- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e2-86-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01088-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Init“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“, uždarajai akcinei bendrovei „Pašilės tinklas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1085-910/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pašilės tinklas“ dėl pažeistų teisių gynimo, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį ar įpareigojimų tęsti nuomos teisinius santykius bei dėl prevencinio reikalavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pašilės tinklas“ (toliau – atsakovė 2) nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. susiklostė nuomos sutartiniai teisiniai santykiai dėl kabelinio tinklo, esančio Ukmergėje, nuomos;
1.2. pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Cgates“ (toliau – atsakovė 1) nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. yra susiklostę faktiniai kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos teisiniai santykiai;
1.3. apginti pažeistas ieškovės teises:
1.3.1. perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį tarp atsakovės 2 ir atsakovės 1 dėl kabelinio tinklo Ukmergėje įsigijimo, arba
1.3.2. įpareigoti atsakovę 1 tęsti kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius su ieškove iki 2025 m. lapkričio 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, t. y. mokant po 750 Eur + PVM nuomos mokestį per mėnesį bei kompensuojant nuomotojai atsakovei 1 mokėjimus akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ už kanalizacijos nuomą bei mokant už elektrą bei galios dedamąją;
1.4. pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudarydamos optinio kabelio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikus pasiūlymo įsigyti tinklą ieškovei;
1.5. uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotame optinio kabelio tinkle, įskaitant, bet neapsiribojant:
1.5.1. uždrausti atsakovei 1 atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nutraukti su ieškove nuomos santykius, taip pat uždrausti įsigyto optinio kabelinio tinklo Ukmergėje integravimą į savo kabelinio tinklo sistemą;
1.5.2. uždrausti atsakovei 2 atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – atskleisti atsakovei 1 visą konfidencialią informaciją apie ieškovės klientus Ukmergėje bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su nesąžininga konkurencija – išmontuoti ir atjungti nuo atsakovei 1 parduoto optinio kabelio tinklo ieškovei parduotą, tačiau faktiškai neperduotą stoties įrangą, esančią atsakovės 2 buveinės adresu Ukmergėje, Mindaugo g. 13 (toliau – įranga), taip pat uždrausti atsakovei 2 atjungti elektros energijos padavimą į ieškovės stotį, esančią atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ buveinėje Ukmergėje, Mindaugo g. 13.
1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. uždrausti atsakovei 1 atlikti bet kokius veiksmus naujai įsigytame optinio kabelio tinkle Ukmergėje, kad negalėtų sutrikti arba tapti nebeįmanomu paslaugų teikimas ieškovės klientams Ukmergėje bei naudojimasis išsinuomotu turtu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje;
2.2. uždrausti atsakovei 2 išmontuoti ar atlikti kitus veiksmus su ieškovei priklausančia stoties įranga, esančia Mindaugo g. 13, Ukmergėje, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovė pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo užtikrinti ieškinio reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1.3.2., 1.4. ir 1.5. papunkčiuose, tačiau teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi šiuos ieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį, prašymą priimti ir grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl dalies ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtais, turėtų būti iš naujo svarstomas klausimas dėl ieškovės pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
6. Atsakovė 1 atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį dėl dalies ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtais, nebūtų pagrindo tenkinti ir ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Atsakovė 2 atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir netgi dar nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 2, 3 dalys).
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsisakė priimti ieškovės pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padaręs išvadą, kad ieškovė pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašo užtikrinti ieškinio reikalavimus, kurie teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-370/2021, buvo palikti nenagrinėti, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas išaiškino ieškovei, kad ji turi pirmiausia kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri bet kurios ginčo šalies ar kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nustatyti įpareigojimą susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo ar atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų nesiėmus Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą dėl Ryšių reguliavimo tarnybai pateikto prašymo išspręsti ginčą įvykdyti gali tapti sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 28 straipsnio 10 dalis).
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki bus įvykdytas galbūt ieškovui palankus galutinis teismo procesinis sprendimas. Šiuo konkrečiu atveju, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarčiai, nebeliko nagrinėtoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kurios buvo iš esmės skirtos ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.