Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo S. M. sulaikymo momento, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. M. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės ar kito nešulio, o būtent: 2019 m. kovo 24 d. apie 10.30 val. įlipęs į autobusą (duomenys neskelbtini) viešojo transporto stotelėje, iš nukentėjusiosios I. U. rankinės pagrobė piniginę su grynaisiais pinigais ir įvairiomis kortelėmis (pagrobė I. U. 75 Eur vertės turtą), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi nuteistasis S. M. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, apygardos teismo teisėjų kolegija pasisako išimtinai tik dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo.

9. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Kvalifikuotos vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. M. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu paskirdamas keturių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismo paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta ankstesniu 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, S. M. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad S. M. padarė vieną baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nusikalstamų veikų, padarytų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė vieną S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – asmuo pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis praeityje devynis kartus teistas (b. l. 35–39, 40–45), didžioji dalis teistumų yra už panašaus ar analogiško pobūdžio nusikaltimus, t. y. nusikaltimus nuosavybei. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, nustatyta, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką S. M. padarė, praėjus kelioms dienoms po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties įsiteisėjimo, kuria jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. M. padaryta nusikalstama veika nagrinėjama šioje byloje nebuvo atsitiktinė. Sistemingai daromos vagystės atspindi asmens pasirinktą kriminalinį gyvenimo būdą ir vengimą šį gyvenimo būdą keisti. Skiriamos realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir ne kartą taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisinis institutas S. M. elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo toliau daromų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad S. M. gailėjimasis tėra tik siekis sušvelninti gresiančią atsakomybę, o ne kritiškas savo veiksmų vertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik visiškas nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks bausmės skyrimo tikslus, nes išlieka didelė tikimybė, jog S. M. likus laisvėje ir atliekant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis toliau darys naujas nusikalstamas veikas.

13. Konstatuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teigiamai charakterizuojančius nuteistąjį duomenis: dirba (b. l. 33, 68, 69–70); darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 71); nusikalstamą veiką padarė būdamas ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą; paskyrė nuteistajam mažesnę nei vidurkis ir artimą minimui laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pirmosios instancijos pasirinktas bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi bendrinimo būdas taip pat yra pagrįstas ir atitinka baudžiamąjį įstatymą.

14. Teismas taip pat konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam S. M. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama byloje nėra nenustatyta. Tokio pagrindo nesuteikia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad jo sugyventine laukiasi. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.

15. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra paliktas netikslumas, nenurodant su kokio nuosprendžio neatlikta bausmės dalimi bendrinama paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors motyvacinėje dalyje atitinkamas ankstesnis nuosprendis yra konkretizuotas (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendis) (b. l. 83). Šis skundžiamo nuosprendžio rezoliucijoje paliktas netikslumas neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis), bet gali kelti neaiškumų vykdymo stadijoje, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslintina.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. M. atsakomybės atžvilgiu teismas turėjo pripažinti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą). Dėl tos priežasties šioje dalyje teismo nuosprendis yra keistinas. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte nurodoma kaip S. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, savo noru atlyginta padaryta žala (b. l. 61). Prokurorė baigiamųjų kalbų metu teismo prašė S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 77). Apklausos 2019 m. balandžio 17 d. metu nukentėjusioji I. U. patvirtino, kad S. M. jai atlygino visą patirtą turtinę žalą, todėl pretenzijų jam neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19). Šią aplinkybę nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 76). Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl šių aplinkybių nepasisakė ir neaptarė nuteistojo veiksmų dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl atitinkamos aplinkybės nepripažino lengvinančia.

17. Nors apygardos teismo teisėjų kolegijai pripažinus, kad byloje yra nustatytos ne viena, o dvi S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šiuo konkrečiu atveju tai esminės reikšmės paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmės rūšiai ir dydžiui neturi. Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindų visumą, pirmosios instancijos teismas S. M. paskyrė pakankamai švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra pagrindo. Konstatuotina, kad nusikaltęs asmuo turi prisiimti visas neigiamas ateityje kilsiančias galimas pasekmes, elgtis apdairiai ir protingai, kad nenukentėtų su juo gyvenantys asmenys dėl jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės. Bausmė neturi atitikti išimtinai nusikaltimą padariusio asmens interesų ir pageidavimų. Šiuo atveju yra svarbesnis visuomenės interesas jaustis saugiai viešose vietose, nebijoti prarasti turto dėl nuolat į nusikaltimus daryti linkusių asmenų elgesio.

18. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į S. M. teistumus (b. l. 35–39, 40–45), skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas). Kita vertus, nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apygardos teismo teisėjų kolegija savo iniciatyva negalėdama bloginti nuteistojo teisinės padėties, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje nekeičia.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepripažinęs vienos S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendis keistinas. Dėl bausmės rūšies ir dydžio S. M. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai I. U. nusikaltimu padarytą žalą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą, nurodant, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.