- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-1890-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00370-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui D. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant valstybės institucijai išvadai duoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. P. ieškiniu prašė pripažinti atsakovą D. M. dukros R. P. tėvu, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų į mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės; valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaiko tėvystės nepripažino, dukra visą laiką gyveno kartu su motina, atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Ieškovės teigimu, jos pajamos AB „Plasta“ siekia apie 1 130 Lt, dukros išlaikymui mažiausiai reikia 1 000 Lt, todėl prašo iš atsakovo priteisti 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą.
Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jau moka 400 Lt dydžio išlaikymą kitam vaikui, o jo atlyginimas svyruoja nuo 1 200 Lt iki 1 600 Lt. Atsakovas išreiškė poziciją, kad jis sutinka nepilnametės dukros išlaikymui mokėti 250 Lt kas mėnesį.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškinys pareikštas nepilnametės R. P. interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, ieškovės D. P. reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai pagrįstas ir siejamas su būtinais, minimaliais jos poreikiais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad nepilnametės R. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina D. P..
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-11-24 sprendimu ieškovės D. P. ieškinį patenkino: nustatė, kad D. M. yra R. P. tėvas, o R. P. - jo dukra, R. P. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. P.; priteisė iš atsakovo D. M. nepilnametės dukros R. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2014-02-03 iki R. P. pilnametystės; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę D. P., priteisė iš atsakovo D. M. į valstybės pajamas 155,62 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1 623,32 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismas nutarė vykdyti skubiai.
Teismas sprendimą dėl tėvystės nustatymo motyvavo tuo, kad atlikta genominė ekspertizė patvirtino, jog D. M. yra R. P. tėvas su 99,99999 tikimybe. Nepilnametės gyvenamąją vietą su motina nustatė, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė Raminta visada gyveno kartu su motina, nesant šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pritariant vaiko teisių apsaugos institucijai. Teismas sprendimą priteisti iš atsakovo dukros Ramintos išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis grindė nustatytomis aplinkybėmis apie tėvų turtinę padėtį, darbingumą bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, teismui orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2014-10-01 yra 1 035 Lt per mėnesį.
Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliantas D. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir sumažinti priteistą nepilnametei dukrai Ramintai išlaikymą iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisti apeliantui patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės D. P.. Apeliantas nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu jis nesutinka iš dalies, t. y. dėl išlaikymo priteisimo. Apeliantas, sutikdamas, kad turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teigia, kad ir ieškovė turi pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą, o priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Esą pirmosios instancijos teismas vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį įvertino tik formaliai, taip pažeisdamas įstatymo nuostatas ir nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų nepilnametės poreikius, kuriems užtikrinti minimaliai reikia 1 000 Lt, esą iki šiol vien tik ieškovės gaunamų pajamų pakakdavo ne tik dukros, bet ir ieškovės poreikių patenkinimui. Apeliantas nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra panašaus dydžio kaip ir ieškovės, be to, jis dar skiria išlaikymą kitam nepilnamečiui vaikui, o dėl planuojamos operacijos kurį laiką bus nedarbingas ir jo pajamos dar labiau sumažės.
Ieškovė D. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą nepilnametei dukrai R. P. po 500 Lt periodinių išmokų į mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto D. M. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nustatantį, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Apeliantas, neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą R. P. ir nesutinka tik su priteisto išlaikymo dydžiu, apeliaciniu skundu patvirtindamas, kad jam yra žinomi priteisiamo išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai ir suformuota teismų praktika. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnametei atsakovo dukrai, orientaciniu kriterijumi pagal suformuotą teismų praktiką laikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Tačiau teismas kartu vertino ir visas kitas išlaikymo dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes: abiejų nepilnametės tėvų turtinę padėtį – ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame name, tačiau ieškovės motina dėl sunkios ligos yra neįgali, o tėvas – pensininkas, jokio turto ieškovė neturi, atsakovo vardu taip pat nėra registruoto jokio turto; gaunamas pajamas – ieškovė gauna apie 1 130 Lt darbo užmokesčio, atsakovas – 1 274 Lt siekiantį darbo užmokestį, atsakovas iš esmės yra sveikas, darbingas ir turintis betonuotojo profesiją. Aplinkybės, kad atsakovas turi laikinų sveikatos problemų, reikalaujančių chirurginio gydymo, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos, tačiau bet kuriuo atveju, pateikti įrodymai nepatvirtina, jog diagnozuotas susirgimas būtų nuolatinio pobūdžio, todėl vertinti, kad ši aplinkybė iš esmės keičia atsakovo darbingumo galimybes ateityje, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir byloje esančius įrodymus, vertina, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis buvo nustatytas pagrįstai. Teismas nepilnametės tėvų turtinę padėtį įvertino, atsižvelgdamas į nustatytų bei įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių visumą, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas D. M. gali nepilnametės dukros Ramintos išlaikymui skirti 500 Lt sumą iki jos pilnametystės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kad R. P. yra gimusi 2006-09-18 ir šiuo metu jau lanko mokyklą, sprendžia, kad priteisto išlaikymo dydis nepažeidžia nepilnametės poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcijos, o taip pat akcentuoja, jog nepilnametės išlaikymui iš atsakovo buvo priteista suma, mažesnė nei ½ dalis minimalios mėnesinės algos. Priteistas išlaikymas yra pakankamas užtikrinti tik pačius būtiniausius nepilnametės poreikius, nes mergaitės motina neturi objektyvių galimybių didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau tokią pareigą vykdė ir vykdo, suteikdama jai gyvenamąjį būstą ir mokėdama komunalinius mokesčius. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neprašo iš atsakovo jokio išlaikymo įsiskolinimo, nors byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo dukrai būtų teikęs išlaikymą iki ieškovės kreipimosi į teismą.
Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apelianto D. M. apeliacinio skundo motyvus, kad jis turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam teikia 400 Lt išlaikymą, nes į bylą nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Apelianto argumentai, kad iki šiol nepilnametės dukros ir jos motinos pragyvenimui pakako tik ieškovės gaunamo darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo vertinti, jog nepilnamečio augančio vaiko poreikių apimtį galima išmatuoti gebėjimu pragyventi už tam tikrą minimalią sumą ir dėl to abejoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Apelianto D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.