Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 0086-ANR_N-19-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau – ir Institucija) viršininko 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 0086-ANR_N-19-2025 (ROIK 25279371881) N. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 3100 Eur bauda už tai, jog nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nesikreipė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo sankcionuotame Rusijos Federacijos banke (duomenys neskelbtini) atsidaryti ir naudotis sąskaita bei kitomis šio juridinio asmens teikiamomis paslaugomis, o tikslu – iš Rusijos Federacijos fondo (duomenys neskelbtini), už teisinių paslaugų A. G. teikimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gauti pinigines lėšas po 2022 m. liepos 21 d., kai Rusijos Federacijos bankui (duomenys neskelbtini) buvo pritaikyti 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio ribojimai, ir šis subjektas buvo įtrauktas į I priede esančių sankcionuojamų asmenų sąrašą (subjektai – 108 straipsnis), siekdamas išvengti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, 2022 m. rugsėjo 23 d. nuvyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado miestą ir minėtą dieną (duomenys neskelbtini) banko Kaliningrado skyriuje, neturėdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos leidimo, atsidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šia sąskaita disponavo ne trumpiau nei iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei į ją iš Rusijos Federacijos fondo (duomenys neskelbtini) rubliais, euro ekvivalentu, gavo ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą. N. V. naudojosi sankcionuoto juridinio asmens paslaugomis ir iš Rusijos Federacijos fondo (duomenys neskelbtini) į sankcionuotame Rusijos Federacijos banke (duomenys neskelbtini) savo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynindamas bei iškeisdamas į eurus, apėjo tarptautines sankcijas, tokiu būdu išvengė lėšų užšaldymo Europos Sąjungos valstybių narių institucijų kontroliuojamose finansų įstaigose ir, ne vėliau nei nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., naudodamasis sankcionuotame juridiniame asmenyje (duomenys neskelbtini) savo vardu (N. V.) atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitomis šio sankcionuoto juridinio asmens teikiamomis paslaugomis, padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą. Tokiais savo veiksmais N. V. nevykdė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, jog įšaldomos visos sankcionuojamų asmenų sąraše išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai; to paties straipsnio 2 dalyje numatyto imperatyvaus nurodymo, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai; ir nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ 33 punkto nuostatų, jog leidimus netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos, dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų reikalavimų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys; 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar neišvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų; 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma teisme bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d.) numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į teisės aktus, įtvirtinančius tarptautines sankcijas arba ribojamąsias priemones. Šios bylos nagrinėjimui aktuali 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių arba keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokios lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, išvardytoms I priede, arba jų naudai. Reglamento I priede į Reglamentu sankcionuojamų asmenų sąrašą 108 punktu yra įtrauktas Rusijos Federacijos juridinis asmuo – bankas (duomenys neskelbtini) (rus. (duomenys neskelbtini)).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ne visada aplinkybės ir asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logine grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-32/2010, 2K-343-719/2018 ir kt.).

Šiuo atveju N. V. būtent ginčija byloje esančių duomenų leistinumą ir kilmę, teigdamas, jog jie gauti iš VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) atlikto tyrimo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tyrimas), todėl negali būti laikomi patikimais įrodymais, kadangi iš šio tyrimo gauti duomenys yra neaiškios kilmės. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė Institucija teismui pateiktame atsiliepime, atlikta LRT pateiktų duomenų analizė parodė, kad šie duomenys sutampa su Teisėsaugos institucijų naršyklėje (TIN) esančiais oficialiais įrašais apie Pareiškėjo vykimus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas patvirtina jų patikimumą.

Nagrinėjamu atveju taikytina blanketinė teisės norma – ANK 515 straipsnio 1 dalis, nukreipianti į tarptautines sankcijas įtvirtinančius teisės aktus, tarp jų ir 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 269/2014, kuriame aiškiai nustatyta, kad negalima naudotis sankcionuoto juridinio asmens teikiamomis paslaugomis, įskaitant Rusijos Federacijos banką (duomenys neskelbtini), ką, remiantis byloje esančiais duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., darė N. V. Todėl, remiantis kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, jog asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jei jie sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, Pareiškėjo argumentai dėl įrodymų nepatikimumo atmestini. Tuo tarpu N. V. argumentai, jog norėdamas apmokėti sveikatos priežiūros išlaidas Rusijos Federacijos banke (duomenys neskelbtini) sąskaitą atidarė dar 2018 m., prieš pritaikant šiam juridiniam asmeniui sankcijas, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, siekiant vien tik išvengti atsakomybės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškino, jog lietuviškos bankinės sąskaitos šiuo atveju netiko, nes jis buvo Rusijos Federacijos teritorijoje, kur sveikatos priežiūros paslaugos turėjo būti apmokėtos išimtinai tik rubliais. Be to, buvo reikalavimas atsiskaityti ne grynaisiais, o pavedimu, kurį jis galėjo atlikti tik turėdamas sąskaitą Rusijos Federacijos banke. Tačiau nei teismui pateikdamas skundą, nei teisminio nagrinėjimo metu N. V. jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas turėjo susimokėti išimtinai pavedimu iš Rusijos Federacijos banko, kur pavedimai gali būti atliekami tik rubliais, nepateikė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog N. V., atsiskaitydamas dėl lėšų panaudojimo Rusijos Federacijos fondui (duomenys neskelbtini), parengė ir pateikė ataskaitą „Ataskaita apie tikslinį subsidijos, skirtos „Advokato N. V. kontoros“ advokatui N. V., panaudojimą“. Šioje ataskaitoje Pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes, jog 2022 m. rugsėjo 23 d. nuvyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado miestą, kur (duomenys neskelbtini) banko Kaliningrado skyriuje atidarė sąskaitą, kurioje operacijos vykdomos išimtinai tik rubliais, skirtą piniginių lėšų gavimui pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2023 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas užpildė ir savo antspaudu bei parašu patvirtino paraišką fondui (duomenys neskelbtini) dėl finansavimo skyrimo. Joje N. V. prašė skirti 15 000 eurų finansavimą laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. A. G. gynybai Europos Žmogaus Teisių Teisme. Paraiškoje taip pat nurodyta, kad po Europos Sąjungos sankcijų įvedimo jis naudojosi (duomenys neskelbtini) banko Kaliningrado skyriaus sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). N. V. be kita ko nurodė ir tai, kad 2022 m. spalio 26 d. jis dar kartą vyko į Kaliningrado miestą, kur (duomenys neskelbtini) banke gavo pinigines lėšas pagal tą pačią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra gauta suma sudarė 10 000 eurų ekvivalentą rubliais, kuriuos jis iškeitė į eurus dviejuose Rusijos bankuose, tarp jų ir nuo 2022 m. balandžio 15 d. sankcionuotame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-42).

Šiuos aukščiau išvardytus duomenis patvirtina ir byloje esantys oficialūs Teisėsaugos institucijų naršyklėje (TIN) esantys duomenys apie Pareiškėjo vykimą per valstybės sieną, minėti duomenys yra gauti iš oficialių valstybės informacinių sistemų, kurios veikia pagal įstatymų nustatytą tvarką ir kurių patikimumas bei autentiškumas teismui nekelia abejonių. Iš byloje esančių Teisėsaugos institucijų naršyklėje (TIN) fiksuotų įrašų neginčijamai nustatyta, kad N. V. 2022 m. rugsėjo 23 d., 09.05 val., per Kybartų pasienio kontrolės postą išvyko į Kaliningrado sritį su jam priklausančiu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o tą pačią dieną, 22.02 val., grįžo į Lietuvą tuo pačiu automobiliu (1 t., b. l. 70). Analogiškai, 2022 m. spalio 26 d., 12.14 val., jis išvyko į Kaliningrado sritį per tą patį pasienio kontrolės postą, o 2022 m. spalio 27 d., 01.06 val., grįžo į Lietuvą tuo pačiu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71). Šie duomenys yra ne tik nuoseklūs, bet ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir tai patvirtina, kad netiesioginiai įrodymai yra tiesiogiai pagrindžiami oficialių valstybės sistemų duomenimis, todėl jų patikimumas yra aukštas ir negali būti vertinamas kaip vien tik prielaidos. Ataskaitos priede N. V. pateikė kelionių išlaidas, įskaitant sunaudoto kuro kiekį ir kainą, be kita ko, nurodė ir tikslias datas kada vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado miestą (1 t., b. l. 17).

Taigi iš aptarto matyti, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, vertino ne tik dokumentus, gautus iš LRT atlikto tyrimo, bei juose apteiktą informaciją, tačiau ir duomenis, gautus iš Teisėsaugos institucijų naršyklės (TIN), šiuos visus duomenis sugretino tarpusavy, ir padarė skundžiamame nutarime išdėstytas išvadas, kuriomis teismas abejoti neturi pagrindo.

Čia gi taip pat pažymėtina, kad pats pareiškėjas visgi teismui negalėjo įtikinamai paaiškinti, kokiu tikslu ataskaitose ir TIN pažymose apie sienos kirtimą (t. 1, b. l. 70) nurodytais laikotarpiais vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado miestą kartu su kitais LRT tyrime minimais advokatais R. B. ir J. A. Pareiškėjo N. V. teisme išsakyti teiginiai, jog jis su minėtais asmenimis vykdavo į Kaliningrado miestą, nes šiame mieste daugiau nei prieš 40 metų atliko karinę tarnybą ir itin gerai pažįsta šį miestą, dėl ko minėtiems asmenims galėjo būti kaip vairuotojas ir gidas, teismo vertinimu, tėra jo gynybinė versija. Tokios pozicijos teismas laikosi, nes aptarti pareiškėjo N. V. teiginiai stokoja elementarios gyvenimiškos logikos, kadangi abejotina, ar asmens prieš daugiau nei keturis dešimtmečius įgytos žinios apie miestą ir jo infrastruktūra galėtų būti itin naudingos šiais laikais, kuomet orientuotis teritorijoje gali padėti įvairūs kelionių navigacijos įrankiai, tokie kaip pvz. Google maps.

Be to, nors pareiškėjas viso proceso metu teigė, jog Rusijos Federacijos banke (duomenys neskelbtini) sąskaitą jis turėjo dar iki sankcijų šiam bankui pritaikymo, tačiau teismui tokių įrodymų pareiškėjas negalėjo pateikti. Jis teigė, kad Rusijos Federacijos banke sąskaita jam buvo reikalinga, siekiant atsiskaityti už jam Rusijos Federacijoje teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau pareiškėjas negalėjo teismui paaiškinti, kodėl už tokias paslaugas jis neva negalėjo atsiskaityti iš kitoje valstybėje veikiančio banko sąskaitos. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis už jam teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaitė būtent atlikdamas pavedimus iš jo neva turėtos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad priešingai nei argumentuoja Pareiškėjas, Institucija priimdama 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 0086-ANR_N-19-2025 rėmėsi ne išimtinai tik prielaidomis ar subjektyviais vertinimais, bet objektyviais, oficialiuose valstybės registruose užfiksuotais duomenimis, kurie pašalina abejones dėl faktinių aplinkybių. Tokiu būdu buvo nuosekliai įvertintos visos bylos aplinkybės ir pagrįstai nustatyta, jog N. V. pažeidė 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojančių priemonių veiksmų, kenkiančių ar keliančių grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.

Sprendžiant dėl Pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos dydžio pažymėtina, kad už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmenims įstatymas nustato baudą nuo 200 iki 6000 Eur, juridinių asmenų atstovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 600 iki 6000 Eur. Pareiškėjui skundžiamu Institucijos nutarimu buvo paskirta 3100 Eur dydžio bauda, lygi sankcijoje nustatytam vidurkiui. Šiuo atveju Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nenustatyta, taip pat nebuvo nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Pareiškėjui paskirtos baudos dydis paskirtas tinkamai, atsižvelgiant į baudos dydžio nustatymo taisykles ir byloje surinktus duomenis.

Apibendrinant darytina išvada, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 0086-ANR_N-19-2025, kuriuo Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį 3 100 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo N. V. (N. V.) skundo ir palikti nepakeistą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 0086-ANR_N-19-2025.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.