Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 5 d. Sprendimu1 panaikino P. M. išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai). Sprendimą atsakovas priėmė, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - ir VSD) 2023 m. spalio 30 d. raštą Nr. 18-11489, kuriame VSD atliko P. M. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Sprendime l nurodyta, kad minėtą vertinimą VSD atliko atsižvelgdamas į Migracijos departamento klausimyne P. M. nurodytą aplinkybę, kad jis 2013-2017 metais dirbo Baltarusijos Respublikos „Sberbank technology“. VSD vertino, kad P. M. darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Pažymėjo, kad P. M. dirbdamas Baltarusijos Respublikos „Sverbank - technology“, galimai turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Vertino, kad atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas gali būti panaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl laikytinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

Atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. informavo pareiškėją apie tai, kad 2023 m. gruodžio 12 d. Sprendimu 2, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi (užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2028 m. gruodžio 11 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas1 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas1 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Migracijos departamentas į šį Sprendimą perrašė VSD rašte Nr. 18-9332, pateiktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, ir neatlikęs savarankiško pareiškėjo individualaus atvejo vertinimo, visiškai formaliai, nepagrįstai ir neteisingai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą - užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

LVAT jurisprudencijoje nuosekliai parėžiama, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. LVAT yra akcentavęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat prašymą pateikusio užsieniečio individualią situaciją bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė

Pabrėžia, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai (Migracijos departamentui) įgyvendinant ES teisę. Tai suponuoja išvadas, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą 1, turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus ir tik po to spręsti kokį administracinį sprendimą priimti. Pareiškėjui iki Sprendimo 1 priėmimo nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam nei VSD, nei Migracijos departamente.

Sprendime l cituojamoje VSD pažymoje vertinimas, esą pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pateiktas atsižvelgus į tai, kad P. M. 2013-2017 metais dirbo Baltarusijos Respublikos „Sberbank - technology“. Šią informaciją Migracijos departamentui Pareiškėjas pateikė atsakydamas į klausimyno 2 klausimą: „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos).“. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi jokia papildoma informacija apie jo darbo pobūdį, ryšius ar pan. VSD tokia išvadą padarė vien tik vadovaudamasis pareiškėjo pateiktu atsakymu bei bendro pobūdžio informacija apie Rusijos bei Baltarusijos žvalgybą bei jos tikslus.

LVAT nurodė, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų VSD išvados automatiškai perkelti į savo sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas turi būti vertinamas laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu.

Migracijos departamentas tokio vertinimo neatliko. Sprendime l yra išskirta dalis „Migracijos departamento vertinimas“, tačiau tai savaime nereiškia, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką, pareiškėjo individualiam atvejui aktualių aplinkybių visumos vertinimą, kad laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu priėjo prie savarankiškų išvadų, jog dėl jo gyvenimo Lietuvoje kyla reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas patikrino pagrindinius faktus apie pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje nesuponuoja išvados apie individualų jo atvejo vertinimą. Pažymi, kad Sprendime 1 nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas savo kokiais nors veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką, pateisintų vykdomus karo nusikaltimus ar pan. Sprendimo 1 turinys yra pagrindas teigti, kad atsakovas tokio vertinimo neatliko, o tik jį imitavo, formaliai išskirdamas struktūroje dalį „Migracijos departamento vertinimas“ į ją perrašydamas VSD išvadas ir joms pritardamas.

Migracijos departamentas vadovavosi išimtinai VSD rašte pateikta informacija, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui išimtinai siejama tik su jo darbu Baltarusijos Respublikos „Sberbank - technology“, mano, kad tai niekaip nepagrindžia nei pareiškėjo turimų politinių pažiūrų ar palaikymo Rusijos vykdomai agresyviai politikai, nei jo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumui.

Sprendime l atsakovas nurodė, kad jis neturi kompetencijos kvestionuoti kompetentingos institucijos (VSD) pateiktos išvados dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Šių atsakovo argumentų kontekste pabrėžtina, kad kompetentingo pagal UTPĮ teikti išvadas dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui (UTPĮ 4 str.3 d.) subjekto (VSD) išvada yra vienas iš dokumentų, kurį atitinkamais atvejais turi vertinti Migracijos departamentas, spręsdamas ar yra pagrindas užsieniečio atžvilgiu taikyti UTPĮ teisės normas, kurios numato draudimus užsieniečiams būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje dėl grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas yra savarankiškas viešojo administravimo subjektas. Priimdamas sprendimus užsieniečių atžvilgiu jis privalo vadovautis ne tik UTPĮ, bet ir VAĮ normomis. Šiame įstatyme, be kita ko, yra įtvirtinti viešojo administravimo subjekto atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, proporcingumo principai (VAĮ 3 str.1,4,5,9,10 p.). Nurodo, kad LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis kompetentingų valstybės institucijų išvadomis dėl užsieniečio grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (UTPĮ 4 str.3 d.) vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas pabrėžia, kad VSD išvada negali būti laikoma paneigiančia ar ribojančia Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetenciją atlikti savarankišką užsieniečio individualaus atvejo aplinkybių visumos vertinimą ir priimti nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir įstatymų normomis pagrįstą savarankišką sprendimą. Atsakovas Sprendimo l nepagrindė nustatytais objektyviais duomenimis, o tik perkėlė į šį administracinį aktą VSD išvadą, nepagrįstai suteikdamas jai išskirtinę įrodomąją galią, nekreipdamas dėmesio į tai, kad išvada pagrįsta vien tik VSD spėjimais ir prielaidomis.

Nurodo, kad iš Sprendimo 1 turinio akivaizdu, kad atsakovas individualiai nevertino pareiškėjo situacijos ir į Sprendimą l perrašė VSD rašte Nr. 18-11489 pateiktą P. M. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Vertinant Sprendimą l, pažymi, kad Migracijos departamentas šabloniškai perrašo informaciją, nesigilindamas ir nevertindamas nei esamos situacijos nei VSD išvados turinio. Pareiškėjui nėra aišku, su kokiomis žvalgybos tarnybomis, Rusijos ar Baltarusijos yra siejamas pareiškėjas, nes Sprendime l atsakovas ir VSD nesilaiko nuoseklios pozicijos t. y. dalyje Sprendimo kalbama apie Rusijos žvalgybos tarnybas, dalyje apie Baltarusijos. Nurodo, kad atsakovo požiūris į priimamus sprendimus yra atsainus ir formalus.

Pažymi, kad atsakovas Sprendime l taip pat nevertino aplinkybės, kad VSD pažymoje išvada <... tikėtina, kad P. M., dirbdamas „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis...> yra pateikta būtuoju laiku. VSD išvadoje pateikta informacija yra pernelyg bendro pobūdžio, niekaip nesusieta konkrečiai su pareiškėjo individualiu atveju. Sprendime l nurodytame VSD Nr. 18-9332 pateiktas vertinimas, esą P. M. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstas motyvais, jog dėl šio užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Vertinimas pagrįstas VSD spėjimais ir prielaidomis, Atsakovas Sprendimą l priėmė pritardamas šioms VSD spėlionėms ir prielaidoms ir vengdamas atlikti bet kokį tyrimą patvirtinti ar paneigti VSD išvadoje keliamoms spėlionėms.

Pažymi, kad jo darbas Baltarusijos Respublikos „Sberbank - technology“ buvo techninio pobūdžio, niekuo neypatingas, jis buvo IT sistemų administratoriumi, darbas truko nepilnai tris metus, kažkokių ryšių ar ryškių pažinčių pareiškėjas neužmezgė. Darbo santykius su Baltarusijos Respublikos „Sberbank - technology“ pareiškėjas nutraukė dar 2017 m. nuo to laiko praėjo 6 metai. Pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamento išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu sėkmingai gyveno, dirbo bei laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų. Sprendime l nėra duomenų, leidžiančių paneigti šią išvadą.

Sprendime l nurodyta, kad pareiškėjo atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus (atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai) nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo. Nurodo, kad Sprendime l ir jame aprašytoje VSD išvadoje nėra duomenų, kad šios valstybės institucijos nustatė, jog pareiškėjas palaiko ryšius su kuo nors iš Baltarusijos Respublikos „Sberbank - technology“ ar Rusijos/Baltarusijos žvalgybos tarnybomis. Pažymi, ka pagal LVAT formuojamą praktiką, net ir tais atvejais, jei užsienietis į Klausimyno 10 ir/ar 11 klausimus atsako priešingai nei atsakė pareiškėjas, vien tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui.

Sprendime 1 nurodyta, kad Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Pareiškėjas dirba Lietuvoje ir jo ryšiai su Lietuva neatsveria grėsmės valstybės saugumui, o leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė, yra formalūs ir deklaratyvūs. Sprendime nėra motyvų, kurie pagrįstų, jog atsakovas, atlikęs visapusišką, objektyvų pareiškėjo individualaus atvejo vertinimą, priėjo savarankiškų, nustatytomis aplinkybėmis pagrįstų ir motyvuotų išvadų, jog dėl jo gyvenimo Lietuvoje grėsmės valstybės saugumui yra toks tikėtinumo laipsnis, kad prognozuojamą grėsmę galima būtų laikyti pakankamai realia ir akivaizdžia.

Pareiškėjas, gavęs atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi, metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų. Pareiškėjas siekia įsitvirtinti Lietuvoje, čia gyvena ir jo žmona. Pareiškėjas ir jo šeima nori sieti savo gyvenimą su Lietuva, todėl jam nesuprantama, kaip asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje po metų gyvenimo šioje šalyje, nepasikeitus jokios jo gyvenimo ar esančioms ir buvusioms aplinkybėms, staiga tapo asmeniu keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui.

Pažymi, kad aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos „Sberbank - technology“, egzistavo ir tuo metu, kai atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas Pareiškėjo (užsieniečio) patikrinimą atliko prieš išduodamas leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl institucijos (VSD ir Migracijos departamentas) 6 metų senumo jo darbinės veiklos faktą, kuris nebuvo kliūtis išduoti leidimą laikinai gyventi, po metų panaudoja kaip pretekstą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Toks institucijų požiūris ir elgesys neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų. Sprendimo1 motyvas, esą surinkta pakankamai duomenų laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Priešingai nei teigiama Sprendime l, leidimo laikinai gyventi panaikinimas, yra ne tik neproporcinga priemonė, bet ji pareiškėjo atžvilgiu taikyta nepagrįstai ir neteisėtai.

Nurodo, kad Migracijos departamentas yra viešojo administracinius sprendimus, privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) normomis. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Sprendimas l negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes atsakovas, gavęs VSD raštą, neatliko pareiškėjo buvimo Lietuvoje jam gavus leidimą laikinai gyventi objektyvaus ir visapusiško vertinimo, apsiribojo VSD išvados perrašymu į savo Sprendimą. Vien tai, kad Sprendime l nurodytos UTPĮ norma, nustatanti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (UTPĮ 50 str.. l d.124 p.) nereiškia, kad atsakovas nustatė pagrindą taikyti šią įstatymo normą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas priimdamas Sprendimą l, pažeidė VAĮ nustatytus atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principus .

Sprendimo 2 priėmimo teisinis pagrindas - UTPĮ 133 straipsnio, nustatančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, 5 dalis, kurioje nurodyta, kad užsieniečiui yra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kadangi Sprendimo 2 priėmimo faktinis pagrindas yra tas pat VSD raštas, kuris nurodytas Sprendime l, o Sprendima2 yra susijęs su Sprendimo l priėmimu, remdamasis šio skundo 13 - 26 pastraipose išdėstytais motyvais, Pareiškėjas prašo panaikinti ir Sprendimą 2.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad VSD 2023-10-30 išvadoje Nr. 18-11489 nurodė, kad „Sberbank - technology“ yra Rusijos Federacijos banko ,,Sberbank“ dukterinė įmonė, kurios tikslas yra Baltarusijos Respublikos bankų IT infrastruktūros vystymas. Banko „Sberbank“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „Sberbank“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „Sberbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „Sberbank“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjo darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, ginkluotosiose pajėgose, strateginės reikšmės valstybinėse ir privačiose įmonėse sistema.

Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą.

VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Atsižvelgiant į išdėstytą informacija ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 50 str. 1 d. 14 p., leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 133 str. 5 d., užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Priimant ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamų sprendimų proporcingumą.

Pažymi, kad priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos - Valstybės saugumo departamento - išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Nurodo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis - apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Pažymi, kad LVAT praktikoje (pvz., žr. 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010) konstatuota, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė - pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Tačiau nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Teisėjų kolegijos nuomone, negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų - kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis neįpareigoja valstybių priimti teisės aktus, detaliai apibrėžiančius elgesį, kuris gali suponuoti sprendimą išsiųsti asmenį iš šalies dėl nacionalinio saugumo; teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos; visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma; ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. LVAT 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2019-07-10 nutartis administracinė byla Nr. eA-4603-629/2019 ir joje nurodytas EŽTT 2008-04-24 sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

Ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimi nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad skundžiami Migracijos Departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Atsakovo Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo (žr. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, II dalies 9 skyriaus antrąją pastraipą).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. 18-11489 MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), nuo 2013 m. iki 2017 m. dirbdamas Rusijos Federacijos banko ,,Sberbank“ dukterinėje įmonėje „Sberbank – technology“, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. Baltarusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose ar strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.

Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalies piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ VSD 2022 bei 2023 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aiškiai indikuojama, kad Baltarusijos režimo keliama grėsmė Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui didėja ir kad Minsko agresyvumas ES kaimynių atžvilgiu atitinka Kremliaus interesus. Karinis Baltarusijos ir Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) bendradarbiavimas intensyvėja.

Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ išreiškiama Seimo nuomonė, kad tarptautinė bendruomenė, reaguodama į Rusijos ir Baltarusijos išpuolį prieš demokratinę pasaulio tvarką, privalo imtis ryžtingų veiksmų jai ginti; atkreipiant dėmesį į aktyvų A. L. režimo dalyvavimą Rusijos agresijos prieš Ukrainą strategijoje ir į Rusijos karių sutelkimą Baltarusijos teritorijoje, smerkiama Rusijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, EŽTT praktikoje pripažįstama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą šalyje, reguliuoti išsiuntimo iš šalies tvarką (pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Auad prieš Bulgariją).

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Ši UTPĮ nuostata yra imperatyvi, todėl nustatytas faktas, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad jo, kaip užsienio šalies piliečio, teisės būtų apribotos, atsisakant jam išduoti, ar panaikinant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Rusijos Federacijos banko ,,Sberbank“ dukterinėje įmonėje „Sberbank – technology“ kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nurodo, kad šiuo aspektu yra aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame KT nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, nepriklausomai nuo to, kad Pareiškėjas jau nebedirba minėtoje institucijoje ir tai savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia sistema ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.

Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje analogiškose bylose (žr. pvz., LVAT 2023 m. vasario 15 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1266-602/2023).

LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023 yra pateiktas išaiškinimas, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose ir kontroliuojamose įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023 ir kt.). VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (atsakovas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.