- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2K-533/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Benediktas Stakauskas
- Nuteistasis
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Nukentėjusysis
- A. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Benedikto Stakausko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutarties.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. K. priteista atlyginti: Valstybinei ligonių kasai 5188 Lt; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. 582,85 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos; valstybei 1766,21 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, būtent: 2007 m. liepos 8 d., apie 2 val., baro „Banga“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. G. į galvą, padarydamas jam dešinės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžį, kairės smilkininės skilties sumušimą, kraujo susikaupimą dešinės ausies būgninėje ertmėje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje skiltyse, dešinio veidinio nervo paralyžių, dešinės ausies kurtumą, kirstinę-muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, t. y. sunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, bei nuteistojo apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma jį išteisinti, atmesti.
Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog teismas buvo šališkas, įrodymus vertino netinkamai, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta.
Kasatorius, kasaciniame skunde pakartojęs apeliacinio skundo turinį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo skundo iš esmės neišnagrinėjo (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde buvo cituojami esminiai nukentėjusiojo A. G. ir liudytojos J. G. parodymuose esantys prieštaravimai, tačiau teismas šių asmenų parodymus, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, pripažino nuosekliais. Toks bylos medžiagos iškraipymas ne tik suvaržė įstatymo garantuotas kaltinamojo teises, bet ir atėmė galimybę gintis. Tokią teismo poziciją galima pateisinti tik šališkumu ir nenoru ištirti esmines bylos aplinkybes. Teismas, nepašalinęs prieštaravimų dėl A. G. sužalojimo mechanizmo, pateikė savo interpretaciją. Iš nutarties turinio neaišku, ar V. K. stovėjo prieš A. G., ar jam už nugaros. Todėl lieka neaišku, kaip V. K., stovėdamas priešais, sugebėjo nusisukusiam nukentėjusiajam suduoti į kairiąją veido pusę. Neaišku, kuriais parodymais tikėti: ar A. G., ar liudytojos J. G. Abiejų instancijų teismai šios esminės A. G. sužalojimo aplinkybės nenustatė, todėl V. K. nuteisė tik pagal padarinius. Tai, kad teismas apeliacinio skundo argumentų iš esmės neišnagrinėjo, patvirtina A. G., I. Z. ir J. G. pokalbio įrašo įvertinimas. Nesant įrašo išklotinės, teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo ir neperklausęs įrašo, padarė išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo tokį įrodymų vertinimą laikyti šališku. Analogiškai teismas pasisakė ir dėl skunde įvardytų liudytojų parodymo pakeitimo įvertinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo V. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė pažymi, kad kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas iš esmės ginčija tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs apeliaciniame skunde ir, motyvuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas visų byloje esančių aplinkybių neištyrė, t. y. apeliacinio skundo neišnagrinėjo, esmingai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nepašalino liudytojos J. G. parodymuose esančių netikslumų bei prieštaravimų dėl V. K. atliktų veiksmų – smūgio A. G. sudavimo momento. Be to, kasatorius ginčija pokalbio įrašo tarp J. G., A. G. ir I. Z. įvertinimą. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka į pirmininkaujančiojo klausimą dėl įrodymų tyrimo tiek nuteistasis V. K., tiek jo gynėjas nurodė, kad įrodymų tyrimo atlikti nereikia. Teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai atsakė, kodėl tiki pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Teismai rėmėsi liudytojos J. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, t. y. kad ji matė, kaip V. K. sudavė A. G. smūgį kumščiu į veidą ir tai įvyko jiems stovint vienas priešais kitą. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad, jam priėjus prie konfliktuojančių merginų ir pradėjus aiškintis, kažkas palietė jo petį, o atsisukęs pajuto smūgį į lūpą. Kas sudavė jam smūgį, nematė, po smūgio nieko neatsimena. J. G. teisme parodė, kad tarp merginų prasidėjus konfliktui, ji pasitraukė į šoną, o atsisukusi pamatė V. K., stovintį prieš A. G. veidas į veidą, matė kaip V. K. smogė stiprų smūgį kumščiu jam į veidą, po smūgio šis nukrito aukštielninkas ir prarado sąmonę. Smūgio sudavimo A. G. metu ji buvo kelių metrų atstumu ir viską gerai matė. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino kita baudžiamosios bylos medžiaga – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto S. Mekšraičio 2009 m. sausio 15 d. paaiškinimas dėl specialisto išvados Nr. G 604/08 (02), kurioje nurodyta, kad muštinė žaizda viršutinėje lūpoje yra būdinga trauminiam poveikiui kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu į burnos sritį (T. 1, b. l. 29-30). Toks daiktas gali būti ir rankos kumštis. Taigi liudytojos J. G. ir nukentėjusiojo A. G. parodymai dėl V. K. atliktų veiksmų pasitvirtino, o teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Prokurorės nuomone, kasatoriaus argumentai dėl I. Z. pateikto garso įrašo vertinimo taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas minėtą garso įrašą perklausė ir nuosprendyje pokalbio turinį tarp I. Z., J. G. ir nukentėjusiojo A. A. G. išsamiai įvertino. Pokalbio metu A. G. pasakė, kad policijos pareigūnams jį sužalojusio asmens nenurodė, nes nežinojo, nematė, kas jį sužalojo, todėl kreipėsi į policiją, kad būtų nustatytas jį sužalojęs asmuo. Šie nukentėjusiojo parodymai dar kartą patvirtino aplinkybę, kad jis nematė, kas jam sudavė smūgį. Apeliacinės instancijos teismas garso įrašą vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl tokio vertinimo laikyti šališku ar netinkamu nėra pagrindo. Teismai visų byloje apklaustų liudytojų parodymus vertino tinkamai ir motyvuotai pasisakė, kodėl tiki vienų liudytojų (A. G., J. G., I. N., N. N., A. J.) ir netiki kitų liudytojų (V. Š., T. Š., S. B., V. K., S. B.) parodymais. Kasatoriaus teiginys, kad V. K. atpažinimas padarytas pažeidžiant BPK 191 ir 192 straipsnių nuostatas, atmestinas, nes atpažinimas atliktas nepažeidžiant šių straipsnių nuostatų.
Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai priimti išnagrinėjus bylą visapusiškai ir objektyviai, o kasatoriaus nurodytas teismų šališkumas yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu nukentėjusysis prašo nuteistojo V. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis teigia, kad kasacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai pripažino V. K. kaltu ir nuteisė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes jo kaltė įvykdžius šį nusikaltimą neįrodyta, prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Nuteistojo gynybos poziciją teismas paneigė faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios nustatytos remiantis liudytojų J. G., N. N., I. N. ir A. J. parodymais, 2009 m. kovo 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-453 (09), Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-604/08(02) bei eksperto teisme duotais parodymais. Kasacinis skundas neatitinka BPK 368, 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir apeliacinis skundas, nenurodant apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo teisinių pagrindų.
Skunde nurodoma, kad byloje buvo apklausta 12 liudytojų, 10 iš jų nepatvirtina, jog V. K. A. G. būtų sudavęs smūgį, tačiau nenurodomos svarbios liudytojų parodymų vertinimui aplinkybės. Dalies liudytojų, t. y. T. Š., A. Š., V. Š., V. K., V. K. ikiteisminiame tyrimo metu nenurodė. Šie liudytojai, praėjus po įvykio ilgam laiko tarpui, savo iniciatyva kreipėsi į tyrėją. T. Š. buvo apklausta 2009 m. sausio 21 d., A. Š. – 2009 m. sausio 21 d., V. Š. – 2009 m. vasario 11 d., V. K. – 2009 m. sausio 21 d. Byloje nustatyta (2009 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. 11-453 (09)), kad liudytojų T. Š. 2008 m. gruodžio 1 d. ir V. K. 2008 m. lapkričio 28 d. ikiteisminiame tyrime pateikti pareiškimai turi bendraautorystės požymių ir kelia realias abejones jų parodymų objektyvumu ir atitikimu tikrovei. Liudytojai V. Š., A. Š., T. Š., V. K. netinkamai įvertino savo pareigą pranešti apie įvykį tyrimo institucijai, pusantrų metų nuo įvykio apie jiems žinomas aplinkybes tylėjo, todėl nukentėjusysis mano, kad juos galėjo paveikti asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojos S. B. teisme duoti parodymai prieštarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji paaiškino, kad neprisimena, jog salėje, kur ji dirbo, būtų kas nors sumuštas, o praėjus daugiau kaip dvejiems metams po įvykio, teisme detaliai prisiminė bare „Banga“, kuriame ji dirbo, 2007 m. liepos 8 d. nakties įvykius, tvirtino, kad matė ant grindų gulintį be sąmonės žmogų, matė, kaip jis buvo gaivinamas, suprato, kad įvyko muštynės, kurių metu buvo sužalotas žmogus, tačiau medicinos pagalbos ir policijos ji nekvietė, nes nematė reikalo. Liudytoja pripažino, kad tai ne pirmas įvykis, kai įvyksta muštynės, kad buvo atvejų, kai buvo kviečiama policija. Teismas pagrįstai S. B. parodymus vertino kritiškai, nes jie prieštaringi ir kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo. Liudytojos I. Z. parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad vyro, kuris sudavė smūgį A. G., neįsidėmėjo, o teisme nepažįstamą asmenį apibūdino kaip aukštą, 180 cm, atletiško kūno sudėjimo, trumpų plaukų. Praėjus metams po įvykio, liudytoja inicijavo pokalbį su A. G., padarė šio pokalbio garso įrašą. Teismo proceso metu šis pokalbis buvo išklausytas ir nustatyta, kad I. Z. A. G. pasakė, jog atėjo tam, kad išgirstų jo pasiūlymus, o A. G. į tai atsakė, kad pinigus gali paimti tik iš žmogaus, kuris yra kaltas. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. Z. yra suinteresuota padėti savo draugui V. K. išvengti atsakomybės. Todėl teismas pagrįstai jos parodymus vertino kaip pastangas sušvelninti V. K. atsakomybę. Liudytojos J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, yra nuoseklūs, ji patvirtino, kad matė, kaip V. K. stipriai kumščiu smogė A. G. į veidą ir šis nukrito aukštielninkas, buvo be sąmonės, kad tuo metu pribėgo nepažįstamas vyras ir pylė vandenį, kad priėjo A. J. ir padėjo nuvilkti A. G. į lauką, įkėlė į taksį. A. G. irgi patvirtino, kad nuo smūgio buvo praradęs sąmonę. J. G. parodymus teismai vertino kaip visumą su N. N., I. N. ir A. J. parodymais, kurie nurodė, jog V. K. įvykio metu buvo baro salėje, naudojo smurtą prieš A. G., apibūdino A. G. būseną po smurto ir paaiškino aplinkybes, kaip padėjo A. G. išvažiuoti iš įvykio vietos. Skundo argumentas, kad pats nukentėjusysis A. G. nė vienos apklausos metu nenurodė, jog jį sužalojo V. K., nėra pagrindas daryti išvadą, kad V. K. smurto prieš A. G. nevartojo. A. G. dėl patirtos galvos traumos visų įvykio aplinkybių negali prisiminti. Skundo argumentai apie tai, kad J. G. pasakė nukentėjusiajam A. G., kas jį sužalojo, nustatant nusikaltimo aplinkybes nėra reikšmingi, nes A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai aiškino, kad jis nežino, kas jam sudavė smūgį. Šios aplinkybės paneigia skundo argumentą, kad teisme abu sutuoktiniai – J. G. ir A. G. – pateikė suderintus parodymus. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad A. G. sužalojimo mechanizmas neatitinka nuosprendyje padarytų išvadų. Eksperto nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietais bukais daiktais kaip vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekmė, sužalojimai atitinka sužalojimo mechanizmą, kurį nustatė teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Kasatoriaus argumentas, kad J. G. V. K. atpažinimas iš nuotraukos atliktas pažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimus, yra nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu J. G. pripažino, kad V. K. iki įvykio nepažinojo, tačiau tuo pat metu atpažino jį iš nuotraukų.
Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas iškreipė bylos medžiagą ir atėmė galimybę kasatoriui gintis, taip pat yra nepagrįstas. Teismas sprendimą grindė nukentėjusiojo A. G., liudytojų J. G., N. N., I. N. ir A. J. parodymais. Jų parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi. Liudytojų V. Š., A. Š., T. Š., V. K. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, visi šie liudytojai apklausti praėjus pusantrų metų po įvykdytos nusikalstamos veikos. Liudytojų S. B. ir I. Z. parodymai taip pat yra nenuoseklūs. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo A. G., I. Z. ir J. G. pokalbio įrašo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas įvertino pokalbio įrašymo aplinkybes, jo turinį bei tikslą ir pagrįstai priskyrė prie nepatikimų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti ją ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, kad įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos.
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. paduoto skundo iš esmės neišnagrinėjo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo turinio. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Jeigu apeliacinis skundas (ar skundai) atmetamas, teismas nutartyje turi nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šie Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai buvo pažeisti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu tada, kai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus apeliacinių skundų esminius argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.
Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teisme turi būti pakartotinai ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Liudytojos I. Z. pateiktas garso įrašas buvo išklausytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą nebuvo prašoma. Konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą neišklausydamas I. Z. pateikto garso įrašo pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.