Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių V. B. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei A. M. dėl veiksmų atlikimo be bendraturčio sutikimo bei naudojimosi tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1. Leisti ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti (duomenys neskelbtini), esančius statinius: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) indeksu, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) indeksu, Nekilnojamojo turto registre ir daiktines teises į juos be bendrasavininkės - atsakovės sutikimo; 2. Nustatyti naudojimosi (duomenys neskelbtini), esančiais statiniais: garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu, ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu, tvarką pagal J. K. projektavimo įmonės parengtą įteisinamų pastatų (pagalbinio ūkio pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinimo siūlymą / planą, tai yra priskirti ieškovei naudotis pasiūlymo plane skaičiumi „4“pažymėtu statiniu (neįteisintu garažu, tai yra statiniu, Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei priskirti naudotis pasiūlymo plane skaičiumi „5“pažymėtu statiniu (neįteisintu sandėliu, tai yra statiniu, Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3. Priteisti iš atsakovės visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Faktinis ieškinio pagrindas:

2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad šalys yra seserys, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkės. Šį turtą šalys perėmė iš savo tėvų M. - B. J. ir B. J.. Ieškovė yra įgijusi motinai priklausiusią namų valdos dalį, o atsakovė – tėvui priklausiusią namų valdos dalį. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-808-666/2009 nutraukus šalių tėvų santuoką, visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) jiems atiteko lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį. Teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka - motinai skirta naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta raide „A“, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) ir dešinės pusės mansardos palėpėmis, o tėvui - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta raide „B“, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) ir kairės pusės mansardos palėpėmis. Bendrai skirta naudotis kita žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) indeksu, daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini) indeksu, malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini) indeksu, ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini) indeksu. Ieškovė pažymi, kad ne visi valdoje buvę statiniai buvo įteisinti, įregistruoti. Tai statiniai, plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovės iniciatyva 2016 m. buvo atlikti statinio, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) indeksu, kadastriniai matavimai, šiam statiniui suteiktas unikalus numeris, pavadinimas - garažas, užstatytas plotas - 34 m². 2018 m., taip pat ieškovės iniciatyva, buvo atlikti garažo, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) indeksu, kadastriniai matavimai, šiam statiniui suteiktas unikalus numeris, pavadinimas - ūkinis pastatas, užstatytas plotas - 34 m². Teigia, kad atsakovė atsisako spręsti neįteisintų pastatų registracijos ir naudojimosi jais tvarkos nustatymo klausimus, atsakovės elgesys trukdo turto bendrasavininkei įgyvendinti savo teises. Nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ji yra statinio, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) , savininkė, atsakovės argumentai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teigia, atsakovė ilgą laiką naudojasi neįteisintais statiniais, tačiau ir ieškovė būdama šio turto bendrasavininkė turi teisę naudotis šiuo turtu, dėl ko ieškovės iniciatyva taip pat buvo parengtas naudojimosi neįteisintais statiniais projektas. Mano, kad ieškovės siūloma statinių naudojimosi tvarka atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, interesų pusiausvyros ir patogumo principus ir mažiausiai įtakos nusistovėjusią tvarką.

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Pažymėjo, kad į bylą pateikta 2021 m. gegužės 17 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos pažyma yra tinkama registruojant senus statinius, įgytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Prašomas įregistruoti garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1999 m., o ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1993 m.. Taigi, ieškovės prašymai įregistruoti statinius buvo atmesti ne dėl to, kad neturėjo bendrasavininkės sutikimo, o dėl to, kad nebuvo pateikti tinkami dokumentai. Be to, ieškovė klaidina, kad yra garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Garažas buvo statomas išimtinai atsakovės lėšomis, pradėtas statyti 1989 metais ir už visas statybines medžiagas bei statybos darbus mokėjo atsakovė. Prie šio garažo statybos nei šalių tėvai, nei ieškovė neprisidėjo, garažo statyba dar nėra užbaigta. Nurodo, kad šiuo metu yra įrengtas tik karkasas, kuris apkaltas lentomis, uždengtas stogas. Šiuo pastatu naudojasi atsakovė, ten laiko įvairius daiktus. Pastatą - garažą, statė atsakovė kartu su tėvu bendrai. Nurodo, kad garaže atsakovė laiko automobilį, o įrengtame antrame aukšte - grūdus. Teigia, kad ieškovė niekada garažu nesinaudojo ir jokių pretenzijų dėl garažo nuosavybės nereiškė. Pažymi, kad neįregistruotu tvartu naudojasi ieškovė, tačiau pasiūlymo jį įregistruoti ar nustatyti naudojimosi tvarkos šiuo tvartu ieškovė neteikia. Nurodo, kad atsakovė siūlytų kartu įregistruoti tvartą ir garažą, paliekant nusistovėjusią šių pastatų naudojimosi tvarką. Kadangi ieškovė nebuvo ir nėra ūkinio pastato bei garažo, kuriuos ji prašo įregistruoti bendrasavininkė, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, leido ieškovei (duomenys neskelbtini), esančius statinius: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) indeksu, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) indeksu, įteisinti (statybos procedūras teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti) be atsakovės sutikimo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 824 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

4.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Šalims priklauso po ½ dalį minėto turto. Ginčo sklype be įregistruotų statinių taip pat yra pastatyti neįregistruoti garažas ir ūkinis pastatas. Ieškovės užsakymu buvo atlikti garažo ir ūkinio pastato kadastriniai matavimai, jiems buvo suteikti unikalūs numeriai. Byloje yra kilęs ginčas dėl šių neįregistruotų statinių įteisinimo (įregistravimo) ir naudojimosi tvarkos jais nustatymo.

4.2. Dėl teisės įregistruoti statinius be bendraturčio sutikimo teismas nurodė, kad ieškovės siekiami įregistruoti statiniai yra pastatyti ieškovei ir atsakovei atitinkamais sandoriais perimant jų tėvams priklausančią namų valdą. Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog šalims nepavyko susitarti dėl neįregistruotų statinių įteisinimo ir įregistravimo ir ieškovė negali baigti jų įteisinimo ir įregistravimo procedūros. Teismas pažymėjo, jog bendrasavininkės (atsakovės) atsisakymas turi būti motyvuotas, tačiau šioje byloje atsakovė savo atsisakymą grindžia tuo, kad ieškovė nėra statinių savininkė ir negali atlikti registracijos. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė savarankiškų reikalavimų nereiškė, objektyvių aplinkybių, kaip statinių registravimas pažeistų jos interesus tenkinti nenurodė, į tai, kad darbų teisėtumo klausimas nėra buvo šios bylos dalykas, nusprendė leisti ieškovei įteisinti statinius be atsakovės sutikimo.

4.3. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą pasidalinimo siūlymą (planą). Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nors kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto, tačiau ginčo statinių statyba dar nėra įteisinta ir įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Neužbaigus įstatymu nustatytos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus Nekilnojamojo turto registre, teismas vertino, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi patalpomis tvarkos, atsižvelgiant į tai, teismas nutarė ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) Nustatyti bendraturčių ieškovės ir atsakovės naudojimosi (duomenys neskelbtini) esančiais statiniais / nekilnojamaisiais daiktais: garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu) tvarką pagal J. K. projektavimo įmonės parengtą įteisinamų pastatų (pagalbinio ūkio pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinimo siūlymą / planą, tai yra priskirti ieškovei naudotis pasiūlymo plane skaičiumi „4“ pažymėtu statiniu (neįteisintu garažu, tai yra statiniu, Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei priskirti naudotis pasiūlymo plane skaičiumi „5“ pažymėtu statiniu (neįteisintu sandėliu, tai yra statiniu, Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Priteisti iš atsakovės visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) Ieškovės pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės priteisti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Dėl netinkamų materialinės teisės normų aiškinimo, taikymo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nurodo, kad teismo sprendime pripažįstama, jog ginčas kilo tik dėl statinių naudojimosi jais tvarkos nustatymo, todėl teismas šiose ribose ir turėjo spręsti ginčą, tačiau nepaisant to, dėl teismo veiksmų, vienai iš šalių susidarė išskirtinė situaciją, tai yra galimybę tų aplinkybių, kurios įrodinėjamos priešieškiniu, jas įrodinėti iš naujo kitame procese. Teigia, kad atsakovei buvo siūloma teikti priešieškinį, kadangi atsakovės teigimu ji yra vienintelė ginčo statinių savininkė, o teismas konstatavo tokias aplinkybes, dėl kurių nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas. Pažymi, kad teismas sprendime taip pat nurodė, kaip atsakovei elgtis ateityje, dėl ko teismas demonstravo palankumą vienai iš šalių. Teigia, kad bendro pobūdžio samprotavimai apie galimą savavališką statybą neturi formalaus pagrindo, statiniai yra nesudėtingi, dėl ko teismo išvados yra nepagrįstos.

5.2. Dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų netinkamo išsprendimo nurodo, kad atsakovės nesutikimas leisti įregistruoti statinius ginčijamas bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdymo objektu. Šiuo atveju ieškovė siekia įregistruoti statinius, nustatant naudojimosi jais tvarką, tačiau teismas bylos ribas išplėtė, priėmė sprendimą, kuriuo leista atsakovei toliau ir neterminuotai naudotis abejoms šalims priklausančiu turtu. Pažymi, jog teismas jokio teisinio reglamentavimo dėl statinių įteisinimo procedūrų nurodė, sprendime nurodomi tik pasvarstymai apie savavališką statybą, mano, kad šiuo aspektu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Mano, kad ginčo statinių (ne)įregistravimas registrų centre niekaip nėra susijęs ir negali būti laikoma priežastimi nenustatyti naudojimosi šiais bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų naudojimosi tvarkos.

5.3. Dėl siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos pagrįstumo nurodo, kad nei teismo sprendime, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose nėra nieko pasisakyta dėl ieškiniu prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos pagrįstumo ir proporcingumo. Teigia, kad šis reikalavimas apskritai paliktas nenagrinėtu. Nurodo, kad ieškovė parengė naudojimosi tvarkos projektą, šiuo metu atsakovė jau ilgą laiką viena naudojasi neįteisintais statiniais, tačiau ir ieškovė, būdama šio turto bendrasavininkė, turi teisę taip pat jais naudotis. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas turėtų būti panaikintas, ir ieškovės reikalavimas dėl siūlomo naudojimosi tvarkos nustatymo (taip pat kaip ir prašymas dėl šių pastatų įregistravimo), turėtų būti tenkinamas.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad atsakovė nesutinka su ieškove, kad ji yra garažo ir ūkinio pastato savininkė. Teigia, jog šie statiniai buvo statomi tik iš atsakovės lėšų ir jie priklauso tik atsakovei. Mano, kad priešieškinio reikšti šioje byloje nebuvo pagrindo, ginčo statiniai nėra įregistruoti ir neaišku ar bus registruojami, kadangi taip pat nėra žinoma, kokius dokumentus ieškovė yra pateikusi registrų centrui. Pažymi, kad atsakovės garažas nėra baigtas statyti, todėl lieka neaišku, kodėl ieškovė siekia įregistruoti nebaigtą statyti garažą, kuriuo naudojasi atsakovė. Pažymi, jog liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog garažą statė atsakovė, kuris jai ir priklauso ir ieškovė neturi jokių teisių į ginčo statinius.

6.2. Nurodo, kad ieškovė naudojasi tvartu, kuris nėra įregistruotas, tačiau dėl jo įregistravimo duomenų nerinko ir jį įregistruoti nepageidauja, o siekia įteisinti ir įregistruoti tuos pastatus, kuriuos statė atsakovė. Mano, kad ieškovė nustačiusi naudojimosi tvarką ginčo statiniams, vėliau nusistatys ir tvarto naudojimosi tvarką, jį priskirdama tik sau. Kadangi neįteisintų statinių naudojimosi tvarka tarp šalių nusistovėjusi, statiniai nėra įteisinti, neaišku, kokiais dokumentais ginčo statiniai bus įteisinti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad neužbaigus įstatyme nustatytos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus jų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi patalpomis tvarkos. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo.

7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir dalyje dėl leidimo ieškovei (duomenys neskelbtini), esančius statinius: garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu, įteisinti be atsakovės sutikimo, atmesti, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepanaikinus sprendimo - iš dalies pakeisti sprendimą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir išlaidas patirtas nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Nurodo, kad sprendimas dalyje, kuria leista ieškovei be atsakovės sutikimo įteisinti statinius pažeidžia atsakovės teises, yra nekonkretus, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nurodo, kad iš sprendimo nėra aišku kokios turi būti atliktos įteisinimo procedūros, kokioje institucijoje tai turi būti atlikta. Atsakovei jokie dokumentai dėl statinių įteisinimo nebuvo pateikti ir teismas tokių dokumentų neanalizavo. Nurodo, kad atsakovė ginčo statiniais naudojasi ilgą laiko tarpą, o ieškovė naudojasi sklype esančiu neįregistruotu tvartu, dėl kurio reikalavimų nereiškia.

7.2. Nurodo, kad tik bylą nagrinėjant teisme ieškovė pateikė registratoriaus sprendimą atmesti ieškovės prašymą įregistruoti statinį, dėl ko atsakovė negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Nurodo, kad lieka neaišku, kodėl ieškovė siekia įregistruoti nebaigta statyti garažą, kuriuo išimtinai naudojasi atsakovė ir kaip buvo renkama dokumentacija apie šį pastatą. Teigia, kad atsakovės pateiktame kadastro plane nurodyti duomenys yra neteisingi, neatitinka faktinio pastatų išdėstymo, todėl juo naudotis registruojant pastatus negalima. Mano, kad teismo sprendimas grubiai pažeidžia atsakovės teises, nes siekiama įregistruoti statinius kurie priklauso atsakovei, be to ir nesvarsčius šio klausimo su atsakove. Nurodo, kad sutinka įregistruoti ginčo statinius tik tuo atveju, jei bus pateikta visa dokumentacija. Taip pat prašo pakeisti teismo sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) Nustatyti bendrasavininkių ieškovės ir atsakovės naudojimosi (duomenys neskelbtini), esančiais statiniais / nekilnojamaisiais daiktais: garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) indeksu) tvarką pagal J. K. projektavimo įmonės parengtą Įteisinamų pastatų (pagalbinio ūkio pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinimo siūlymą / planą, priskirti ieškovei naudotis pasiūlymo plane skaičiumi „4“ pažymėtu statiniu (neįteisintu garažu, statiniu, Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei priskirti naudotis pasiūlymo plane skaičiumi „5“ pažymėtu statiniu (neįteisintu sandėliu, tai yra statiniu, Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) atsakovės apeliacinį skundą atmesti; 3) Priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės priteisti pilna apimtimi. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodo, kad atsakovės skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms, kurios nebuvo ginčo objektu, kaip dėl kitų, ne ginčo statinių, įregistravimo, dokumentų, būtinų jiems įregistruoti (ne) pateikimo, įteisinimo procedūrų neaiškumo ir dokumentų rinkimo teisėtumo. Mano, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai viršija ginčo ribas, teigia, kad ieškovės teikiamų dokumentų registruoti tinkamumas nėra šios bylos dalykas, o ir be to, pati atsakovė nėra įgaliota ar kompetentinga spręsti dėl šių dokumentų pakankamumo.

8.2. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo tikroves neatitinkančias aplinkybes, jog nėra gavusi ieškovės prašymo dėl sutikimo davimo, pažymi, kad atsakovė ieškovės argumentų dėl teiktų pasiūlymų neginčijo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ir be to, šiuos argumentus paneigia byloje pateikti įrodymai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

11. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą vertino tokias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti pateiktas priešieškinis byloje, mano, kad bendro pobūdžio samprotavimai apie galimą savavališką statybą neturi formalaus pagrindo, ginčo statiniai yra nesudėtingi. Teigia, kad ginčo statinių (ne)įregistravimas registrų centre nėra susijęs ir negali būti laikoma priežastimi nenustatyti naudojimosi šiais bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų naudojimosi tvarkos. Mano, kad teismas taip pat tinkamai neišnagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas grubiai pažeidė atsakovės interesus, neatsižvelgė ir nevertino, kad ginčo statiniai yra tik atsakovės nuosavybė, lieka neaišku kokios įteisinimo procedūros turi būti atliktos. Teigia, kad ieškovės pateiktame kadastro plane nurodyti duomenys yra neteisingi ir sutiktų įregistruoti ginčo statinius tik tuo atveju, jei bus pateikta visa dokumentacija.

12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, tai yra gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Šalims šis turtas priklauso po ½ dalį. Nekilnojamąjį turtą ieškovė ir atsakovė perėmė iš savo tėvų M. - B. J. ir B. J.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi įgijo motinai M. – B. J. priklausiusią namų valdos dalį, o atsakovė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo tėvui B. J. priklausiusią namų valdos dalį.

13. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-808-666/2009 nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka. M. – B. J. (kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė) skirta naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta raide „A“, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) ir dešinės pusės mansardos palėpėmis, o B. J. (kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė) - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta raide „B“, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) ir kairės pusės mansardos palėpėmis. Bendrai skirta naudotis kita žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) indeksu, daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini) indeksu, malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini) indeksu, ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini) indeksu.

14. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be pirmiau nurodytų statinių, taip pat yra pastatyti ginčo statiniai – garažas ir ūkinis pastatas. Ieškovės užsakymu buvo atlikti garažo ir ūkinio pastato kadastriniai matavimai, suteikti unikalūs numeriai, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje. Pažymėtina, jog ieškovė ieškiniu prašo jai leisti teisės aktų nustatyta tvarka registruoti (duomenys neskelbtini), esančius statinius / nekilnojamuosius daiktus: garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) indeksu) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) indeksu), Nekilnojamojo turto registre ir daiktines teises į juos be bendrasavininkės (atsakovės) sutikimo, tačiau atsakovė byloje laikosi pozicijos, jog ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas tuo aspektu, jog nurodyti statiniai nėra ieškovės nuosavybė ir ieškovė neturi teisių į juos, teigia, jog ginčo statiniai buvo pastatyti atsakovės lėšomis, atsakovė šiais statiniais naudojosi, dėl ko ieškovė, atsakovės vertinimu, neturi teisės įregistruoti ginčo statinių.

15. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, tai yra ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).

16. Bendraturčiai įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022). Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

17. Teismas, spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Bendraturčio sutikimo nedavimas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

18. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl statinių – ūkinio pastato ir garažo nuosavybės ir bendrasavininkų teisių įgyvendinimo, kurie yra bendrai šalių valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, tai yra leisdamas ieškovei ne įregistruoti, o atlikti bendraturčių sklype esančių statinių įteisinimo procedūros veiksmus be atsakovės sutikimo, nurodė, kad nors byloje nėra kilęs ginčas dėl statybos teisėtumo, tačiau tai negali būti siejama su statybos darbų teisėtumo patvirtinimu, dėl ko teismo sprendimas nėra pagrindas nuosavybės teisėms į statinius įsiregistruoti. Pirmiausia, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės nurodytų motyvų, jog ginčo statiniai, nors ir yra bendrai valdomame žemės sklype, tačiau jie nėra ieškovės nuosavybė ir ji jų valdyti negali, tai yra atsakovės vertinimu, ieškovė nėra turto bendrasavininkė ir ji negali atlikti veiksmų, susijusių su jų įregistravimu ir (ar) įteisinimu. Atsakovės nurodyti argumentai, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, jog byloje yra kilęs ginčas ne tik dėl statinių teisinės registracijos, tačiau ir dėl nurodytų statinių nuosavybės teisės.

19. Pažymėtina, jog nors ginčo statiniai, tai yra garažas ir ūkinis pastatas nėra įregistruoti, tačiau šiuo atveju kilus ginčui ne tik dėl statinių registracijos, o dėl nuosavybės teisės į juos, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovė, kaip ginčo sklypo bendrasavininkė turi teisę įregistruoti ginčo statinius, įvertinti, ar šiuo atveju atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ginčo statinių yra pagrįstos, sudarant galimybę atsakovei pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, pagrindžiančius jos procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, jog ieškovė nėra bendrame žemės sklype esančių ginčo statinių bendrasavininkė ir jokių įregistravimo veiksmų su minėtais statiniais ieškovė atlikti neturi teisės, tačiau šiuo atveju neatlikus tokių veiksmų, susiklostė situacija, jog iš esmės nevertinant vieno iš sklypo bendraturčio argumentų, jog bendraturčių sklype esantis statinys yra tik vieno iš jų nuosavybė, teismo sprendimu buvo sudaryta galimybė ginčo statinių įteisinimo ir įregistravimo procedūrą atlikti tik vienam iš žemės sklypo bendraturčių, dėl kurio nuosavybės teisės į ginčo statinius ir yra kilęs ginčas. Esant ginčui dėl nuosavybės, kyla grėsmė, jog įteisinantis turtą asmuo, šiuo atveju ieškovė, teisę į statinius įsiregistruos kaip savo vienos nuosavybę. Byloje būtina nustatyti, kam ir kokiomis dalimis nuosavybės teise priklauso ginčo statiniai – nuo to priklauso, kokiomis dalimis ir kurio savininko vardu jie gali būti įregistruoti viešame registre.

20. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, leido ne įregistruoti ginčo statinius be kito bendraturčio sutikimo, o sudarė galimybę ieškovei įteisinti statinius, laikantis teisės aktuose numatytų įteisinimo procedūrų, be atsakovės sutikimo, dėl ko kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą ne dėl leidimo suteikimo statinių teisinei registracijai atlikti be kito bendraturčio sutikimo, kaip nurodyta ieškinyje, o sudarė galimybę ieškovei šiuos teisinius statinius įteisinti, kai byloje toks reikalavimas pareikštas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės ieškiniu prašoma leisti ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti ginčo statinius nekilnojamojo turto registre ir daiktines teises į juos be bendrasavininkės atsakovės sutikimo, tačiau ieškinyje taip pat nėra nurodoma, kokios aiškios nuosavybės dalys būtų registruojamos, be kita ko pažymint, jog atsakovės teigimu, ieškovė iš esmės nuosavybės teisių į ginčo statinius neturi, dėl ko šiuo atveju sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatinėjo bylai svarbių faktinių aplinkybių, ar ginčo statiniai gali būti nuosavybės objektai, nevertino šalių nurodomų argumentų dėl ginčo statinių priklausomybės ir naudojimosi tvarkos jais nustatymo, dėl ko bylos esmė liko neatskleista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, ginčo dalyką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neįvertino ieškovės reikalavimo pareikšto reikalavimo ir daiktinės teisės aspektu, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22. Byloje nustatyti procesinės teisės pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, tai yra, būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

25. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.