Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Ieškovas pareiškė prašymą priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ( toliau -UAB) „Kaustina“ ir E. G. 187 384,15 Eur dydžio skolą, 15 704,92 Eur dydžio palūkanų ir 13510,02 Eur dydžio delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovais 2014-05-15 pasirašė paskolos sutartį (toliau - Sutartis 1), pagal kurią atsakovui UAB „Kaustina“ suteikė 72 405 Eur (250 000 Lt) dydžio paskolą. Atsakovė UAB „Kaustina“ įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ne vėliau kaip iki 2014-08-15. Šalys 2014-08-15 sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties 1, kuriuo susitarė pakeisti Sutarties 1 1.1. punktą ir pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2015-08-15. Ieškovas su atsakovais 2014-05-28 sudarė dar vieną paskolos sutartį (toliau - Sutartis 2), pagal kurią ieškovas atsakovei UAB „Kaustina“ suteikė 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio paskolą ir kurią atsakovė UAB „Kaustina“ įsipareigojo grąžinti iki 2014-08-15. Šalys prie minėtos paskolos sutarties taip pat 2014-08-15 sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2015-08-15. Be to, 2014-10-20 ieškovas su atsakovais sudarė dar vieną paskolos sutartį (toliau - Sutartis 3), pagal kurią ieškovas atsakovei UAB „Kaustina“ suteikė 86 017,15 Eur (297 000 Lt) dydžio paskolą. Remiantis Sutarties 3 1.1. punktu paskolos gavėjas paskolą įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui ne vėliau kaip iki 2015-08-15. Pagal susitarimus UAB „Kaustina“ suteiktas paskolas viso 187 384,15 Eur įsipareigojo gražinti ne vėliau kaip iki 2015-08-15. Tiek minėtas sutartis bei papildomus susitarimus pasirašė ir atsakovas E. G., kaip įkaito davėjas. Pagal Sutarties 1, Sutarties 2 3.3 punktus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo įkaito davėjas įsipareigojo įkeisti paskolos davėjo naudai 100 vienetų jam nuosavybės teise priklausančių UAB „Kaustina“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt. Įkaito davėjui nesilaikant šios pareigos, laikoma, kad pasirašydamas sutartį įkaito davėjas asmeniškai laiduoja už paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal šią paskolos sutartį tinkamą vykdymą. Šalių sudarytais papildomais susitarimais prie Sutarties 1 ir Sutarties 2 šalys taip pat pratęsė ir akcijų įkeitimo terminą, t. y. ne vėliau kaip iki 2014-12-31. O remiantis Sutarties 3 3.3. punktu atsakovas E. G. minėtas akcijas įsipareigojo įkeisti iki 2014-12-31. Tačiau per nurodytus terminus neįkeitė ieškovo naudai UAB „Kaustina“ akcijų, todėl Sutartis 1, Sutartis 2 ir Sutartis 3 buvo užtikrintos atsakovo E. G. laidavimu. Ieškovas 2015-10-02 išsiuntė atsakovams pretenziją dėl pareigos grąžinti paskolą pažeidimo ir nurodė nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2015-10-15 grąžinti pagal visas aukščiau nurodytas sutartis suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas bei delspinigius, tačiau nei atsakovė UAB „Kaustina“, nei atsakovas E. G. skolos 187 384,15 Eur negrąžino, taip pat nesumokėjo palūkanų ir delspinigių.

Atsakovės UAB „Kaustina“ atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad įmonė turi prisiimti įsipareigojimus dėl paskolos gražinimo. Nurodė, kad paskola buvo suteikta L. S. interesais, tačiau nežinomos sutarties sudarymo aplinkybės, nedalyvavo pasirašant sutartį, nebendravo su L. S. todėl išsamiau negali pakomentuoti, aplinkybės žinomos iš D. K., kuris teikė konsultacijas. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio faktiškai vadovavo įmonei, teikė konsultacijas dėl ES lėšų įsisavinimo. Buvo nupirkta technika, E. G. turėjo žinoti apie įmonės veiklą, apie veiksmus, tuos kuriuos turėjo žinoti įmonės vadovas. E. G. paprašė jo pabūti akcininku ir vadovu laikinai iki bus įvykdytas projektas. Mano, kad L. S., kuris skolino pinigus savo tikslų realizavimui, turėtų perimti įmonę.

Atsakovas E. G. paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka, prašo reikalavimų jo atžvilgiu netenkinti. Nurodė, kad jo M. V. paprašė pabūti įmonės vadovu, akcininku dvejiems mėnesiams, jis sutiko nes pasitikėjo M. V.. Tačiau tas laikotarpis užsitęsė. D. K. nebuvo su įmone susijęs bet jis konsultavo įmonę, surado L. S., kuris paskolino lėšas UAB „Kaustina“. Neneigia, kad paskolų sutarčių pasirašymo metu buvo bendrovės vadovu, kad 2014-05-15, 2014-05-28, 2014-10-20 paskolos sutartis bei papildomus susitarimus pasirašė, kad paskolos buvo suteiktos. Tačiau UAB faktiniu vadovu tuo metu buvo M. V., kuris faktiškai vykdė įmonės funkcijas. Be to jis net nebuvo susitikęs su ieškovu L. S., visus reikalus tvarkė M. V. ir D. K.. Jis nesigilino į sutarties sąlygas. Akcijas perleido 2015 m. rudenį bet kada tiksliai neprisimena. Ūkininkauja apie dešimt metų, suprantami reikalavimai dokumentų tvarkymui. Kiek žinoma iš paskolos gautų lėšų buvo nupirkta technika.

Bylos duomenimis ieškovas L. S. su atsakovais UAB „Kaustina“ atstovu E. G. ir E. G., kaip fiziniu asmeniu 2014-05-15 pasirašė paskolos Sutartį 1 pagal kurią atsakovei UAB „Kaustina“ suteikė 72 405 Eur (250 000 Lt) dydžio paskolą. Atsakovė UAB „Kaustina“ pagal šios sutarties 1.1. punktą įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ne vėliau kaip iki 2014-08-15. Šalys 2014-08-15 sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties 1, kuriuo susitarė pakeisti Sutarties 1 1.1. punktą ir pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2015-08-15. Ieškovas su atsakovais 2014-05-28 sudarė paskolos sutartį Sutartis 2, pagal kurią ieškovas atsakovei UAB „Kaustina“ suteikė 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio paskolą ir kurią atsakovė UAB „Kaustina“ įsipareigojo grąžinti iki 2014-08-15. Šalys prie minėtos paskolos sutarties 2014-08-15 sudarė papildomą susitarimą Nr. 4, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2015-08-15. 2014-10-20 ieškovas su atsakovais sudarė paskolos sutartį Sutartis 3, pagal kurią ieškovas atsakovei UAB „Kaustina“ suteikė 86 017,15 Eur (297 000 Lt) dydžio paskolą. Sutarties 3 1.1. punktu paskolos gavėjas įsipareigojo priimti paskolą bei ją grąžinti paskolos davėjui ne vėliau kaip iki 2015-08-15. Bylos duomenimis atsakovė UAB „Kaustina“ pagal sudarytas su ieškovu paskolos sutartis ir papildomus susitarimus turėjo grąžinti suteiktas paskolas (187 384,15 Eur) ne vėliau kaip iki 2015-08-15.

Sutartį 1, Sutartį 2 ir Sutartį 3 bei papildomus susitarimus prie Sutarties 1, Sutarties 2 ir Sutarties 3 pasirašė ir atsakovas E. G., kuris Sutartyje įvardijamas kaip įkaito davėjas. Sutarties 1 ir Sutarties 2 3.3. punktuose numatyta, jog ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios sutarties pasirašymo įkaito davėjas įsipareigoja įkeisti paskolos davėjo naudai 100 vienetų jam nuosavybės teise priklausančių ir niekaip kitaip neapsunkintų UAB „Kaustina“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 100 Lt, suteikiančių 100 procentų balsų UAB „Kaustina“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Susitarta, kad įkaito davėjui nesilaikant šios pareigos, bus laikoma, kad pasirašydamas šią sutartį įkaito davėjas asmeniškai laiduoja už paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal šią paskolos sutartį tinkamą vykdymą. Šalių sudarytais papildomais susitarimais prie Sutarties 1 ir Sutarties 2 šalys taip pat pratęsė ir akcijų įkeitimo terminą, t. y. ne vėliau kaip iki 2014-12-31. Remiantis Sutarties 3 3.3. punktu atsakovas E. G. akcijas įsipareigojo įkeisti iki 2014-12-31. Byloje iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas E. G. per aukščiau nurodytus terminus neįkeitė ieškovo naudai UAB „Kaustina“ akcijų, todėl atsižvelgiant į sutarties sąlygas Sutartis 1, Sutartis 2 ir Sutartis 3 buvo užtikrintos atsakovo E. G. laidavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, tam, jog atsirastų paskolos teisiniai santykiai, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Konkrečiu atveju ginčo dėl lėšų sumokėjimo tarp šalių nekyla. Ieškovas vadovaudamasis paskolos sutarčių 1.2. punktu 2014-05-16 pagal Sutartį 1 mokėjimu pavedimu pervedė atsakovei UAB „Kaustina“ į jos banko sąskaitą 250 000 Lt (72 405 Eur). Iš 2014-05-30 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas pagal Sutartį 2 pervedė atsakovei UAB „Kaustina“ 100 000 Lt (28 962 Eur). 2014-10-23 mokėjimo pavedimu ieškovas atsakovei UAB „Kaustina“ pervedė 297 000 Lt (86 017,15 Eur).

Bylos duomenimis ieškovas 2015-10-02 išsiuntė pretenziją atsakovei UAB „Kaustina“ , taip pat ir E. G. dėl pareigos grąžinti paskolą pažeidimo bei suteikė atsakovei UAB „Kaustina“ papildomą terminą iki 2015-10-15 prievolei įvykdyti. Iš pretenzijos turinio matyti, kad E. G., kaip laiduotojas buvo informuotas apie atsakovės UAB „Kaustina“ prievolės neįvykdymą, nurodyta apie pareigą grąžinti paskolą, tačiau atsakovai geruoju prievolės neįvykdė. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Kaustina“ nėra gražinusi visos paskolos, taip pat nėra atlikusi jokių mokėjimų ieškovui.

CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsnių nuostatos numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Be to, CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nors ir buvo raginama bet iki šiol nėra gražinusi paskolos, neįvykdė savo sutartinės pareigos laiku grąžinti paskolą, praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti skolą, sumokėti palūkanas bei netesybas (delspinigius). (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Atsakovės UAB „Kaustina“ atstovas M. V. iš esmės sutinka, kad atsakovė turi pareigą gražinti paskolą, iš esmės sutinka su ieškiniu. Tačiau nurodo, kad norėtų spręsti taikiai, kad turėtų galimybę sumokėti visą skolą, nereikalaujant jos iš atsakovo E. G., nes jo dalyvavimas bendrovės veikloje buvo trumpalaikis. Tuomet akcininkas S. P. norėjo parduoti akcijas, sutiko akcijas pirkti E. G., jis buvo tinkamas vadovas.

Ieškovas reiškė prašymą priteisti solidariai iš atsakovų skolą, palūkanas ir delspinigius atsižvelgiant į sutarties sąlygas, į tai, kad įkaito davėjas asmeniškai laidavo už paskolos gavėjo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamą vykdymą. Bylos duomenimis, juridinių asmenų registre S. P. turėjo įmonės akcijas nuo 2011-11-23 iki 2014-03-04, E. G. nuo 2014-03-04 iki 2015-04-30, nuo 2015-04-30 iki 2016-09-06 G. S. bei M. V. nuo 2015-04-29 iki 2016-09-13. 2016-09-13 įregistruoti vadovo, akcininko pakeitimai, nuo 2016-09-13 akcininku įregistruotas M. V., nuo 2016-09-06 paskirtas įmonės direktoriumi. Iš registro išrašo E. G. įmonės direktoriumi buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2013-12-14, įgaliojimų pabaigos data 2014-12-01, registruoti duomenys nuo 2014-03-04 iki 2015-04-03. Taip pat iš registro duomenų įmonės direktoriumi laikotarpyje nuo 2015-04-03 iki 2016-03-18 buvo M. V.. Kaip minėta paskolos sutartys sudarytos 2014-05-15, 2014-05-28, 2014-10-20, bei papildomi susitarimai, priedai 2014-08-15 buvo pasirašyti E. G., kaip UAB „ Kaustina“ vadovo ir kaip privataus asmens. E. G. neįkeitus akcijų, skolos gražinimas pagal sutartis buvo užtikrintos atsakovo E. G. laidavimu.

Atsakovas E. G. nesutikdamas su ieškovo argumentais dėl skolos priteisimo teigia, kad jis tiesiogiai nebendravo su ieškovu, paskolos sutarčių prieš pasirašydamas neskaitė, pasitikėjo M. V., D. K.. Jis nesuvokė sutarčių sudarymo pasekmių. Kiek jam žinoma paskolos sutartys buvo sudaromos ieškovo interesais, tikslu įsigyti techniką, kuria vėliau ieškovas ir naudojosi. Jo manymu pasirašytos paskolos sutartys neatitiko šalių valios, savo esme buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, o ne paskolos, nes ieškovas ketino perimti iš jo akcijas, perimti įmonę. Atsakovas teigia, kad tai, jog jis yra laiduotojas pagal sutartis suvokė tik iškėlus civilinę bylą. Nors nurodė ir tai, kad jau daugiau nei dešimt metų ūkininkauja, suprantami reikalavimai dokumentų tvarkymui, tai, kad būdamas bendrovės vadovu privalėjo prisiimti visą atsakomybę už bendrovės veiklą.

Akcinių bendrovių įstatymo ketvirtajame skirsnyje numatytos akcininkų teisės, pareigos. ABĮ 37 straipsnyje numatytos bendrovės vadovo teisės ir pareigos. Atsakovui atliekant direktoriaus pareigas, privalu buvo žinoti įstatymo nuostatas dėl jo teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismo vertinimu atsakovo argumentai, kad jis būdamas bendrovės vadovu nesuprato savo atsakomybės dėl sutarčių turinio, įsipareigojimų vykdymo, kad nesuprato galinčių kilti pasekmių, jam , kaip fiziniam asmeniui galinčios kilti atsakomybės, pareigos sumokėti skolas, neįtikinami. Eidamas vadovo pareigas atsakovas kaip bendrovės vadovas privalėjo užtikrinti, kad visi bendrovės sandoriai atitiktų bendrovės interesus. Jei atsakovo vertinimu paskolos sutartis neatitiko sutarties šalių tikrosios valios, tai protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs. Jei tikėti atsakovo argumentais, kad pasirašė sutartis neskaitęs, neįsigilinęs į jų turinį, tai taip pat nesuderinama su atsakovo, kaip tuo metu buvusio įmonės vadovo atsakingu elgesiu. Atsakovas pasirašydamas sutartis kaip fizinis asmuo taip pat privalėjo elgtis atidžiai, apdairiai, protingai pagal objektyvius elgesio standartus. Elgdamasis priešingai atsakovas prisiėmė riziką dėl galinčių kilti pasekmių.

Liudytojas D. K. patvirtino, kad buvo tarpininkas tarp ieškovo ir atsakovų. Jis tarpininkavo ir dalyvavo sutartis pasirašant. Pažinojo L. S., nors nedirbo UAB „Kaustina“ tačiau tarpininkavo dėl paskolos suteikimo technikai įsigyti, kurią buvo suinteresuota parduoti ir pardavė 2014 m. jo atstovaujama įmonė UAB „Žagarės inžinerija“. Nurodė, kad nežinomos aplinkybės dėl akcininkų pasikeitimo, direktoriaus keitimo, jis pažinojo M. V., kuris rūpinosi UAB „Kaustina“ reikalais. Nurodė, kad sutarčių tekstus galėjo ir jis ruošti nors tiksliai neprisimena. Sutartis, pakeitimus pasirašė abi šalys, sutarties turinys turėjo būti suprantamas. Kas pirmiau pasirašydavo, ar L. S. ar E. G. neprisimena, pasirašydavo viena šalis, po to nuveždavo sutartį pasirašyti kitai šaliai. Nors atsakovas nurodo, kad su ieškovu tiesiogiai nebendravo pasirašydamas sutartis, ką patvirtino ir liudytojas ir dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, tačiau šių aplinkybių buvimas nepaneigia atsakovo atsakomybės. Pažymėtina, kad atsakovas nurodydamas, kad sudarytos paskolos sutartys neatitiko šalių valios, kad suteikiant paskolą nebuvo ketinama jos gražinti, buvo kalba dėl bendrovės perdavimo ieškovui, kad ieškovas įsigijus UAB „Kaustina“ techniką ja ir naudojosi bei kitas aplinkybes, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ( CPK 178 straipsnis). Ieškovo atstovas, atstovaudamas ieškovo interesus, neigia buvus ieškovo L. S. susitarimus dėl akcijų perleidimo, buvus kitus nei sutartyse nurodyta susitarimus. Liudytojas D. K. paaiškino, kad jei buvo susitarimas dėl akcijų perrašymo, tai gal ateityje ir buvo kas galvojama bet jam konkrečios aplinkybės nežinomos. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus nėra pagrindo vertinti buvus tarp šalių kitokius susitarimus nei nurodyta konkrečiose paskolos sutartyse. UAB „ Kaustina“ atstovas patvirtino, kad šalių minima technika, kuri įsigyta už paskolos lėšas yra bendrovės balanse. Įmonės apskaitoje nėra duomenų dėl technikos valdymo, kad šiuo metu technika būtų naudojamasi, kad L. S. naudotųsi technika.

Dėl įrodinėjimo pareigos Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į CPK 226, 227 straipsnių nuostatas šalys turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Taip pat pažymėtina, kad CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Ribojama galimybė teikti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti apeliacinės instancijos teismui ir kita. Atsakovai nurodydami konkrečias aplinkybes, turėjo pareigą pateikti jas pagrindžiančius įrodymus.

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus CK 6.154 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Be to, šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę susitarti dėl jos sąlygų, t. y. nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai. Vertinant sutarties sąlygas atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisykles. CK 6.193 straipsnio nuostatos numato, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus dėl sutarčių sudarymo, sutiktina su ieškovo argumentais, kad šalys sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sąlygas ir pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Atsakovai būdami verslo subjektai, turintys patirties verslo srityje, laisva valia pasirašę sutartį, žinodami apie prisiimamus įsipareigojimus, galėjo ir turėjo numatyti sutarčių neįvykdymo teisinius padarinius. Atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai nesuprato sutarties sąlygų esmės, ar kad, kaip teigia atsakovas E. G. sutartį pasirašė galimai iš nepatyrimo, ar tik dėl pasitikėjimo kitais asmenimis. Teismo vertinimu sutartyse aptartos esminės sąlygos dėl paskolos suteikimo, paskolos dydžio, palūkanų, netesybų, paskolos gražinimo terminų, sutarties galiojimo, keitimo, nutraukimo, sutarties vykdymo, įkaito davėjo įsipareigojimų ir kita. Atsakovo argumentai, kad sudarydamos sutartis šalys nesiekė, kad minėtus sandorius užtikrintų atsakovas E. G., nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nebenorėjo ir net atsisakė reikalavimo, jog akcijos jam būtų įkeičiamos, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių jo teiginius. Atsakovas nenurodė kokios konkrečiai sutarčių nuostatos neaiškios, nesuprantamos. Nors atsakovo teigimu sutartis neatitiko tikrosios šalių valios tačiau atsižvelgiant į atsakovo argumentus nėra galimybės padaryti konkrečios išvados, kokia kita, tikroji šalių valia, pasak atsakovo, buvo.

Be to atsakovas neinicijavo sutarties sąlygų pakeitimo, neginčijo sutarčių sąlygų, nereiškė priešieškinio šioje byloje. Vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudarytų sandorių, neatitikimo faktinėms aplinkybėms, šalių valios neteisėtumo, nepateikus jokių įrodymų nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro sutarčių savaime negaliojančiomis. Atsakovo argumentai, kad paskolos lėšos buvo naudojamos galimai neteisėtiems ar nusikalstamiems veiksmams niekuo nepagrįsti ir atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl suteiktos paskolos atsakovei UAB „Kaustina“, nepašalina atsakovės pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus, gražinti skolą. Be to atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo ir šiuo metu esančio įmonės vadovo pozicijos dėl sutarties vykdymo skiriasi. Atsakovės UAB „Kaustina“ atstovas nurodė, kad UAB „ Kaustina“ sutinka, kad paskola buvo suteikta, kad skola negražinta, kad atsakovė turi pareigą vykdyti įsipareigojimus, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

Ieškovas su atsakove UAB „Kaustina“ susitarė dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų (Sutarčių 2.1. punktas). Šalys taip pat susitarė ir dėl palūkanų sumokėjimo tvarkos ir termino, kad palūkanos sumokamos per 5 darbo dienas nuo paskolos grąžinimo (Sutarčių 2.2. punktas), ( CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje išaiškinta, jog CK 6.872 straipsnis yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti: palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais. Esant paskolos sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomas nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po paskolos grąžinimo termino praleidimo turi būti mokamos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarę kitaip. Jos mokamos nuo tos dienos, kurią turėjo būti sugrąžinta paskola, t. y. nuo prievolės įvykdymo termino iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, atliktus skaičiavimus pagal Sutartį 1 už suteiktą paskolą (72 405 Eur) atsakovams tenka pareiga sumokėti 7268,27 Eur pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2014-05-16 (paskolos suteikimo) iki 2015-08-16 (paskolos grąžinimo termino). Už suteiktą paskolą (28 962 Eur) pagal Sutartį 2, atsakovams tenka pareiga sumokėti 2 818,43 Eur pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2014-05-30 iki 2015-08-16, t. y. už 444 dienas. Pagal Sutartį 3 už ieškovo suteiktą paskolą (86 017,15 Eur) atsakovams kyla pareiga sumokėti 5618,22 Eur pelno palūkanų už laikotarpį nuo 2014-10-23 (paskolos suteikimo) iki 2015-08-16 (paskolos grąžinimo termino ). Iš atsakovų priteistina bendra suma 15 704,92 Eur dydžio pelno palūkanų.

Tarp šalių sudarytų paskolų sutarčių 5.1. punktas numato, kad paskolos gavėjas už kiekvieną paskolos (ar jos dalies) grąžinimo, palūkanų (ar jų dalies) sumokėjimo termino praleidimo dieną paskolos davėjui pareikalavus įsipareigoja mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų sumų. CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, kad jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.