- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2-4705-877/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., M. M., J. B., S. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui K. M., jo atstovui advokatui A. S., suinteresuotiems asmenims V. M., M. M., J. B., S. M., suinteresuoto asmens V. M. atstovams: pagal įgaliojimą D. M., advokatui A. T., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., M. M., J. B., S. M., suinteresuotų asmenų V. M., M. M., J. B., S. M. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po senelės S. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti (I t. 3-6 b.l.). Pareiškėjas teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu. Pareiškėjas nurodė, kad po senelės mirties jis rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu- butu (duomenys neskelbtini): 2003-12-31 su L. Š. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, 2006 m. su G. Ž. tarėsi dėl buto remonto ir nuomos, 2006-07-04 sumokėjo mokesčius AB „Kauno energija“, 2005 m. žiemą sprogus vamzdžiams buvo užlietas žemiau esantis butas, jis rūpinosi vamzdžių sutvarkymu, 2009 m. apmatavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl M. S. vardo ištaisymo. Kiti įpėdiniai palikimo priėmimu nesidomėjo ir nesirūpino.
Suinteresuoti asmenys V. M., M. M., J. B., S. M., atsiliepdami į pareiškėjo pareiškimą, pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė K. M. pareiškimo netenkinti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. ir S. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po motinos S. M. mirties (I t. 114-117 b.l.). Pareiškime nurodė, kad iki mirties S. M. gyveno pas V. M.. Po S. M. mirties jos palikimą priėmė jos sūnus V. M. ir S. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), toliau tvarkė jai priklausiusį turtą, nuosavybės atkūrimo reikalus, perėmė jos asmeninius daiktus- rūbus, dokumentus, šeimos archyvą, naudojosi, prižiūrėjo, tvarkė jai priklausiusį turtą, mokėjo už jį mokesčius. K. M. gyveno D., todėl negalėjo rūpintis turtu, jo sudaryta kambario nuomos sutartis fiktyvi, nes kambaryje nebuvo elektros, kaimynai neleido naudotis bendro naudojimo patalpomis, todėl bute gyventi buvo neįmanoma. Jo sumokėti 590,63 Lt už patalpų šildymą yra jo paties skola už jam priklausančią ¼ šio kambario dalį, visas sąskaitas už ½ buto (V. M. ir palikėjai priklausančią dalį) nuo 2008 m. mokėjo vienas V. M..
Atsiliepimas
Pareiškėjas K. M. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus su jų prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. ir S. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po motinos S. M. mirties nesutiko ir prašė jį atmesti (II t. 13-14 b.l.). Nurodo, kad V. M. nedalyvavo mamos laidotuvėse, už buto šildymą sumokėjo tik praėjus dviems metams po palikėjos mirties, o dėl fakto, kad S. M. priėmė palikimą, jokių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad 2008 m. bendru susitarimu tarp bendrasavininkų kreipėsi į UAB „M.E.S. ir partneriai“ ir sudarė sutartį Nr. GŠ-P8-28 dėl turto (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pareiškėjas siūlė suinteresuotiems asmenims pateikti bendrą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau į tokį pasiūlymą jie nereagavo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. M. ir jo atstovas advokatas A. S. palaikė pareiškime ir atsiliepime į suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus išdėstytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. M., jo įgaliota atstovė D. M., advokatas A. T. palaikė suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus, prašė juos tenkinti, o pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad S. M. prieš mirtį gyveno pas V. M., jis ja rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl savo turėtą turtą ji dar prieš mirtį perleido sūnui V. M.. Tai, kad ginčo buto dalis nebuvo įtraukta į dovanojimo sutartį, laiko notarės neapdairumu. Po mamos mirties pas jį liko visi mamos asmeniniai daiktai, šeimos albumai, indai, kuriais V. M. lig šiol naudojasi. Ginčo patalpą buvo išnuomojęs moteriai su vaiku, tačiau dėl blogų gyvenimo jame sąlygų, moteris ten pragyveno tik 10 dienų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. M. palaikė savarankiškus suinteresuotų asmenų reikalavimus, prašė juos tenkinti, o pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad jos sutuoktinis S. M. po S. M. mirties su V. tvarkė radiatorių, nes pradėjo bėgti, sūnus visą laiką pjauna ir grėbia žolę prie namo (duomenys neskelbtini). Jai žinoma, kad S. M. savo turtą perleido V. M., mano tai esant teisinga, nes V. M. ilgą laiką ja rūpinosi ir prižiūrėjo.
Suinteresuotas asmuo J. B. palaikė suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus, prašė juos tenkinti, o pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad jos tėvas labai išgyveno dėl namo netvarkos, jis vis sakydavo, kad ėjo ir darė kažką, apie K. nepasakojo, kad ką nors būtų daręs. Po močiutės mirties palikimą priėmė V. M., jis labai rūpinosi mama ir paskui viską darė. Visi albumai, indai, kiti daiktai atiteko V. Po močiutės mirties ginčo butą tvarkė, prižiūrėjo V. ir jos tėvas. Kad butą tvarkytų K. M., nematė, jis gyveno D. Ir pati butą tvarkė. Tėvas mokėjo mokesčius už šilumą.
Suinteresuotas asmuo S. M. palaikė suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus, prašė juos tenkinti, o pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad tėvas tvarkė radiatorius, kartu buvo nuvažiavęs pažiūrėti. Pats tvarkydavo langus, spynas, duris, plaudavo grindis kartu su dėde Vincu. Name gyveno benamiai, vis stiklindavo langus, užkaldavo duris. Apie K. nuomininką nežinojo. K. atvažiuodavo pas juos su reikalais, pernakvodavo ir išvažiuodavo. Nematė, kad K. eitų tvarkyti, šienauti, jam toli atvažiuoti. Po močiutės mirties darydavo talką ir eidavo tvarkyti buto, bet K. nematė. Eidavo teta, V. ir jų šeima. V. M. priklauso močiutės daiktai, nes jis ja rūpinosi. Jam liko dokumentai, baldai, indai, jis priėmė palikimą. K. M. tik porą kartų buvo pas bobutę. S. M. pas V. M. buvo prieš mirtį nepilnai metus. V. atsivežė ją pas save į butą su tais daiktais, kokių ji norėjo. Ginčo patalpoje buvo avarija, bet nedidelė, skambino nuomininkas K., kad užlietas butas, K. neskambino, tėvas 100 Lt davė užlieto buto gyventojams. Dėdė klausė jo ir mamos, ar sutinka, kad išnuomotų patalpą moteriškei. 2006 m. pasiūlymo išnuomoti nežino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas. Suinteresuotų asmenų savarankiški reikalavimai tenkintini
Byloje nustatyta, kad A. M. ir S. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (I t., 10 b.l.). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (I t.11 b.l.). S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (I t. 12 b.l.). Po S. M. mirties Kauno miesto 3-jame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (I t., 14,15 b.l.). 2012 m. gegužės 29 d. K. M. prašymo pagrindu buvo ištaisytas santuokos sudarymo įrašas Nr. 97, bei A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas, ištaisant M. vardą „S.“ į „S.“ (I t. 16-17, 18-19 b.l.). 1973-09-26 A. M. ir I. M. santuoka nutraukta (I t.22 b.l.). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (23 b.l.). K. M. yra A. M. sūnus (I t. 24 b.l.), jam 2001-01-11 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po A. M. mirties į ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini) (I t. 25 b.l.). S. M. yra A. M. ir S. S. sūnus (I t. 155 b.l.). S. M. ir M. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (I t. 158 b.l.). M. S. gimė (duomenys neskelbtini) (I t. 159 b.l.). M. J. gimė (duomenys neskelbtini) (I t. 160 b.l.), ištekėjo už S. B. (duomenys neskelbtini) (I t. 161 b.l.). S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (I t.157 b.l.). Po S. M. mirties jo palikimą priėmė įpėdiniai pagal įstatymą sūnus S. M., duktė J. B., sutuoktinė M. M. (I t. 153 b.l.). Pareiškėjas K. M., suinteresuoti asmenys V. M., M. M., J. B., S. M. yra M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), galimi turto paveldėtojai- V. M. yra jos sūnus (I t. b.l.), K. M.- vaikaitis (S. M. sūnaus A. M., mirusio 1994-01-18, sūnus), M. M.- S. M. sūnaus S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė, J. B. ir S. M. - S. M. sūnaus S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai.
Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ¼ dalį priklauso K. M., V. M., S. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. (I t. 7-8 b.l.). S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (I t. 9 b.l.)
2011 m. lapkričio 21 d. K. M. paklausimu kreipėsi į V. M. ir S. M., siūlydamas kreiptis į advokatą ir sudaryti su juo sutartį dėl S. M. palikimo priėmimo įteisinimo, kreipiantis į Kauno apylinkės teismą, pateikė sutarties projektą, tačiau suinteresuoti asmenys į šį jo pasiūlymą nereagavo (I t. 34-39 b.l.).
2001 m. sausio 25 d. V. M. su AB „Kauno energija“ sudarė atsiskaitymo už (duomenys neskelbtini) šildymą sutartį (I t. 122 b.l.). Iš AB „Kauno energija“ buto apyvartos žiniaraščio, sudaryto 2011-10-04 (I t. 29 b.l.) matyti, kad laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2010-03-01 už buto (duomenys neskelbtini), šildymą, priskaičiuota 3599,49 Lt, apmokėta 3191,79 Lt, likęs 593,88 Lt įsiskolinimas. Už šildymą šiuo laikotarpiu sumokėta 11 įmokų. 2005 m. liepos mėn. 1082,62 Lt sumokėjo V. M. (I t. 125, 126 b.l.). 2006-07-04 K. M. sumokėjo 599,01 Lt AB „Kauno energija“ už buto (duomenys neskelbtini), šildymą (antrą įmoką po S. M. mirties) (I t. 27-28 b.l.). 2008 m. spalio 16 d. 640,66 Lt, 2008 m. lapkričio 19 d. 25,64 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d. 53,89 Lt, 2009 m. sausio 20 d. 92,21 Lt, 2009 m. vasario 27 d. 104,29 Lt, 2009 m. kovo 1 d. 98 Lt, 2009 m. balandžio 14 d. 81,47 Lt, 2009 m. gegužės 18 d. 28,48 Lt įmokas sumokėjo V. M. (I t. 127 – 135 b.l.). 2008 m. spalio 20 d. 316,98 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d. 26,97 Lt, 2009 m. sausio 22 d. 46,16 Lt, 2009 m. vasario 21 d. 52,19 Lt, 2009 m. kovo 23 d. 49,04 Lt, 2009 m. balandžio 20 d. 40,78 Lt, 2009 m. gegužės 20 d. 14,25 Lt įmokas sumokėjo S. M. (I t.136-143 b.l.). Kaip matyti iš šių įrodymų, kiekvienas iš bendraturčių už šį laikotarpį už patalpų šildymą proporcingai savo turimo turto daliai privalėjo sumokėti po 899,87 Lt (3599,49 Lt /4). K. M. apmokėjo 599,01 Lt, V. M.- 2207,26 Lt, S. M. – 546,28 Lt. Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, kad didžiąją dalį už patalpų šildymą yra apmokėjęs V. M.. Iš byloje esančios kvitų matyti, kad iki S. M. mirties 302,30 Lt už šildymą 2001-10-03 yra sumokėjęs V. M., 2003-10-06- 1129,03 Lt S. M. (I t. 123, 124 b.l.). Duomenų, kad už patalpų šildymą iki S. M. mirties K. M. yra sumokėjęs bent vieną įmoką, byloje nėra. Iš UAB „Creditum“ pranešimo matyti, kad K. M. 2009 m. spalio 19 d. AB „Kauno energija“ buvo skolingas 575,76 Lt už ginčo patalpų šildymą (I t. 149 b.l.), o 2013 m. spalio mėn. jo skola sudaro 384,42 Lt (II t. 57 b.l.). Taigi, pateikti įrodymai nepatvirtina, kad už ginčo patalpos šildymą pareiškėjas K. M. sumokėjo ne tik jam priklausančią dalį, bet ir dalį už paveldėtą turtą, tačiau akivaizdu, kad V. M. yra sumokėjęs ne tik jam priklausančią dalį, bet daugiau nei dvigubai daugiau. AB „Kauno energija“ sąskaitos (II t. 127-143 b.l.) V. M. buvo išrašomos už 9,49 kv.m., S. M. ir K. M. kiekvienam už 4,75 kv.m., tai patvirtina, kad V. M. apmoka ir S. M. turto daliai tenkančias įmokas.
2003-12-13 sudaryta ginčo buto nuomos sutartis tarp K. M. ir L. Š. (I t. 26 b.l.). Liudytojas L. Š. nurodė, kad įstojo į Veterinarijos akademiją 2003 m., ieškojo, kur gyventi. K. M. pasakė, kad galėtų nuomotis jo kambariuką, sudarė sutartį. Buvo nuvykęs, apžiūrėjo, bet paskui persigalvojo, rado visai nemokamai nuomotis kitur. Liudytojas G. Ž. nurodė, kad jis tikėjosi 2006 m. išnuomoti kambarį studentei dukrai, paremontuoti kambarį, tačiau rado kitą butą arčiau universiteto. Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, kad ir jis buvo suradęs nuomininkę, tačiau dėl to, kad kaimynai neleido naudotis vonia, virtuve ir kitomis bendro naudojimo patalpomis, nuomininkė bute išbuvo tik dešimt dienų. Tai, kad buto bendraturčiai, patys negyvendami bute, ieškojo nuomininkų, nepatvirtina aplinkybės, kad jie pradėjo valdyti ir S. M. priklausiusią buto dalį. Be to, į bylą nė viena iš šalių nepateikė jokių įrodymų buvus bendraturčių susitarimui dėl ginčo patalpos naudojimo, o taip pat dėl sutikimo sudaryti nuomos sutartis (CK 4.75 straipsnis)
Liudytoja R. B. nurodė, kad apie 2005 m., ji tiksliai neprisimena, iš ginčo buto vanduo prasiskverbė į jos tėvų miegamąjį, dėl ko ji ieškojo buto savininkų. Paskambinus dabar jau mirusiam broliui, jai nurodė, kad skambintų K. į D., nes jis turi buto raktus, K. atvyko ir pasirūpino, kad avarija būtų likviduota. Liudytojas V. R. parodė, kad dėl avarijos likvidavimo kaimynai kreipėsi į jį, jis nurodė S. M. telefoną, kuris atvyko ir avariją likvidavo. Suinteresuotų asmenų M. M., S. M. parodymais, avarijos likvidavimu rūpinosi miręs S. M., tokie parodymai neprieštarauja liudytojos R. B. parodymams, kad buto raktai tuo metu buvo pas K. M. ir dėl to jis buvo atvykęs iš D. Faktą, kad K. M. vienintelis disponavo buto raktais, suinteresuotas asmuo V. M. neigia.
Liudytojas J. A. R. parodė, jog jo teta S. M. visą savo turtą po mirties norėjo palikti sūnui V. M., aplinką prie namo (duomenys neskelbtini), tvarkė V. M., o išdaužtus langus ir sugadintas duris taisė S. M. su sūnumi, K. M. ginčo name jis nėra matęs. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja E. R.. Ji taip pat parodė, kad praėjus 2-3 savaitėms po S. M. mirties kartu su V. nuėjo į tą namą, ten garsiai skambėjo muzika, sklido negeri kvapai, pamatė, kad yra išlaužta durų spyna, išdaužtas langas. Tada V. pasakė, kad K. nemoka savo dalies mokesčių, kur priklauso. Paskambino S. sūnui, kad padėtų sutvarkyti. Ji K. M. matė tik vieną kartą 2011 m.
Liudytojas R. Z. parodė, kad K. M. pirmą kartą ginčo name pamatė 2003 m., su juo kalbėjosi dėl nuomininkų, o likusius M. -2009 m. Matė, kaip S. M. su sūnumi S. tvarkė kiemą ir pjovė krūmus, iki 2008 m. aplinką tvarkė gyvenę pirmame aukšte asmenys. Iš suinteresuotų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose (II t. 55-56 b.l.) nurodytos aplinkybės, kad K. M. D. M. nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme 2009 m. paklausė, kuris iš dalyvaujančių asmenų yra R. Z. (t.y. anksčiau jo nebuvo matęs), nesant patikimų duomenų, kad R. Z. 2003 m. pats gyveno (duomenys neskelbtini), kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojo parodymų patikimumo, todėl teismas šio liudytojo parodymais nesiremia.
Paveldėjimas- tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; kt.) .Priimant palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Tačiau asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001).
Vertinant tą aplinkybę, kad pareiškėjas V. M. paėmė kai kuriuos mirusios mamos daiktus taip pat svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; kt.). Tai reikštų, kad jei potencialus įpėdinis (t.y. asmuo, priklausantis šaukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimą) pasiima iš esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba šeimos suvenyrus ir (ar) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir šiems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant, nelaikytina, kad jis palikimą aktyviais veiksmais priėmė. Šioje byloje faktą, jog palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti, suinteresuoti asmenys grindė ir ta aplinkybe, jog V. M. po motinos mirties priėmė jos asmeninius daiktus, šeimos albumus, dokumentus. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pats mirusiajam priklausiusių asmeninių daiktų paėmimas ipso facto negali būti vertinamas kaip aplinkybė vienareikšmiškai liudijanti, jog įpėdiniai priėmė palikimą, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad daiktai buvo paimti ne pačiam V. M. aktyviai išreiškiant valią juos priimti, o todėl, kad S. M. prieš mirtį gyveno V. M. namuose ir pati tuos daiktus buvo atsivežusi. Tačiau pažymėtina tai, kad S. M. 1994 m., 2003 m. lapkričio 3 d. V. M. buvo išdavusi generalinius įgaliojimus visiems jos turtiniams reikalams tvarkyti (I t. 119 b.l.), 2001 m. sausio 17 d. perleido savo sūnui V. M. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (I t. 120 b.l.). Suinteresuotų asmenų teigimu, dar prieš mirtį S. M. išreiškė valią savo turtą palikti sūnui V. M., kuris ilgą laiką ja rūpinosi ir prižiūrėjo, gyvenamojo namo Kalniečių g. dalį perleido savo sūnui. Be to, šiuo konkrečiu atveju palikimą sudaro ¼ buto dalis, likusių buto dalių savininkai yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Butas yra vieno kambario, nedalus, todėl būdami bendrasavininkais, visi bendraturčiai turi pareigą butą tvarkyti ir prižiūrėti, mokėti už jį mokesčius netgi ir tuo atveju, kai turtu faktiškai nesinaudojo (CK 4.76 str.). Kaip matyti iš tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. GŠ-P8-28, K. M., V. M. ir S. M. su UAB „M.E.S. ir partneriai“ buvo sudarę sutartį dėl viso namo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo pardavimo (II t.15-16 b.l.), nors ginčo patalpa yra šiame name, tačiau vien tik šios sutarties sudarymas neleidžia teigti, jog kuris nors vienas ar kitas ją sudaręs asmuo priėmė ir S. M. nuosavybės teise turėtos ginčo patalpos dalį. Iš daugumos šalių, liudytojų paaiškinimų matyti, kad ginčo turtą prižiūrėjo, jį tvarkė, rūpinosi S. M. ir jo šeimos nariai, V. M. ir jo sutuoktinė D. M., o pareiškėjas K. M., gyvendamas D., ginčo bute lankėsi tik kelis kartus, nors jo pakviesti liudytojai L. Š. nurodė, kad ketino sudaryti nuomos sutartį, o G. Ž. net ir suremontuoti patalpą, tačiau faktiškai tokios sutartys nebuvo sudarytos.
Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būt reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens veiksmų nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Tai reiškia, kad bylos dalyviai, įrodinėdami, jog po S. M. mirties priėmė palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti, galėjo remtis, be kita ko, savo veiksmais, atliktais po įstatymo nustatyto termino.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Aptarti mokesčiai už šilumos energiją rodo, kad didžiąją dalį mokesčių yra sumokėjęs V. M., kiek mažiau- S. M., o pareiškėjas K. M. turi įsiskolinimą (II t. 57 b.l.). Taigi V. M. sumokėjo didžiąją dalį mokesčio, kuri yra žymiai didesnė už jam nuosavybės teise priklausančiam turtui mokėtino mokesčio dalį, kas sudaro pagrindą daryti išvadai, jog būtent jis sumokėjo ir paveldėtam turtui tenkančią dalį. Be to, nuo 2008 m. AB „Kauno energija“ mokesčius už buto šildymą V. M. skaičiuodavo dvigubai didesnius, nei K. M. ir S. M.. Esant prieštaringiems liudytojų parodymas dėl to, kurie asmenys iš karto po palikimo priėmimo per tris mėnesius aktyviais veiksmais pradėjo S. M. turtą valdyti, įvertinus rašytinius bylos įrodymus, visų bylos dalyvių, kaip kitų patalpos dalių bendraturčių pareigas ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų veiksmus ne tik per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, bet ir vėliau, t.y. siekį sudaryti nuomos sutartis nesant kitų bendraturčių sutikimo dėl disponavimo jų turto dalimi, mokesčių mokėjimą, faktinį avarijos padarinių likvidavimą, turto priežiūrą, nė vienam iš bendraturčių neapsigyvenus ginčo patalpoje, teismas sprendžia, jog įrodymų visumą vertinant pagal šias taisykles yra pagrindas spręsti esant labiau tikėtina, kad S. M. palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti, priėmė ne pareiškėjas K. M., o V. M. ir S. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), nepaisant to, kad šie asmenys dėl savo teisių gynimo anksčiau už K. M. ar jo raginami kartu su juo į teismą nesikreipė. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl suinteresuotų asmenų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, o pareiškėjo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Suinteresuotų asmenų prašymą tenkinus visiškai, o pareiškėjo prašymą atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus juos turėjus priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 2000 Lt (II t. 54 b.l.). Įvertinus, kad byla nėra sudėtinga, teismuose nagrinėjama daug analogiško pobūdžio civilinių bylų ir teismų praktika šiuo klausimu yra nusistovėjusi, todėl pareiškimo surašymas nereikalavo didesnės teismų praktikos analizės, suinteresuotų asmenų atstovas nė viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėta byla nesirėmė, teismo posėdžiai truko bendrai penkias valandas, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, suinteresuotam asmeniui V. M. iš pareiškėjo priteistina 1100 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 140 Lt žyminio mokesčio.
Pareiškėjui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl valstybės turėtos pašto išlaidos ir pareiškėjo mokėtinas žyminis mokestis iš jo nepriteistini ir neišieškotini (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1240 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.