Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. N. sunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis J. N. 2016-04-15, apie 01.00 val., aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju G. S. metu, ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė nukentėjusiajam G. S. į pilvą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. S. - pilvo sumušimą su poodine kraujosruva kairėje pašonėje, dviem blužnies plyšimais ir nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl ko nukentėjusiajam G. S. buvo atlikta laparotopija bei pašalinta blužnis, – tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.11 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis teigdamas, kad 2016-04-15, apie 01.00 val., aikštelėje prie (duomenys nesklebtini), namo, Skuodo m., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu gulinčiam G. S. spyrė tik į kojas, jam į pilvą nespyrė, todėl pastarojo patirtas sužalojimas negalėjo būti jo spyrių į kojas pasekmė. Nurodė, kad 2016-04-15, apie 19.00 val., jis kartu su G. G., V. P., G. S., J. N. nuvažiavo iki kavinės „Pas Nerijų“, Skuodo m., ten pavalgė, žaidė biliardą. Kavinėje pabuvo beveik iki 22.00 val. Jis kavinėje išgėrė vieną 0,5 l bokalą alaus. Išėję visi iš kavinės, važinėjosi po Skuodo m., parduotuvėje „IKI“ G. S., G. G. ir V. P. nusipirko dar alkoholinių gėrimų, o jis su nukentėjusiojo G. S. vaiku pasiliko automobilyje. Po to, jie visi nuvažiavo iki G. S. namų, ten paliko nukentėjusįjį su vaiku, o patys išvažiavo pasivažinėti po miestą. Po to, turgaus aikštelėje sutiko M. B., kurį kartu pakvietė pasilinksminti. M. B. paliko automobilį prie savo namų, persėdo į G. G. vairuojamą automobilį, ir vėl važinėjosi po Skuodo miestą. Kai sustojo prie parduotuvės „Norfa“ šalia esančios aikštelės, Dariaus ir Girėno g., Skuodo m., atėjo G. S.. Iš pradžių viskas buvo gerai, kol G. S. nepradėjo konfliktuoti. G. S. pradėjo blaškytis, kelis kartus skambino sutuoktinei, lipo iš automobilio. Jam bestovint lauke, už automobilio, o G. S., V. P., G. G. ir M. B. stovint automobilio priekyje, jis pamatė, kad kažkas G. S. padavė dvi tuščias stiklines, o kadangi pastarasis jau buvo labai neblaivus, pradėjo gerti iš tų tuščių stiklinių, todėl visi pradėjo juoktis iš jo, po ko G. S. atsisuko į jį, parodydamas kumštį. Jam nubėgus į automobilio priekį, jį G. S. vydamasis, griebė už nugaros, po to pats nugriuvo. Tada jis kokius penkis kartus spyrė nukentėjusiajam per kojas. Jam bespardant nukentėjusįjį, G. S. gulėdamas ant žemės, mojavo rankomis, todėl jis jam liepė nusiraminti. Po to, nukentėjusysis atsistojo, ir pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais jo draugę. Nenorėdamas klausytis nukentėjusiojo, jis įlipo į automobilį, o paskui jį ir G. S.. G. S. automobilyje niekam nesakė, kad jam kas nors skaudėtų, jis toliau ramiai vartojo alkoholinius gėrimus. Teigia, kad šio konflikto metu G. S. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jam ir spyrė per kojas, kad jis nusiramintų. G. S., pavartojęs alkoholinių gėrimų, nebesiorientuoja aplinkoje, darosi nevaldomas, todėl toks jo elgesys jam yra atsibodęs, todėl nusprendė jį pamokyti. Teigia, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, kai įvykio metu, būdamas labai neblaivus griuvinėjo, matė, kad jis eidamas krito ant geležinkelio bėgių, arba sužalotas galėjo būti vėliau, po to, kai jis su G. G., V. P. ir M. B. parvežė jį, ir M. B. bei V. P. nukentėjusįjį paliko prie medžio (parodė nuotrauka Nr. 4), netoli nukentėjusiojo namų. Ligoninėje pas nukentėjusįjį nebuvo, skambino jam, tačiau jis jam iškart pasakė, kad ketina kreiptis su pareiškimu dėl jo sveikatos sužalojimo į policiją. Kodėl atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nežino. Mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra per didelė, jis nesugebėtų tiek sumokėti nukentėjusiajam, nes jis nedirba, registruojasi darbo biržoje, nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su mama.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad kaltinamasis iki įvykio buvo jo draugas. 2016 m., įvykio datos tiksliai neprisimena, jis su draugais J. N., V. P., G. G. susitarė vykti į kavinę „Pas Nerijų“, Skuodo m., pažaisti biliardo, kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Tik G. G. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes vairavo automobilį. Po to pažaidę biliardą, nusprendė pratęsti linksmybes, ir apie 19.00 val. išvyko iš kavinės. Išėję iš baro dar parduotuvėje nusipirkę gėrimų, nuvažiavo į aikštelę prie turgaus, esančią Skuodo m. Kadangi jis tą vakarą buvo su savo vaiku, palaukęs iš darbo grįžtančios sutuoktinės, nuvežė savo nepilnametį sūnų į namus, o pats išėjo su draugais. Automobilių stovėjimo aikštelėje, prie turgaus, sutiko M. B., kuris atvyko su savo automobiliu, o po to palikęs automobilį, prisijungė prie jų. Jam bebūnat su draugais, apie 23-23.30 val., jam paskambino jo sutuoktinė S. S. ir paprašė grįžti namo. Jis kurį laiką pabuvęs namuose, susiskambino su V. P. ir pakvietė vėl susitikti. Tada visi kartu G. G., V. P., M. B. ir J. N. važinėjosi po Skuodo m., o vėliau nuvyko į tą vietą, prie geležinkelio, kur ir buvo J. N. sumuštas, tiksliai vietos nurodyti negali, nes neprisimena dėl savo neblaivumo. Tą vakarą alkoholinius gėrimus vartojo tiek automobilyje, tiek aikštelėje, prie geležinkelio. Automobilio gale sėdėjo jis kartu su J. N., ir M. B., G. G. sėdėjo vairuotojo vietoje, V. P. - keleivio pusėje. Kiek prisimena, jis kažką pasakė J. N. apie jo draugę, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. J. N. tai nepatiko, todėl tarp jų įvyko konfliktas. Po to, jis išlipo iš automobilio ir apvirto. Tuo metu iš automobilio išlipo ir J. N., galbūt jis dar kažką jam pasakė. Kai jis apvirto, J. N., eidamas ratu, jam keletą kartų, gal apie keturis ar penkis, spyrė į kojas, kliuvo taip pat ir į pilvą. Mano, kad, esant tamsiam paros metui, J. N. galėjo nepastebėti, kad spiria jam į pilvą. Pamena, kad J. N. buvo piktas ir agresyviai nusiteikęs. Jis gulėdamas, bandė išvengti kaltinamojo smūgių, prisidengdamas rankomis. Kiek prisimena, J. N. jo klausė, ar jam patinka būti spardomam. J. N. jam gulinčiam spardė nuo pilvo srities iki kojų apačios, sudavė gal keturis ar penkis smūgius. Tvirtina, kad J. N. jam spyrė ne vieną kartą, nes jis (kaltinamasis) atsitraukdavo, ir vėl sugrįždavo įspirti. Kai jį spardė J. N., jis gulėjo ant nugaros, iš dalies ant dešinio šono, šiek tiek susirietęs. Nuo suduodamų smūgių skausmo nejautė, galbūt dėl to, kad buvo neblaivus. Po konflikto su J. N. vėl įsėdo į automobilį, ką kalbėjo automobilyje neprisimena. Pamena, kad iš automobilio buvo išlipęs, norėdamas nueiti į tualetą, o nusprendęs parūkyti, apvirto, bet mano, kad nuo apvirtimo, jis negalėjo susižaloti. Po kurio laiko, apie 1.00 val., dėl savo neblaivumo tiksliai neprisimena, G. G. su kitais draugais jį patį pirmą parvežė namo, išleido netoli jo gyvenamosios vietos, atstumas nuo jo išlipimo iš mašinos vietos iki namų buvo apie 20 metrų. Automobilyje nebesipyko, tiksliai grįžimo aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad po įvykio, jam begulint ligoninėje, J. N. jam pasakojo, kad jį ir M. B. mušė, tačiau jis pats neprisimena, kad M. B. būtų jį mušęs ar sudavęs kur nors smūgius. Kadangi buvo neblaivus, jis nebesugebėjo pareiti iki savo namų, miegojo šalia namų, gal ant žolyno, gal savo namo, kuriame gyvena, laiptinėje. Pamena, kad jis atsikėlė laiptinėje, trečiame aukšte, o gal ir prie savo namų durų, paryčiais, buvo be šlepečių, neturėjo ir mobilaus ryšio telefono, tačiau kitą dieną telefoną surado ir jo žmonai atvežė G. G.. Jam einant namo, jį niekas sumušti ar pats susižeisti negalėjo, nes šalia namų nėra tokios vietos, kur būtų galima taip nuvirsti, kad plyštų blužnis. Jam grįžus į namus, pasidarė labai bloga, tuomet išsikvietė medicinos pagalbą, po ko buvo nuvežtas į Skuodo m. priimamąjį skyrių, po to - į ligoninę Klaipėdoje, kur jam buvo padaryta blužnies pašalinimo operacija. Teigia, kad ant jo kairės kojos buvo nedidelė kraujosruva, visą kūną skaudėjo, tačiau jis gydytojams jos neparodė, nes jam labai skaudėjo pilvą. Kaltinamasis pas jį atvažiavęs nebuvo, jo neatsiprašė. Kadangi dėl sužalojimo jis buvo ištiktas šoko, įvykio detalių smulkiai neprisiminė, todėl atvažiavusiems policijos pareigūnams buvo nurodęs, kad jį sumušė M. B.. Vėliau, šiek tiek atsigavęs po operacijos, kaltinimus M. B. atsiėmė. Yra įsitikinęs, kad įvykio dieną jį spardė J. N.. Po įvykio bendravo su G. G., M. B. ir jie taip pat nurodė, kad jį spardė kaltinamasis. Civilinį ieškinį palaiko visiškai, prašo priteisti 10000,00 Eur neturtinės žalos, nes dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, skausmus, jis sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Dabar jaučiasi pakankamai gerai, kartais pradeda skaudėti pilvą, negali valgyti, tiek kiek norisi, jo imunitetas nebėra atsparus, todėl po sužalojimo jis turi sistemingai skiepytis. Jis dėl šio įvykio neteko 30 procentų darbingumo, todėl jis negalėtų dirbti darbo, kur reikėtų kelti didelius svorius. Neneigia, kad ir po įvykio nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, nes gydytojai jam to nėra uždraudę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek ir nukentėjusįjį pažįsta, su abiem bendrauja vienodai. Pamena, kad įvykis buvo 2016 m., pavasarį, gal balandžio mėnesį, tiksliai datos neprisimena. Jis atvažiavo į turgaus aikštelę, esančią Skuodo m., kur susitiko su G. S., V. N., G. G., kurie jam pasiūlė išgerti alaus. Jis savo vairuojamą automobilį pasiliko, po ko, su minėtais asmenimis nuvažiavo į aikštelę, prie geležinkelio. Pamena, kad G. S. ir J. N., išlipę iš automobilio, pradėjo konfliktuoti, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Įvykio metu G. S. buvo labai neblaivus. Po to, pamatė, kad G. S. jau guli ant žemės, o J. N. jam koja spyrė vieną kartą į jo kojas. Pamena, kad nukentėjusysis, kai jam spyrė J. N., tuo metu buvo pusiau sėdimoje, pusiau gulamoje pozoje. Taip pat matė, kad J. N. nuvertė neblaivų G. S., jį pastumdamas, po ko, pastarasis nugriuvo. Jo manymu, spyris nebuvo smarkus. Gal J. N. spyrė ir dar kur nors, bet buvo tamsu, ir jis visų įvykio aplinkybių nematė. Po įvykusio konflikto nukentėjusysis vėl toliau vartojo alkoholinius gėrimus. J. N. tą vakarą iš jų visų jų buvo blaiviausias. Kitos dienos rytą G. G. jam parašė, kad G. S. guli Klaipėdos ligoninės reanimacijoje. Po to, sužinojo, kad G. S. buvo pašalinta blužnis. Jis nemano, kad nuo dviejų smūgių galėjo būti tokios pasekmės. Kur tiksliai kliuvo J. N. suduoti smūgiai nukentėjusiajam, jis tiksliai negali pasakyti. Pabuvę aikštelėje prie geležinkelio, nuvežė G. S. namo, jį išleido turgaus aikštelėje, kuri iki G. S. namų yra apie 500 metrų atstumu. Tą vakarą, nukentėjusysis niekuo nesiskundė, ir nieko jiems nesakė. G. S., grįžęs iš ligoninės jam sakė, kad jį sumušęs J. N.. Jis tuo negali patikėti, nes tą vakarą G. S. J. N. spyrė du smūgius, kurie, jo vertinimu, nebuvo stiprūs. Jo manymu, G. S. galėjo nukristi pats nuo laiptų arba galėjo kas nors jį užpulti. Kadangi jis vienu momentu buvo išėjęs į tualetą, visų įvykio aplinkybių nematė ir negali detaliai išdėstyti. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. B. parodymus (T. 1, b. l. 71-72), jis patvirtino juos, nurodydamas, kad jis matė, kad kaltinamasis J. N., priėjęs prie gulinčio G. S., koja spyrė du arba tris kartus G. S. į pilvą ar tai į nugarą. Kadangi lauke buvo tamsu, aikštelė buvo neapšviesta, todėl tiksliai, kur J. N. įspyrė G. S., jis nematęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. G. patvirtino kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo M. B. nurodytas aplinkybes apie visą aptariamo vakaro įvykių eigą, kaip ir liudytojas V. P., M. B., G. G., nukentėjusysis G. S. bei kaltinamasis J. N.. Papildomai nurodė, kad tą vakarą, jai kartu būnant su M. B., V. P., G. S. ir J. N., aikštelėje, prie geležinkelio, J. N. ir G. S. susipyko, kaip ji supratusi, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl G. S. paduotų tuščių stiklinių. Ji matė, kad J. N. pradėjo spardyti G. S., pastarasis nugriuvo ant žemės, ir jam gulinčiam J. N. įspyrė gal keturis kartus, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes buvo labai tamsu, be to, ji išsigando, ir nežiūrėjo kaip J. N. spardo nukentėjusįjį, todėl pasakyti tikslaus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos ji negalinti. Tuo metu, kai J. N. spardė nukentėjusįjį, pastarasis buvo nugriuvęs, visą laiką gulėjo ant nugaros, gal truputį ant kojų ir rankų. Ji nematė, kad G. S. būtų nukritęs ant geležinkelio bėgių, jai apie tai, pasakė J. N., kai buvo nuėjęs parūkyti. Girdėjo, kaip G. S., spardomas J. N., aimanavo, sakė, kad skauda. J. N. G. S. sudavė ne iškart visus smūgius, jį spardė per kelis kartus su pertraukomis. Ji matė pirmą smūgį, po ko nusisuko, kitus smūgius tik girdėjo. Tuo metu, kai J. N. spardė nukentėjusįjį, ji parašė jo sutuoktinei S. S. SMS žinutę „tavo Giedrių spardo“, į ką S. S. jai atrašiusi „Mažai tegauna“. Po suduotų smūgių G. S. vėl toliau vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė. Prisimena, kad G. S. tą vakarą, po įvykusio konflikto su J. N., vieną kartą užsiminė, kad jam kažkas skauda, sakė, kad koją ar pilvą, bet greičiausiai sakė, kad skauda pilvo šonai. Pats G. S. buvo labai neblaivus, todėl kelis kartus buvo nukritęs. Tvirtina, kad tą vakarą G. S. spardė būtent J. N., o su M. B., ar su V. P., nukentėjusysis nesimušė. Kiek prisimena, gal apie 3.00 val. nakties, jie visi nuvažiavo prie turgaus, esančio Skuodo m., ir G. S. nuėjo namo. Praėjus kuriam laikui, ji nukentėjusiojo G. S. sutuoktinei S. S. parašė SMS žinutę, paklausdama, ar G. S. jau grįžo namo, tačiau ji nieko neatrašė. Ryte S. S. parašė jai SMS žinutę apie tai, kad G. S. jaučiasi blogai. Kiek jai yra žinoma, tą rytą S. S. išėjo į darbą, o G. S. išsikvietė medicinos pagalbą. Jai yra žinoma, kad G. S. savo žmonai sakė, kad namo jis grįžo ryte, kad laiptinėje jį pažadino kaimynas. Taip pat nurodė, kad G. S. įvykio dieną buvo pamatęs mobilaus ryšio telefoną prie Skuodo jūros, kurį ji po to, kitą dieną suradusi, atidavė G. S. žmonai. Taip pat nurodė, kad J. N. tą vakarą alkoholinių gėrimų nei automobilyje, nei aikštelėje nevartojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo draugai. Liudytojas V. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė analogiškas aplinkybes apie aptariamo vakaro įvykių eigą, kaip ir liudytojas M. B., G. G., nukentėjusysis G. S. bei kaltinamasis J. N.. Dėl įvykio vakarą, kilusio tarp J. N. ir nukentėjusiojo G. S. konflikto aplinkybių parodė, kad įvykio vakarą, jiems būnant automobilio aikštelėje, prie geležinkelio, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas. Konflikto priežastys jam nėra žinomos, tačiau kai lauke, išlipę iš automobilio rūkė, jis pamatė, kad G. S. stumdosi su J. N., po to išgirdo G. S. dejuojant. Matė, kad J. N. spyrė nukentėjusiajam du kartus, tačiau kur buvo suduoti smūgiai G. S. tiksliai pasakyti negali, nes buvo po dvylikos nakties, ir lauke buvo tamsu, aikštelė nebuvo apšviesta. Teigia, kad visas konfliktas truko apie dvi ar tris minutes. Kai J. N. spardė G. S., pastarasis gulėjo ant žemės, galimai ant šono, o J. N. stovėjo ir kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį. G. S. buvo labai neblaivus, o J. N. buvo blaivus, ir su jais alkoholinių gėrimų nevartojo. Po konflikto, G. S. įsėdo į automobilį, ir turbūt užmigo. Jis negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų skundęsis automobilyje, kad jam kas nors skauda. Taip pat parodė, kad toje aikštelėje buvo apie tris valandas, ir visą tą laiką G. S. atsidarydavo automobilio dureles, iškeldavo kojas iš automobilio, teigia, kad tik konflikto metu buvo išlipęs iš automobilio. Jis nematė, kad G. S. būtų nepastovėjęs ant kojų, ar griuvinėtų. Po to, parvežė G. S. namo, paliko jį ne prie jo namų, o prie turgaus aikštelės. Apie nukentėjusiajam padarytą sužalojimą sužinojo kitą dieną, kai jam apie tai pasakė nukentėjusiojo žmona S. S..

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas liudytoja S. S. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, o kaltinamasis jų šeimos bendras draugas. Parodė, kad 2016 m. pavasarį, tiksliai datos neprisimena, jos vyras laiką leido su draugais. Ji tuo metu buvo darbe, o grįžus iš darbo G. S. jai parvedė vaiką, jis buvo neblaivus, po to netrukus, apie 23.00 val. vėl išėjo. Ji žino, kad tą vakarą jos vyras buvo su V. P., G. G., J. N. ir M. B.. Ji ragino savo sutuoktinį grįžti namo, bet jis neklausė. Tą vakarą, G. S. jai paskambinęs pasakė, kad jį spardė J. N.. Be to, naktį ji buvo gavusi ir G. G. SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad J. N. spardo jos sutuoktinį, bet į tai, ji nekreipė jokio dėmesio, nes jie tuo metu buvo draugai. Kitos dienos rytą, ji apie 5.00 val. ar 6.00 val. perskaitė G. G., atsiųstą SMS žinutę, kurioje buvo klausiama, ar G. S. grįžo namo, po ko, atidariusi buto duris, išėjo į laiptinės aikštelę, pažiūrėti, ar nėra laiptinėje jos vyro, ir trumpai žvilgterėjusi, nepamačiusi vyro, grįžo atgal į butą ir nuėjo miegoti. G. S. grįžo namo tik kitos dienos ryte, apie 7.00 val. ryto, jis neturėjo telefono, buvo basas, jokių sužalojimų nesimatė, tik vėliau, vyrui gulint ligoninėje pamatė, kad ant nukentėjusiojo rankos buvo apie keturių centimetrų skersmens kraujosruva, ant kojų kraujosruvų ji nematė. Grįžus vyrui, ji nuvedusi vaiką į darželį, grįžtant dairėsi, ar nepamatys, kur vyro pamesto mobilaus telefono. Rado G. S. šlepetes tvarkingai padėtas prie takelio, toliau nuo jų gyvenamojo namo laiptinės. Savo vyro klausė, kur jis buvo visą naktį, į ką jai sutuoktinis atsakė, kad miegojo namo laiptinėje kol jį pažadino kaimynas, koks konkrečiai jis nežinojo. Grįžus vyrui, ji pastebėjo, kad jo striukė ištepta dulkėmis ir įplėšta striukės rankovė. Kur G. S. buvo tuo laiku, kai jį draugai parvežė iki ryto, jai nėra žinoma, ir jis pats jai nurodyti negalėjo, nes neprisiminė apie tai, kur buvo naktį ir nuo kada miegojo laiptinėje. Tą pačią diena, kai grįžo namo G. S., jam pasidarė blogai ir jis kreipėsi į medikus, po ko jam buvo atlikta blužnies pašalinimo operacija. Jai nukentėjusysis, po operacijos pasakojo, kad jį spardė J. N.. Papildomai nurodė, kad jos vyro sveikata po operacijos, kurios metu buvo pašalinta blužnis, blogesnė. Jis negali kelti sunkių daiktų, skundžiasi pilvo skausmais, virškinimo sutrikimu. Jų šeimoje dirba tik ji, jos vyras G. S. registruotas darbo biržoje, ir intensyviai ieškosi darbo.

2016-04-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016-04-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariate iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato elektroniniu paštu gautas G. S. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta kad 2016-04-15, apie 00.30 val., Skuodo mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, tikslaus laiko nurodyti negali, buvo sumuštas pažįstamo J. N.. Dėl ko kilo konfliktas nurodyti negali. G. S. šiuo metu yra gydomas Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje (T. 1, b. l. 1).

2016-04-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad G. S. apklaustas policijos pareigūnų, nurodė, kad jis 2016-04-14, apie 00.30 val., Skuodo m., kaip vėliau išsiaiškino, buvo sumuštas. Kaip vėliau išsiaiškino, jį sumušė pažįstamas J. N., su kuriuo automobilio aikštelėje įvyko konfliktas, dėl ko įvyko konfliktas nurodyti negali (T. 1, b. l. 3-7, 16-18).

2016-05-27 įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad, apžiūrėjus įvykio vietą – aikštelę, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad aikštelė tęsiasi apie 500 metrų į abi puses, palei geležinkelio bėgius. Aikštelės plotis apie 30 metrų. Nuo Statybininkų g. pusės gyvenamųjų namų nėra, yra įmonių sandėliai ir administracinės patalpos. Už geležinkelio bėgių, ties aikštele, yra stoties skersgatvis, kuriame yra pavieniai gyvenamieji namai, Aikštelėje apšvietimas neįrengtas (T. 1, b. l. 27-31).

2016-05-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 914/2016(03) konstatuota, kad remiantis tyrimui pateiktų nukentėjusiojo G. S. medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų, teisėsaugos nustatytų bylos aplinkybių duomenimis, G. S. patyrė pilvo sumušimą su poodine kraujosruva kairėje pašonėje, dviem blužnies plyšimais ir nukraujavimu į pilvo ertmę (1 litras kraujo). Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo pilvo sumušimo, galimai, spiriant į kairę pašonę, kur stebėta poodinė kraujosruva. G. S. padarytas blužnies plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi plyšusi blužnis operacijos metu pašalinta, G. S. patirtas sužalojimas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 p., vertinamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl blužnies netekimo nukentėjusysis prarado didelę dalį darbingumo (T. 1, b. l. 46-47).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas D. V. patvirtino paminėtas išvadas bei papildomai parodė, kad nukentėjusiojo blužnis plyšo nuo smūgio, suduoto į blužnies sritį arba į kairės pusės šonkaulio zoną. Jeigu tiesiogiai į blužnies sritį suduodamas smūgis, tai plyšta viršutinis blužnies paviršius, o jeigu - į kairės pusės apatinius šonkaulius, tai daugiausia įvyksta visceralinis blužnies plyšimas, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo operacijos metu buvo rasti du blužnies plyšimai apatiniame paviršiuje. Blužnis paprastai plyšta nuo stipraus kūno sukrėtimo, kaip antai kritimas iš aukščio, eismo įvykis, sprogimo banga, kritimas nuo kopėčių, laiptų, tokių atvejų, kad blužnis plyštų nuo griuvimo iš savo ūgio, pasitaiko labai retai, turi būti ypatingos sąlygos, kaip pavyzdžiui, žmogaus užkritimas pilvu, kairiojo šonkaulio lanku ant kokio nors išsikišusio, kieto buko daikto. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Tam, kad plyštų blužnis nereikalingas ypatingai stiprus smūgis, nukentėjusiajam konstatuoti du blužnies plyšiai nerodo, kad nuo dviejų smūgių plyšo blužnis, toksai sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti ir nuo vieno trauminio poveikio. Nukentėjusiojo padėtis smūgio sudavimo metu, labiausiai tikėtina, gulima, gulint aukštielninku arba ant dešinio šono, gulint ant kairiojo šono sunku sužaloti. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo pašonėje esančią kraujosruvą, sužalojimas padarytas buku riboto paviršiumi daiktu, todėl šiuo atveju griuvimas ant geležinkelio bėgių negalimas. Nukentėjusysis po sužalojimo galėjo jausti skausmą. Susikaupęs kraujas nukentėjusiojo pilvo ertmėje galėjo išsivystyti per įvairų laiką, o šiuo atveju - išsivystė per keletą valandų, nes kaip matyti, nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, o tai skatina bei greitina vidinį kraujavimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam suduoto smūgio vietą, jo sumušimo vietą - po kairiuoju šonkauliu, nes kraujosruva (hipochondrija) užfiksuota kairės pašonės srityje, kurią medicininiuose dokumentuose aprašė gydytojas chirurgas, į tai, kad kitų sumušimų nebuvo užfiksuota, darytina išvada, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas pavojingas jo gyvybei, o plyšusi blužnis, kuri buvo pašalinta operacijos būdu, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Kartu jis nurodė priežastį, dėl kurios nei medicininiuose dokumentuose nei jo išvadoje nėra nurodyti kiti, galimai tuo pačiu metu nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai (T. 2, b. l. 25-26).

2016-05-03 daiktų apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas liudytojos G. G. ikiteisminiam tyrimui pateiktas telefono aparatas Samsung SM-G531F, o peržiūrėjus 2016-04-15 susirašinėjimą, esantį aplankale „Pranešimai“ su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (kontaktuose įrašytas „Sandra S“), t. y. su nukentėjusiojo G. S. sutuoktine liudytoja S. S., matyti, kad 2016-04-15, 01.23 išeinanti žinutė „Juls spard giedr“, 01.23 val. įeinanti žinutė „Priciom?“, 01.24 val. išeinančios žinutės „Giedrs prisisnekej“, „Aj pxj jau baig“, 01.27 val. įeinanti žinutė „Reikiej daugiau maža tegav“. Taip pat iš jų susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusioji S. S. ir G. G. susirašinėja apie nukentėjusiojo grįžimą namo bei jo sveikatos būklę kitos dienos po įvykio metu (T. 1, b. l. 62-67).

Iš AB „Omnitel“ 2016-11-10 teismui pateiktų duomenų apie G. S. atliktus ir gautus skambučius, pokalbių trukmę, trumpąsias žinutes, atliktas į išankstinio mokėjimo kortelės „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2016-04-13 iki 2016-04-16, kad iš G. S. mobilaus ryšio telefono atliktas skambutis 2016-04-15, 05.49.20 val., užfiksuota 2016-04-15, 0:5:52:09 užfiksuota SMS į judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys nesklbtini) (T. 2, b. l. 92, 93). 2017-01-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad duomenų apie judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoją iš telekomunikacijos bendrovės AB „Omnitel“ kol kas negauta, tačiau anksčiau kitame ikiteisminiame tyrime yra gautas atsakymas, kad AB „Omnitel“ pateiktose išklotinėse esantys įrašai yra vienas iš techninių numerių, reikalingų atlikti tam tikroms funkcijoms (T. 2, b. l. 152).

Kaltinamasis J. N. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo savo teisę duoti parodymus po liudytojų apklausos. Apklaustas kaltinamasis neneigia, kad spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į kojų blauzdas kokius keturis ar penkis kartus, nes gynėsi nuo neblaivaus, agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo, jam bespiriant, nukentėjusysis mosikavo rankomis, bet tvirtina, kad nukentėjusiajam į pilvo sritį nespyręs, todėl negalėjo padaryti jam tokių sužalojimų. Teigia, kad nukentėjusysis buvo labai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, o išlipęs iš automobilio ir, eidamas į tualetą, apvirto ant geležinkelio bėgių, daug kartų griuvinėjo, todėl kaltinamojo manymu, nukentėjusysis susižalojo, griūdamas ant geležinkelio bėgių, arba tai sąlygojo jo visą naktį nebuvimas namuose, nes jį paleidus netoli namų, jam einant, ar jam miegant laiptinėje jį galėjo sumušti kiti asmenys.

Kaltinamojo teiginius, kad jis dėl sunkaus G. S. sveikatos sutrikdymo nekaltas, paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, t. y. iš dalies nukentėjusiojo, įvykyje tiesiogiai dalyvavusių liudytojų G. G., V. P., M. B., bei liudytojos S. S. parodymai, specialisto išvada, teisiamojo posėdžio apklausto medicinos eksperto, paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, liudytojų G. G. ir S. S. telefoninis susirašinėjimas, be to, kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ir jo paties duoti parodymai apie tai, kad jis įvykio vakarą gulintį nukentėjusįjį spardė, keturis ar penkis kartus, koja smūgiuodamas nukentėjusiajam. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo labai neblaivus, todėl akivaizdu, jog jis dėl didelio girtumo ne visas aplinkybes atsimena tiksliai, todėl teismas vadovaujasi tik ta nukentėjusiojo parodymų dalimi, kurią patvirtina kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis G. S. parodė, jog jis buvo labai neblaivus, tačiau prisimena, kad įvykio dieną, jam būnant kartu su G. G., V. P., M. B. ir J. N. automobilio aikštelėje, jis apvirto, o kaltinamasis J. N., eidamas ratu, jam keletą kartų spyrė į kojas, taip pat į pilvą. Jis gulėdamas, bandė išvengti smūgių, prisidengdamas rankomis. J. N. jam gulinčiam spardė nuo pilvo srities iki kojų apačios, sudavė gal keturis ar penkis smūgius. Kai jį spardė J. N., jis gulėjo ant nugaros, iš dalies ant dešinio šono, šiek tiek susirietęs. Nuo suduodamų smūgių skausmo nejautė, nes buvo neblaivus. Liudytoja G. G. taip pat nurodė, kad J. N. spardė gulintį G. S., ir jam gulinčiam kaltinamasis įspyrė gal keturis kartus. Ji taip pat nurodė, kad tuo metu, kai J. N. spardė nukentėjusįjį, ji parašė nukentėjusiojo sutuoktinei S. S. SMS žinutę „tavo Giedrių spardo“, į ką S. S. jai atrašiusi „Mažai tegauna“. Liudytoja S. S. patvirtino liudytojos G. G. parodymus apie pastarosios siųstos SMS žinutės turinį, ir taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis nukentėjusysis aptariamo įvykio metu, jai mobilaus ryšio telefonu pasakė, kad Julius jį suspardė. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojai M. B. ir V. P., kurie patvirtino, jog jie matė, kad J. N. spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį G. S.. Liudytojas V. P. nurodė, kad J. N. nukentėjusiajam spyrių metu, G. S. buvo sėdimoje, pusiau gulamoje pozoje. Šių aplinkybių, išskyrus spyrimą į nukentėjusiojo pilvą, neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau tai, kad kaltinamasis J. N. ne mažiau kaip penkis kartus koja suduodamas smūgius nukentėjusiajam, spyrė ir į nukentėjusiojo pilvą, patvirtina tiek liudytojo V. P., tiek M. B., tiek ir G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu. Liudytojas V. P. parodė, kad nukentėjusysis G. S., tuo metu, kai jį spardė kaltinamasis, gulėjo ant žemės, galimai ant šono, o J. N. stovėjo ir kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. B. parodymus (T. 1, b. l. 71-72) jis patvirtino juos, nurodydamas, kad jis matė, kad kaltinamasis J. N., priėjęs prie gulinčio G. S., koja spyrė du-tris kartus G. S. į pilvo sritį, nurodydamas, kad smūgiai buvo suduoti į pilvą ar tai į nugarą. Kadangi lauke buvo tamsu, aikštelė buvo neapšviesta, todėl tiksliai, kur J. N. įspyrė G. S., jis nematė. Tai, kad nukentėjusiajam buvo spirta ne tik į kojas, bet ir į pilvo sritį patvirtina ir liudytojos G. G. duoti parodymai, kuri, pažymėtina, vienintelė iš visų įvykyje dalyvavusių asmenų, įvykio metu buvo blaivi, adekvačiai galėjusi įvertinti objektyvias aptariamo įvykio aplinkybes. Liudytoja G. G. parodė, kad po įvykusio konflikto su J. N., G. S. užsiminė, kad jam kažkas skauda, labiau tikėtina, kad sakė „pilvo šonai“.

Iš dalies nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų G. G., M. B., V. P. bei S. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir iš dalies paties J. N. parodymai, duoti teisme, specialisto išvada, bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę, todėl teismas laiko šiuos duomenis patikimais ir jais vadovaujasi.

Taigi, teismas nustatė, kad 2016-04-15, nakties metu, apie 01.00 val., aikštelėje, prie (duomenys nesklebtini), nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai koja ne mažiau kaip penkis kartus į pilvą ir kitas kūno vietas. Specialisto išvada bei kitais rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog dėl patirtų sumušimų plyšo nukentėjusiajam blužnis, kilo vidinis kraujavimas į pilvaplėvės ertmę. Dėl trauminio blužnies plyšimo, dėl ko buvo atlikta vidurinė laporotomija ir pašalinta blužnis, bei dėl vidinio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę išsivysčiusio hemoraginio šoko, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies ir kaltinamojo nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės atitinka specialisto išvadoje nurodytiems objektyviems duomenimis bei specialisto teisme duotiems paaiškinimams apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą. Ši specialisto išvada bei jo paaiškinimai yra išsamūs ir teismui jokių abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog sužalojimai yra būtent J. N. neteisėtos veikos pasekmė. Kaltinamojo keliamos versijos, kad nukentėjusysis galėjo patirti sunkų sužalojimą – blužnies plyšimą, griūdamas ant geležinkelių bėgių, ar griuvinėdamas ant įvykio vietoje esančio žvyruoto kelio, ar pakeliui į namus, atmestina ir vertintina, kaip siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį. Teisme apklaustas specialistas D. V. patvirtino savo išvadą, ir paaiškino, kad remiantis specialiosios medicininės literatūros duomenimis, blužnies plyšimai dažniausiai įvyksta nuo tiesioginio smūgio į pilvą, transporto traumų ir kritimo iš aukštumos metu, todėl griūvant ant geležinkelio bėgių, ar neblaiviam asmeniui kirtinėjant ant žemės, blužnis plyšti negali, nagrinėjamu atveju blužnies plyšimo, įspiriant koja į pilvą kairės pašonės srityje, ką patvirtina poodinė kraujosruva po nukentėjusiojo kairiu pašonkauliu, mechanizmas yra pagrįstas ir tikėtinas. Analogiški sužalojimo – blužnies plyšimo, mechanizmo paaiškinimai išdėstyti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismui pateiktoje konsultacijoje dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo tikslingumo (T. 2, b. l. 62).

Nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo J. N. priteisti 24,43 Eur turtinės ir 10000,00 Eur neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimą, kuriuo jam nuspręsta kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą 12,22 Eur turtinę žalą, ir 1900 Eur neturtinę žalą.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis G. S. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmą, gydymosi laikotarpiu skaudėjo visą kūną. Dėl įvykio patyrė stiprų išgąstį, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo su žmonėmis galimybės, iki šiol jaučia pasekmes – skausmą viršutinėje pilvo dalyje, negali nieko sunkaus kelti, suprastėjo gyvenimo kokybė, nusilpusi imuninė sistema. Be to, nerimauja dėl pasekmių ateityje, dėl jo sužalojimo patirti dvasiniai išgyvenimai išliks ilgam. Patirtą neturtinę žalą vertina 10000,00 Eur.