Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2021-12-21 rašto Nr. 7-5973 ir Kalėjimų departamento 2022-02-17 sprendimo Nr. 2S-424, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam naudotis masažuokliu ir mėlynos spalvos lemputėmis medicininiais tikslais, turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisingai jam paskirtos piniginės išmokos (skiriant mažesnę išmoką nei numatyta Taisyklių 2.1 papunktyje), bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad atsakovas galimai nepagrįstai neleido jam naudotis masažuokliu ir mėlynos spalvos lemputėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021-11-03 pateikė prašymą Pravieniškių PN-AK administracijai dėl piniginės išmokos skyrimo. Pravieniškių PN-AK direktorius 2021-11-22 įsakymu Nr. 20-125 ,,Dėl piniginių išmokų terminuoto laisvės atėmimo bausmės Trečiajame sektoriuje atliekantiems nuteistiesiems skyrimo už 2021 m. spalio mėnesį“ patvirtino piniginių išmokų skyrimo sąrašą (b. l. 10).

Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, jog Pravieniškių PN-AK administracija netinkamai taikė piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimus ir mokėjimus, kadangi jam ir dar keliems nuteistiesiems skyrė mažesnę nei 0,3 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoką, be to, pinigai pareiškėjui buvo pervesti pavėluotai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu nuteistųjų piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės.

Taisyklių 2 punkte nustatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.

Taisyklių 2.1 punkte, nustatyta, kad arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 BSI dydžio išmokos.

Iš nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų teisė į jose nurodytą išmoką nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatytas tik maksimalus piniginės išmokos dydis ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šią išmoką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT ) 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015; 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1136-525/2016, 2019-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-883-662/2019). Taisyklėse panaudota formuluotė („gali skirti“, o ne „turi skirti“) apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokas iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis, negu nurodytas jos maksimalus dydis, t. y. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-19 nutarimu Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2019-01-01 nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur. Taigi maksimali galima mokėti išmoka (0,3 BSI dydžio) – 11,40 Eur.

Iš Pravieniškių PN-AK 2022-03-30 pažymos apie pareiškėjo V. K. pajamas (b. l. 30-31) matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2021-11-24 skyrė pareiškėjui 10 Eur piniginę išmoką, kuri, anot pareiškėjo, turėjo būti didesnė, tai yra 12 Eur, bet tokiu atveju išmoka viršytų anksčiau aptartą maksimalią galimą mokėti išmoką (11,40 Eur). Kuo remiantis pareiškėjui paskirta išmoka turėtų būti padidinta ir kokių aplinkybių pagrindu ji turėtų viršyti maksimalios galimos mokėti išmokos dydį, pareiškėjas tiksliai nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK išmokoms skirtos lėšos būtų netinkamai naudojamos ar skiriamos pažeidžiant nustatytą tvarką.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, susijęs su ne laiku išmokėta ir netinkamo dydžio išmoka, laikytini deklaratyviais, neparemtais jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o Pravieniškių PN-AK, skirdami jam 10 Eur dydžio piniginę išmoką, veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo ir turtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad 2021-11-26 šeimos gydytojas, atsižvelgęs į pareiškėjui nustatytas ligas, rekomendavo leisti jam naudotis masažuokliu ir mėlynos spalvos lemputėmis medicininiais tikslais, tačiau Pravieniškių PN-AK darbuotojas, neturintis kompetencijos spręsti tokio pobūdžio klausimus, nusprendė prašymo netenkinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su 2021-11-26 prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti jam pasiimti iš sandėlio infraraudonųjų spindulių masažuoklį medicininiais tikslais ir mėlynos spalvos lemputes šviesos terapijai vykdyti. Pareiškėjo 2021-11-26 prašymas buvo patvirtintas gydytojo M. Š. rekomendacija ,,Atsižvelgiant į paciento nustatytas ligas, rekomenduoju leisti nuteistajam naudotis masažuokliu ir šviesos terapija mėlynos spalvos lemputėmis“ (b. l. 8).

Atsakydama į pareiškėjo prašymą, Pravieniškių PN-AK 2021-12-21 rašte Nr. 7-5973 nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pataisos namuose įsigyti ir turėti masažuoklio ir mėlynos spalvos lempučių. Taip pat nurodė, jog 2021-12-16 Laisvės atėmimo vietų ligoninės gautame atsakyme Nr. 18-11088 nurodyta, kad ,,<...> Išnagrinėjus asmens sveikatos istoriją, nustatyta, kad buvo gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Pažymėjo, kad minėtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakymas yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovo teigimu, patikrinimus įstaigos sandėlyje esančius pareiškėjo asmeninius daiktus, nustatyta, jog pareiškėjo minimos mėlynos spalvos lemputės, yra techniškai netvarkinga šventinė girlianda, kuria Pravieniškių PN-AK negali leisti naudotis taip pat ir dėl pareiškėjo saugumo užtikrinimo. Taip pat akcentavo, jog šventinė girlianda nėra gydymo priemonė, kurią būtų galima naudoti savigydai, o gydytojų rekomendacijos ir diagnozės yra pasenusios bei nėra pagrįstų medicininių indikacijų pratęsti anksčiau rekomenduotą gydymą (b. l. 6-7).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-02-17 sprendime Nr. 2S-424 nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2021-12-21 raštas Nr. 7-5973 pasirašytas direktoriaus įgalioto asmens, todėl pripažino, jog yra teisėtas. Taip pat pažymėjo, kad Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus 2022-01-28 pažymoje Nr. LV-398 „Dėl V. K. skundo nagrinėjimo“ nurodyta, kad rekomendacija sveikatos gerinimo tikslais taikyti šviesos terapiją (duomenys neskelbtini) teikta prieš 5 metus, t. y. 2016-12-13. 2018 m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Epikrizėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, paciento teigimu, mėlynos ir oranžinės spalvos matymas jam kelia agresiją (ypač mėlynos). Išrašant iš ligoninės pacientą rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą, tačiau šviesos terapija rekomenduota nebuvo. 2021 m. šeimos gydytojo rekomendacijoje nurodyta, kad jis neprieštarauja, kad pareiškėjas turėtų šviečiančias lemputes (šviesą skleidžiantį šaltinį) bei masažuoklį. Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, kad šeimos gydytojo rezoliucija „Neprieštarauju“ nėra rekomendacija dėl gydymo ar gydymo paskyrimas. Be to, duomenų apie gydymo tikslais pareiškėjui paskirtą masažuoklį nerasta, o Pravieniškių PN-AK administracija, atsisakydama pareiškėjui leisti naudotis asmeniniu masažuokliu, pareiškėjo teisių ir laisvių nepažeidė (b. l. 3).

BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-01-01) 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama, išskyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 21 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-10-01 iki 2021-05-26), 21 punkte įtvirtinta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Vidaus tvarkos taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.15. punkte numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, vitaminų, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Nurodytos Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad medicinos priemonės asmenims skiriamos esant gydytojo rekomendacijai.

Iš bylos duomenų, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2021-11-26 rašto (b. l. 12) matyti, kad 2018-05-10 pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo neurologo ir jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojas pareiškėjui rekomendavo šviesos terapiją ir masažuoklį. Tačiau, teismo vertinimu, vien faktas apie gydytojo specialisto anksčiau pateiktas rekomendacijas dėl gydymo masažuokliu (2018 m.) ir šviesos terapija (2016 m.), nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo 2021-11-26 prašymą ir išduoti prašomą masažuoklį ir mėlynos spalvos lemputes.

Be to, Pravieniškių PN-AK atsakyme į pareiškėjo skundą nurodyta, jog pareiškėjo prašomos lemputės (šventinė girlianda) yra techniškai netvarkingos (b. l. 6), matosi įtrūkę, neizoliuoti laidai, todėl jas jungti į elektros srovę yra nesaugu (b. l. 4).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-11-06 įsakymo Nr. V-337 ,,Dėl Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte numatyta, jog elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti Europos Sąjungoje, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos, neįmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovines dalis, jungiamųjų laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir pan.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šventinė mėlynos spalvos girlianda nėra gydymo priemonė. Sutiktina su Kalėjimų departamento išaiškinimu, jog šviesos terapija arba fototerapija yra gydymas šviesa. Gydymui naudojama įranga apima šviesos diodus, lazerius, liuminescencines lempas bei didelio galingumo kaitrines lempas. Naudojama tiek vienspalvė (vienos bangos ilgio), tiek viso regimojo spektro (dienos) šviesa. Šviesos terapijos metodas dažniausiai atliekamas specializuotuose kabinetuose, gydymo įstaigose (klinikose ar stacionaruose) stebint medicinos specialistams. Teismo vertinimu, mėlynos spalvos lemputės (šventinė girlianda) yra šventinė dekoracija ir neatitinka gydymui priskiriamos įrangos požymiams.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nėra jokių duomenų, jog ginčo laikotarpiu gydytojas gydymo tikslais būtų paskyręs pareiškėjui gydymą mėlynos spalvos lemputėmis bei masažuokliu. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau naudojosi šiomis priemonėmis gydymo tikslais. Daroma išvada, kad nesant sveikatos priežiūros specialistų paskirto gydymo, Pravieniškių PN-AK direktorius neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo 2021-11-26 prašymo dėl infraraudonųjų spindulių masažuoklio ir mėlynos spalvos lempučių išdavimo. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Pravieniškių PN-AK 2021-12-21 raštas Nr. 7-5973, kuriuo Pravieniškių PN-AK atsisakė pareiškėjui išduoti masažuoklį gydymo tikslais ir mėlynos spalvos lemputes šviesos terapijai vykdyti, yra teisėtas ir pagrįstas.

Kalėjimų departamentas 2022-02-17 sprendimu Nr. 2S-424 taip pat pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, atsisakydama pareiškėjui leisti naudotis masažuokliu ir mėlynos spalvos lemputėmis, pareiškėjo teisių ir laisvių nepažeidė. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad pagal galiojantį reglamentavimą sprendimą dėl medicinos priemonių naudojimo turėjo priimti Pravieniškių PN-AK direktorius, bet ne Saugumo valdymo skyriaus viršininkas L. N. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą priėmė ne Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, bet Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas – D. K. Taigi, dokumentas pasirašytas direktoriaus įgalioto asmens, todėl pareiškėjo argumentas dėl sprendimą pasirašiusio asmens nekompetencijos laikytinas nepagrįstu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK 2021-12-21 raštą Nr. 7-5973 ir Kalėjimų departamento 2022-02-17 sprendimą Nr. 2S-424, todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui masažuoklį ir mėlynos spalvos lemputes medicininiams tikslams.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad neturtinė žala pasireiškė orumo pažeminimu, fizinėmis ir dvasinėmis kančiomis, išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, nepilnavertiškumo jausmu. Turtinę žalą pareiškėjas sieja su neteisingai paskirta socialine išmoka.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz. LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir jog žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje konstatavus, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atsakovės atstovo atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl 2 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, taip pat atmestina kaip nepagrįsta. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmetamas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.