Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams F. M., S. M., M. M., V. M., K. M., A. K., M. B., A. M. ir I. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo – Daugiabučio namo Ateities g. 5, 2A7p korpuso, Vilniuje savininkų bendrija, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės F. M. šeimai išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovė F. M. ir ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkei F. M. suteiktas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtos sutarties 10-12 punktais atsakovė F. M. įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį, tačiau šios pareigos nevykdė. Gyvenamąją vietą minėtame socialiniame būste deklaruoja F. M. (pagrindinė buto nuomininkė) ir jos šeimos nariai, t. y. S. M., M. M., V. M., K. M., nepilnamečiai M. B., A. M., I. M.. Vadovaujantis 2020 m. vasario 18 d. buto patikrinimo aktu, minėtame būste kartu su nurodytais asmenimis faktiškai gyvena, nors gyvenamosios vietos nedeklaruoja, atsakovas A. K.. Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą sudaro 1700,54 Eur. Be to, 2018 m. birželio 11 d., 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. buto patikrinimo aktais nustatyta, kad ginčo butas yra neprižiūrimas, nugyventas: vonioje atšokinėję dažai, nusilupęs tinkas, visos vidaus durys bute sugadintos – suskilinėjusios durų staktos, pažeista durų furnitūra. Virtuvėje ir tualete išklijuoti tapetai atplyšę, dujų skaitikliai apnešti riebalų ir dulkių sluoksniu, todėl nesimato rodmenų, bute daug tarakonų. Be to, byloje įtrauktas trečiasis asmuo – Daugiabučio namo Ateities g. 5.2A7P korpuso, Vilniuje, savininkų bendrija, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. raštais, nurodydama, kad atsakovai yra skolingi bendrijai, sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kaimynams gyventi, todėl prašė nutraukti sutartį su atsakovais.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareikšti reikalavimai neatitinka nepilnamečių interesų, o jų tenkinimas galėtų žymiai pabloginti vaikų, ypatingai mažamečių, padėtį. Tarybos vertinimu, ieškinio reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik ieškovei įrodžius, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti bei nustačius, kad pažeidžiamos ieškovės tiesės, jog tų teisių gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė (bendrijos pirmininkė) palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai nemoka bendrijai, todėl yra susidariusi skola, šiuo metu įsiskolinimas siekia 470 Eur. Šiuo metu atsakovų gyvenimo būdas yra daug ramesnis, tačiau, pasak bendrijos pirmininkės, neaišku, kiek tai truks. Tikėtina, kad atsakovai turi piniginių lėšų padengti įsiskolinimą, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių nesumoka. Šiuo metu pagrindinis nusiskundimas – atsakovų bendrijai nemokami mokesčiai.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė F. M. prašė neiškeldinti jos ir su ja gyvenančių šeimos narių iš nuomojamo socialinio būsto. Nurodė, kad nuomojame bute faktiškai gyvena dukra S. M. (šiuo metu prižiūri savo sergančią močiutę Visagine, tačiau jai pasveikus grįš; S. M. yra neįgali) ir nepilnamečiai F. M. vaikai V. M. ir M. M. (mokyklą lanko Visagine, kur gyvena mergaitės močiutė, susirgusi ir per atostogas grįžta namo; mergaitė turi neįgalumą), bei sugyventinis A. K..Atsakovė pripažino skolos faktą ir žadėjo įsiskolinimą padengti per 4 mėnesius. Paaiškino, kad, priešingai nei teigia bendrijos pirmininkė, kaimynai atsakovės šeimos nebijo, atsakovės vaikai padeda kaimynams, susibūrimų nėra, kartais atvažiuoja giminaičiai, jokių narkotinių medžiagų atsakovai neplatina. Butą suremontavo vasarą. Atsakovė F. M. dirba – valo patalpas, kai yra užsakymų; pajamos nepastovios, apie 700 Eur per mėnesį. Nurodė, kad pastovaus darbo negali susirasti, kadangi yra romė. Sugyventinis A. K. dirba pavėžėju. 2021 m. gegužės mėn. atsakovė sumokėjo bendrijai 600 Eur. Atsakovė nurodė, kad iškeldinimo atveju neturėtų kur gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

9. Kaip minėta, 2015 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės F. M. (pagrindinės nuomininkės) sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškinyje nurodyta, kad kartu su atsakove F. M. minėtame bute gyvena jos šeimos nariai, kurie šioje byloje taip pat patraukti atsakovais.

10. Reikalavimą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus nesuteikiant jiems kito gyvenamojo būsto ieškovė grindžia trimis pagrindiniais argumentais. Pirma, atsakovai turi įsiskolinimą už būsto nuomą, susidariusį už didesnį nei 3 mėn. laikotarpį. Antra, išnuomotas butas yra neprižiūrimas, nugyventas. Trečia, atsakovai (nuomininkai) sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kaimynams gyventi, be to, yra skolingi bendrijai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

12. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

13. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis ieškovė prašo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį – nuomininkai (atsakovai) ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių bendrijai. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Pagal ieškovės į bylą pateiktą naujausią nuomininkų (atsakovų) atsiskaitymo ataskaitą matyti, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos įsiskolinimas sudaro 1 028,35 Eur. Pati atsakovė F. M. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu susidariusį įsiskolinimą pripažino, kartu žadėdama jį grąžinti per 4 mėnesius, padedama artimųjų giminaičių.

14. Antra, ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo butas yra neprižiūrimas, nugyventas. Kaip matyti iš prie ieškinio pateikto 2019 m. lapkričio 15 d. buto patikrinimo akto, jame yra nurodyta, kad butas nugyventas. 2020 m. vasario 18 d. buto patikrinimo akte nurodyta, kad buto būklė yra patenkinama, reikalingas einamasis buto remontas. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovė F. M. nurodė, jog bute yra padarytas naujas remontas. Aplinkybės, kad atsakovai remontavo socialinį būstą teismo posėdžio metu neginčijo ir trečiojo asmens – namo bendrijos – pirmininkė. Teismo siūlymu ieškovė į bylą pateikė naujausią buto patikrinimo aktą, sudarytą 2021 m. gruodžio 3 d., kuris patvirtina atsakovės F. M. nurodytas aplinkybes apie būsto remontą. Minėtame akte konstatuota, kad butas yra pakankamai tvarkingas, du kambariai ir virtuvė yra suremontuoti, liko pakeisti duris ir paremontuoti prieškambarį ir vonią. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šis CK 6.611 straipsnyje įtvirtintas nuomos nutraukimo pagrindas – nuomininkai ardo, gadina nuomojamą gyvenamąjį būstą – neegzistuoja.

15. Trečia, ieškinys buvo grindžiamas ir tuo, kad nuomininkai sudaro neįmanomas sąlygas kitiems daugiabučio namo gyventojams. Šią aplinkybę ieškovė grindė prie ieškinio pateiktais namo bendrijos pirmininkės raštais, adresuotais Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuose nurodyta, kad atsakovai yra skolingi bendrijai, triukšmauja, galimai užsiima psichotropinių medžiagų prekyba. Atsakovė šias aplinkybes neigė. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė nurodė, kad šiuo metu atsakovų gyvenimo būdas yra žymiai ramesnis; aplinkybių, nurodytų prie ieškinio pateiktame bendrijos pirmininkės 2019 m gruodžio 10 d. rašte, šiuo metu neegzistuoja. Kartu pažymėtina, kad minėtame rašte nurodytos prielaidos apie galimą atsakovų narkotinių medžiagų vartojimą/platinimą yra niekuo nepagrįstos, pati bendrijos pirmininkė nurodė, kad tai yra tik prielaida. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkė nurodė, jog pretenzijų atsakovams dėl galimų vagysčių ar girtavimo nėra. Kaip minėta, ieškinys dėl atsakovų trukdymo kitiems daugiabučio namo gyventojams buvo grindžiamas bendrijos raštais/pozicija, o šiuo metu pati bendrijos pirmininkė patvirtino, kad situacija yra pasikeitusi ir aplinkybių, nurodytų jos raštuose, nėra. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodyta aplinkybė apie atsakovų sudaromas neįmanomas sąlygas kitiems daugiabučio namo gyventojams atmestina kaip neįrodyta. Priešingai, pagal bylos duomenis, tokios aplinkybės šiuo metu neegzistuoja. Taigi šiuo pagrindu socialinio būsto nuomos sutartis negali būti nutraukta. Ieškovės atstovės ir bendrijos pirmininkės teismo posėdžio metu keltos abejonės apie galimą atsakovų netinkamą elgesį ateityje, bei bendrijos pirmininkės surinkti daugiabučio namo gyventojų parašai dėl atsakovų iškeldinimo, negali būti pagrindu nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti iš ginčo būsto.

16. Kaip jau pirmiau nurodyta, byloje konstatuotas faktas, kad atsakovė ir jos šeimos nariai, gyvenantys socialiniame būste, laiku nemoka nuomos mokesčio, taip pat mokesčių bendrijai; pradelstas terminas yra ilgesnis nei 3 mėn. Šis faktas yra konstatuotas pirmiau šiame sprendime, ir formaliai galėtų sudaryti pagrindą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš nuomojamo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

17. Kita vertus, taikydamas CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą teisės normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

18. Bylos duomenys, įskaitant žodinius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, leidžia spręsti, jog ieškovės ieškinio pareiškimas dėl iškeldinimo iš socialinio būsto buvo inspiruotas namo bendrijos pirmininkės skundų dėl atsakovų elgesio, nemokamų mokesčių bendrijai. Kaip jau konstatuota anksčiau, byloje paneigtos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės apie atsakovų nugyventą butą ir trukdymą kitiems daugiabučio namo gyventojams.

19. Kaip minėta, šiuo metu atsakovų įsiskolinimas bendrijai sudaro 470 Eur, nesumokėto nuomos mokesčio skola – 1 028,35 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė F. M. pripažino skolos faktą ir savo pareigą mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius, nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl finansinių galimybių neturėjimo, paaiškino, kad padedama giminaičių per 4 mėnesius padengs susidariusį įsiskolinimą.

20. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo byloje dėl to nėra, jog 2021 m. gegužės mėn. atsakovė F. M. padengė dalį skolos bendrijai – sumokėjo 600 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovei ir bendrijos pirmininkei buvo siūlyta sudaryti galimybes atsakovei per jos nurodomą 4 mėn. terminą padengti įsiskolinimą, tokiu būdu sudarant galimybę atsakovės šeimai išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą, tačiau bendrijos pirmininkė ir ieškovės atstovė nesutiko, nurodė palaikančios ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo socialiniame būste gyvena pagrindinė nuomininkė F. M. su sugyventiniu A. K. ir vaikais – neįgalia S. M. bei nepilnamečiais vaikais – M. M. ir V. M.. Nurodytų aplinkybių nepaneigia faktas, kad atsakovės F. M. vaikai tam tikrais periodais gyvena pas močiutę Visagino mieste. Atsakovės F. M. teigimu, kito gyvenamojo būsto ji neturi. Kaip minėta, 2021 m. vasarą atsakovė atliko būsto remonto darbus. Aplinkybės, kad atsakovai netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kaimynams gyventi neegzistuoja, ką pripažino ir pati bendrijos pirmininkė. Atsakovė deda pastangas padengti susidariusias skolas (2021 m. gegužės mėn. atsakovė atliko 600 Eur įmoką), neneigia savo prievolės padengti susidariusį įsiskolinimą, siūlo sudaryti jai sąlygas padengti susidariusį įsiskolinimą dalimis. Bylos duomenys neleidžia spręsti apie atsakovų sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovei ir trečiajam asmeniui – bendrijai; iš gaunamų nereguliarių pajamų atsakovė turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, neįgalią dukterį.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad vien tik šis socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimo faktas (laiku nemokami mokesčiai) šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti socialiniame būste gyvenančius atsakovus iš ginčo būsto.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.