Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.10.6.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.16.4.1.; 1.1.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.5.2.

2020 m. spalio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio ir nuteistosios V. B. bei jos gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (veika kartu su A. V.) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams,

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (V. S. plėšimas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, V. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista E. K. iš kaltinamųjų E. T. ir V. B. solidariai 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. M. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista L. M. T. iš kaltinamųjų V. B. ir A. V. solidariai 2 220 Eur turtinei žalai atlyginti ir 250 Eur iš kaltinamosios V. B..

Nukentėjusiosios J. L. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista L. J. K. iš kaltinamosios V. B. 250 Eur turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; ieškinio dalis dėl nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinama A. K., palikta nenagrinėta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. B. kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 7 500 Eur.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. J. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 542,75 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir valstybės naudai iš V. B. priteista 542,75 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. V., E. T. ir O. S., o J. Ž., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. K. buvo kaltinama, tuo, kad ji 2017 m., tamsiu paros metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, VšĮ „Š. i. g. g. c.“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palatoje, panaudodama fizinį smurtą, atėmė galimybę L. J. K. priešintis ir pagrobė nukentėjusiajai L. J. K. priklausantį 6 000 eurų vertės turtą, o būtent:

savo lovoje gulinčiai L. J. K. pajutus, kad A. K. ieško ir kėsinasi pagrobti nukentėjusiosios lovoje laikomą piniginę su pinigais ir auksiniais papuošalais, bei dėl to pradėjus šaukti, A. K. sugriebė L. J. K. už rankų, pastūmė ir išvertė ją iš lovos. Tokiu būdu atėmusi galimybę L. J. K. priešintis, A. K., toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, pagrobė L. J. K. priklausančius 4 000 eurų, 1 000 eurų vertės keturis auksinius žiedus bei 1 000 eurų vertės auksinį laikrodį.

2. V. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su A. V., laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-06-21, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. M. T. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

2017-06-02, tyrimo metu nenustatytu laiku, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė be L. M. T. žinios nukentėjusiajai išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, ir kartu su A. V. laikė šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017-06-02, apie 17.06 val.;

vėliau, 2017-06-10, tyrimo metu nenustatytu laiku, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė be L. M. T. žinios nukentėjusiajai išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, ir kartu su A. V. laikė šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017-06-10, apie 21.08 val.;

vėliau, 2017-06-21, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė be L. M. T. žinios nukentėjusiajai išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, ir kartu su A. V. laikė šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017-06-21, apie 22.37 val.

3. Be to, V. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su J. Ž., apgaule V. B. ir J. Ž. naudai įgijo svetimą, E. K. priklausantį, turtą – 350 eurų, o būtent: 2017 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, V. B. pasiūlė J. Ž. įgyti E. K. priklausantį turtą bei kartu su J. Ž. parengė nusikalstamų veiksmų planą, pagal kurį V. B. įsipareigojo pagaminti ir perduoti J. Ž. gėrimą su psichiką veikiančią medžiaga, o J. Ž. įsipareigojo įgyti E. K. priklausantį turtą, melagingai žadėdama padėti jam buityje, arba apsvaiginusi jį gėrimu su psichiką veikiančią medžiaga;

vėliau, 2017-09-21, laikotarpiu nuo apie 9 val. iki 13 val., V. B. pagamino gėrimą su psichiką veikiančią medžiaga ir siekdama šį gėrimą perduoti J. Ž. nuvežė šį gėrimą prie E. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini), o J. Ž. nuėjo į E. K. namus, melagingai pažadėjo padėti jam buityje ir, nukentėjusiajam sutikus su tokiu pasiūlymu, paėmė jam priklausančius 350 eurų bei pasišalino žadėdama nupirkti maisto ir greitai sugrįžti.

4. Be to, V. B. nuteista už tai, kad 2017-06-30, apie 12.30 val., apgaule įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą, atėmė galimybę L. J. K. priešintis ir pagrobė nukentėjusiajai L. J. K. priklausantį 1 750 eurų vertės turtą, o būtent: V. B., melagingai prisistačiusi L. J. K. socialine darbuotoja, įkalbėjo nukentėjusiąją įleisti ją į savo namus bei patekusi į nukentėjusios namus, siekdama atimti galimybę nukentėjusiajai priešintis, siūlė išgerti kavos puodelį su tyrimo metu nenustatyta psichiką veikiančia medžiaga, prieš nukentėjusios valią kišo puodelį su kava prie jos burnos ir privertė ją išgerti kelis gurkšnius kavos. L. J. K. pradėjus priešintis tokiems V. B. veiksmams, V. B. tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į galvą. Tokiu būdu atėmusi galimybę L. J. K. priešintis V. B., toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, pagrobė L. J. K. priklausančius 500 eurų, 250 eurų vertės auksinį žiedą bei 1 000 eurų vertės auksinį laikrodį.

5. Be to, V. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su A. V., laikotarpiu nuo 2017-05-31 iki 2017-06-21 neteisėtai panaudodami nukentėjusiajai L. M. T. priklausančią elektroninės mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 2 320 eurus, o būtent:

2017-05-31 VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 500 eurų. Tuomet A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2017-05-31 5.17 val. šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T. ir, neteisėtai bankomate panaudodamas L. M. T. vardu išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir be nukentėjusiosios žinios atliko finansinę operaciją – išėmė 500 eurų ir tokiu būdu kartu su V. B. užvaldė šią pinigų sumą;

vėliau, 2017-06-02, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė be L. M. T. žinios nukentėjusiajai išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 1 000 eurų. Tuomet A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2017-06-02, 17.03 val. ir 17.06 val., du kartus šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T. ir neteisėtai bankomate panaudodamas L. M. T. vardu išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir be nukentėjusiosios žinios atliko dvi finansines operacijas – išėmė 100 eurų bei 900 eurų ir tokiu būdu kartu su V. B. užvaldė 1 000 eurų;

vėliau, 2017-06-10, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė be L. M. T. žinios nukentėjusiajai išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 700 eurų. Tuomet A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2017-06-10, 21.04 val., 21.06 val., 21.07 val., 21.08 val., penkis kartus šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T. ir, neteisėtai bankomate panaudodamas L. M. T. vardu išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir be nukentėjusiosios žinios atliko penkias finansines operacijas – išėmė 100 eurų, 200 eurų, 200 eurų, 100 eurų bei 100 eurų, ir tokiu būdu kartu su V. B. užvaldė 700 eurų;

vėliau, 2017-06-21, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė be L. M. T. žinios nukentėjusiajai išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, perdavė A. V. šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, bei nurodė jam be nukentėjusiosios žinios paimti iš jos banko sąskaitos 120 eurų. Tuomet A. V., vykdydamas V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2017-06-21, 22.37 val., šiame bankomate melagingai pateikė save kaip L. M. T. ir neteisėtai bankomate panaudodamas L. M. T. vardu išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir be nukentėjusiosios žinios atliko finansinę operaciją – išėmė 120 eurų, ir tokiu būdu kartu su V. B. užvaldė šią pinigų sumą.

6. Be to, V. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su E. T., laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, E. K. priklausantį, turtą – 1 000 eurų.

7. Be to, V. B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2017-10-10 iki 2017-10-20 atstovaudama nukentėjusįjį A. U. pagal 2017-09-08 (duomenys neskelbtini) miesto 1-ajame notarų biure jo išduotą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę jai disponuoti A. U. banko sąskaitomis ir šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis bei veikdama priešingai nukentėjusiojo interesams, pasisavino jos žinioje buvusius A. U. pinigus – 7 500 eurų, o būtent:

2017-10-10 banke AB „S.“, esančiame ((duomenys neskelbtini) filialo adresas), išėmė 5 000 eurų iš šiame banke esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuos pinigus pasiėmė sau;

vėliau, 2017-10-13, toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, banke AB „S.“, esančiame ((duomenys neskelbtini) filialo adresas), išėmė 900 eurų iš šiame banke esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus pasiėmė sau;

vėliau, 2017-10-17, toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, banke AB „S.“, esančiame ((duomenys neskelbtini) filialo adresas), išėmė 900 eurų iš šiame banke esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus pasiėmė sau;

vėliau, 2017-10-20, toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus banke AB „S.“, esančiame ((duomenys neskelbtini) filialo adresas), išėmė 700 eurų iš banke AB „S.“ esančios A. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos pinigus pasiėmė sau.

8. Be to, V. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su O. S., atėmė galimybę nukentėjusiajai V. S. priešintis ir pagrobė jai priklausantį 235 eurų vertės turtą, o būtent:

2017-10-29, tyrimo metu nenustatytu laiku, V. B. pasiūlė O. S. įgyti V. S. priklausantį turtą bei kartu su O. S. parengė nusikalstamų veiksmų planą, pagal kurį V. B. ir O. S. susitarė apsvaiginti nukentėjusiąją gėrimu su psichiką veikiančia medžiaga, tokiu būdu atimti galimybę jai priešintis, paimti iš nukentėjusios jos buto raktus, įsibrauti į nukentėjusiosios butą ir pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą. Iš karto po to, 2017-10-29, laikotarpiu nuo 10 val. iki 22 val., V. B. ir O. S., tęsdamos savo nusikalstamus veiksmus, įpylė į V. S. geriamą gėrimą tyrimo metu nenustatytos psichiką veikiančios medžiagos, dėl ko nukentėjusioji užmigo. Tuomet, V. B. ir O. S. paėmė iš miegančios V. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus, įsibrovė į šį butą ir pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą: 35 eurus; 100 eurų vertės moteriškus kvepalus, lūpų dažus, kremus; 100 eurų vertės auksinį žiedą.

9. Be to, V. B. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su O. S., atėmė galimybę nukentėjusiajai I. K. priešintis ir pagrobė jai priklausantį turtą – 500 eurų, o būtent: laikotarpiu nuo 2017-10-14 iki 2017-10-19, tyrimo metu nenustatytu laiku, V. B. pasiūlė O. S. įgyti I. K. priklausantį turtą bei kartu su O. S. parengė nusikalstamų veiksmų planą, pagal kurį V. B. ir O. S. susitarė apsvaiginti ligoninėje gydomą bejėgiškos būklės nukentėjusiąją psichiką veikiančia medžiaga, tokiu būdu atimti galimybę jai priešintis, bei paimti iš nukentėjusiosios jai priklausantį turtą – 600 eurų. Iš karto po to, 2017-10-19, laikotarpiu nuo 8 val. iki 19 val., VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“, (duomenys neskelbtini), vidaus ligų skyriaus (duomenys neskelbtini) palatoje V. B. ir O. S., tęsdamos savo nusikalstamus veiksmus, sugirdė I. K. tyrimo metu nenustatytos psichiką veikiančios medžiagos, dėl ko nukentėjusioji užmigo, bei pagrobė iš jos 490 eurų.

10. Be to, V. B. nuteista už tai, kad 2017-07-06 neteisėtai panaudodama nukentėjusiajai L. M. T. priklausančią elektroninės mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 250 eurus, o būtent:

2017-07-06 VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, be nukentėjusiosios žinios perdavė J. Ž. šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, melagingai nurodė J. Ž., kad nukentėjusioji prašo paimti iš jos banko sąskaitos 250 eurų. Tuomet J. Ž., vykdydama V. B. nurodymus, nuvyko prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2017-07-06 17.52 val. šiame bankomate pateikė save kaip L. M. T. ir, panaudodama L. M. T. vardu išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos, atliko finansinę operaciją – išėmė 250 eurų ir šiuos pinigus perdavė V. B.. Tokiu būdu V. B., pasinaudodama savo atliekamų neteisėtų veiksmų pobūdžio nesuvokiančia J. Ž., melagingai pateikė save kaip L. M. T., neteisėtai bankomate panaudojo L. M. T. vardu išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones, be nukentėjusiosios žinios atliko finansinę operaciją – išėmė 250 eurų ir užvaldė šią pinigų sumą.

11. Be to, V. B. nuteista už tai, kad 2017-07-06 VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. M. T. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

2017-07-06, tyrimo metu nenustatytu laiku, VšĮ „Š. i. g. g. c.“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), V. B. paėmė be L. M. T. žinios nukentėjusiajai išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, ir laikė šią mokėjimo kortelę ir mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis iki 2017-07-06, apie 17.52 val.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

12. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras A. Povilaitis prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

vadovaujantis BK 55 straipsniu, 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant ją atsiprašyti nukentėjusiosios ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą;

nukentėjusiosios L. J. K. 2 500 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

12.1. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą išteisinti A. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog tyrimas poligrafu gali būti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant išsiaiškinti tyrimo kryptis, strategiją, – pagalbinė priemonė sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksnys, lemiantis ar darantis įtaką teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017).

12.2. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadas nuosprendyje darė neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, vertindamas įrodymus padarė klaidas dėl įrodymų turinio. Teigia, kad iš nukentėjusiosios L. J. K. parodymų matyti, jog jie yra nuoseklūs, L. J. K. nurodė, kad pirmąjį nusikaltimą įvykdė A. K.. 2017-06-09 apklausta L. J. K. pažymėjo, kad nusikaltimo metu atpažino A. K. ne tik pagal išvaizdą, bet ir jos išskirtinai ploną balsą. Pažymi, kad, nors teismas konstatavo, jog nukentėjusioji L. J. K. neatpažino A. K., kai pareigūnai atvyko į gydymo įstaigą, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai teismo nurodytu laiku gydymo įstaigoje vykdė tokią procedūrą, be to, iš A. K. 2017-03-21 protokolo-pareiškimo matyti, kad ne gydymo įstaiga ir ne nukentėjusioji L. J. K., bet ji (A. K.) kreipėsi į policiją dėl nukentėjusiosios turto grobimo gydymo įstaigoje, ir tai taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji bijojo kreiptis į policiją, o gydymo įstaiga tinkamai nereagavo į nukentėjusiosios skundus. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš L. J. K. 2017-03-24 protokolo-pareiškimo matyti, jog šiame procesiniame dokumente nukentėjusioji iš karto įvardijo pirmąjį nusikaltimą įvykdžiusio asmens vardą – A. Be to, iš 2017-04-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad pirmą kartą toks procesinis veiksmas dalyvaujant nukentėjusiajai buvo atliktas ne 2017-03-24, kaip konstatavo teismas, bet tik 2017-04-25.

12.3. Apelianto teigimu, teismas baudžiamojoje byloje tinkamai nesugretino nukentėjusiosios parodymų ir kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, tinkamai neįvertino liudytojų A. K., V. K. ir kitų liudytojų (R. P., R. R., I. E.) parodymų, nevertino įrodymų, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji L. J. K. proceso metu atpažino asmenį, kuris įvykdė jos turto plėšimą – A. K. (2017-05-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas). Nurodo, kad liudytoja A. K. apie tai, kad yra pagrobtas L. J. K. turtas, sužinojo ne iš nukentėjusiosios, bet iš jos palatos kaimynės B. L., be to, ši liudytoja patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusioji atsivežė į gydymo įstaigą didelę pinigų sumą, auksinius dirbinius ir ji matė visą šį turtą pas nukentėjusiąją ligoninėje. Liudytoja V. K. parodė, kad ji matė, kaip seselė, kurios ji nepažino, tamsiu paros metu kažką darė prie nukentėjusiosios lovos. Atkreipia dėmesį, kad 2017-11-29 apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, L. J. K., apklausoje dalyvaujant A. K., patvirtino, kad A. K. įvykdė jos turto plėšimą bei nurodė aplinkybes, kuriomis buvo įvykdytas nusikaltimas; iš liudytojos, policijos pareigūnės, R. K. parodymų matyti, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji proceso metu atpažino A. K., kaip asmenį, įvykdžiusį jos turto plėšimą; iš proceso metu darytų garso įrašų aiškiai girdėti, kad A. K. balsas yra specifinis ir atitinka nukentėjusiosios pateiktą apibūdinimą.

12.4. Prokuroras nurodo, kad vertindamas nukentėjusiosios L. J. K. parodymus teismas teikė lemiamą reikšmę ne byloje surinktų įrodymų visumai, bet specialisto išvadoms dėl A. K. psichofiziologinio tyrimo, tačiau toks įrodymų vertinimas prieštarauja teismų praktikai, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes. Teigia, kad įvertinus bylos įrodymus akivaizdu, jog A. K. 2017 m., laikotarpiu nuo vasario mėn. 1 d. iki kovo mėn. 15 d., tamsiu paros metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, VšĮ „Š. i. g. g. c.“, (duomenys neskelbtini) palatoje, panaudodama fizinį smurtą atėmė galimybę L. J. K. priešintis ir pagrobė nukentėjusiajai L. J. K. priklausantį 6 000 eurų vertės turtą: 4 000 eurų, 1 000 eurų vertės keturis auksinius žiedus bei 1 000 eurų vertės auksinį laikrodį. A. K. padarytas nusikaltimas yra baigtas – ji pasišalino iš įvykio vietos kartu su visu pagrobtu turtu ir įgavo galimybę netrukdomai juo disponuoti. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, vėlesni A. K. veiksmai, kuomet ji sugrįžo į nukentėjusiosios palatą ir grąžino dalį pagrobto turto: 1 500 eurų, keturis auksinius žiedus ir auksinį laikrodį, neturi reikšmės jos veiksmų teisiniam vertinimui ir nėra pagrindas dėl to vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip nenuoseklius.

13. Apeliaciniu skundu nuteistoji V. B. ir jos gynėjas advokatas A. Damulevičius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

išteisinti V. B. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (veika A. U. atžvilgiu) ir BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas V. S. atžvilgiu),

neskirti V. B. bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, t. y. už visas veikas skirti ne daugiau kaip 4 metus laisvės atėmimo, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13.1. Skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios V. B. veiksmų nukentėjusiosios L. M. T. atžvilgiu nepagrįstai nevertino kaip tęstinės veikos, o vertino kaip atskirus nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, nors, įvertinus nusikalstamos veikos laikotarpį (nuo 2017-05-31 iki 2017-07-06, pinigus A. V. ir J. Ž. nuiminėjant kas savaitę), objektą (yra vienas nukentėjusysis – L. M. T.), veikos mechanizmą, akivaizdu, kad V. B. vykdė tęstinę veiką. Teigia, kad, skirdamas bausmę V. B. už nusikaltimus, padarytus L. M. T. atžvilgiu, teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 10 dalimi.

13.2. Be to, apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. B. nusikalstamas veikas L. M. T. atžvilgiu padarė bendrininkų grupėje su A. V.. Pažymi, kad A. V. nurodė, jog bendrininkavimo nebuvo, o teismas nustatė, kad V. B. tik perdavė A. V. L. M. T. kortelę, tačiau „nesakė, kiek nuimti pinigų, nežino, kodėl tokias sumas nuėmė“.

13.3. Nuteistosios ir jos gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, V. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, skyrė per griežtas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui, iš dalies prisipažinusiam kaltu, pagal teismų praktiką skiriamos mažesnės negu 1 metų bausmės.

13.4. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir V. B. paskyrė netinkamą galutinę subendrintą bausmę. Atkreipia dėmesį, kad teismas tik formaliai nurodė, jog vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu V. B. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir V. B. galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. Teismas nenurodė, kurias iš V. B. už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmė, o kurias sudėjo, nenurodė, kurias veikas laikė padarytomis esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

13.5. Nuteistosios ir jos gynėjo vertinimu, teismas netinkamai kvalifikavo V. B. veiką nukentėjusiosios L. J. K. atžvilgiu. Nurodo, kad V. B. neprisipažino kalta apiplėšusi L. J. K., o teismas be pagrindo patikėjo senyvo amžiaus nukentėjusiosios L. J. K. parodymais, nors byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios sumušimą, taip pat duomenų, patvirtinančių cheminių preparatų panaudojimą. Mano, kad V. B. veika L. J. K. atžvilgiu turi būti perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir dėl to V. B. turi būti keičiama galutinė bausmė. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apeliantai prašo atsižvelgti į tai, kad už šį nusikaltimą V. B. yra paskirta per griežta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Prašo įvertinti tai, kad V. B. iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą – teismo posėdžių metu perdavė L. J. K. 1 500 Eur ir liko atlyginti tik 250 Eur žalą, šią aplinkybę pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skirti V. B. mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

13.6. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino V. B. kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir skyrė jai už šią veiką laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, nes V. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog nukentėjusysis A. U. 2017-09-08 buvo parašęs įgaliojimą V. B. tvarkyti jo banko sąskaitą, taigi A. U. dėl galimo netinkamo jo lėšų naudojimo galėjo kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje pažymėjo, jog pats A. U. nežinojo, už kokią sumą parduota jo sodyba, tačiau iš liudytojo T. J. bei kitų liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis A. U. puikiai žinojo apie parduodamos sodybos sandorį, suvokė, kad suteikia teisę vykdyti sandorį V. B., pats A. U. bendravo su notaru V. Ž., V. B. prižiūrėjo A. U. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad V. B. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, prašo atsižvelgti į tai, kad teismas nepagrįstai už šią veiką skyrė V. B. laisvės atėmimo bausmę, o ne kitą, švelnesnę, sankcijoje numatytą bausmę.

13.7. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė V. B. ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo V. S. atžvilgiu – šiuo atveju V. B. veiksmuose galima įžvelgti tik vagystės požymius. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pati V. S. nurodė, jog pretenzijų niekam neturi, žala jai nepadaryta, įvykio metu ji buvo neblaivi, civilinio ieškinio nereiškė. Teigia, kad teismas V. B. kaltę dėl plėšimo V. S. atžvilgiu grindė prielaidomis, išvadas dėl jos kaltės padarė remdamasis tik telefoniniais pokalbiais. Apeliacinės instancijos teismui manant, kad V. B. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prašo pakeisti jai skirtą bausmę areštu, nes padaryta žala yra tik 235 Eur, be to, plėšimas nepadarytas įsibraunant į patalpą, sužalojant žmogų ir pan.

13.8. Nuteistosios ir jos gynėjo vertinimu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarytas E. K. atžvilgiu, V. B. taip pat nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad teismas už šiuos nesunkius nusikaltimus galėjo skirti V. B. švelnesnes, negu laisvės atėmimas, bausmes.

13.9. Skunde prašoma sumažinti V. B. ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo I. K. atžvilgiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą arba skirti jai areštą. Nurodoma, kad nukentėjusiajai padaryta žala yra 490 Eur, plėšimas nepadarytas įsibraunant į patalpą, sužalojant žmogų ir pan. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas per griežtai vertino V. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nepasisakė, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus jai švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad kai kurios pirmiau minėtos V. B. veikos yra tęstinės, kad ji prisipažino kalta, anksčiau nebuvo teista, atlygino žalą, ir nepagrįstai V. B. atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

13.10. Be to, apeliantų teigimu, bausmės tikslai V. B. gali būti pasiekti atidėjus jai paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad V. B. serga depresija, labai pergyvena dėl to, kas įvyko, dirba, turi vaikų ir anūkų, nukentėjusieji jai atleidžia.

14. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. Povilaičio apeliacinį skundą išteisintosios A. K. gynėjas advokatas S. Šuminas prašo skundą atmesti.

14.1. Atsiliepime išteisintosios gynėjas nurodo, kad prokuroras kasacinio teismo išaiškinimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017 dėl tyrimo poligrafu pateikia atsietą nuo konteksto ir bylos aplinkybių. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje be kita ko nurodė, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galima remtis tik tais duomenimis, kurių gavimo ir išnagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio nuostatose. Teismo apsisprendimui priimti apkaltinamąjį nuosprendį gali daryti įtaką tik bylos proceso metu išnagrinėti įrodymai, jokios kitos aplinkybės negali lemti ar daryti įtakos teismo vidiniam įsitikinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį ne tik įrodymai, bet jų tarpusavio santykis, nepašalintos abejonės gali turėti įtakos ar lemti teismo vidinį įsitikinimą, tačiau tai negalima priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

14.2. A. K. gynėjas pažymi, kad nėra jokių taisyklių, draudžiančių teismui skirtingai vertinti nukentėjusiojo teiginius dėl skirtingų nusikalstamų veikų ar jų epizodų. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, gali padaryti skirtingas išvadas dėl to paties nukentėjusiojo parodymų, duotų dėl skirtingų kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Akcentuoja, kad V. B. kitame epizode prisipažino kalta iš dalies padariusi nusikalstamą veiką L. J. K. atžvilgiu, be to, minėjo šią veiką teisėsaugos užfiksuotuose jos telefoniniuose pokalbiuose su J. Ž., taip pat buvo rasti V. B. pas nukentėjusiąją atsinešti daiktai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje dėl A. K. epizodo, nukentėjusiosios parodymai dėl A. K. įvykdytos veikos nebuvo labai nuoseklūs, o kiti bylos įrodymai yra tik netiesioginiai, t. y. kilę iš to paties šaltinio – tik pačios nukentėjusiosios parodymų. Jokių objektyvių įrodymų, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, byloje nėra.

14.3. Atkreipia dėmesį, kad, nors kaltinime nurodyta, jog A. K. iš nukentėjusiosios pagrobė ne tik 4 000 Eur, bet ir 4 auksinius žiedus bei laikrodį, tačiau pati nukentėjusioji nurodė, kad žiedus ji turėjo tik 3 ir nenurodė, kad ligoninėje ji dar būtų turėjusi ir laikrodį. Išteisintosios gynėjas pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl A. K. yra nenuoseklūs, be to, byloje liko nenustatyta, kiek konkrečiai pinigų nukentėjusioji turėjo atvykimo į ligoninę dieną. Taip pat atkreipia dėmesį, kad prokuroro apeliaciniame skunde aprašomos tariamos pirmosios instancijos teismo išvados, kurių pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nenurodė bei aprašomi teiginiai, kurių nėra pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

14.4. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nukentėjusioji, atvykusi į ligoninę, nepasisakė, kiek turi pinigų, pinigų bei kitų jos atsivežtų vertybių niekas nematė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apiplėšimai apskritai buvo ir kad bent vieną iš jų įvykdė būtent A. K.. Atkreipiamas dėmesys, kad nerastas, nenustatytas ir byloje neapklaustas gydytojas, neva plėšimo naktį atėjęs pas nukentėjusiąją ir liepęs dėtis ledus prie galvos, juo labiau, kad ligoninės personalas paneigė, kad gydymo įstaigoje yra budinčių gydytojų vyrų. Be to, liudytoja D. L., apklausiama teisme, nepatvirtino, jog ji L. J. K. patarė niekam nesiskųsti. Priešingai, D. L. nurodė, kad 2017-03-15 nukentėjusioji pasiskundė, jog jai dingo pinigai, tuomet ji (D. L.) su V. Š. palatoje ieškojo pinigų ir rado juos nukentėjusiosios rankose. Nors L. J. K. nurodė, kad nusikaltimo metu atpažino A. K. ne tik pagal išvaizdą, bet ir išskirtinį ploną jos balsą, 2017 m. gegužės mėn. atpažinimas buvo surengtas pažeidžiant imperatyvias BPK nuostatas, todėl negali būti laikomas tinkamu. Svarbu ir tai, kad atpažinimo iš balso procedūra ikiteisminio tyrimo metu niekada nebuvo atlikta, todėl prokuratūros teiginys, kad nukentėjusioji nusikaltimo metu atpažino A. K. iš balso, nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais, surinktais pagal BPK reikalavimus. Be to, nors prokuroras skunde nurodė, kad teismas konstatavo, jog asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką atliktas 2017-03-24, tačiau šis procesinis veiksmas buvo atliktas tik 2017-04-25, iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kad asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką dalyvaujant nukentėjusiajai buvo atliktas 2017-03-24.

14.5. Išteisintosios gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, nors nukentėjusioji L. J. K. ir nurodė, jog pinigus pagrobė A. K., tačiau pirminėje tyrimo stadijoje atpažinimo metu ir, kai pareigūnai atvyko į gydymo įstaigą, nukentėjusioji neatpažino A. K. kaip asmens, pagrobusio iš jos pinigus. Tai, kad nukentėjusiosios teigimu, ji A. K. pažinojo 8 metus, tačiau pateikdama policijai pareiškimą 2017-03-24 gydymo įstaigoje nesugebėjo pasakyti policijos pareigūnams, kad tą dieną dirbanti slaugytoja A. K. ir yra asmuo, įvykdęs nusikaltimą, rodo, kad 2017-03-24 nukentėjusioji L. J. K. nesuvokė A. K. kaip asmens, įvykdžiusio prieš ją nusikalstamą veiką.

14.6. Be to, ir parodymo atpažinti iš nuotraukos metu 2017-04-25 nukentėjusioji A. K. neatpažino. 2019-11-08 atlikus tyrėjos R. K. apklausą teisme taip pat paaiškėjo, kad net ir vėlesnė 2017-05-26 atpažinimo iš kartotekų procedūra buvo atlikta pažeidžiant imperatyvias BPK nuostatas, nukentėjusiajai vienu metu rodant po vieną asmens nuotrauką, šios procedūros nefilmuojant ir negalint užtikrinti, kad atpažinimas iš kartotekų buvo skaidrus, objektyvus ir be pašalinių asmenų pagalbos. Taigi, jokie objektyvūs ir leistinais būdais pagal BPK reikalavimus gauti bylos duomenys nepatvirtina, kad L. J. R. iš tikrųjų atpažino A. K. kaip apiplėšimą įvykdžiusį asmenį.

14.7. Atsiliepime išteisintosios gynėjas taipogi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų liudytojų parodymus, teisingai konstatavo, jog nė vienas liudytojas nematė paties apiplėšimo ir negalėjo nurodyti, kuris asmuo tai padarė. Teismas pagrįstai A. K. parodymus vertino kaip išvestinius iš L. J. K. parodymų, kadangi ji apie plėšimą galėjo papasakoti tik tiek, kiek jai buvo pasakojusi L. J. K.. Nors, prokuroro teigimu, liudytoja B. L. patvirtino, kad nukentėjusioji atsivežė į gydymo įstaigą didelę pinigų sumą, auksinius dirbinius ir ji matė visą šį turtą pas nukentėjusiąją ligoninėje, iš tikrųjų tokių parodymų B. L. nedavė. Taip pat ir liudytoja V. K. nedavė parodymų, kad ji matė, kaip seselė, kurios ji nepažino, tamsiu paros metu kažką darė prie nukentėjusiosios lovos, po kurio laiko ji pamatė, kad nukentėjusioji guli ant grindų, nukentėjusioji skundėsi, kad dingo jos pinigai, sakė, kad tos slaugės norėjo ją užmušti. Tai, kad A. K. negalėjo apiplėšti nukentėjusiosios, patvirtina ir ta aplinkybė, kad, anot V. K., vienintelis kartas, kai senolė iškrito iš lovos ir ją įkėlusios slaugės norėjo ją užmušti bei dingo pinigai, buvo kovo 15 d. naktį, o iš byloje esančio grafiko matyti, kad A. K. tuo metu sirgo, nedarbinga buvo nuo 2017-03-10 iki 2017-03-21, t. y. A. K. 2017-03-15 darbe nebuvo. Iš liudytojų D. L. ir V. Š. parodymų matyti, kad kovo 15 d. ryte nukentėjusioji skundėsi, kad dingo pinigai, jos tų pinigų ieškojo ir rado 170 Eur senolės rankoje. Taigi, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, V. K. parodymai A. K. kaltės nepatvirtina, priešingai, ją paneigia.

15. Apygardos teismo posėdyje prokuroras A. Povilaitis prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios V. B. ir jos gynėjo advokato A. Damulevičiaus skundą atmesti. Nuteistoji V. B. ir jos gynėjas advokatas A. Damulevičius prašė nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintosios A. K. gynėjas advokatas S. Šuminas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. Povilaičio ir nuteistosios V. B. bei jos gynėjo advokato A. Damulevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl A. K. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

17. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais. Tik laikantis BPK reikalavimų nustačius teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes galimas tinkamas baudžiamosios atsakomybės klausimų išsprendimas, taigi ir teisėto nuosprendžio priėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prokuroro apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog A. K. dalyvavo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme ir būtent ji, panaudodama fizinį smurtą, pagrobė L. J. K. turtą. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

19. Pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

20. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

20.1. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. J. K. nurodė, kad vykdama į slaugos ligoninę, ji pasiėmė visus turėtus pinigus – 4 000 Eur, taip pat keturis auksinius žiedus ir auksinį laikrodį. Viską išsivežė į ligoninę todėl, kad gyvena viena ir neturi kam palikti. Pinigus ir kitus daiktus buvo susidėjusi į kaimynės pasiūtą piniginę su užtrauktuku, kad daugiau tilptų. Atvykusi į ligoninę ji iš karto paklausė gydytojos, kur galėtų pasidėti savo piniginę. Jai buvo atsakyta, kad piniginės nėra kur padėti, gydytoja pasiūlė paprašyti palatoje gulėjusios moters, vardu B., kad pastaroji piniginę, esant reikalui, pasaugotų, nes B. dėl amputuotos kojos nesėdėjo ir nevaikščiojo. Dėl to ji keletą kartų piniginę buvo davusi pasaugoti B. Palatoje jos buvo keturios – iš vienos jos (L. J. K.) lovos pusės buvo B., o iš kitos – V. lova. Pamena, kad kartą, apie 23 val. ar 24 val., kai ji dar nebuvo įmigusi, atėjusi slaugytoja A. pradėjo jos lovoje kažko ieškoti. Ji viską gerai matė, nes jos lova buvo prie lango, o nuo jo sklido šviesa. A. ji pažįsta jau aštuonerius metus, pastaroji anksčiau dirbo traumatologiniame skyriuje, o ji (L. J. K.) ten gydėsi lūžusią koją. Po to, kai ji buvo pervežta į slaugos ligoninę, A. jau dirbo ten. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. yra posėdžių salėje ir parodė į A. K.. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji pinigus laikė po pagalve, bet A. pradėjus „grabaliotis“ po jos lovą, ji piniginę pasiėmė į rankas. A. piniginę iš jos rankų ištraukė, ji sušuko, tuomet A. išmetė ją iš lovos. Ji nukrito ant lovos kojūgalyje esančių „geležių“ ir neteko sąmonės. Po to jai V. papasakojo, kad ji pakvietė seselę, o pastaroji – gydytoją vyrą. Kiek laiko ji gulėjo ant žemės, nežino, pamena, kad gydytojas jos klausė, ar nepykina. Seselė jai suleido vaistus, uždėjo ant galvos ledo. Negali pasakyti, po kiek laiko nuo jos išmetimo iš lovos atėjo gydytojas, nes buvo be sąmonės – sąmonę prarado atsitrenkusi į geležinį lovos galą. Tą pačią naktį A. jai atnešė piniginę ir įmetė į lovą, sakydama: „imk, jūsų kapšas“. A. dar buvo atėjusi ryte, kol dar nebuvo pasikeitusi darbuotojų pamaina, tačiau jos nieko nekalbėjo. Po to karto A. ji nematė apie tris savaites, į klausimus, kur A., jai atsakydavo, kad dabar A. visai nedirba. Tąkart A. iš jos paėmė 2 500 Eur, nei žiedų, nei laikrodžio ji neėmė. Likusius pinigus – 1 500 Eur bei tris žiedus – du „šliūbinius“ ir vieną su vyšnine akimi – kovo 14 d., antradienį, iš jos paėmė kita slaugytoja, šviesiais plaukais, kurios ji jau nebeatpažintų. Viskas vyko naktį, apie 24 val. Po šios vagystės jai liko tik žiedas su žalia akimi, laikrodukas ir pinigai smulkiomis kupiūromis. Kai pinigus iš jos paėmė A., ji nusprendė apie tai nesakyti nei draugei Al., nei gydytojai, nes A. dalį pinigų paliko, daugiau nieko neėmė. Po antrosios vagystės, kai „ta antroji viską ištuštino“, ji apie vagystę pasakė ir Al., ir gydytojai. Ji turėjo smulkiomis kupiūromis 300 Eur, iš šių pinigų duodavo tam tikras sumas Al., kad pastaroji jai ko nors nupirktų. Po antrosios vagystės gydytoja suskaičiavo, kad jai (L. J. K.) liko apie 150 Eur. Į A. K. gynėjo advokato S. Šumino klausimus nukentėjusioji atsakė, kad ji policijos pareigūnams dėl 300 Eur nieko nesakė todėl, kad jai ši pinigų suma nebuvo svarbi, ji smulkiais pinigais nesirūpino. 2017 m. kovo 27 d., kai atvyko policijos pareigūnai, ji A. nematė, kai A. ją užpuolė, pastarosios plaukai buvo juodi. Iš jai pateiktų kelių nuotraukų A. neatpažino todėl, kad nuotraukas greitai pravertė. Paaiškino, kad jai geriau atpažinti patį žmogų, o ne atpažinti jį iš nuotraukų. Po pirmo užpuolimo jai V. sakė, kad tai įvyko po 23 val. Į A. K. klausimą nukentėjusioji atsakė, kad policijai atvykus ji pastarosios neparodė todėl, kad jos nematė. Paaiškino, kad policijos pareigūnai buvo atvykę iki pietų, o A. K. į jos palatą atėjo jau išvykus policijai (12 t., b. l. 69–72).

20.2. Teisiamajame posėdyje perskaičius nukentėjusiosios L. J. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi (12 t., b. l. 70). 2017 m. lapkričio 29 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji L. J. K. analogiškai nurodė, kad į slaugos ligoninę ji atsivežė 4 000 Eur, keturis auksinius žiedus ir auksinį laikrodį. Kai reikėdavo eiti maudytis, ji paprašydavo toje pačioje palatoje gulėjusios Bronės pasaugoti jos pinigus. Pirmą kartą pinigus iš jos paėmė A., tai buvo vasario mėnesį. Atėjusi A. „pradėjo grabaliotis“, griebė už piniginės, o jai sušukus, išmetė ją iš lovos. Ji aiškiai matė, kaip A. paėmė piniginę. Krisdama ji (L. J. K.) atsitrenkė į geležinę lovos dalį. Palatoje gulėjusi ligonė V. ėjo kviesti pagalbos, buvo atėjęs gydytojas, kuris jai liepė dėti prie galvos ledą. Paryčiais A. jai atnešė piniginę, iš kurios jau buvo paėmusi 2 500 Eur. Atiduodama piniginę, ją numetė ant lovos, ir pasakė: „va, jūsų kapšas“. Nurodė, kad A. pavardės nežino, patvirtino, kad ji yra posėdžių salėje ir parodė į A. K.. Taip pat patvirtino, kad A. iš jos auksinių dirbinių neėmė. Paaiškino, kad antrą kartą ji buvo apvogta kovo 14 d., tąkart pinigus taip pat paėmė slaugė, tačiau pastarosios vardo ji nežino. Antroji moteris paėmė 1 500 Eur, žiedus, išskyrus žiedą su žalia akute, ir laikrodį. Ryte ji gydytojai pasakė, kad dingo pinigai (1 t., b. l. 161–164).

20.3. Taigi iš nukentėjusiosios L. J. K. parodymų matyti, kad ji nuosekliai nurodė, jog pirmą kartą pinigus iš jos pagrobė būtent A., kurią ji gerai pažįsta – teisiamajame posėdyje konkretizavo, kad pažįsta aštuonerius metus, nuo tada, kai gydėsi traumatologijos skyriuje, įvykio metu A. ji gerai matė, nes nuo lango sklido šviesa, aiškiai matė, kaip A. paėmė jos piniginę, o jai sušukus, išmetė ją iš lovos. A. iš jos paėmė 2 500 Eur, nei žiedų, nei laikrodžio ji neėmė. Nukentėjusiosios L. J. K. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo.

20.4. Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji 2016 m. lapkričio mėnesį nuvežė L. J. K. į slaugos ligoninę, ten ją lankydavo 2–3 kartus per savaitę. Kai ji vežė L. J. K. į ligoninę, matė, kad pastaroji turėjo pinigų, piniginėje matė pinigus po 50 ir po 100 Eur, jų buvo nemažai, „buvo geras kūlis pinigų“, L. J. K. „pinigų ir atskirai dar turėjo“. Žino, kad L. J. K. buvo nusiėmusi 5 000 Eur. Ji siūlė L. J. K. nesivežti pinigų į ligoninę, tačiau pastaroji atsakė, kad nori savo turtą turėti su savimi, sakė, kad neturi kur palikti, taip pat sakė, kad turėdama pinigų ji jaučia, kad gyvena, o jeigu neturi pinigų, yra niekas. Ji matė, kad L. J. K. piniginė buvo stora, pinigai buvo perlenkti, piniginė buvo medžiaginė. L. J. K. visada veždavosi pinigus. Kovo 13 ar 14 d. jai atvykus aplankyti L. J. K., pastaroji buvo labai nusiminusi. Palatos kaimynė pasakė, kad L. J. K. apvogė, tuomet ir ji pati patvirtino, kad iš jos pavogė pinigus. L. J. K. jai pasakė, kad pirmą kartą iš jos pavogė 2 500 Eur. Tai galėjo būti vasario mėnesio pabaigoje, kovo mėnesio pradžioje. Likusi dalis pinigų buvo pavogta po 3 savaičių. L. J. K. sakė, kad ją sumušė, rodė kaktą, galvą, ji matė guzą, mėlynę. Ji (A. K.) norėjo iškviesti policiją, tačiau L. J. K. prašė nekviesti, sakė, kad jai bus blogai. Kitą dieną ji vis tiek nuvyko į policijos įstaigą. L. J. K. jai sakė, kad pirmą kartą pinigus iš jos paėmė A. , o antrą kartą – šviesiaplaukė moteris. L. J. K., vykdama į ligoninę, turėjo ir žiedus, jie buvo piniginėje, suvynioti į popieriuką, laikrodžio ji nematė. Jai L. J. K. duodavo 10–20 Eur už maistą, kurį ji nupirkdavo ir atnešdavo. Kai ji iškvietė policiją, L. J. K. supyko, nes bijojo, kad ją pradės skriausti. L. J. K. buvo „sąmoninga, protinga, nenusišnekėdavo“, jos atmintis gera, ji tikrai nieko neišsigalvojo. Po pirmosios vagystės L. J. K. niekam apie tai nepasakojo, tikėjosi, kad pinigai jai bus grąžinti. Kartu su L. J. K. vienoje palatoje gulėjusi moteris, kuri dabar jau mirusi, jai (A. K.) sakė, kad L. J. K. apvogė naktį, sakė, kad ji pasakoti nieko negali, liepė klausti pačios L. J. K.. L. J. K. jai neminėjo, kad būtų nukritusi nuo kėdės (11 t., b. l. 183–186). Iš esmės analogiškus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių liudytoja A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje šiuos parodymus perskaičius, liudytoja juos patvirtino ir nurodė, kad jais galima remtis.

20.5. Liudytoja V. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje ji gydėsi nuo 2017 m. vasario 3 d. iki Šv. Velykų. Kartu su ja palatoje gulėjo senyvo amžiaus, „sulinkusi, pasišiaušusiais“ plaukais moteris, kuri dažnai rankose laikydavo medžiaginę piniginę, kaip ji suprato, joje buvo pinigai. Kartą tamsiu paros metu ji virš šios senolės lovos pamatė šešėlį. Ji tuo metu buvo be klausos aparato, todėl negirdėjo, kas vyko, be to, nenorėjo kištis. Tąkart, po kurio laiko lipdama iš lovos, nes norėjo nueiti į tualetą, ant žemės rado gulinčią moteriškę, kuri prieš tai gulėjo lovoje. Ji pakvietė slauges ir jos įkėlė moterį į lovą. Senolė skundėsi, kad skauda galvą, sakė, kad dingo pinigai. Kuri slaugė tai padarė, ji nežino, nematė. Tokia situacija buvo tik vieną kartą (2 t., b. l. 18–20, parodymai ištirti teisiamajame posėdyje (13 t., b. l. 48)). Netikėti liudytojos V. K. parodymais nėra pagrindo, nes jie dėl esminių aplinkybių sutampa su nukentėjusiosios parodymais, be to, kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusi tyrėja A. B. nurodė, kad apklausų metu V. K. buvo sąmoninga, sveiko proto, to nepaneigė ir apklaustas jos šeimos gydytojas. Liudytoja A. B., be kita ko, nurodė, kad V. K. apklausos metu sakė, jog matė, kaip L. J. K. buvo išstumta iš lovos, sakė, kad ji visko bijo, jei ji būtų pasakiusi, kas ten įvyko, jai „būtų buvę tas pats“ (12 t., b. l. 137). Tai, kad liudytoja V. K. nurodė, jog tokia situacija, kai ji rado L. J. K. ant žemės prie lovos, buvo tik vieną kartą, priešingai, nei teigiama A. K. gynėjo atsiliepime į apeliacinį skundą, nukentėjusiosios parodymų nepaneigia. Kaip minėta, A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji vieną kartą pati viena nakties metu įkėlė L. J. K. į lovą, taigi akivaizdu, kad tąkart V. K. neturėjo pagrindo kviesti slauges ir jų nekvietė. Juo labiau, kad A. K. nurodė, jog įkėlusi į lovą L. J. K., ji pati pakvietė slaugytoją. Bylos duomenimis, tą naktį seselė L. J. K. suleido vaistus nuo skausmo, o vėliau ją apžiūrėjo gydytojas.

20.6. Liudytoja D. L., teisiamojo posėdžio metu perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šiuos parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. L. nurodė, kad L. J. K. gulėjo Š. i. g. g. c., kur ji dirba vyr. gydytoja ordinatore, L. J. K. iki įvykio ligoninėje gulėjo jau keletą mėnesių, ji buvo (duomenys neskelbtini) palatoje. 2017 m. kovo mėnesį, jai ryte atėjus į darbą ir užėjus į (duomenys neskelbtini) palatą, L. J. K. pasakė, kad ją naktį išmetė iš lovos ir pagrobė lovoje piniginėje buvusius pinigus, tačiau nenurodė, kas tai padarė. L. J. K. sakė, kad buvo pavogta daug pinigų. Ji (D. L.) pakvietė į palatą vyr. slaugytoją V. Š. ir jos ėmė ieškoti pinigų. Tuomet L. J. K. dar pasakė, kad iš jos pavogė ir paskutinius 150 Eur. Ji L. J. K. rankose pamačiusi popierėlį, paprašė jį parodyti, ir pamatė, kad tai tualetinio popieriaus skiautės, kuriose buvo 3 kupiūros po 50 Eur ir viena 20 Eur kupiūra. Iš viso – 170 Eur. Kitoje rankoje L. J. K. laikytame maišelyje buvo rasti keli žiedai ir auksinė dantų karūnėlė. Pamena, kad L. J. K. minėjo A. vardą, sakė, kad ji pavogė pinigus (2 t., b. l. 50–53). L. J. K. į ligoninę atvyko 2016 m. lapkričio 9 d. Pamena, kad maždaug po dviejų mėnesių pastarosios palatos kaimynė B., kuriai buvo amputuota koja, pasakė, kad L. J. K. neina maudytis, nes turi pinigų. Kovo 16 d. L. J. K. jai (D. L.) pasakė, kad „dabar ji jau liko visiškai be pinigų“, anksčiau apie pinigų dingimą ji nebuvo sakiusi. Taip pat nurodė mačiusi, kad L. J. K. lovoje laiko juodos spalvos kosmetinę, kurią kartais laikydavo rankose, niekur nepalikdavo (2 t., b. l. 56–59). Teisiamajame posėdyje į nukentėjusiosios atstovo klausimą atsakė, kad tuo atveju, jeigu žmogus ligoninėje nukrenta ir susižaloja, išrašą naktį rašo arba budintis gydytojas, arba atėjęs gydytojas (11 t., b. l. 186–187).

20.7. Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja D. L.. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad gydytojai D. L. pasakius, jog L. J. K. pasiskundė, kad dingo pinigai, jos su gydytoja pinigų ieškojo, ligonės delne rastus pinigus suskaičiavo. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji patvirtino savo parodymus, nurodė, kad jie teisingi (11 t., b. l. 187–188). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Š. parodė, kad 2017 m. kovo 15 d. ryte, jai būnant darbe – Š. i. g. g. c., kur ji dirba vyresniąja slaugytoja, gydytoja D. L. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) palatoje gulinti ligonė L. J. K. skundžiasi, jog dingo 150 Eur. Joms ieškant pinigų, D. L. pastebėjo L. J. K. rankose maišelį. Šiame maišelyje buvo rasta įvairių tablečių, tualetinio popieriaus, 170 Eur, auksinis žiedas, panašus į vestuvinį ir auksinė danties karūnėlė. L. J. K. ligoninėje gulėjo nebe pirmą kartą, ji girdėjo kalbas, kad pastaroji turi didelę sumą pinigų, tačiau ji pati pinigų nematė (2 t., b. l. 24–27, 31–34).

20.8. Liudytoja E. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, dirbdama Š. i. g. g. c. slaugytojos padėjėja, matydavo, kad pacientės L. J. K. rankose nuolat būdavo tamsios spalvos maišelis, kurį ji saugodavo, laikydavo po pagalve. Girdėjo kalbas, kad vežant L. J. K. maudyti, ji tą maišelį palikdavo saugoti toje pačioje palatoje gulėjusiai B. L. Ji pati pinigų nematė, tik girdėjo kalbas, kad pinigų buvo tikrai daug (2 t., b. l. 79–82). Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojos E. E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi (12 t., b. l. 16–18).

20.9. Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo mėnesį, galėjo būti apie 22.30 val., ji, išgirdusi (duomenys neskelbtini) palatoje gulėjusios pacientės B. L. kvietimą, pamatė ant grindų gulinčią L. J. K.. Ji pasikvietė į pagalbą kitame skyriuje dirbusią R. ir jos įkėlė L. J. K. į lovą. Tvarkydama lovoje pagalvę, ji po ja rado maišelį, jame buvo 50 Eur kupiūra. Girdėjo kalbas, kad L. J. K. turėjo ir 10 000 Eur, ir 4 000 Eur, tačiau ji pati šių pinigų nematė, girdėjo kabant, kad iš L. J. K. per du kartus buvo pavogta didelė suma pinigų. Kartu su L. J. K. palatoje gulėjusi B. L., kuriai buvo amputuota koja, jai pasakojo, kad L., retą sykį eidama maudytis, jai palikdavo saugoti juodos spalvos piniginę, kaip ji įvardijo, „makuliuką“ (2 t., b. l. 149–152).

20.10. Liudytoja R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbdama ligoninėje ji matė nukentėjusiosios piniginę, senutė neidavo maudytis, sakė, kad turi pinigų (11 t., b. l. 191–192).

20.11. Liudytoja R. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai pasakius gydytojai D. L., kad pacientė mergautine pavarde iš (duomenys neskelbtini) palatos atsisako eiti maudytis, gydytoja paaiškino, kad senolė turi pinigų ir bijo juos palikti. Pamena, kad atėjusi į šios moters palatą tvarkytis, ji pamatė, kad senolė rankose laiko kažką panašų į kosmetinę, tiksliai nežino, kaip įvardinti, kosmetinė buvo pilna pinigų. Mano, kad buvo didelė pinigų suma. Ji (R. P.) išėjo iš palatos ir tą dieną į ją nebėjo (2 t., b. l.163–164). Pagarsinus liudytojos R. P. parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Taip pat nurodė, kad ji nežino, kiek pinigų senolė turėjo, patvirtino, kad ši moteris yra teismo posėdžių salėje (11 t., b. l. 189).

20.12. Kaltinamoji A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad apie apiplėšimą nieko nežino, į darbą po ligos ji atėjo kovo 24 d. Tą dieną ji buvo apsirengusi žalios spalvos rūbais ir aiškiai pastebima, tačiau nukentėjusioji jos policijos pareigūnams nenurodė. Paaiškino, kad ji, kaip slaugytojo padėjėja, aptarnaudavo palatą, kurioje gulėjo L. J. K.: rūpinosi ligonių higiena, keisdavo patalynę, valydavo dulkes, ligonius prausdavo, padėdavo jiems pavalgyti. Pamena, kad L. J. K. neleisdavo prieiti prie jos lovos, spintelės, atsisakydavo atlikti higienines procedūras. Į pateiktus klausimus atsakė, kad L. J. K. buvo nuslydusi nuo tualetinės kėdės, esančios prie lovos, ji viena L. J. K. pakėlė, padėjo įlipti jai į lovą. Tuomet buvo naktis. Ji iškvietė slaugytoją. Paaiškino, kad tokie įvykiai fiksuojami perdavimo sąsiuviniuose, juos pildo slaugytojos (11 t., b. l. 181–183).

20.13. Iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. J. K. VšĮ Š. i. g. g. c. buvo gydoma nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 173).

20.14. Iš medicininiuose dokumentuose esančio gydytojo D. P. 2017 m. vasario 19 d. 9 val. surašyto įrašo matyti, kad L. J. K. kreipėsi dėl galvos traumos, nurodė, jog griuvo, sutrenkė galvą, skundėsi galvos skausmu, svaigimu. Naktį jai suleista vaistų nuo skausmo (1 t., b. l. 185). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas gydytojas D. P. nurodė, kad vizitacijos lape parašyta, jog pacientei pirminė medicininė pagalba buvo suteikta ligoninėje, jai buvo suleisti vaistai nuo skausmo (2 t., b. l. 65, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis yra traumatologas ortopedas, budi (duomenys neskelbtini) centre (12 t., b. l. 53).

20.15. Iš byloje esančio VšĮ Š. i. g. g. c. pateikto A. K. 2017 m. vasario mėnesio darbo grafiko matyti, kad pastaroji dirbo 2017 m. vasario 17–19 dienomis, t. y. dirbo nuo vasario 17 d. 8.00 val. iki vasario 19 d. 9.00 val. (1 t., b. l. 105–106).

21. Taigi, nuoseklius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir pirmiau išdėstyti liudytojų parodymai, ir rašytiniai bylos įrodymai. Liudytoja A. K. patvirtino, kad L. J. K. į slaugos ligoninę atsivežė didelę sumą pinigų – nurodė, kad pastaroji iš sąskaitos buvo pasiėmusi 5 000 Eur, pinigų buvo „geras kūlis“, jų buvo 50 ir 100 Eur kupiūromis, jie buvo sudėti į piniginę perlenkti, pinigų piniginėje buvo ir atskirai, iš šių pinigų L. J. K. su ja atsiskaitydavo už jai pristatytus produktus. Taip pat nurodė mačiusi, kad L. J. K., vykdama į ligoninę, turėjo žiedus, jie buvo suvynioti į popierėlį. Šiuos liudytojos A. K. parodymus patvirtina liudytojų D. L. ir V. Š. parodymai, kad ieškant L. J. K. pinigų, jos rankoje laikytame maišelyje buvo rastos tualetinio popieriaus skiautės, kuriose buvo keturios kupiūros – iš viso 170 Eur, taip pat auksinis žiedas. Nors niekas iš apklaustų liudytojų nematė ir negalėjo tiksliai nurodyti, kiek pinigų ligoninėje turėjo nukentėjusioji L. J. K., tačiau, kaip minėta, liudytoja A. K. nurodė mačiusi, kad L. J. K. buvo „nusiėmusi“ 5 000 Eur, piniginėje turėjo daug pinigų, be to, ši liudytoja nurodė, kad iš L. J. K. sužinojo, jog pirmą kartą iš pastarosios buvo pavogta 2 500 Eur, tai galėjo būti vasario mėnesio pabaigoje, L. J. K. sakė, kad šiuos pinigus iš jos pavogė būtent A., o ne koks nors kitas asmuo, tai ji padarė naktį išmetusi ją (L. J. K.) iš lovos. Liudytoja V. K. nurodė, kad kartą, tamsiu paros metu, virš L. J. K. lovos pamatė šešėlį, o po kurio laiko lipdama iš lovos senolę rado gulinčią ant grindų. Ji skundėsi, kad skauda galvą, sakė, kad dingo pinigai. Tai, kad (duomenys neskelbtini) palatoje gulėjusios senolės piniginė buvo pilna pinigų, parodė ir liudytoja R. P.. Liudytoja D. L. nurodė, kad L. J. K. jai sakė, jog iš jos buvo pavogta daug pinigų, sakė, kad pinigus pavogė A. Liudytoja L. P. nurodė girdėjusi kalbas, kad L. J. K. turėjo 10 000 Eur ar 4 000 Eur, iš jos per du kartus buvo pavogta didelė suma pinigų. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad L. J. K. labai saugojo savo piniginę, laikydavo ją lovoje po pagalve arba rankose, niekur jos nepalikdavo, net atsisakydavo eiti maudytis. Liudytoja R. P., be kita ko, nurodė, kad gydytoja jai paaiškino, jog senolė neina maudytis dėl to, kad turi pinigų ir bijo juos palikti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios L. J. K. parodymais, kad pirmą kartą iš jos buvo pagrobta būtent 2 500 Eur suma.

21.1. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji L. J. K., be kita ko, nuosekliai nurodė, jog A. K., grąžindama jai piniginę, pasakė „va, jūsų kapšas“. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo, nes tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad L. J. K. piniginė nebuvo įprasta tradicinė piniginė, kurią kasdien naudoja žmonės. Nukentėjusioji nurodė, kad kaimynė jai buvo pasiuvusi piniginę su užtrauktuku, kad į ją daugiau tilptų, į šią piniginę ji buvo įsidėjusi ne tik pinigus, bet ir kitus daiktus. Liudytojos A. K. ir V. K. parodė, kad L. J. K. piniginė buvo medžiaginė, liudytojos D. L. ir R. P. nukentėjusiosios L. J. K. piniginę įvardijo kaip kosmetinę, o liudytoja L. P. parodė, kad L. J. K. palatos kaimynė, kuriai pastaroji kartais patikėdavo pasaugoti savo piniginę, ją įvardijo kaip „makuliuką“. Taigi nekyla abejonių, kad A. K., grąžindama nukentėjusiajai piniginę, galėjo ją pavadinti kapšu, pati nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo savo piniginę pavadinti būtent tokiu žodžiu.

21.2. Nukentėjusiosios L. J. K. parodymus, kad vasario mėnesį, naktį, A. K. išmetė ją iš lovos, ji nukrito ant lovos metalinio kojūgalio, susitrenkė galvą ir neteko sąmonės, o A. K. pagrobė dalį jai priklausančių pinigų, patvirtina liudytojos V. K. parodymai, kad ji tamsiu paros metu pamatė virš L. J. K. lovos šešėlį, o po to, lipdama iš lovos, ją rado gulinčią ant grindų, pastaroji skundėsi, kad skauda galvą, sakė, kad dingo pinigai; liudytojos A. K. parodymai, kad L. J. K. sakė, jog ją sumušė, rodė kaktą, galvą, ji matė guzą, mėlynę, sakė, kad pinigus paėmė A.; liudytojos D. L. parodymai, kad L. J. K. jai pasakė, jog ją naktį išmetė iš lovos ir pagrobė piniginėje buvusius pinigus, minėjo vardą A.; liudytojo D. P. parodymai, kad iš 2017 m. vasario 19 d. įrašo matyti, jog L. J. K. kreipėsi dėl galvos traumos, nurodė, jog griuvo, sutrenkė galvą, skundėsi galvos skausmu, svaigimu, naktį jai buvo suleista vaistų nuo skausmo, pirminė medicininė pagalba buvo suteikta ligoninėje. Atkreipiamas dėmesys, kad A. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog L. J. K. nakties metu buvo nuslydusi nuo tualetinės kėdės, ji viena L. J. K. pakėlė, padėjo įlipti jai į lovą. Minėta, kad iš byloje esančio A. K. 2017 m. vasario mėnesio darbo grafiko matyti, jog pastaroji dirbo 2017 m. vasario 17–19 dienomis, t. y. dirbo nuo vasario 17 d. 8.00 val. iki vasario 19 d. 9.00 val. Įvertinus šiuos duomenis kartu su nukentėjusiosios parodymais, pačios A. K. parodymais, liudytojo D. P. parodymais ir sujungus visus šiuos įrodymus į vientisą loginę grandinę darytina išvada, kad A. K. 2017 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki vasario 19 d., išstūmė L. J. K. iš lovos, dėl to pastaroji nukrito ant lovos kojūgalio geležinės dalies ir patyrė galvos traumą, bei pagrobė L. J. K. priklausančius pinigus. Duomenų, patvirtinančių A. K. teiginį, kad nukentėjusioji buvo nukritusi nuo tualetinės kėdės, byloje nėra, liudytoja A. K. nurodė, kad L. J. K. jai neminėjo, jog būtų nukritusi nuo kėdės, sakė, kad ją sumušė, rodė jai kaktą, galvą, ji matė guzą, mėlynę. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis įvykis būtų buvęs užfiksuotas perdavimo sąsiuvinyje, iš medicininių dokumentų matyti, kad juose esantis įrašas liudija tik tai, kad L. J. K. prie lovos buvo nugriuvusi 2017 m. naktį iš kovo 15 d. į 16 d. (1 t., b. l. 187), o nukentėjusioji dėl šio įvykio A. K. nekaltina. Bylos duomenimis būtent 2017 m. naktį iš kovo 15 d. į 16 d. naktį slaugytojos L. P. ir R. R. įkėlė L. J. K. į lovą.

21.3. Nors A. K. gynėjo atsiliepime teigiama, kad byloje nenustatytas ir neapklaustas gydytojas, neva plėšimo naktį atėjęs pas nukentėjusiąją, be to, ligoninės personalas paneigė, kad gydymo įstaigoje yra budinčių gydytojų vyrų, atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis yra traumatologas ortopedas, budi (duomenys neskelbtini) centre, o liudytoja D. L. nurodė, kad tuo atveju, jeigu žmogus ligoninėje nukrenta ir susižaloja, išrašą naktį rašo arba budintis gydytojas, arba atėjęs gydytojas. L. J. K. medicininiuose dokumentuose esantis įrašas ir liudytojo D. P. parodymai patvirtina, kad įrašą 2017 m. vasario 19 d. 9 val., jog L. J. K. kreipėsi dėl galvos traumos ir naktį jai buvo suleista vaistų nuo skausmo, įrašė gydytojas D. P.. Šie duomenys patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus, kad po jos išmetimo iš lovos ją apžiūrėjo gydytojas vyras, o seselė jai suleido vaistų. Nukentėjusiosios parodymus, kad ją apžiūrėjęs gydytojas klausė, ar jos nepykina, patvirtina gydytojo D. P. įrašas, kad L. J. K. nurodė, jog nepykina (1 t., b. l. 185).

22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. K. išteisinamąjį nuosprendį, savo sprendimą, be kita ko, argumentavo tuo, kad pirminėje tyrimo stadijoje atpažinimo metu ir kai pareigūnai atvyko į gydymo įstaigą, nukentėjusioji neatpažino A. K. kaip asmens, kuris pagrobė jos pinigus. Iš tikrųjų, iš 2017 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. J. K. šio procesinio veiksmo atlikimo metu iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų neatpažino A. K. (1 t., b. l. 41–44). Tačiau 2017 m. gegužės 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. J. K. iš jai pateiktų 63 VšĮ Š. i. g. g. c. darbuotojų nuotraukų, atspausdintų iš policijos duomenų bazės (1 t., b. l. 90), nuotraukoje Nr. 34 atpažino moterį kaip (duomenys neskelbtini) centro darbuotoją A., kuri pagrobė iš jos 2 500 Eur (1 t., b. l. 54, 55–122). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. J. K. paaiškino, kad ji pirmą kartą iš jai pateiktų kelių nuotraukų A. neatpažino todėl, kad nuotraukas greitai pravertė, nurodė, kad jai geriau atpažinti žmogų ne iš nuotraukų. Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta tyrėja R. K. nurodė, kad pirmą kartą procesinį veiksmą asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką atliko jos kolega, tąkart nukentėjusiajai buvo pateikta fotolentelė su mažomis nuotraukomis, o nukentėjusiosios regėjimas labai blogas, ji mažų nuotraukų neįžiūri. Dėl to ji (R. K.) atspausdino nuotraukas ant A4 formato popieriaus. Tai nebuvo fotolentelė. Tuomet nukentėjusioji parodė jai nuotrauką moters, kurią atpažino. Jai sudarius fotolentelę su tomis pačiomis tik mažesnėmis nuotraukomis, nukentėjusioji atpažino A. K.. Liudytoja R. K. taip pat nurodė pamenanti, kad jai atliekant byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apklausiant nukentėjusiąją, pastaroji pasakė, kad jos pinigus pagrobė A., kaip vieną iš išskirtinių požymių nurodė ploną pastarosios balsą, kuris iš tikrųjų yra išskirtinis – ji tuo įsitikino apklausdama A. K.. Taigi, sutapo ir nuotrauka, ir vardas, ir balsas. L. J. K. atpažino A. kaip slaugytoją, kuri iš jos pavogė pinigus (13 t., b. l. 62–65). Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. J. K. nurodė, jog A. yra teismo posėdžių salėje ir parodė į A. K.. Be to, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji pažymėjo, kad A. ji pažįsta jau aštuonerius metus, žino, kad pastaroji anksčiau dirbo traumatologiniame skyriuje, kuriame ji (L. J. K.) tuo metu gydėsi lūžusią koją, o po to ne vienus metus gydėsi slaugos ligoninėje ir A. jau dirbo ten. Pastebėtina ir tai, kad pati A. K. nurodė, jog ji, kaip slaugytojo padėjėja, aptarnaudavo palatą, kurioje gulėjo L. J. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji L. J. K., ilgą laiką pažinodama A. K., nuolat ją matydama gydymo įstaigoje, aiškiai matydama pastarąją prie savo lovos, galėjo jos neatpažinti, supainioti su kita moterimi. Be to, nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad jos pinigus paėmusios A. plaukai buvo tamsūs, tik antrą kartą ji buvo apiplėšta šviesiaplaukės moters ir tai tikrai nebuvo A. K..

22.1. Dėl to, kad nukentėjusioji L. J. K. į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė A. K. kaip nusikalstamą veiką jos atžvilgiu padariusio asmens, nors A. K. tuo metu dirbo, nukentėjusioji paaiškino, kad policijos pareigūnams A. K. ji neparodė todėl, jog pastarosios nematė, ir netikėti šiuo nukentėjusiosios teiginiu nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad nukentėjusioji nurodė, jog policijos pareigūnai buvo atvykę iki pietų, o A. K. į jos palatą atėjo jau išvykus policijai. Taigi neteisus A. K. gynėjas atsiliepime į prokuroro skundą teigdamas, kad 2017 m. kovo 24 d. nukentėjusioji L. J. K. nesuvokė A. K. kaip asmens, įvykdžiusio prieš ją nusikalstamą veiką. Be to, kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 24 d. policijos pareigūnams atvykus į VšĮ „Š. i. g. g. c.“, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), buvo surašytas L. J. K. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 26–28), tačiau asmens parodymas atpažinti nebuvo atliekamas.

22.2. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikto rašto matyti, kad L. J. K. neįrašyta į Psichiatrijos klinikos pacientų registrą (1 t., b. l. 165), liudytoja A. K., nuolat bendraujanti su L. J. K., pastarąją apibūdino kaip protingą, sąmoningą, geros atminties, teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta gydytoja psichiatrė R. J.-D. nurodė, kad L. J. K. buvo orientuota ir laike, ir vietoje (11 t., b. l. 193). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta tyrėja A. B. pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu ne kartą apklausiant L. J. K., stebino gera pastarosios atmintis, sąmoningumas ir parodymų nuoseklumas, sugebėjimas detaliai nurodyti visas aplinkybes (12 t., b. l. 137). Liudytoja tyrėja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. J. K. buvo šviesaus proto, ji kiekvieną kartą labai tiksliai papasakodavo visas smulkmenas (13 t., b. l. 62–65). Dėl to, kas paminėta, taip pat nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu ir vertinti juos kaip nepatikimus.

23. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pažymėjęs, jog nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė, kad kaltinamoji A. K. pagrobė iš jos 2 500 Eur, o likusius pinigus ir žiedus pagrobė ne pastaroji, padarė išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai nėra labai nuoseklūs ir teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali remtis vien nukentėjusiosios parodymais bei kitais netiesioginiais įrodymais. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina. Šiuo atveju visiškai neaišku, kokie parodymai, teismo vertinimu, laikytini visiškai nuosekliais, be to, teismas, prieštaraudamas pats sau, pažymėjo, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog A. K. pagrobė iš jos būtent 2 500 Eur, o ne kokią nors kitą pinigų sumą, taip pat aiškiai nurodė, kad nei žiedų, nei laikrodžio A. K. iš jos nepagrobė – tai padarė kiti asmenys. Tai, kad A. K. suformuluotame kaltinime nurodyta, jog pastaroji pagrobė L. J. K. priklausančius 4 000 eurų, 1 000 eurų vertės keturis auksinius žiedus bei 1 000 eurų vertės auksinį laikrodį, nėra pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymais ir A. K. dėl jai pareikšto kaltinimo išteisinti. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji visų apklausų metu nuosekliai ir užtikrintai teigė, kad A. K. pagrobė iš jos tik 2 500 Eur, antrą kartą kita moteris iš jos pagrobė 1 500 Eur ir tris auksinius žiedus, o trečią kartą į namus atėjusi moteris iš jos pagrobė paskutinius jos turėtus 500 Eur, žiedą su žalia akimi ir laikrodį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. B., be kita ko, nuteista ir už tai, kad 2017 m. birželio 30 d., atėmusi galimybę L. J. K. priešintis, pagrobė L. J. K. priklausančius 500 eurų, 250 eurų vertės auksinį žiedą bei 1 000 eurų vertės auksinį laikrodį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog A. K. pagrobė L. J. K. priklausančius 2 500 Eur, o ne 4 000 Eur, ir nepagrobė kaltinime nurodytų 1 000 eurų vertės keturių auksinių žiedų, bei 1 000 eurų vertės auksinio laikrodžio, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad A. K. pagrobė L. J. K. priklausančius ne tik 2 500 Eur, bet ir 1 500 Eur (iš viso 4 000 eurų), 1 000 eurų vertės keturis auksinius žiedus bei 1 000 eurų vertės auksinį laikrodį. Kadangi, kaip minėta, byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką A. K. padarė 2017 m., laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki vasario 19 d., pastarajai suformuluotas kaltinimas patikslintinas nurodant, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra ne laikotarpis nuo 2017 m. vasario 1 d. iki kovo 15 d., o laikotarpis nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vasario 19 d.

24. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringais duomenimis, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019, 2K-34-303/2020).

25. Įvertinusi byloje surinktų ir teismo ištirtų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad: A. K. 2017 m., laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki vasario 19 d., tamsiu paros metu, tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ „Š. i. g. g. c.“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palatoje, panaudodama fizinį smurtą, atėmė galimybę L. J. K. priešintis ir pagrobė nukentėjusiajai L. J. K. priklausantį 2 500 eurų vertės turtą, t. y. savo lovoje gulinčiai L. J. K. pajutus, kad A. K. ieško ir kėsinasi pagrobti nukentėjusiosios lovoje laikomą piniginę su pinigais ir auksiniais papuošalais, bei dėl to pradėjus šaukti, A. K. pastūmė ir išvertė L. J. K. iš lovos. Tokiu būdu atėmusi galimybę L. J. K. priešintis, A. K., toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, pagrobė L. J. K. priklausančius 2 500 eurų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

25.1. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. kratos metu A. K. bute ieškomi pinigai, auksiniai žiedai ir auksinis laikrodis nebuvo rasti (2 t., b. l. 187–189), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad pradėjus klausytis A. K. pokalbių, jokių tyrimui reikšmingų duomenų negauta, A. K. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 21 d. sirgo (2 t., b. l. 6), pastarosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Be to, iš kratos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas praėjus 7 mėnesiams po A. K. padarytos nusikalstamos veikos, o dėl nusikalstamos veikos, galimai padarytos 2017 m., naktį iš kovo 14 d. į kovo 15 d., L. J. K. A. K. niekuomet nekaltino, apklausų metu nuosekliai nurodė, kad antrą kartą plėšimą jos atžvilgiu įvykdė kita moteris, ne A. K.. A. K. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad specialisto išvadoje dėl psichofiziologinio tyrimo nurodyta, jog A. K. patikrinta melo detektoriumi nemelavo, sakė tiesą (9 t., b. l. 113–114). Dėl duomenų, gautų tyrimo poligrafu metu panaudojimo baudžiamajame procese ir tokių duomenų pripažinimo įrodymais, pažymima, kad BPK nenumatytas toks įrodinėjimo būdas kaip tyrimas poligrafu. Kaip akcentuota prokuroro apeliaciniame skunde, teismų praktikoje pažymima, jog poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų šaltiniui keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2017, 2K-31-511/2018, 2K-191-697/2018, 2K-49-693/2019). Kartu šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ji vartoja antidepresantus – vaistus „Coaxil“, nors jai atrodo, kad atliekant psichofiziologinį tyrimą, vaistų ji nebuvo vartojusi, neatmestina tikimybė, kad atliekant minėtą tyrimą A. K. galėjo būti vartojusi medikamentų, todėl šio tyrimo rezultatai gali būti netikslūs.

25.2. Atsakant į A. K. gynėjo atsiliepimo argumentą, kad, prokuroro teigimu, liudytoja B. L. patvirtino, jog nukentėjusioji atsivežė į gydymo įstaigą didelę pinigų sumą, auksinius dirbinius ir ji matė visą šį turtą pas nukentėjusiąją ligoninėje, nors iš tikrųjų tokių parodymų B. L. nedavė, pažymima, kad prokuroras skunde nurodė tai, ką apklausos metu pasakė liudytoja A. K., o ne B. L., juo labiau, kad B. L. kaip liudytoja byloje apklausta nebuvo. Tai, kad prokuroro skunde, be kita ko, nurodyta, kad liudytoja V. K. parodė, kad ji matė, kaip seselė, kurios ji nepažino, tamsiu paros metu kažką darė prie nukentėjusiosios lovos, nors V. K. nurodė kartą tamsiu paros metu virš senolės lovos pamačiusi šešėlį, A. K. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką taipogi nepaneigia ir nėra pagrindas netenkinti prokuroro skundo.

Dėl bausmės A. K. skyrimo

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

27. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

28. Skirdama A. K. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato arešto arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad A. K. anksčiau neteista (9 t., b. l. 137), vieną kartą bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 178 straipsnio 4 dalį už nepilnametės dukters pasirodymą viešoje vietoje neblaiviai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (9 t., b. l. 139), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į Psichiatrijos klinikos pacientų registrą neįrašyta (9 t., b. l. 150). Atsižvelgtina ir į tai, kad A. K., darydama nusikalstamą veiką, veikė itin įžūliai, neteisėtus veiksmus atliko savo darbo vietoje, naudojo fizinę jėgą prieš garbaus amžiaus nukentėjusiąją. Įvertinusi visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. už jos padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, dydžiu mažesnę, negu šios bausmės vidurkis.

29. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

30. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą (9 t., b. l. 136), dirbo (9 t., b. l. 138), vėliau buvo registruota Užimtumo tarnyboje (9 t., b. l. 135), sprendžiama, kad bausmės tikslai A. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jai BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam 1 metų terminui bei paskiriant A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai A. K. atžvilgiu gali būti pasiekti ir nepaskyrus jai prokuroro prašomo skirti įpareigojimo atsiprašyti nukentėjusiosios. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl kardomosios priemonės

31. A. K. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 129–130) panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

32. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

32.1. Nukentėjusioji L. J. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai dėl jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų patirtą 6 200 Eur turtinę žalą ir 3 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 152). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs V. B. kalta, 2017 m. birželio 30 d. L. J. K. atžvilgiu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, įvertinęs tai, kad V. B. nukentėjusiajai L. J. K. atlygino 1 500 Eur turtinės žalos, priteisė pastarajai iš V. B. 250 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi byloje įrodyta, jog A. K. pagrobė L. J. K. priklausančius 2 500 Eur, nukentėjusiajai iš A. K. priteistina 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl nuteistosios V. B. nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiosios L. M. T. atžvilgiu, kvalifikavimo kaip tęstinių, ir dėl bendrininkavimo

33. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. B. ir jos gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. B. veiksmų nukentėjusiosios L. M. T. atžvilgiu nevertino kaip tęstinės veikos, o vertino kaip atskirus nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, nors, įvertinus nusikalstamos veikos laikotarpį (nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. liepos 6 d., pinigus A. V. ir J. Ž. nuiminėjant kas savaitę), objektą (vienas nukentėjusysis – L. M. T.), veikos mechanizmą, akivaizdu, kad V. B. vykdė tęstinę veiką. Be to, apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. B. nusikalstamas veikas L. M. T. atžvilgiu padarė bendrininkų grupėje su A. V., nes A. V. nurodė, jog bendrininkavimo nebuvo, o teismas nustatė, kad V. B. tik perdavė A. V. L. M. T. kortelę, tačiau „nesakė, kiek nuimti pinigų, nežino, kodėl tokias sumas nuėmė“.

33.1. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Taigi, vien vienarūšių veikų padarymas per trumpą laiko tarpą pats savaime nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes būtina papildoma sąlyga, kad veikos būtų jungiamos vieningos tyčios. Kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, žalą padarant tam pačiam asmeniui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012).

33.2. Byloje nustatyta, kad V. B. tris kartus, t. y. 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 10 d. ir 2017 m. birželio 21 d., veikdama bendrininkų grupėje su A. V., neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. M. T. priklausančią, elektroninę mokėjimo priemonę – L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taigi V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tęstinė veika pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat neginčijamai įrodyta, kad V. B., veikdama bendrininkų grupėje su A. V., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 10 d., 2017 m. birželio 21 d. neteisėtai, panaudodami nukentėjusiajai L. M. T. priklausančią elektroninės mokėjimo priemonę, L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos, pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 2 320 Eur. Šie V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tęstinė veika pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. V. B. veiksmai, atlikti 2017 m. liepos 6 d., kai pastaroji, pasinaudodama savo atliekamų neteisėtų veiksmų pobūdžio nesuvokiančia J. Ž., neteisėtai panaudodama nukentėjusiajai L. M. T. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – L. M. T. išduotą AB „S.“ mokėjimo kortelę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, neteisėtai prisijungė prie banko AB „S.“ informacinės sistemos, pažeisdama banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai priklausančius 250 Eur, negali būti vertinami kaip tęstinė veika, padaryta veikiant bendrininkų grupėje su A. V. Nors nusikalstamos veikos buvo daromos viena po kitos, buvo vienarūšės, buvo veikiama pagal panašias schemas, tačiau panaudojus apgaulę svetimas turtas keletą kartų buvo užvaldytas veikiant bendrininkų grupėje su A. V., o paskutinį kartą (2017 m. liepos 6 d.) pasinaudojant savo atliekamų neteisėtų veiksmų pobūdžio nesuvokiančia J. Ž.. Taigi pirmosios instancijos teismas, nekvalifikuodamas V. B. veiksmų dėl pirmiau nurodytų veikų kaip tęstinės veikos, ir, skirdamas V. B. už jos padarytas veikas bausmes, nesivadovaujant BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatomis, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

33.2.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant atitinkamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017).

33.3. Nors, kaip skunde pažymi nuteistoji V. B. ir jos gynėjas, nuteistasis A. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad V. B., padavusi jam banko kortelę, nepasakydavo, kiek pinigų nuimti, nekyla abejonių, kad V. B. ir A. V. veikė bendrais veiksmais. A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. B. darbo ligoninėje metu paskambindavo jam, paprašydavo atvažiuoti nuimti nuo banko kortelės pinigų, jam atvažiavus paduodavo banko kortelę ir lapelį su užrašytu PIN kodu. Kai jis atnešdavo V. B. pinigus ir atiduodavo kortelę, V. B. pusę sumos atiduodavo jam (12 t., b. l. 103–105). Tai, kad ji A. V. atiduodavo pusę nuimtų pinigų sumos, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pati V. B.. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. teisiamajame posėdyje nurodė nepamenanti, jog A. V. kada nors būtų davusi savo banko kortelę, pastarojo teiginiai, kad jis nežinojo, kieno banko kortele naudojosi, nežino, už ką jam V. B. atiduodavo pusę pinigų sumos, nuimtos nuo banko kortelės, vertinami kaip jo siekis sušvelninti savo ir V. B. teisinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad V. B. nusikalstamas veikas L. M. T. atžvilgiu (išskyrus 2017 m. liepos 6 d. veiką) padarė bendrininkų grupėje su A. V..

Dėl nuteistosios V. B. veikos, padarytos nukentėjusiosios L. J. K. atžvilgiu, kvalifikacijos

34. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

34.1. Pagal teismų praktiką įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Kvalifikuojant plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz. patenka į patalpą apgaule, o turtą pagrobia plėšimo būdu). Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių, tačiau prieš patalpų savininko at teisėto naudotojo valią. Patekimo į patalpą neteisėtumą atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010, 2K-282/2013).

34.2. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėjas teigia, kad V. B. nukentėjusiosios L. J. K. atžvilgiu nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, jos veiksmai šios nukentėjusiosios atžvilgiu turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, V. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą patvirtina byloje surinktų, ištirtų ir tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertintų įrodymų visuma.

34.2.1. Iš nukentėjusiosios L. J. K. parodymų matyti, kad ji nuosekliai nurodė, jog V. B. atėjusi į jos namus, pabeldė į duris, pasakė, kad ją įsileistų, nebijotų, prisistatė socialine darbuotoja. Šią moterį ji matė pirmą kartą. Pas ją V. B. atsinešė kavos, jai atsisakius kavą gerti, V. B. vieną kartą sudavė jai į galvos dešinę pusę, prievarta pylė kavą jai į burną, ji nuo smūgio sukniubo, be to, apsvaigo. Mano, kad kavoje buvo nuodų, nes po to ją pykino. Tuomet V. B. iš po pagalve buvusios piniginės paėmė 500 Eur, žiedą su žalia akimi ir auksinį laikroduką. Po to V. B. išvilko ją į lauką, ji pajuto gulinti lauke, po slyva. Apsivertusi ant nugaros, nušliaužė iki šulinio, tikėdamasi, kad ją kas nors pamatys. Ją pamatė pro šalį važiavęs kaimynas. Iš pradžių teisiamajame posėdyje duodama parodymus dėl šio įvykio ji bijojo viską pasakoti, nes V. B. ją gąsdino, prašė pakeisti parodymus, nesakyti nei apie mušimą, nei apie kavos pylimą (1 t., b. l.161–164; 12 t., b. l. 69–72,119–120). Nukentėjusiosios L. J. K. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu vien dėl to, kad pastaroji yra garbaus amžiaus, nėra pagrindo.

34.2.2. Nuteistoji E. T. teisiamajame posėdyje, be kita ko, parodė, kad V. B. siūlė jai važiuoti pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvėje, sakė, kad ta močiutė turi daug pinigų, nes yra pardavusi sodybą, sakė, kad „nupezusi senė gyvena, turi pinigų ir pasidalinsim“ (12 t., b. l. 122). Liudytoja A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. J. K. jai pasakojo, jog pas ją į namus buvo atėjusi moteris, kuri prisistatė socialine darbuotoja, ši moteris ją sumušė, atsinešusi kavos, vandens ir arbatinuką, per prievartą girdė ją kava, paėmė iš jos 500 Eur, žiedą ir laikrodį, po to ji (L. J. K.) gulėjo lauke (11 t., b. l. 183–186). Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kartą grįžęs iš darbo, pamatė greta gyvenančią kaimynę L., sėdinčią ant žemės ir mojuojančią. Jis pakėlė kaimynę nuo žemės, nuvedė į kambarį ir paguldė. Kaimynė buvo apsvaigusi, nepaėjo, paklausta, ką gėrė, atsakė, kad arbatą ir kavą. Sakė, kad pas ją buvo atėjusi moteriškė (11 t., b. l. 87). Liudytoja J. B. parodė vasarą, eidama į daržą, mačiusi, kad prie kaimynės namų stovi automobilis. Matė, kad už šulinio stovėjo aukšta stambi moteris, ji stovėjo šalia L. Vėliau iš pačios kaimynės sužinojo, kad pas ją atėjusi moteris prisistatė socialine darbuotoja, jai atsisakius gerti arbatą, šią arbatą moteris jai sugirdė prievarta, nuo to jai pasidarė silpna, po to moteris trenkė jai į galvą. Jos (J. B.) vyras, grįžęs iš darbo, kaimynę rado gulinčią prie šulinio, ją pakėlė ir nuvedė į vidų (11 t., b. l. 87–88). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad L. J. K. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rastas puodelis ir kavos pakelis, kuriuos, kaip nurodė nukentėjusioji L. J. K., pas ją atsinešė moteris, prisistačiusi socialine darbuotoja (3 t., b. l. 124–127, 128–131). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kaip V. B. ir J. Ž. telefonu (6 t., b. l. 37) kalbasi apie tai, kad vaistus reikia supilti į košę, o ne į kavą, nes su kava vaistai neturėjo poveikio, tik nuplikė. V. B. pasakoja, kad banke buvo sutikusi L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ji pasiėmė 1 300 – 1 400 Eur, sako, kad pas tą L. galima būtų rasti 2 000 Eur. V. B. kalbėdama su moterimi, vardu E., jai taip pat siūlo važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes ten gyvenanti moteris banke nusiėmė 1 300 Eur, ji, pravažiavusi pro pastarosios namus matė, kad vartai atrakinti (6 t., b. l. 60–167). Bylos duomenys taip pat liudija, kad V. B. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti vaistai (6 t., b. l. 178–184, 185–189; 8 t., b. l. 8–22, 23-32), turintys migdomąjį poveikį (jų sudėtyje yra melperono) (6 t., b. l. 178–184, 185, 199–200).

34.3. Taigi byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. B., turėdama pagrindą manyti, kad nukentėjusioji L. J. K. gali turėti pinigų, iš anksto apgalvojusi savo veiksmų planą, pasiėmusi su savimi kavos, puodelių, termosą vandens, iš anksto turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, melagingai prisistačiusi socialine darbuotoja, įkalbėjusi nukentėjusiąją įsileisti ją į savo namus (tąkart nukentėjusioji V. B. matė pirmą kartą), apgaule įsibrovė į L. J. K. gyvenamąjį namą, prieš nukentėjusiosios valią privertusi nukentėjusiąją išgerti kavos su tyrimo metu nenustatyta psichiką veikiančia medžiaga, sudavusi vieną kartą L. J. K. į galvą ir taip atėmusi galimybę L. J. K. priešintis, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir negali būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra medicininių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios sumušimą, V. B. kaltės padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. B. kaltę.

Dėl V. B. nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų A. U. ir V. S. atžvilgiu

35. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

36. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. B. ir jos gynėjas teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino V. B. kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusysis A. U. 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo parašęs įgaliojimą V. B. tvarkyti jo banko sąskaitą, taigi dėl galimo netinkamo jo lėšų naudojimo galėjo kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo.

36.1. Nuteistosios V. B. kaltę padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo A. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai pastarasis nurodė, kad tuomet, kai jį prižiūrėjo V. B., nuolat dingdavo jo pensija, o jam pardavus žemės sklypą, jis jokių pinigų iš V. B. negavo, V. B. 5 000 Eur jam tikrai nedavė, ji niekuomet jam pinigų nedavė, jį apgavo (4 t., b. l. 124–126), liudytojų D. U., A. U., R. G., T. J., E. L. parodymai. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu teigdama, kad ji A. U. pinigų nepasisavino, V. B. negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl A. U. reikėjo 7 000 Eur grynais pinigais (12 t., b. l. 124–125). Be to, nukentėjusiojo A. U. parodymus patvirtina, o V. B. teiginį, kad ji nusikalstamos veikos nepadarė, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Iš 2017 m. rugsėjo 8 d. notariškai patvirtino įgaliojimo matyti, kad A. U. įgaliojo V. B. atstovauti jį ir tvarkyti jo turtą, banko sąskaitą (7 t., b. l. 120–122), 2017 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis liudija, kad A. U. pardavė E. L. žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) už 7 000 Eur. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad V. B. rūpinosi A. U. žemės pardavimu, sakė, kad duos kyšį psichiatrei iš A. U. pensijos, kad pinigus, gautus už A. U. sodybą, pasiliks sau, nurodė, kam planuoja šiuos pinigus išleisti, sakė, kad turi A. U. įgaliojimą ir gali nuimti pinigus, pasakojo, kad girdo A. U. vaistus, kad šis nereikalautų pinigų, pasakė, kad A. U. pasirašė raštą, kad iš jos (V. U.) pasiėmė visus pinigus – 6 500 Eur, nors jai davė tik 100 Eur, o paskui ji pati (V. B.) parašys, kad A. U. leidžiant, grąžino visus pinigus (6 t., b. l. 60–167). Iš kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad V. B. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti grynųjų pinigų išmokėjimo V. B. kvitai iš A. U. banko sąskaitos, AB „S.“ mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad E. L. pervedė A. U. 7 000 Eur, vaistai Quitiapine Actavis, Zolpidem Sandoz, Trimetazidini dihydrochloridum, A4 formato popieriaus lapas su rankraštiniu užrašu „AŠ A. U. IŠ V. PAĖMIAU EURUS. PARAŠAS.“, 2017 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. U. ir E. L. (6 t., b. l. 128–184, 185–188, 192–193; 7 t., b. l. 8–21).

36.2. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. B., atstovaudama nukentėjusįjį A. U. pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) miesto 1-ajame notarų biure jo išduotą įgaliojimą, suteikiantį jai teisę disponuoti A. U. banko sąskaitomis ir šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, veikdama priešingai nukentėjusiojo interesams, pasisavino jos žinioje buvusius A. U. pinigus – 7 500 Eur. V. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir šioje situacijoje A. U. kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pats nukentėjusysis A. U. tiksliai nežinojo, už kokią pinigų sumą parduota jo sodyba, be to, jis buvo parašęs įgaliojimą V. B. tvarkyti jo banko sąskaitą, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, V. B. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepaneigia.

37. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Nuteistosios V. B. kaltę nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji, S., O. ir V. virtuvėje gėrė brendį. Ji turėjo raktus, pamena, kad užrakino savo kambarį, tačiau nepamena, kaip atsidūrė pas O. Ryte atsikėlusi pasigedo žiedo, rado tuščią piniginę, nebebuvo kvepalų (12 t., b. l. 55–56). Perskaičius V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad tąkart šventė bendroje virtuvėje su O., S. ir V. B., o ryte atsibudo savo namuose ir po kelių dienų pasigedo kvepalų, lūpų dažų, kremo, auksinio žiedo, piniginėje buvusių pinigų, jai buvo padaryta 235 Eur žala (5 t., b. l. 1–4), nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino. Be to, V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji į savo butą nieko neįsileidžia, niekam nėra davusi savo buto raktų, todėl suprato, kad ją apvogė kaimynai, su kuriais ji girtavo. Mano, kad jai miegant iš kišenės buvo paimti raktai ir, įsibrovus į butą, pagrobti jai priklausantys daiktai, taip pat mano, kad jai į gėrimą galėjo būti įpilta kažkokių vaistų, nes ji niekada negeria tiek, kad nieko neprisimintų. V. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys (6 t., b. l. 60–167) bei kratos protokole ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, liudijantys, kad V. B. gyvenamojoje vietoje, be kita ko, buvo rasti ir paimti vaistai, turintys migdomąjį poveikį (6 t., b. l. 128–184, 185–188, 192–193, 199–200). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. B. kaltę grindė visuma byloje surinktų įrodymų, todėl nuteistosios ir jos gynėjo skundo argumentas, kad teismas V. B. kaltę dėl plėšimo V. S. atžvilgiu grindė tik prielaidomis ir telefoniniais pokalbiais, vertinamas kaip deklaratyvius ir atmetamas. Kadangi byloje nustatyta, kad V. S. priklausantis turtas buvo pagrobtas atėmus pastarajai galimybę priešintis – įpylus į pastarosios gertą gėrimą tyrimo metu nenustatytos psichiką veikiančios medžiagos, dėl kurios poveikio nukentėjusioji užmigo, V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir, kaip pageidauja nuteistoji bei jos gynėjas, negali būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, jog pretenzijų V. B. neturi, žala jai nepadaryta, įvykio metu ji buvo neblaivi, V. B. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia.

Dėl nuteistajai V. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės

38. Kaip minėta šio nuosprendžio 27 punkte, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

38.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajai V. B. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė net keturiolika nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), šešios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 14 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir septynios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), taip pat atsižvelgė į tai, kad V. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (8 t., b. l. 26), dirbo UAB „V.“ (8 t., b. l. 25, šiuo metu dirba UAB „A.“, (14 t., b. l. 24–25)), jai nustatytas 45 procentų darbingumas (12 t., b. l. 115, šiuo metu – 55 procentų darbingumas (14 t., b. l. 26)), jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę dėl dvylikos nusikalstamų veikų sunkina tai, kad šias veikas V. B. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskyrė V. B. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, negu sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai. Įvertinus nuteistosios asmenybę, jos padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, tai, kad dalį nusikaltimų V. B. padarė savo darbo vietoje, nusikaltimus darė garbaus amžiaus žmonių atžvilgiu, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai V. B. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jai už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes (nors, kaip pažymėta apeliaciniame skunde, 178 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės, švelnesnės už laisvės atėmimą). Nuteistosios V. B. ir jos gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, I. K. atžvilgiu padaryta neįsibraunant į patalpą, nesužalojant žmogaus, nukentėjusiajai padaryta žala yra 490 Eur, nesudaro pagrindo mažinti nuteistajai paskirtą bausmę ar skirti jai kitos rūšies bausmę – areštą. Nors nuteistoji ir jos gynėjas prašo skirti V. B. už L. J. K. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, bausmę, mažesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atkreipiamas dėmesys, kad už šią veiką V. B. paskirta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams ir yra mažesnė už šios bausmės vidurkį – vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų.

39. Apeliuodama į švelnesnę bausmę, nuteistoji V. B. prašo atsižvelgti į tai, kad ji iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą – teisiamojo posėdžio metu perdavė L. J. K. 1 500 Eur ir jai liko atlyginti tik 250 Eur žalą, ir šią aplinkybę pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

39.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-176-222/2019).

39.2. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. B. atlygino nukentėjusiajai L. J. K. 1 500 Eur turtinės žalos (12 t., b. l. 181), ši aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, padarytos L. J. K. atžvilgiu, pripažintina nuteistosios V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis ). Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. B. atlygino dalį turtinės žalos ir nukentėjusiajai L. M. T. (14 t., b. l. 23), ši aplinkybė pripažintina V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios L. M. T. atžvilgiu. Dėl to nuteistosios V. B. ir jos gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), tačiau šiuo pagrindu V. B. už nusikalstamas veikas, padarytas L. J. K. ir L. M. T. atžvilgiu, paskirtos bausmės nešvelnintinos, nes, kaip jau konstatuota pirmiau, jos yra tinkamai individualizuotos ir nėra per griežtos.

40. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už visas nusikalstamas veikas V. B. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo detaliai nurodyti, už kurias veikas paskirtos bausmės bendrinamos jas apimant, o kurios bausmės bendrinamos jas sudedant.

41. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K- 491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).

42. BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima spręsti dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajai. Taigi taikyti V. B. BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

43. Minėta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nuteistosios asmenybės ir jos padarytų veikų pavojingumą mažinančių aplinkybių. Dėl to taikyti V. B. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo.

44. BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė kaip ketveri metai, spręsti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą nėra įstatymo pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant A. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai L. J. K. padarytą turtinę žalą.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai L. J. K. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pripažinti V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiosioms L. J. K. ir L. M. T. padarytą žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.