- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-1036-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10166-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- F. M., S. M., M. M., V. M., K. M., A. K., M. B., A. M., I. M.
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams F. M., S. M., M. M., V. M., K. M., A. K., M. B., A. M. ir I. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2015 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr.1.39-N15/1625, sudarytą su F. M., iškeldinti atsakovus F. M., S. M., M. M., V. M., K. M., A. K., nepilnamečius M. B., A. M. ir I. M. su jiems priklausančiu turtu iš savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovė F. M. ir ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkei F. M. suteiktas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 10-12 punktais atsakovė F. M. įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį, tačiau šios pareigos nevykdė. Gyvenamąją vietą minėtame socialiniame būste deklaruoja atsakovė F. M. (pagrindinė buto nuomininkė) ir jos šeimos nariai, t. y. S. M., M. M., V. M., K. M., nepilnamečiai M. B., A. M., I. M.. Vadovaujantis 2020 m. vasario 18 d. buto patikrinimo aktu, minėtame būste kartu su nurodytais asmenimis faktiškai gyvena, nors gyvenamosios vietos nedeklaruoja, atsakovas A. K.. Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą sudaro 1 700,54 Eur. Be to, 2018 m. birželio 11 d., 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. buto patikrinimo aktais nustatyta, kad ginčo butas yra neprižiūrimas, nugyventas: vonioje atšokinėję dažai, nusilupęs tinkas, visos vidaus durys bute sugadintos – suskilinėjusios durų staktos, pažeista durų furnitūra. Virtuvėje ir tualete išklijuoti tapetai atplyšę, dujų skaitikliai apnešti riebalų ir dulkių sluoksniu, todėl nesimato rodmenų, bute daug tarakonų. Byloje įtrauktas trečiasis asmuo – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. raštais, nurodydama, kad atsakovai yra skolingi bendrijai, sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kaimynams gyventi, todėl prašė nutraukti sutartį su atsakovais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė F. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu sutinkanti iš dalies. Atsakovė pripažino turinti 1 700,54 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovei, bet nurodė, kad bute padarytas naujas remontas, todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės apie apleistą butą yra neteisingos. Bendrijos nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovai sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi neatitinka tikrovės, nes atsakovei išnuomotame bute gyvenantys asmenys alkoholio nevartoja ir netriukšmauja. Atsakovė prašė netenkinti ieškovės ieškinio dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, o skolos sumokėjimą atidėti iki 2021 m. liepos 30 d.
4. Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu visiškai. Trečiasis asmuo nurodė, jog už atsakovei išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrijai yra susidaręs įsiskolinimas, buto nuomininkai pažeidinėja bendrą tvarką, dėl ko kenčia kiti namo gyventojai, bute sudarytos sąlygos tarakonams veistis, su nuomininkais buvo siekta geranoriškai susitarti dėl skolos padengimo, tačiau skola nepadengta.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareikšti reikalavimai neatitinka nepilnamečių interesų, o jų tenkinimas galėtų žymiai pabloginti vaikų, ypatingai mažamečių, padėtį. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik ieškovei įrodžius, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti bei nustačius, kad pažeidžiamos ieškovės tiesės, jog tų teisių gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės F. M. (pagrindinės nuomininkės) sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams išnuomotas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis ieškovė prašo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį – nuomininkai (atsakovai) ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių bendrijai. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, nuomos įsiskolinimas sudaro 1 028,35 Eur, atsakovė susidariusį įsiskolinimą pripažino, kartu žadėdama jį grąžinti per 4 mėnesius, padedama artimųjų giminaičių. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo butas yra neprižiūrimas, nugyventas. 2020 m. vasario 18 d. buto patikrinimo akte nurodyta, kad buto būklė yra patenkinama, reikalingas einamasis buto remontas. Teismo siūlymu ieškovė į bylą pateikė naujausią buto patikrinimo aktą, sudarytą 2021 m. gruodžio 3 d., kuris patvirtina atsakovės F. M. nurodytas aplinkybes apie būsto remontą. Minėtame akte konstatuota, kad butas yra pakankamai tvarkingas, du kambariai ir virtuvė yra suremontuoti, liko pakeisti duris ir paremontuoti prieškambarį ir vonią. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šis CK 6.611 straipsnyje įtvirtintas nuomos nutraukimo pagrindas – nuomininkai ardo, gadina nuomojamą gyvenamąjį būstą – neegzistuoja.
8. Ieškinys buvo grindžiamas ir tuo, kad nuomininkai sudaro neįmanoma sąlygas kitiems daugiabučio namo gyventojams. Šią aplinkybę ieškovė grindė prie ieškinio pateiktais namo bendrijos pirmininkės raštais, adresuotais Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuose nurodyta, kad atsakovai yra skolingi bendrijai, triukšmauja, galimai užsiima psichotropinių medžiagų prekyba. Atsakovė šias aplinkybes neigė. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė nurodė, kad šiuo metu atsakovų gyvenimo būdas yra žymiai ramesnis, aplinkybės, nurodytos prie ieškinio pateiktame bendrijos pirmininkės 2019 m gruodžio 10 d. rašte, šiuo metu neegzistuoja. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė nurodė, jog pretenzijų atsakovams dėl galimų vagysčių ar girtavimo nėra. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodyta aplinkybė apie atsakovų sudaromas neįmanomas sąlygas kitiems daugiabučio namo gyventojams atmestina kaip neįrodyta.
9. Teismas byloje konstatavo faktą, kad atsakovė ir jos šeimos nariai, gyvenantys socialiniame būste, laiku nemoka nuomos mokesčio, taip pat mokesčių bendrijai, pradelstas terminas yra ilgesnis nei 3 mėn. Šis faktas formaliai galėtų sudaryti pagrindą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš nuomojamo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio pareiškimas dėl iškeldinimo iš socialinio būsto buvo inspiruotas namo bendrijos pirmininkės skundų dėl atsakovų elgesio, nemokamų mokesčių bendrijai. Šiuo metu atsakovų įsiskolinimas bendrijai sudaro 470 Eur, nesumokėto nuomos mokesčio skola – 1 028,35 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė F. M. pripažino skolos faktą ir savo pareigą mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius, nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl finansinių galimybių neturėjimo, paaiškino, kad padedama giminaičių per 4 mėnesius padengs susidariusį įsiskolinimą. Bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. gegužės mėn. atsakovė F. M. padengė dalį skolos bendrijai – sumokėjo 600 Eur. Atsakovės F. M. teigimu, kito gyvenamojo būsto ji neturi. 2021 m. vasarą atsakovė atliko būsto remonto darbus, atsakovė deda pastangas padengti susidariusias skolas, neneigia savo prievolės padengti susidariusį įsiskolinimą, siūlo sudaryti jai sąlygas padengti susidariusį įsiskolinimą dalimis. Teismas sprendė, jog bylos duomenys neleidžia spręsti apie atsakovų sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovei ir trečiajam asmeniui – bendrijai; iš gaunamų nereguliarių pajamų atsakovė turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, neįgalią dukterį, todėl vien tik šis socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimo faktas (laiku nemokami mokesčiai) šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti socialiniame būste gyvenančius atsakovus iš ginčo būsto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
11. Nurodė, kad atsakovė F. M. įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovai ir toliau nemoka už būsto nuomą, 2022 m. gruodžio 21 d. duomenimis yra susikaupusi 1 444,17 Eur skola už ginčo būsto nuomą. Buvo vykdomi nuolatiniai nuomos sutarties pažeidimai, kurie yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Įsiskolinimas už teikiamas paslaugas yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį, tačiau pirmos instancijos teismas, priimdami skundžiamą sprendimą, šios nurodytos aplinkybės nevertino, ja nesirėmė. Netinkamas teisės normos aiškinimas lemia ydingos praktikos suformavimą, t. y. asmenys, nuomojantys savivaldybės būstą ir nemokantys nustatytų mokesčių, galės net ir nevykdydami imperatyvių įstatymo nuostatų naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kas, be jokios abejonės, pažeis ir ieškovo (apelianto), ir viešąjį interesą. Palikus galioti skundžiamą sprendimą būtų formuojama tokia teismų praktika, jog asmenys, turintys teisę nuomotis savivaldybei priklausantį būstą, yra atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės perkeliamos būsto savininkui. Neiškeldinus atsakovų, kurie pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, neužtikrinami asmenų, laukiančių eilėje būstui išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai, be to, atsakovai, naudodamiesi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir nemokėdami nuomos mokesčio, pažeidžia savininko teises. Teismas nepagrindė savo motyvų, kodėl iškeldinus atsakovus iš nuomojamo buto bus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Šeimos, įrašytos į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, laukia eilę metų, šių šeimų situacija yra analogiška ar dar sudėtingesnė nei atsakovų šeima, kurią teismas atsisakė iškeldinti šioje byloje, todėl ieškinio atmetimo atveju yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad atsakovai nei karto nemokėjo nuo pat įsikėlimo į butą, po langais yra sukrautos lentos, mėtosi kiti daiktai - niokojamas bendrasavininkams priklausantis turtas (išorinės fasado sienos) ir gadinamas aplinkos bendras vaizdas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės F. M. žodinius pažadus ir atsikirtimus į ieškinį, bei iš dalies ramesniu tapusį gyvenimo būdą, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą, bus užkirstas kelias naujoms problemoms atsirasti ateityje. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo dalyką, pažeidė civilinio proceso normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
13. Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės F. M. (pagrindinės nuomininkės) sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė šią sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-532-313/2015 ir kt.).
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).
18. Šiuo atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus nesuteikiant jiems kito gyvenamojo būsto grindė trimis pagrindais, tai yra, kad atsakovai turi įsiskolinimą už būsto nuomą, susidariusį už didesnį nei 3 mėn. laikotarpį, butas yra neprižiūrimas, nugyventas ir atsakovai sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kaimynams gyventi, be to, jie yra skolingi bendrijai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. gruodžio 3 d. buto patikrinimo aktas patvirtina, jog atsakovė F. M. pradėjo rūpintis butu ir jį suremontavo (akte nurodyta, kad butas yra pakankamai tvarkingas, du kambariai ir virtuvė yra suremontuoti), ieškovė šios aplinkybės nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys tuo pagrindu, kad butas yra nugyventas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir negali būti tenkinamas. Byloje apklausta namo bendrijos pirmininkė nurodė, kad šiuo metu atsakovų gyvenimo būdas yra žymiai ramesnis, aplinkybių, nurodytų prie ieškinio pateiktame bendrijos pirmininkės 2019 m gruodžio 10 d. rašte šiuo metu neegzistuoja, apeliantė šių aplinkybių nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ir šis ieškinio pagrindas negali būti laikomas įrodytu ir pagrįstu. Aplinkybė, jog atsakovė F. M. yra įsiskolinusi už buto nuomą, taip pat turi įsiskolinimą bendrijai byloje yra įrodyta, jos neneigė ir byloje apklausta pati atsakovė, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė F. M. pažadėjo jį per keturis mėnesius padengti, 2021 m. gegužės mėn. atsakovė padengė dalį skolos bendrijai – sumokėjo 600 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė pripažįsta savo įsiskolinimą ir deda visas pastangas jį padengti, rūpinasi gyvenamuoju būstu, jį remontuoja.
19. Nors kaip pagrįstai apeliantė nurodo apeliaciniame skunde, jog įsiskolinimas už teikiamas paslaugas yra savarankiškas pagrindas nutraukti nuomos sutartį, tačiau teismų praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014). Byloje nustatyta, jog atsakovė ne tik neneigia savo įsiskolinimo, tačiau siekia, jog ieškovė jai sudarytų sąlygas įsiskolinimo padengimui dalimis. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovės įsiskolinimas didėja, tačiau sudarius atsakovei galimybę esamą įsiskolinimą padengti per šalių susitartą laikotarpį būtų užtikrinami tiek ieškovės, tiek atsakovės ir jos šeimos narių interesai. Byloje nustatyta, jog ieškinio reikalavimai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kurie neturi kito gyvenamojo būsto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra įrodyta, jog atsakovės įsiskolinimą būtų galima vertinti kaip piktnaudžiavimą socialinėmis garantijos ar sąmoningą siekį išvengti finansinių įsipareigojimų, šiuo metu atsakovės įsiskolinimas tiek ieškovei, tiek namo bendrijai yra nulemtas jos sunkios materialinės padėties, ir atsakovė, padedama artimųjų, šį įsiskolinimą bando padengti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aukščiau išvardintas aplinkybes, rodančias atsakovės aktyvias pastangas išsaugoti gyvenamąją vietą, dalinėmis įmokomis padengti susidariusį įsiskolinimą ir šiuo atveju kraštutinės priemonės taikymas – atsakovės ir jos šeimos narių iškeldinimas – negali būti laikomas proporcingu.
20. Ieškovei nustačius, jog atsakovė nebededa pastangų įsiskolinimo padengimui ir socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų laikymuisi, ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą.
21. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.