Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00401-2015-9

NUTARTIS

2016 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų (apeliantai) N. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams N. G. ir D. G., atstovaujamam atstovų pagal įstatymą R. G. ir R. G., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis. Ieškovas 2010-07-01 atsakovei N. G. paskolino 60 000 Lt, skolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2011-12-31, tačiau skolos negrąžino. Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-03-27 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-210-666/2014) priteisė ieškovui iš atsakovės N. G. 70 250 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 2 108 Lt žyminio mokesčio. Iš antstolio J. P. sužinojo, jog N. G. nuosavybės teise priklausančio turto, į kuri būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. Patikrinus Nekilnojamojo turto registrą, nustatyta, kad N. G. paskolos sutarties sudarymo metu turėjo nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2012-11-14 dovanojimo sutartimi Nr. JD-1487 perleido tuo metu 7 metų amžiaus giminaičiui D. G.. Šios aplinkybės patvirtina, kad N. G. pažeidė ieškovo (kreditoriaus) teises (CK 6.66 str.). Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo teises, nes atsakovė perleido (nuslėpė) turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovas apie jo teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2015-03-03 iš antstolio J. P., atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, buvo nesąžininga, nes sandorį sudarė su artimu giminaičiu (nesąžiningumo prezumpcija).

Teismas įvertinęs aplinkybes, jog atsakovų atstovas advokatas A. G. apie teismo posėdžio datą ir laiką žinojo nuo 2015-10-15, o prašymą dėl teismo posėdžio datos atidėjimo teismui pateikė prieš 2015-11-19 posėdį, nepateikdamas atstovavimą kitoje byloje pagrindžiančių dokumentų, sprendė, jog ir atstovas užkirto kelią teismui iš anksto suderinti kitą teismo posėdžio datą ir vilkina procesą, todėl pripažino atsakovų atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis ir bylą nagrinėjo jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino abejų šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 dalys). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 str. 1 p.). Teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai nustatė ir įvertino teisinę reikšmę actio Pauliana pagrindu reiškiamo ieškinio taikymui turinčių sąlygų visetą.

Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik šiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai, esant atsakovės ir jos atstovo prašymams atidėti bylos nagrinėjimą (dėl atsakovės ligos; dėl atsakovų atstovo advokato A. G. užimtumo kitoje byloje Latvijos Respublikoje), bylos nagrinėjimo neatidėjo, todėl apeliantė liko neišklausyta; 2) ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį – siekia pasipelnyti iš atsakovų, nes dėl 60 000 Lt neva paskolintų pinigų į atsakovę nesikreipė keletą metų ir tik teismui 2014-03-27 sprendimu už akių priteisus ieškovui skolą, šis į antstolį kreipėsi dar po vienerių metų – 2015-03-03.

Dėl prašymų atidėti bylos nagrinėjimą vertinimo

CPK 13 str. numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, inter alia, reiškia, jog atsakovas sprendžia, kokią poziciją dėl jam pareikšto ieškinio byloje užims, kokius atsikirtimo argumentus, įrodymus teiks bei kaip aktyviai dalyvaus bylą nagrinėjant teisme ir kt.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė bei jos atstovas advokatas žinojo apie teismo posėdžio, paskirto 2015-11-19 9.00 val., laiką ir vietą. Ši teismo posėdžio data nustatyta 2015-10-13 parengiamajame teismo posėdyje teismo nutartimi. Atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos (pridėjo pažymą iš gydymo įstaigos, jog serga nuo 2015-11-14, nedarbingumo pabaiga 2015-11-20) pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015-11-18. Atsakovų atstovas advokatas A. G. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė 2015-11-19 8.12 val. (LITEKO). Šiame prašyme advokatas nurodė, jog anksčiau nei šioje byloje buvo paskirtas baudžiamosios bylos teismo posėdis Latvijos Respublikoje (2015-11-19 9.30 val. ir 10.30 val.), kurioje advokatas gina M. A. ir H. M.. Be to, advokatas 2015-10-13 prašymu, prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, paskirtą 2015-10-13 13.30 val. teismo posėdyje, aiškiai nurodė teismui dienas, kada jis gali dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, nurodė ir 2015-11-19 dieną. Atsakovė 2015-10-12 prašymu taip pat pirmosios instancijos teismo prašė atidėti bylos nagrinėjimą 2015-10-13 13.30 val. teismo posėdyje dėl jos ligos (pridėjo pažymą iš gydymo įstaigos; nedarbingumas nuo 2015-10-10 iki 2015-10-16).

Pagal Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2, 4 punktus, advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, savo veikloje laikytis įstatymų. Taigi, advokatas, atstovaujantis vienai iš ginčo šalių teisme, privalo laikytis teismo proceso taisyklių ir jo, kaip profesionalaus atstovo, pareiga laikytis šių taisyklių yra griežtesnė nei asmens, neturinčio advokato statuso.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog teismas nepagrįstai netenkino atsakovės ir jos atstovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas pažymi, jog nėra duomenų, kad apie užimtumą baudžiamojoje byloje advokatas nežinojo minėtą 2015-10-13 ir (ar) sužinojęs po 2015-10-13 informavo apie tai teismą. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai, atstovaujami advokato, teikė pirmosios instancijos teismui išsamų motyvuotą atsiliepimą į ieškinį bei įrodymus, todėl ginčo prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo vertinami kaip siekis užvilkinti bylos nagrinėjimą, o ne siektis operatyvaus, greito ir (ar) taikaus šalių ginčo būdo išsprendimo.

Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 246 str. 2 d.). Taigi įstatymas nustato, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Be to, kaip jau buvo nurodyta, savo poziciją ir argumentus atsakovė išdėstė procesiniuose dokumentuose, teismas išnagrinėjo ginčą iš esmės, netaikydamas sprendimo už akių instituto, apeliaciniame skunde nenurodyta, kokius papildomus argumentus arba įrodymus jį dar galėtų pateikti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų ir jų atstovo advokato pasyvų procesinį elgesį, pagrįstai pripažino advokato neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis CPK 246 str. 2 d. prasme, motyvuodamas, jog atstovas, nepateikdamas jo atstovavimą kitoje byloje pagrindžiančių dokumentų, užkirto kelią teismui iš anksto suderinti kitą teismo posėdžio datą, tokiais veiksmais vilkinamas procesas, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 185 str.).

Dėl senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti

Minėta, jog actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, jog ieškovas apie ginčijamą sandorį faktiškai sužinojo 2015-03-03, t. y. gavęs iš antstolio J. P. 2015-03-02 patvarkymą Nr. 0172/14/02424 dėl informacijos pateikimo. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2015-05-18, taigi akivaizdu, jog įstatymo nustatytą 1 metų termino actio Pauliana ieškiniui paduoti nepraleido. Apeliantų argumentai, jog 60 000 Lt skolos nebuvo, jog ieškovas yra nesąžiningas, siekia pasipelnyti, jog žinojo atsakovės turtinę padėtį ir pan., vertinami kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti, be to, dėl šios skolos yra išnagrinėta kita civilinė byla ir teismo sprendimas įsiteisėjo (CPK 18 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti, todėl visų jų nekartoja.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, laikėsi kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl actio Pauliana instituto taikymo, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai paduodami apeliacinį skundą (per EPP) sumokėjo tik dalį (30 Eur) priklausančio mokėti žyminio mokesčio (paduodamo per EPP – 108 Eur) ir pirmosios instancijos teismas apeliantų prašymo dėl jų atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo neišnagrinėjo, valstybei iš atsakovų N. G. ir D. G. priteistina po 39 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovų N. G. ir D. G. po 39 Eur žyminio mokesčio.