Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, atsakovui M. M., atsakovo M. M. atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, trečiųjų asmenų N. J. ir S. J. atstovui bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims N. J., S. J. ir I. J.,

žodinio proceso proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad palaiko patikslintą ieškinį ir atsisakymą nuo dalies ieškinio ir nurodė, kad atsakovas yra patalpų – buto, kurioms teikiamos ieškovo paslaugos, savininkas nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. Rašytinė sutartis nėra sudaryta, tačiau tarp šalių konkliudentiniais veiksmais susiklostė prievoliniai santykiai, kuomet ieškovas teikia paslaugas, o atsakovas jas naudoja, todėl privalo už jas sumokėti. Tačiau atsakovas savo pareigos pilnai mokėti už suteiktas paslaugas nevykdė ir įsiskolino ieškovui už laikotarpį nuo 2013 m rugpjūčio 12 d. iki 2015 d. birželio 1 d. 727,66 Eur skolą už šilumą buto šildymui, 260,03 Eur už šilumą karštam vandeniui ruošti, taip pat prašė priteisti metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovo nuomone, atsakovas pagal Registrų centro išrašą yra pilnateisis patalpų savininkas, o jeigu jo kaip savininko teisės buvo pažeidžiamos, jis gali pasinaudoti regreso teise ir išsiieškoti šią skolą iš kaltų asmenų. Ieškovas dėl skolos sumos nurodė, kad visi atsakovo mokėjimai buvo įvertinti: padengti visi delspinigiai ir dalis skolos už karštą vandenį. Atsakovas, kaip naujas savininkas, mokėjimus atliko 2015 m. birželio ir rugsėjo mėnesį, jie įskaityti kaip mokestis už einamuosius mėnesius.

Trečiasis asmuo I. J. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 146-148).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies 181,58 Eur sumoje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Ieškinys likusioje dalyje atmestinas.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl nekilnojamojo turto savininko pareigos sumokėti skolą už patiektą šilumos energiją, kuomet savininkas, įregistravęs nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą, negalėjo juo naudotis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0085/12/00958 pagrindu. Nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atsakovas Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke įregistravo 2013 m. rugpjūčio 20 d. (b.l. 6-9, 35). Po buto įsigijimo atsakovas negalėjo patekti į vidų ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl ankstesniųjų savininkų - trečiųjų asmenų N. J. ir S. J. iškeldinimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. 2014 m. spalio 31 d. byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1795-555/2014 Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikino, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, nustačius, kad ginčo bute atsakovai N. J. ir S. J. negyvena (b. l. 36-40). Antstolės Rimos Gražienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0090/15/1 patvirtina, kad trečiasis asmuo I. J. 2015 m. sausio 5 d. atsakovui perdavė ginčo buto raktus bei įėjimo magnetines korteles (b. l. 41). Pagal byloje esančius duomenis, matoma, kad ginčo butu skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi N. J. ir S. J. nuomininkas I. J., su kuriuo 2010 m. spalio 31 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau ji nebuvo išviešinta, įregistruojant VĮ Registrų centre (b.l. 36-40, 110-111). Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovas nuo buto įgijimo momento 2013-08-12 iki 2015-01-05 butu neturėjo galimybės naudotis.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog jam nebuvo perduotas butas, jis neturėjo galimybės naudotis butu. Jo nuomone, asmuo, kuris naudojosi ginčo butu ir ieškovo tiekiama šilumos energija, turi apmokėti ieškovui už gautas paslaugas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra svarbi spręsti, ar ieškovui - paslaugos teikėjui už patiektą minėtam butui šilumos energiją privalo susidariusią skolą apmokėti buto savininkas, kai skolos susidarymo laikotarpiu jis nebuvo faktinis buto naudotojas.

Byloje teisiškai reikšmingos įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją spręsti aplinkybės, kad šilumos energija ir karštu vandeniu, ieškovo tiektu į butą laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2015-01-05, už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, butu faktiškai naudojosi prieš atsakovo valią buvusių buto savininkų nuomininkas trečiasis asmuo I. J.. Atsakovo M. M. valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų ankstesnių buto savininkų nuomininko trečiojo asmens I. J. veiksmų, šiam neišsikėlus iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, Šilumos ūkio įstatymą ir kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodęs, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (LAT 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Teismo vertinimu, atsakovas M. M. nepagrįstai teigia, kad pagal CK 6. 398 str. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą naujam savininkui atsiranda nuo šio daikto perdavimo. CPK 715 str. kaip speciali norma nustato, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą, todėl atsakovas negali gintis aplinkybe, kad nesudarytas buto perdavimo – priėmimo aktas.

Teismas sprendžia, kad atsakovo elgesys vertinamas atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės turinį. Pagal CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 4.37 str. nuostatas, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinama, kad atsakovas, būdamas ginčo buto savininku, buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai atitiko bonus pater familias (lot., apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus) elgesio standartą, kadangi atsakovas, negalėdamas naudotis butu, pasinaudojo savo teisių gynimu teismine tvarka.

Ieškovas nurodė, kad konkliudentiniais veiksmais su atsakovu kaip buto savininku buvo sudaryta neterminuota šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Sprendžiant dėl prievolės sumokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, reikšminga nustatyti, ar šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buvusiais savininkais nutraukta, o su naujuoju savininku M. M. sudaryta.

CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 p. nustato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 p., sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties aprašo 6 p., iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, įstatyminio ir poįstatyminio lygio teisės normos pareigos atsiskaityti už nuosavybės teise valdomoms patalpoms (butui) centralizuotai tiekiamą šilumos energiją nesieja vien su nuosavybės teisės įgijimu, bet sieja su nuosavybės teisės įgyvendinimu savininkui naudojant ir valdant patalpas (butą).

Pažymėtina, kad išviešinus atsakovo nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovas savaime netapo, išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovo ir atsakovo tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis. Būtina įvertinti, ar atsakovas M. M. atliko konkliudentinius veiksmus CK 1.71 str. reguliavimo prasme. Reikšminga tai, kad atsakovas bute faktiškai neapsigyveno, nesinaudojo ieškovo tiekiama energija ir už ją nemokėjo, t.y. neatliko konkliudentinių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti sutartį su ieškovu.

Energijos pirkimo-pardavimo sutarties forma negali būti veiksnys, esmingai įtakojantis teisinį situacijos vertinimą. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, išdėstytu aiškinimu. Negalima tapatinti situacijos, plačiai aptartos teismų praktikoje, kuomet už paslaugų nekilnojamojo daikto išlaikymui suteikimą paslaugų teikėjams atsakingas lieka savininkas tuo atveju, kai jis išnuomoja ar kitais pagrindais leidžia savo turtu naudotis kitam asmeniui, su nagrinėjamoje byloje esančia faktine situacija, kuomet, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, naujasis savininkas faktiškai nėra pradėjęs naudotis savo turtu naudotis ir/ar jo valdyti, senųjų savininkų nuomininkui faktinį valdymą tebetęsiant neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįgijo teisės naudotis butu ne dėl savo sutikimo, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų. Atsakovas M. M. įgydamas butą nuosavybėn turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad jo nuosavybės teisės nebus pažeidžiamos ir jis turės galimybę naudotis butu, jį valdyti bei juo disponuoti.

Teismas sprendžia, kad atsakovo - naujojo buto savininko valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų trečiojo asmens I. J. veiksmų, jam neišsikėlus iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto. Nustačius, kad į butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo buvusių buto savininkų nuomininkas, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu – teisėtu buvo savininku nebuvo sudaryta nei rašytine forma, nei konkliudentiniais veiksmais, darytina išvada, kad ieškinys netenkintinas, nes pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis).

Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. Degimas, bylos Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. R. L., bylos Nr. 3K-3-137/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-305/2014).

Šioje byloje 2015-11-27 nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą dėl asmenų, kurių teisės ir pareigos gali būti paliestos būsimu teismo sprendimu, įtraukimo į bylą. Ieškovas 2016-02-09 teismo posėdyje nurodė, kad N. J., S. J. ir I. J. procesinė padėtis turi būti kaip trečiųjų asmenų, o savo reikalavimus dėl skolos priteisimo ieškovas nukreipia į atsakovą M. M. kaip buto savininką ir ieškinį grindžia nuosavybės teisių pagrindu. Laikytina, kad ieškovas nesutiko pakeisti atsakovo.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, atmetamas išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 600 Eur (b.l. 88-89) už advokato atstovavimą (CPK 98 str.1d.).

CPK 87 str. 2 d. nustatyta, kad ieškovui grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsisakė dalies ieškinio dėl to, kad atsakovas dalį reikalavimo patenkino - sumokėjo 181,58 Eur skolą, todėl 5 Eur žyminio mokesčio grąžintina ieškovui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 17,74 Eur. Teismui atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.).

Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais, ir sprendžia, kad dėl visų teisiškai reikšmingų argumentų pasisakė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį dėl 727,66 Eur skolos už buto šildymą, 260,03 Eur skolos už šilumą karštam vandeniui ruošti, 5 proc. metinių palūkanų atmesti.

Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 181,58 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas, 17,74 Eur (septyniolika eurų septyniasdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank", banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Grąžinti AB „Kauno energija“, įm. k. 235014830, 5 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.