Alytaus apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2019 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. M. dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 2 d. 21.48 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,63 promilės girtumas), veikdamas kartu su M. A., tyčia išdaužė bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto fojė esančio lango stiklus, priklausančius (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir DNSB, bendrija), tuo padarydamas bendrijai 101,49 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais G. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, straipsnis dalių neturi).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką. Jis į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pažeidėjui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Be G. M. prisipažinimo ir paaiškinimo, tai, kad jis padarė teisei priešingus veiksmus, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei G. M. paaiškinimas, kad jis gailisi dėl nusižengimo (b. l. 1-2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21.48 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) kažkas daužo bendrabučio laiptinės duris ir langus bei rėkia. Nuvykę prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo tris asmenis, kurie ėjo nuo to namo laiptinės. Einant link šių asmenų, pranešėja nurodė, kad tie patys trys asmenys daužė langus. Juos sulaikė. Vienas iš jaunuolių dėvėjo raudonos spalvos striukę, o kiti du buvo apsirengę tamsios spalvos striukėmis. Jaunuoliai paaiškino, kad jie langų ir durų nedaužė, tačiau vieno tamsiai apsirengusio jaunuolio dešinė ranka buvo kruvina, raudoną striukę dėvinčio jaunuolio kelnės taip pat buvo išteptos krauju. Jaunuoliai teigė, kad jie gynėsi nuo nepažįstamo žmogaus, kuris esą juos puolė, tačiau įvykio vietoje kitų asmenų nepastebėjo. Jaunuolius pasodino į tarnybinį automobilį. Pranešėja paaiškino, kad namo langus išdaužė du jaunuoliai, iš kurių vienas dėvėjo raudonos spalvos striukę, o antras jaunuolis buvo tamsiai apsirengęs, daugiau jaunuolių nebuvo, muštynių taip pat nebuvo. L. A. parodė išdaužtą langą. Įvykio vietą nufotografavo, jaunuolius asmenybei nustatyti bei protokolui surašyti pristatė į policijos komisariatą. Pranešėja teigė, kad patikslins žalą ir atvyks į policijos komisariatą pareiškimui surašyti. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad raudoną striukę dėvintis asmuo yra M. A., jam nustatytas 2,06 promilių girtumas, kitas asmuo yra G. M., kuriam nustatytas 1,63 promilių girtumas, jam buvo sužalota dešinė ranka. Trečias jaunuolis yra M. B., jam nustatytas 1,29 promilių girtumas. M. A. ir G. M. dėl susižalojimų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jaunuoliams surašyti administracinio sulaikymo protokolai, taip pat administracinio nusižengimo protokolai dėl viešos tvarkos pažeidimų, pranešta nepilnamečių M. A. ir G. M. tėvams (b. l. 3-4).

Fotonuotraukose užfiksuoti išdaužyti bendrabučio lango stiklai (b. l. 5).

Apklausos protokole užfiksuoti L. A. parodymai, kad 2017 m. lapkričio 2 d. vakare buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. išgirdo dūžtančio stiklo garsą, išėjo iš buto į pirmo aukšto fojė ir pamatė du jaunuolius, iš kurių vienas, dėvintis raudonos spalvos striukę, kumščiu daužė pirmo aukšto fojė lango stiklą, o kitas, dėvintis juodą striukę, du kartus sudavė į jau išdaužto lango šukes. Jaunuoliai nuėjo. Po kiek laiko išgirdo, kaip iš kitos pusės pradėjo daužyti laiptinės duris. Iškvietė policiją. Pareigūnai jaunuolius sulaikė. Nurodė, kad lango stiklą išdaužė jaunuolis, dėvintis raudonos spalvos striukę, jis susipjaustė plaštakas. Antras jaunuolis išmušė jau išdaužto stiklo šukes. Jaunuolių nepažįstanti, jie yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neblaivūs. Jaunuolis raudona striuke elgėsi neadekvačiai, klykė nesavu balsu. Išdaužti lango stiklai buvo dvigubi (b. l. 8-9).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas G. M. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 2 d. vakare kartu su M. A. buvo prie bendrabučio (duomenys neskelbtini), buvo vartoję alkoholio. Dėl girtumo nepamena, kas įvyko, pamena, kad kažkoks vyras pripurškė Mantui dujų, kad išdaužė bendrabučio pirmo aukšto langą, susipjaustė rankas ir kad juos sulaikė policija. Kaltę dėl nusižengimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs. Nepripažįsta, kad išdaužė to pačio lango vidinį rėmą, kas jį išdaužė, nežino (b. l. 10-11).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas M. A. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 2 d. apie 21 val. kartu su draugu G. M. buvo prie bendrabučio (duomenys neskelbtini), buvo vartoję alkoholio. Kažkoks vyras liepė jiems eiti iš ten, dėl to kilo konfliktas, kurio metu vyras pripurškė dujų į burną. Dėl to susinervino ir kumščiu išdaužė pirmo aukšto lango stiklus, susipjaustė kairę plaštaką. Nematė, ar G. M. daužė stiklus. Atvyko policija, juos sulaikė. Pripažįsta ir gailisi išdaužęs lango stiklus, tačiau nepripažįsta 2017 m. lapkričio 4 d. išlaužęs to paties lango vidinį rėmą (b. l. 12-13).

(duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė pateikė prašymą įpareigoti langus išdaužiusius asmenis atlyginti žalą bendrijai, kuri yra 101,49 Eur (b. l. 17).

UAB ,,Atitvara“ produkcijos specifikacija patvirtina, kad lango stiklinimo darbų ir medžiagų kaina yra 101,49 Eur (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors G. M. pripažino atlikęs teisei priešingus veiksmus ir jų atlikimą patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje teismo ištirti įrodymai, tačiau jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina dėl byloje susidariusios individualios teisinės situacijos, susijusios su įstatymo spraga.

Nors, kaip jau minėta, G. M. faktiniai veiksmai įvykio vietoje nekelia abejonių ir yra patvirtinti byloje surinktais įrodymais, tačiau tokie jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas dėl įstatymo spragos, t. y. situacijos, kai būtina teisiškai (su)reguliuoti visuomeninius santykius, tačiau nėra tinkamos įstatymo normos, taikytinos konkrečiam atvejui. Būtent tokia situacija susiklostė ir šioje administracinio nusižengimo byloje.

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.). Vadovaujantis ANK 3 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio data yra 2017 m. lapkričio 2 d., o žala, padaryta dėl (duomenys neskelbtini) priklausančio turto sugadinimo, yra 101,49 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Šis dydis galiojo iki 2018 m. sausio 1 d., kol buvo padidintas iki 50 Eur. Tiek kvalifikuojant nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus taikomas tas MGL dydis, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Minimalių ekonominių – socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas nei BK, nei ANK reglamentavimo sričiai, todėl ANK 3 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką, nuostatos MGL dydį nustatančioms normoms negali būti taikomas; MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-64/2011), t. y. šiuo konkrečiu atveju taikytinas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur.

Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“, t. y. 37,66 Eur, taigi (duomenys neskelbtini) priklausančio sugadinto turto vertė šia išraiška yra 2,70 MGL, tai yra viršijanti ANK 115 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. teisei priešingų veiksmų atlikimo metu) įtvirtintą 1 MGL dydžio ribą, tačiau nesiekianti 3 MGL dydžio ribos, kuomet vadovaujantis jau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, konkrečiai – BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelė vertė apima vertę nuo 3 MGL iki 5 MGL, kuriai esant veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Taigi, byloje susiklosčiusi situacija yra tam tikrame teisiniame vakuume, kuomet dėl sugadinto turto padarius didesnės nei 1 MGL dydžio žalą, tačiau sugadinto turto vertei esant mažiau nei 3 MGL dydžio, nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė netaikytina, ir tai buvo akivaizdi įstatymo spraga. Įstatymo (ar kito teisės akto) spragą galima pašalinti tik specialiai tam išleidus įstatymą (ar kitą teisės aktą), o tai gali padaryti tik įstatymų leidėjas (ar kitas teisėkūros subjektas). Ir nors šiuo metu Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIII-753, įsigaliojusiu 2017 m. gruodžio 1 d. (TAR 2017-11-28, 2017-18803) tokia įstatymo spraga pašalinta, ANK 115 straipsnyje įtvirtinant atsakomybę už turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuomet nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau tai neturi įtakos G. M. veiksmų vertinimui ir neturi atgalinio veikimo galios, nes sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį (ANK 3 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju teisės spraga negali būti pašalinama teismo precedento taikymu ar analogija, kuri kriminalinio pobūdžio teisiniuose santykiuose yra netoleruotina ir šiuo atveju teismo galimybės užpildyti teisinę spragą yra ribotos, teismui neleidžiama taikyti analogijos ir užpildyti teisės spragų, kai tai yra susiję su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, kurie galimi tik įstatymo pagrindu. Teismo manymu, toks teisinis reglamentavimas, kai už teisei priešingus veiksmus kaltam asmeniui nenumatyta jokia atsakomybė, yra ydingas, tačiau įstatymų leidėjo padaryta klaida šioje situacijoje negali lemti neteisėto asmens padėties pasunkinimo ir bylos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-273-327/2018; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-185/2017).

Apibendrinant tai, kad aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad G. M. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas dėl įstatymo spragos, o juos vertinti kaip nusikalstamą taip pat nėra pagrindo. ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai administracinio nusižengimo byla G. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties.

Byloje yra pareikštas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl 101,49 Eur turtinės žalos atlyginimo. G. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, todėl turtinės žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šiuo nutarimu. Žalą patyrusiai (duomenys neskelbtini) išaiškinama, jog ji turi teisę civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą dėl neatlygintos turtinės žalos priteisimo iš ją padariusių asmenų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsniu, 590 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti G. M. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

Neįsiteisėjusio nutarimo kopiją (nuorašą) išsiųsti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, G. M. ir (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.