Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei I. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, MB „Skalsa LT“ dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. L. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę I. D. grąžinti jam priklausančius daiktus: mechanines plytelių pjovimo stakles, elektrines stakles „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrines plytelių pjovimo stakles „Dimas“, elektrinį smūginį gręžtuvą „Bosch“, betono maišyklę, kampinį šlifuoklį „Makita“, universalų dulkių siurblį; tris kariškus termosus, vestuvinį žiedą, miegmaišį, šachmatus – gintaro imitaciją su lenta; Vytauto Didžiojo žalvarinį bareljefą; Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žalvarinį žemėlapį; antikvarinį, sidabru dengtą gruzinų tautinį durklą; medinį drožinėtą medžioklinio šautuvo muliažą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad su atsakove I. D. nuo 1999 metų buvo sugyventiniai, santykiai nutrūko 2015 m. birželio mėnesį, nuo to laiko ieškovas išsikėlė gyventi kitur. Ieškovo teigimu, pas atsakovę liko jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai, kuriuos grąžinti atsakovė atsisako: 1) mechaninės plytelių pjovimo staklės, pirktos prieš 13 metų, dabartinė vertė – 100 Eur; 2) elektrinės staklės „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, pirktos prieš 6 metus, dabartinė vertė – 250 Eur, 3) elektrinės plytelių pjovimo staklės „Dimas“, pirktos prieš 6 metus, dabartinė vertė – 225 Eur, 4) elektrinis smūginis gręžtuvas „Bosch“, pirktas prieš 7 metus, dabartinė vertė – 100 Eur, 5) betono maišyklė pirkta prieš 9 metus, dabartinė vertė – 200 Eur, 6) kampinis šlifuoklis „Makita“, pirktas prieš 7 metus, dabartinė vertė – 75 Eur, 7) universalus dulkių siurblys, kurį ieškovas yra pasiskolinęs iš MB „Skalsa LT“, kurio dabartinė vertė – 130 Eur, ir kurio įsigijimo faktą patvirtina PVM sąskaitos–faktūros kopija; 8) tėvų dovanos: kariški termosai, 3 vnt., vertė – 50 Eur; motinos dovanotas vestuvinis žiedas, vertė – 100 Eur, miegmaišis, kurio vertė – 50 Eur. 9) senelio dovanos: šachmatai – gintaro imitacija su lenta, jų vertė – 100 Eur; Vytauto Didžiojo žalvarinis bareljefas, vertė – 50 Eur; Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žalvarinis žemėlapis, vertė – 50 Eur; antikvarinis gruzinų tautinis durklas dengtas sidabru, vertė – 200 Eur; medinis drožinėtas medžioklinio šautuvo muliažas, vertė – 50 Eur. Kadangi ieškovui uždrausta bendrauti su atsakove, jis įgaliojo savo brolį atsiimti priklausančius daiktus, šis kartu su antstole 2015-09-03 nuvyko pas atsakovę, tačiau ji atsisakė grąžinti ieškovui daiktus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo atstovė papildomai prašė, esant neišlikusiems daiktams, priteisti ieškovui kompensaciją. Atsakovė I. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-09 sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui E. L. iš atsakovės I. D. 700 Eur kompensaciją už mechanines plytelių pjovimo stakles, elektrines stakles „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrines plytelių pjovimo stakles „Dimas“, elektrinį smūginį gręžtuvą „Bosch“, betono maišyklę, kampinį šlifuoklį „Makita“, universalų dulkių siurblį „Makita“; tris kariškus termosus, miegmaišį, šachmatus – gintaro imitaciją su lenta, Vytauto Didžiojo žalvarinį bareljefą; Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žalvarinį žemėlapį ir medinį drožinėtą medžioklinio šautuvo muliažą. Teismas nusprendė kitos ieškinio dalies netenkinti, taip pat nusprendė priteisti ieškovui E. L. iš atsakovės I. D. 135,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovei I. D. iš ieškovo E. L. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo daiktų (tų, kurių buvimas atsakovės žinioje įrodytas bylos nagrinėjimo metu) valdymo teisę prarado be savo valios, t. y. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje suimtas, todėl nuo suėmimo momento, t. y. 2015-05-28, nebegalėjo minėtiems daiktams daryti įtakos. Taip pat nustatyta, kad ginčo daiktus (tuos, kurių buvimas atsakovės žinioje įrodytas bylos nagrinėjimo metu) savo žinioje turi atsakovė, šie daiktai yra natūra, ir bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai dėl šių daiktų. Nustatyta, kad šalys ilgą laiką (nuo 1999 iki 2015 metų) gyveno kartu kaip sugyventiniai, augino bendrus vaikus, vedė bendrą ūkį, statė namą šeimai ir siekė sukurti bendrą turtą. Teismas pripažino, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių dėl daiktų įsigijimo, jų buvimo atsakovės žinioje ir priklausymo tik ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas neįrodė aplinkybių dėl vestuvinio žiedo ir antikvarinio gruzinų tautinio durklo buvimo atsakovės žinioje, todėl reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti šiuos daiktus ar priteisti kompensaciją už juos netenkintas kaip neįrodytas. Konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog mechaninės plytelių pjovimo staklės, elektrinės staklės „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrinės plytelių pjovimo staklės „Dimas“, elektrinis smūginis gręžtuvas „Bosch“, betono maišyklė, kampinis šlifuoklis „Makita“, universalus dulkių siurblys „Makita“ yra įsigyti iš jo asmeninių lėšų bei skirti jo asmeniniams poreikiams – darbui ar individualiai veiklai, tačiau pripažinta, kad minėti daiktai buvo šalių įsigyti iš bendrų ieškovo ir atsakovės lėšų, jų bendriems poreikiams tenkinti – namo, kuriame šeima gyventų, statybai. Pripažinta neįrodyta aplinkybė dėl ginčo daiktų – trijų kariškų termosų, miegmaišio, šachmatų; Vytauto Didžiojo žalvarinio bareljefo; Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žalvarinio žemėlapio ir medinio drožinėto medžioklinio šautuvo muliažo – dovanojimo asmeniškai ieškovui. Daryta labiau tikėtina išvada, kad ginčo daiktai, išskyrus vestuvinį žiedą ir antikvarinį gruzinų tautinį durklą, kurių buvimo pas atsakovę ieškovas neįrodė, yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, įgyta šalių bendrai jungtinės veiklos ir dovanojimo pagrindais. Teismas, nustatęs, kad nurodyti daiktai yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, esanti vienos atsakovės žinioje, sprendė klausimą dėl šio turto atidalijimo ieškovui ar kompensacijos ieškovui už dalį šio turto priteisimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nesant galimybės atidalyti ieškovui priklausančią turto dalį natūra ir ieškovui sutinkant gauti kompensaciją už daiktus, ieškovui priteistina kompensacija pinigais, lygi 1/2 daliai kompensuotinų daiktų vertės. Nustatyta, kad bendra nurodomo turto vertė – 1 430 Eur, atsakovė nepaneigė ieškovo nurodomos daiktų vertės. Atsižvelgus į ieškovo atstovės paaiškinimus, kompensacijos dydis apskaičiuotas nuo 1 400 Eur ir ieškovui iš atsakovės priteista 700 Eur kompensacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. D. prašo Plungės apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisiant atsakovės naudai iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį dėl ieškinyje išvardytų daiktų išreikalavimo iš atsakovės. Atsakovės nuomone, teismas ieškovo ieškinį turėjo atmesti kaip neįrodytą, o ne spręsti klausimus dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, kadangi tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs, o atsakovė neturėjo galimybių apsiginti nuo reikalavimo dalyti turtą, kadangi turto padalijimo ir kompensacijų išmokėjimo klausimą nusprendė pats teismas. Atsakovei nebuvo žinoma, kad teismas turtą padalys.Atsakovė nesutinka su turto padalijimo būdu, turėjo būti įvertinta galimybė daiktus dalyti natūra, nes daiktai yra dalūs ir gali būti dalijami natūra. Atsakovės nuomone, bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas, taikant turto padalinimą natūra arba išmokant piniginę kompensaciją yra atskiras savarankiškas reikalavimas, todėl turėjo būti išspręstas kitoje civilinėje byloje, todėl teismas netinkamai nustatė ieškinio pagrindą ir dalyką, suvaržė atsakovės galimybę gintis nuo nesamo reikalavimo padalyti turtą.Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1‑3‑995/2017 neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, buvo nagrinėjama ir vertinama ieškovo turtinė padėtis.Atsakovė nurodo, kad ji neturi įrodinėti ieškovo ieškinyje nurodytų daiktų vertės, tai yra ieškovo pareiga, o ieškovas jo reikalaujamų daiktų vertės nepagrindė jokiais įrodymais.Atsiliepimu ieškovas E. L. prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo atstovė sutiko, jog vietoj daiktų grąžinimo ieškovui būtų priteista kompensacija pinigais. Teismas nekeitė ieškinio dalyko ir neperžengė ieškinio ribų, tačiau parinko tinkamą teisinį kvalifikavimą ginčo santykiams. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo prašomi priteisti daiktai yra nedalūs. Atsakovės procesinės galimybės gintis nuo ieškovo reikalavimų teikiant įrodymus nebuvo suvaržyta. Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, teismas pagrįstai daiktų vertes nustatė pagal nurodytas ieškovo ieškinyje. Ieškovas sutinka su teismo atliktu baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pripažintina, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliacine tvarka skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2018-01-09 sprendimu ieškovo E. L. ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui priteista 700 Eur kompensacija iš atsakovės I. D. už šiuos daiktus: mechanines plytelių pjovimo stakles, elektrines stakles „Einchel“ plytų–betono trinkelių pjovimui, elektrines plytelių pjovimo stakles „Dimas“, elektrinį smūginį gręžtuvą „Bosch“, betono maišyklę, kampinį šlifuoklį „Makita“, universalų dulkių siurblį „Makita“; tris kariškus termosus, miegmaišį, šachmatus – gintaro imitaciją su lenta, Vytauto Didžiojo žalvarinį bareljefą; Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žalvarinį žemėlapį ir medinį drožinėtą medžioklinio šautuvo muliažą (toliau – Daiktai). Apeliaciniu skundu atsakovė I. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinio reikalavimai atmesti apeliacine tvarka neapskųsta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina atsakovės paduoto apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo ir joje nurodytų Daiktų.Atsakovė I. D. apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė civilinei bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes ir išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Apeliantė akcentuoja, kad ieškovas buvo pareiškęs vindikacinį ieškinį dėl ieškinyje išvardytų daiktų išreikalavimo iš atsakovės. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pasisakydamas dėl vindikacijos taikymo sąlygų, pripažino, jog ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių dėl daiktų įsigijimo, jų buvimo atsakovės žinioje ir priklausymo tik ieškovui asmeninės nuosavybės teise sąlygų visumos. Remdamasi šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė teigia, kad teismas ieškovo ieškinį turėjo atmesti kaip neįrodytą, o ne spręsti klausimus dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, kadangi tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs, o atsakovė neturėjo galimybių apsiginti nuo reikalavimo dalyti turtą.Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, į šiame procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareikštas materialusis teisinis reikalavimas.Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad su atsakove buvo sugyventiniai, jų santykiai nutrūko, tačiau atsakovė atsisako grąžinti daiktus, kurie, ieškovo teigimu, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė patvirtino, kad su ieškovu nuo 1999 m. gyveno neregistruotoje partnerystėje, o savo atsikirtimus grindė, nurodydama faktines aplinkybes, kad dalis ginčo daiktų yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė. Nustatyta, kad ieškiniu ieškovas E. L. prašė įpareigoti atsakovę grąžinti, ieškovo teigimu, jam priklausančius ieškinyje nurodytus daiktus. Ieškovas ieškinyje nurodė konkrečius daiktus, taip pat nurodė tokių daiktų vertes. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo atstovė papildomai prašė, daiktams esant neišlikusiems, priteisti ieškovui kompensaciją pinigais (2017-12-20 teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 35 sek.). Daiktų, dėl kurių ieškovas reiškė reikalavimus, vertės buvo nurodytos jau ieškovo ieškinyje. Taigi matyti, kad ieškiniu ieškovas iš esmės siekė savo teisių teisminės gynybos atgaunant daiktus – natūra arba kompensuojant jų praradimą.Svarbu tai, kad ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos. Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-7/2008; 2017-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; 2017-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑464‑687/2017). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Iš esmės teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑317/2008; 2017-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑420‑248/2017; 2016‑06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016; ir kt.).Taigi, teismas atlieka ieškinyje nurodytų aplinkybių teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Nagrinėjamoje byloje nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių ginčo teisiniame santykyje taikytinos Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ieškinio reikalavimą ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių ginčo teisinį santykį. Kaip minėta anksčiau, pati atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimus, nurodė aplinkybes, kad dalis ginčo Daiktų yra bendroji dalinė šalių nuosavybė. Taigi atsakovė turėjo įvertinti ir tai, kad jos nurodomos aplinkybės bus vertinamos sprendžiant klausimą dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo nagrinėjant civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes nustatęs, kad ginčo Daiktai yra ieškovo E. L. bendra nuosavybė kartu su kitu asmeniu – atsakove I. D. (bendroji dalinė nuosavybė), esanti vienos atsakovės žinioje, atsižvelgdamas į ieškovo nurodomą interesą dėl jo nuosavybės teisės įgyvendinimo, dėl kurio teisminės gynybos ieškovas kreipėsi, ir ieškovo prašomą taikyti pažeistos teisės gynimo būdą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju spręstinas klausimas dėl bendrąja daline nuosavybe esančio turto atidalijimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio ribų peržengimo.Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Pirmenybė teikiama daikto atidalijimui natūra. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turto padalijimo būdu. Nustatyta, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės daiktus dalyti natūra. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tokią galimybę įvertino ir padarė išvadą, kad neįmanoma šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius daiktus atidalyti natūra, nes daiktai yra nedalūs, be to, daiktų yra po vieną (išskyrus tris kariškus termosus), o nepareikšta reikalavimų dėl daiktų paskirstymo natūra po lygiai pagal kiekvienai šaliai atitekusių daiktų vertę.Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Daiktai yra nedalūs, kadangi fiziškai juos padalijus, nebebūtų galimybės naudoti jų pagal paskirtį, jie prarastų vertę. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad daiktai yra dalūs ir gali būti dalijami natūra, tačiau nenurodė, kurie iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų Daiktų, atsakovės nuomone, yra dalūs ir gali būti fiziškai padalyti be neproporcingos žalos. Vadovaujantis CK 4.6 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas; nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Įvertinus tai, kad teismo sprendimu kompensacija ieškovui iš atsakovės priteista už statybinės įrangos objektus, įrankius, buities daiktus ir kitus dirbinius, pripažintina, kad fizinis tokių daiktų padalijimas juos pakeis ir padarys neproporcingą žalą jų paskirčiai. Nenustatyta faktinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl daiktų nedalumo.Nustatyta, kad atsakovė byloje pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog turi interesą faktiškai naudotis statybiniais įrankiais, kurie pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe. Nors atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai kurie daiktai dubliuojasi, tačiau nenurodė, kuriuos konkrečius daiktus sutinka natūra perduoti ieškovui, o kuriuos prašo palikti atsakovei. Tokių aplinkybių, koks konkretus turtas natūra turėtų atitekti ieškovui, o koks atsakovei, apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, įvertino tai, kad šalys neišreiškė konkrečių pageidavimų dėl daiktų paskirstymo natūra tarp šalių, t. y. jog kiekvienai šaliai būtų priteisti keli konkretūs daiktai. Apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bendrąja daline nuosavybe pripažinto ginčo turto padalijimo būdas atsakovei priteisiant Daiktus natūra, o ieškovui – kompensaciją pinigais, neatitinka atsakovės interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas taikant CK 4.80 straipsnio 2 dalį, dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės Daiktus dalyti natūra. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-995/2017 neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje ir nepagrįstai nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ieškovo turtinės padėties. Atsakovė nurodo, kad baudžiamojoje byloje pagal ieškovo paaiškinimus buvo nustatyta, jog ieškovas turto, išskyrus 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, neturi, o baudžiamojoje byloje ieškovas nenurodė aplinkybių, jog jam asmeninės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dar kokie daiktai. Iš šių apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės nurodytu motyvu siekia pagrįsti, jog ginčo turtas ieškovui nepriklauso nei asmeninės, nei bendrosios dalinės nuosavybės teise.Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatos taikymo, nuosekliai formuoja praktiką, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008‑04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑215/2008; 2009-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑378/2009; 2014-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014; 2014-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014 ir kt.). Taigi svarbu tai, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje.Nustatyta, kad apeliantės nurodomame Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-995/2017, spręsdamas klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios I. D., tiek ir kaltinamojo E. L. turtinę padėtį. Minėtame teismo nuosprendyje įvertinti duomenys, kad E. L. (kaltinamasis) turi finansinių įsipareigojimų bankui, paimta paskola gyvenamojo namo, kuriame gyveno kartu su nukentėjusiąja I. D., statybai, kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis neturi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje sprendžiant nurodytą klausimą įvertinti duomenys apie E. L. esminius turtinės padėties elementus – turimus įsipareigojimus, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto objektus, neįtraukiant buities ar namų apyvokos daiktų. Baudžiamojoje byloje buvo bendrai vertinama duomenų apie E. L. turtinę padėtį visuma, o nagrinėjamoje civilinėje byloje vieną iš įrodinėtinų aplinkybių sudaro konkrečių daiktų (statybinės įrangos, įrankių, buities daiktų ir kitų dirbinių) priklausymas nuosavybės teise. Darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-995/2017 priimtame teismo nuosprendyje nurodyti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį nėra prejudiciniai faktai, kurių CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu nereikia įrodinėti.Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008‑04‑07 nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2010-03-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-53/2010). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, tačiau taip pat vertino nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių faktinių duomenų apie byloje įrodinėtinas aplinkybes visumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl ginčo daiktų nuosavybės teisės, pagrįstai įvertino faktinius duomenis apie šalis ilgą laiką (nuo 1999 m.) siejusius santykius – bendrą gyvenimą kartu, bendro ūkio vedimą, aplinkybes, kad šalys susilaukė bendrų vaikų ir kartu juos augino, statėsi namą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje esamomis aplinkybėmis labiau tikėtina, kad ginčo Daiktai, už kuriuos skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta priteisti kompensaciją, yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, įgyta šalių bendrai jungtinės veiklos ir dovanojimo pagrindais.Apeliaciniame skunde atsakovė I. D. teigia, kad ieškovas įrodymais nepagrindė jo reikalaujamų daiktų vertės, tai įrodyti yra ieškovo, o ne atsakovės pareiga. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Faktiniai duomenys byloje gali būti nustatomi įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, jų sąrašas nėra baigtinis (CPK 177 straipsnio 1–2 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas įvertina byloje esančių įrodymų visumą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė daiktų, kuriuos teismo prašė įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui, vertę. Taigi atsakovei jau pradinėje proceso stadijoje buvo žinoma ieškovo nurodoma daiktų vertė. Atsakovė atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad ieškovo nurodomi daiktai yra netenkantys vertės, todėl faktiškai visi jie yra beverčiai. Tačiau įvertintina tai, kad byloje atsakovė I. D. nurodė, jog ginčo daiktus naudoja, daiktai jai yra reikalingi. Kadangi daiktai naudojami pagal paskirtį, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad daiktai yra beverčiai. Ieškovo atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad daiktų vertės nurodytos atsižvelgiant į rinkos kainą – už kokią sumą tokio senumo daiktus būtų galima įsigyti. Atsakovė, byloje nesutikdama su ieškovo nurodyta daiktų verte, priešingų duomenų apie kitokią daiktų vertę nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė savo atsikirtimus, kad daiktai yra beverčiai ar jų vertė yra gerokai mažesnė, nei nurodo ieškovas, pagrindžiančių duomenų.Atsižvelgdama į tai, kad įrodinėjimo pareigą nustatančios civilinio proceso teisės normos numato abiem šalims procesinę pareigą pagrįsti savo argumentus ir atsikirtimus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos dėl turto vertės paskirstymo šalims. Įvertinusi bylos duomenis, šalių nurodytas aplinkybes ir šalių pozicijas dėl ginčo daiktų vertės, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta Daiktų, už kuriuos ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija, verte. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo nenustatyta, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimo dalį panaikinti ar teismo sprendimą pakeisti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) iš priešingos šalies nepriteisintos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-09 sprendimą palikti nepakeistą.