- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- 2-7319-1138/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- Ž. L.
2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
2021 m. rugpjūčio 24 d.
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui Ž. L. išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina J. L. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti Ž. L. bendravimo su sūnumi K. L. tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant sūnų į gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.; priteisti iš Ž. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur sūnaus K. L. išlaikymui, indeksuojant šią sumą nustatyta tvarka, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti iš Ž. L. sūnaus K. L. išlaikymo lėšų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – 7 200,00 Eur; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti J. L.; priteisti iš Ž. L. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu išvykęs į užsienį, jo adreso nežino, kur dirba taip pat nežino. Mano, jog gyvendamas su ja sūnus K. bus tinkamai prižiūrėtas ir auklėjamas, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Atsakovui netrukdys bendrauti su sūnumi. Apie bendravimą su sūnumi atsakovas ją turėtų informuoti savaitę laiko iki bendravimo su sūnumi telefonu ar informacinių technologijų priemonėmis. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį po 200,00 Eur nuo 2018 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Vaikui kas mėnesį reikia po 400,00 Eur. Išlaidos maistui sudaro 200,00 Eur, higienos prekės, vitaminai – 50,00 Eur, rūbams ir avalynei – 50,00 Eur, 200,00 Eur suma iš tėvo užtikrintų minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Jos pajamos apie 320,00 Eur („Sodros“ išmokos ir pašalpos), yra registruota Užimtumo tarnyboje, nedirba. Nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, ar atsakovas dirba jai nežinoma. Atsakovas nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. (b. l. 1-2).
2. Atsakovas Ž. L. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnybos skyriaus specialistas, vykdydamas Teismo įpareigojimą pateikti išvadą byloje, lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, patikrino nepilnamečio vaiko K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką, kalbėjosi su ieškove. Ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybos Skyriui yra žinoma. Šeima nuo 2005 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nelikus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. yra taikoma atvejo vadybos procesas – socialines paslaugas teikia (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras. Tarnybos Skyrius yra ne kartą gavęs pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje (dėl vaiko tėvų tarpusavio konfliktų, atsakovo girtavimo). (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė S. V. 2021 m. birželio 14 d. el. paštu pateikė informaciją apie tai, kad apsilankymų metu šeimos gyvenamasis būstas randamas tvarkingas, švarus ir šiltas. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio apie alkoholio vartojimą ir konfliktus ieškovės šeimoje nebuvo gauta jokios informacijos, ar pastebėta lankantis socialinei darbuotojai. K. L. lanko ikimokyklinio ugdymo grupę, dėl įvesto karantino ieškovė atsisakė jį vesti į darželį, nors ne kartą buvo raginta tai padaryti, kad vaikas galėtų tinkamai ugdytis. Šeima geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, tačiau dažnai bando nuslėpti problemas su kuriomis susiduria arba pateikia tik sau palankią informaciją. Į išsakomas pastabas ir patarimus reaguoja, stengiasi jais pasinaudoti. Ieškovė J. L. su mažamečiais vaikais R. L., gimusia (duomenys neskelbtini), N. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), V. L., gimusia (duomenys neskelbtini), K. L. ir sugyventiniu gyvena socialiniame būste su patogumais. Bute yra trys kambariai ir virtuvė. Butas tvarkingas, šviesus, yra atliktas kosmetinis remontas. Butas apstatytas baldais, yra reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Mažamečiui K. yra skirtas apie 14 kv. m. kambarys, kuriuo berniukas dalijasi su broliu ir seserimi. K. turi atskirą lovą, erdvę savo daiktams susidėti. Motinos namuose mažamečiui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos pajamas sudaro išmokos vaikams, socialinė pašalpa, nedarbo draudimo išmoka bei priteistas materialinis išlaikymas R., N. ir V.. K. L. yra ugdomas (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupėje. Vaiko sveikatos priežiūra vykdoma VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje. Šiuo metu byloje nėra pateikta atsakovo Ž. L. pozicija dėl ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų. Tarnybos Skyriui nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Ieškovės teigimu, ji su atsakovu kartu negyvena daugiau kaip metus, Ž. L. nuo rugsėjo mėnesio gyvena ir dirba Švedijoje su vaikais nebendrauja, neprisideda prie sūnaus K. išlaikymo. Tarnybos Skyrius įvertinęs vaiko gyvenimo sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad šeimai yra teikiama socialinė pagalba, mažametį vaiką ir jo motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, broliu ir seserimis, mano, kad vaiko K. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeis jo interesų. Tarnybos Skyriaus nuomone, būtų tikslinga nustatyti atsakovo Ž. L. bendravimo su sūnumi tvarką, ieškovės ieškinyje išdėstyta bendravimo tvarka nepažeidžianti vaiko interesų. Tarnybos Skyriaus vertinimu, ieškovės ieškinyje prašoma išlaikymo vaikui suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaiko poreikius. Nustačius aplinkybę, jog atsakovas išlaikymo sūnui neteikė iki ieškinio pateikimo, turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas už neteiktą laikotarpį (CK 3.200 straipsnis). (b. l. 16-18).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė J. L. ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad turi keturis vaikus, t. y. V., R., N. ir K.. Vaikams pervedama po 200,00 Eur iš atsakovo firmos. K. išlaikymas nėra teikiamas. Nepamena, po kiek išlaikymo yra priteista kitiems vaikams. Aplankęs vaikus Ž. L. yra davęs apie 300,00 Eur. Per mėnesį už vaikus gauna apie 400,00 Eur, gauna ir išlaikymą. K. L. nuo rugsėjo eis į darželį, kreipėsi į specialistą dėl vaiko kalbos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė L. U. ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti visiškai, atimant sumą, kurią vaiko išlaikymo atsakovas jau suteikė. Nurodė, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį, tikslus jo adresas nėra žinomas. Išlaikymo suma nėra per didelė, atsakovas yra sveikas darbingas.
6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu, jo gyvenamoji ir darbo vietos teismui nėra žinomos, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone atstovė palaikė į bylą pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad K. L. nėra teikiamas išlaikymas. Motina lankėsi pas specialistus, vaikas užregistruotas logopedo konsultacijai. Bendravimo tvarką tikslinga nustatyti, neprieštarauja, kad būtų priteistas išlaikymas. Priteisti išlaikymo įsiskolinimą tikslinga. Jų turimais duomenis atsakovas tarpais gyvendavo su ieškove, tačiau tuomet nuolat buvo gaunama pranešimų dėl šeimos, ieškovei pradėjus gyventi su kitu asmeniu, pranešimų nėra gaunama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
8. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
9. Ieškovė prašė teismo nustatyti sūnaus K. L. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti Ž. L. bendravimo su sūnumi K. L. tokią tvarką: kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į sūnų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
11. Bylos duomenimis, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad atsakovas Ž. L. yra mažamečio vaiko K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 5). Ieškovė nurodo, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo 2018 m. liepos 1 d., sūnumi nesidomi, vieną kartą buvo aplankęs vaikus ir jiems davė 300,00 Eur. Teismo vertinimu ieškovės (mamos) ir vaiko K. L. ryšys yra stipresnis nei su tėvu. Aplinkybę, kad tarp mažamečio vaiko ir jo motinos yra užsimezgęs artimas ir stiprus tarpusavio ryšys į bylą pateiktoje išvadoje patvirtino ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone. Be kita ko išvadoje nurodoma, kad ieškovė su mažamečiu gyvena tinkamomis sąlygomis, socialiniame būste, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė šiuo metu yra sudariusi tinkamas sąlygas sūnui augti ir vystytis, todėl teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko K. L. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų geriausius vaiko interesus.
13. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.
14. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
15. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti ieškovės nurodomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
16. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo Ž. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur sūnaus K. L. išlaikymui, indeksuojant šią sumą nustatyta tvarka, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti iš Ž. L. sūnaus K. L. išlaikymo lėšų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. – 7 200,00 Eur; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti J. L.. Ieškovės vertinimu vaikui kas mėnesį reikia po 400,00 Eur. Išlaidos maistui sudaro 200,00 Eur, higienos prekės, vitaminai – 50,00 Eur, rūbams ir avalynei – 50,00 Eur, 200,00 Eur suma iš tėvo užtikrintų minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, vasario – balandžio mėnesiais gavo 320,89 Eur siekiančią nedarbo draudimo išmoką (b. l. 10), taip pat gauna apie 444,00 Eur išmoką vaikams, atsakovas taip pat perveda išlaikymą kitiems vaikams (tai 150,00 Eur, tai 200,00 Eur) (b. l. 19). Bylos duomenimis šalys turto neturi, Sodros duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, ieškovė nurodo, kad atsakovas dirba Švedijoje, tačiau kur, negalėjo nurodyti. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų apie šalių turimas sveikatos problemas, kurios trukdytų teikti išlaikymą vaikui, gauti didesnes pajamas ir pan., taip pat nėra duomenų apie šalių sūnaus K. L. turimas sveikatos problemas, kurios lemtų didesnio išlaikymo poreikį. Kalbos raidos sutrikimas ir lankymasis pas logopedą savaime nėra išskirtinės sveikatos ir vaiko raidos problemos, reikalaujančios didesnio išlaikymo iš tėvų.
20. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis 2016 m. gegužės 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-1009/2016 nutraukdamas šalių santuoką, teismas nutarė priteisti iš Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą R. L., N. L., ir V. L., periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) kiekvienam po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 0 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 21 d. iki jų pilnametystės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi dar tris išlaikytinius.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).
22. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali savo sūnui teikti išlaikymą bent po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o nurodytos sumos teikimas ieškovei gaunant vidutiniškai 444,00 Eur išmoką vaikams (keturiems), iš esmės atitiks būtinus nepilnamečio šalių sūnaus K. L. poreikius. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, nesant duomenų apie didesnio išlaikymo reikalaujančius specialiuosius vaiko poreikius bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę ieškovei tvarkyti sūnui priteistą išlaikymą. Manytina, kad toks išlaikymo dydis skiriamas atsakovo, taip pat ieškovės teikiamas išlaikymas, gaunama išmoka vaikams, šiuo metu bus pakankamas užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius bei labiausiai atitinkantis šalių turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą. Mažesnio išlaikymo priteisimas pažeis mažamečio vaiko interesus, taip pat neatitiks teisingumo kriterijų, kadangi ieškovė yra daugiavaikė motina, augina keturis vaikus, todėl jos galimybės gauti didesnes pajamas ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo yra apsunkintos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, o duomenų, kad negalėtų rasti gerai apmokamo darbo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra. Kita vertus, dar didesnio išlaikymo priteisimas, taip pat neatitiktų protingumo kriterijų, kadangi iš atsakovo yra priteistas išlaikymas dar trims vaikams (nors ir nedidelis), ieškovė gauna ženklias išmokas vaikams. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2021 m. birželio 4 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės.
23. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė reiškė reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2018 m. liepos 1 d. Teismo vertinimu išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo ieškovės nurodytos datos – 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 birželio 3 d., skaičiuojant po 150,00 Eur per mėnesį, atimant 300,00 Eur sumą (kadangi ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas aplankęs vaikus davė 300,00 Eur, kas labiausiai tikėtina buvo skirta būtent K. L. išlaikymui). Išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 4 965,00 Eur (35 mėnesiai x 150,00 Eur + 15,00 Eur už tris birželio dienas – 300,00 Eur (sumokėto išlaikymo), ši suma priteistina iš atsakovo.
24. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
27. Byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą sudaro 246,06 Eur.
28. Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamoje byloje teismas pilnai tenkino reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir iš dalies tenkino reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo (šioje dalyje tenkinama apie 75,00 proc. ieškovės reikalavimų). Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, skaičiuoti nuo faktiškai priteistinų iš atsakovo sumų, todėl iš atsakovo priteistina 149,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (atsižvelgiant į priteistiną 4 965,00 Eur įsiskolinimo sumą), 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (atsižvelgiant į priteistą 150,00 Eur išlaikymo per mėnesį dydį) bei 100,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis), iš viso 303,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Nurodytų sumų priteisimas iš esmės atitinka įstatymo leidėjo keliamus reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią vaiko tėvo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
Ž. L. su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžinant į sūnų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 ct), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo dienos 2021 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 965,00 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 0 ct) materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 birželio 3 d.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti J. L..
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303,00 Eur (tris šimtus tris eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184,55 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 55 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.