- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-646-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01174-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo M. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „GAZ SAZ 3507“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas kategorijos, suteikiančios vairuoti šios rūšies transporto priemones, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Š. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą ir jo veiką perkvalifikuoti iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, arba taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir administracinės nuobaudos pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį neskirti.
Skunde nurodo, kad su Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu nesutinka. 2013 m. gruodžio 14 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale išlaikė teorijos egzaminą, o 2014 m. sausio 31 d. praktikos egzaminą „C“ kategorijos transporto priemonei vairuoti (tai patvirtina 2014-09-03 VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo išduota pažyma), tačiau pažymėjimo iš VĮ „Regitra“ nepasiėmė. Kadangi teisę vairuoti transporto priemonę jis turėjo, tik neturėjo dokumento patvirtinančio šią teisę, pareigūnus, surašiusius administracinio teisės pažeidimo protokolą apie šią aplinkybę informavo, bei nurodė savo 2014 m. rugsėjo 27 d. rašytiniame paaiškinime. Apeliantas teigia, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailiuosi, kad neturėjo su savimi teisės vairuoti transporto priemonę patvirtinančio dokumento - vairuotojo pažymėjimo, tačiau kaltės dėl to, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės nepripažįsta.
Apelianto teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, jei duomenų apie skirtą specialiosios teisės atėmimą nėra, laikytina, kad asmuo vairavo, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Kai asmuo vairuoja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jo veika kvalifikuojama pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, o kai asmuo turi teisę vairuoti, tačiau nepateikia tai įrodančių dokumentų, veika kvalifikuojama pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį. Kadangi transporto priemonę vairavo neturėdamas paskirtos nuobaudos specialiosios teisės atėmimo, t. y. pažeidimo padarymo metu nebuvo praradęs teisės vairuoti transporto priemonę, o tik buvo nepasiėmęs vairuotojo pažymėjimo iš VĮ „Regitra“ jo veika turėtų būti iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkte nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis. Pasak apelianto, kadangi jis šiuos reikalavimus pažeidė, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.
Apelianto nuomone, jis pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu, nubaustas nepagrįstai. Teismų praktikoje esant tokio pobūdžio pažeidimams, kuomet pažeidimą padaręs asmuo neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo, bet teisės vairuoti transporto priemonės jis nėra praradęs, padarytos veikos perkvalifikuojamos (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-170-493/2014; Panevėžio apygardos 2013 m. spalio 4 d. teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-436-134/2014).
Tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą neperkvalifikuoti jo padarytos veikos, apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Pasak apelianto šiuo atveju išskirtinė aplinkybė yra tai, kad jis neturėjau vairuotojo pažymėjimo ir negalėjo jo pateikti, tačiau teisės vairuoti transporto priemonės nebuvo praradęs. Jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini lengvinančiomis aplinkybėmis. Mano, kad atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, jo paties asmenybę, elgesį po pažeidimo padarymo konstatuotina, jog už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui, todėl taikytina ATPK 30¹ straipsnio nuostata, visai neskiriant administracinės nuobaudos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 2 straipsnio 64 dalyje nurodyta, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę; 65 dalyje nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą; 3 dalyje nurodyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-800 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) 26 punkto nuostatas nuo vairuotojo pažymėjimo įteikimo momento pareiškėjas įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų nuostatų visumą ir tai, kad M. Š. 2014 m. sausio 31 d. išlaikė praktikos egzaminą ir tuo formaliai įgijo teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones, tačiau vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, nes jo neatsiėmė, daro išvadą, kad M. Š. 2014 m. rugsėjo 27 d. (pažeidimo padarymo dieną) neturėjo teisės vairuoti C kategorijos transporto priemonės ir konstatuoja, jog jo padarytas pažeidimas teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą M. Š. netinkamai įvertino jo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad M. Š. buvo išlaikęs teorijos ir praktikos egzaminus C kategorijos transporto priemonėms vairuoti, jo padarytas pažeidimas iš esmės yra tik formalus, realaus pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kad M. Š. buvo baustas už šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nuobauda negalioja), daro išvadą, kad yra visuma aplinkybių rodančių, jog ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas M. Š. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Teismo vertinimu administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui visai neskyrus administracinės nuobaudos nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti M. Š. skyrus 100 Lt dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą pakeisti:
taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas M. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtą 1000 Lt dydžio baudą pakeisti ir M. Š. skirti 100 Lt (vieno šimto litų 00 centų) (28,96 Eur) dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.