ konstrukcijos ir jos buvo perduotos ieškovams.

41. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių dėl bendrovės iš ieškovo gautų lėšų pervedimo atsakovams didelėmis sumomis įvertinimu, kad tokio pobūdžio veiksmai patvirtina, priežastinį ryšį, jog buvo siekiama gauti avansą, ne dėl sutartinių santykių vykdymo, tačiau dėl lėšų pervedimo į savo sąskaitas, atsiskaitymams ir pan., nurodo, kad paslaugos faktiškai buvo teikiamos ir patys ieškovai byloje patvirtino, jog BUAB „Real Deal House“ buvo pradėję vykdyti sutartį, siūlė ją įvykdyti. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję ieškovės paaiškinimais, jog BUAB „Real Deal House“ siūlė atvežti ir pastatyti namą, nepaneigia anksčiau nurodytų padarytų išvadų ir nepatvirtina, kad namo konstrukcijos buvo pagamintos ar šį įsipareigojimą buvo ketinama realiai vykdyti, jog gautas avansas panaudotas tokiems darbams ar statybinėms medžiagoms įgyti.

42. Apeliantas R. B. nurodo, kad tik su antros įmokos sumokėjimu siejamas namo konstrukcijų pristatymas į statybvietę, dėl to, gavus avansą, buvo atliekami kiti pasiruošimo darbai: sklypo suplanavimas, papildomo rūsio išplanavimas, dokumentų statybos leidimui suorganizavimas, pagalba gaunant paskolą, komunikacija su atsakingais šiais klausimais. Apeliantas pažymi, kad ieškovai pasirašė 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, dėl to atliktų darbų apimčiai neprieštaravo ir patvirtino, kad avansinė įmoka apima ir atsiskaitymą už nurodytas paslaugas. Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų ir anksčiau nustatytas aplinkybes dėl dalies darbų pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovai pasirašė 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti darbai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbai ir paslaugos buvo suteiktos. Šiuo aspektu taip pat reikšminga anksčiau nustatyta aplinkybė, kad ieškovų 2017 m. vasario 7 d. avansas pervestas už namą „Rustic“, o byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo konkretus šalių susitarimas sumokėtą avanso įmoką panaudoti ne sumokėti dalį kainos už namą, o už kitokias paslaugas.

43. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovams suteiktų paslaugų vertė atitiko rinkos kainas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovai, reikšdami atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, neprašė pripažinti buvus papildomus susitarimus dėl projektavimo, dėl tarpininkavo ir kitų paslaugų, priešieškinio dėl tokių reikalavimų nepareiškė ir dėl to, kad tokie reikalavimai gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas, dėl jų plačiau nepasisakė. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog po statybos leidimo išdavimo pakilo žemės sklypo kaina ir ieškovai žemės sklypą pardavė brangiau. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius, jog ieškovai 28 089,89 Eur pervedė kaip dalį kainos už namą „Rustic“, tačiau jokie darbai būtent pagal namo „Rustic“ komplektacijos aprašymą nebuvo atlikti ir perduoti, apeliantų nurodyta aplinkybė nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga.

44. Aplinkybes dėl UAB „Real Deal House“ faktinio nemokumo būsenos dar iki sutartinių santykių su ieškovais, taip pat aplinkybes, kad buvo pažeidžiamas finansinių reikalavimų mokėjimo eiliškumas ir sudaromi trišaliai sandoriai tam, kad UAB „Real Deal House“ negautų apmokėjimų už suteiktas paslaugas, taip dar labiau sunkinant UAB „Real Deal House“ finansinį padėtį, ir kad ieškovui atlikus mokėjimą UAB „Real Deal House“ gauti pinigai iš banko sąskaitos buvo didelėmis sumomis pervesti atsakovei V. M. ir atsakovui R. B. patvirtina rašytiniai įrodymai – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios banko sąskaitos išrašai. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai į jas atsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą. Darytina išvada, kad skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog atsakovų veiksmai buvo tikslingai nukreipti prieš ieškovus. Atsižvelgiant į anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės teiginiai, kad jeigu ieškovai būtų sumokėję sutartą sumą už namą, pagrindo bankrotui nebūtų buvę, atmestini kaip neįrodyti. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovai nepaneigė prezumpcijos dėl žalos (jos dydžio) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos buvimo (CPK 182 straipsnio 4 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

45. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai ieškovų ieškinį patenkino. Atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistas žyminis mokestis ir pašto išlaidos.

47. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.

48. Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo nustatyta, kad atsakovei V. M. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme ir nurodyta, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendime nurodyta, kad šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigtas 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje ir 2022 m. gegužės 16 d. paskelbtas primosimosios instancijos teismo sprendimas. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės byloje pateiktas sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, sprendimo priėmimo metu nebegalioja, tačiau iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybę, kad atsakovės padėties ir teisės gauti antrinę teisinę pagalbą vertinimas nepasikeitė ir ji toliau turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą bei yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, patvirtina kartu su atsakovės apeliaciniu skundu pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 3 d. sprendimo duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, kad atsakovė iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu buvo (ir toliau yra) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybei iš atsakovės priteisė 12,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

49. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovų naudai priteisė žyminį mokestį atmestini kaip nepagrįsti. Kaip nurodyta anksčiau, CPK 93 straipsnio 1 dalies reglamentavimas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi nors atsakovė ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, tarp jų ir žyminis mokestis, pagrįstai iš atsakovės priteistas ieškovams, kurių naudai priimtas teismo procesinis sprendimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo kaip iš dalies patenkinto. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016).

51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovų apeliaciniai skundai dėl materialinių reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde taip pat iškėlė procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustačius, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės priteistos nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tačiau patikslintina Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl pašto išlaidų priteisimo valstybei iš jos pašalinant dalį, kuria valstybei iš atsakovės priteistos 12,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Atsakovų apeliacinius skundus atmetus, atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai pateikė atsiliepimus į abiejų atsakovų apeliacinius skundus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovams suteiktos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 2 000 Eur, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė, sumokėdama už suteiktas teisines paslaugas, tokio dydžio išlaidas realiai patyrė. Ieškovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.11 papunktyje numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, atsakovų apeliacinius skundus atmetus, ieškovei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl pašto išlaidų priteisimo valstybei, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) 12,40 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“

Priteisti ieškovei D. J. iš atsakovės V. M. ir iš atsakovo R. B. po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.