Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo, ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2706-827/2019 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 6 d. gautas nuteistojo S. M. prašymas taikyti jo atžvilgiu įsigaliojusius BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimus, ir atitinkami sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas netenkintinas.

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BPK 3 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nuteistojo teigimu, įsigaliojo BK 178 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kuriais buvo sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, jam paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsniai, ir iš jų tik 48, 50, 51, 75, 92 straipsnių naujos redakcijos įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d. Visgi, kaip matyti iš galiojančios BK redakcijos, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. jokių BK 178 straipsnio pakeitimų nebuvo priimta. Taigi galiojančių įstatymų, keičiančių BK nuostatas, kurie gali sušvelninti asmenų, nuteistų už BK 178 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, atsakomybę, teismas nenustatė.

Nuteistojo S. M. prašyme yra minima apie galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos S. M. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-223-654/2020). Šiuo atveju galima pažymėti, kad tais atvejais, kuomet yra atliekama laisvės atėmimo bausmė ir yra siekiama sutrumpinti atliekamos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuris taikomas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 7 skirsnio nuostatas. Be kita ko, prašyme nuteistais nurodo ir BK 190 straipsnį, tačiau pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Šis vagystę kvalifikuojantis požymis daro veiką pavojingesnę, todėl, esant minėtam požymiui, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013, 2K-12-699/2016).??? ??Taigi nagrinėjamu atveju BK 190 straipsnio nuostatos yra neaktualios.?

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir taikyti jo atžvilgiu BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl S. M. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl nuosprendžiu jam paskirtos bausmės sušvelninimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.