- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e2-87-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01088-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Init“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, uždarajai akcinei bendrovei „Pašilės tinklas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1085-910/2021, kuria tenkintas iš dalies atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pašilės tinklas“ dėl pažeistų teisių gynimo, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį ar įpareigojimų tęsti nuomos teisinius santykius bei dėl prevencinio reikalavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pašilės tinklas“ (toliau – atsakovė 2) nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. susiklostė nuomos sutartiniai teisiniai santykiai dėl kabelinio tinklo, esančio Ukmergėje, nuomos;
1.2. pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Cgates“ (toliau – atsakovė 1) nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. yra susiklostę faktiniai kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos teisiniai santykiai;
1.3. apginti pažeistas ieškovės teises:
1.3.1. perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį tarp atsakovės 2 ir atsakovės 1 dėl kabelinio tinklo Ukmergėje įsigijimo, arba
1.3.2. įpareigoti atsakovę 1 tęsti kabelinio tinklo Ukmergėje nuomos santykius su ieškove iki 2025 m. lapkričio 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, t. y. mokant po 750 Eur + PVM nuomos mokestį per mėnesį bei kompensuojant nuomotojai atsakovei 1 mokėjimus akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ už kanalizacijos nuomą bei mokant už elektrą bei galios dedamąją;
1.4. pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sudarydamos optinio kabelio tinklo Ukmergėje pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikus pasiūlymo įsigyti tinklą ieškovei;
1.5. uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą – teikti elektroninių ryšių paslaugas vartotojams Ukmergėje ieškovės išsinuomotame optinio kabelio tinkle, įskaitant, bet neapsiribojant:
1.5.1. uždrausti atsakovei 1 atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nutraukti su ieškove nuomos santykius, taip pat uždrausti įsigyto optinio kabelinio tinklo Ukmergėje integravimą į savo kabelinio tinklo sistemą;
1.5.2. uždrausti atsakovei 2 atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – atskleisti atsakovei 1 visą konfidencialią informaciją apie ieškovės klientus Ukmergėje bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su nesąžininga konkurencija – išmontuoti ir atjungti nuo atsakovei 1 parduoto optinio kabelio tinklo ieškovei parduotą, tačiau faktiškai neperduotą stoties įrangą, esančią atsakovės 2 buveinės adresu Ukmergėje, Mindaugo g. 13 (toliau – įranga), taip pat uždrausti atsakovei 2 atjungti elektros energijos padavimą į ieškovės stotį, esančią atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ buveinėje Ukmergėje, Mindaugo g. 13.
1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė 1 2020 m. spalio 30 d. pateikė teismui prašymą palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas tarp infrastruktūros naudotojo (ieškovės) ir valdytojo (atsakovių) dėl elektroninių ryšių infrastruktūros (Ukmergėje esančio kabelinio tinklo). Ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 28 straipsnio 1 dalyje, t. y. ieškovė pirmiausia turėjo kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą (toliau – tarnyba), o ne į teismą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė su atsakovės 1 prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu reiškia skirtingus reikalavimus ir tarnyba pagal savo kompetenciją galėtų nagrinėti tik ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę 1 tęsti kabelinio tinklo nuomos teisinius santykius su ieškove. Ieškovės ieškinio reikalavimai tarpusavyje yra susiję, todėl šios konkrečios bylos nagrinėjimo atveju turi būti taikomas teisminės gynybos principas. Pažymėjo, kad ieškovė buvo pasikreipusi į tarnybą, tačiau ji atsisakė priimti ieškovės prašymą, vadovaudamasi ERĮ 28 straipsnio 6 dalies 3 punktu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovės 1 prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto patenkino iš dalies ir paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1.3.2., 1.4., 1.5. papunkčiuose.
5. Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas tarp infrastruktūros naudotojo (ieškovės) ir valdytojo (atsakovės 1) dėl elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo bei padarė išvadą, kad tokie ginčo šalių santykiai, susiklostę elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo srityje, patenka į ERĮ reglamentavimo sritį ir tokio pobūdžio ginčams spręsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
6. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimai, nurodyti šios nutarties 1.1., 1.2., 1.3.1. papunkčiuose, yra labiau susiję su civilinės teisės reglamentavimo sritimi, nes reikalavimai grindžiami daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendraturčio pirmenybės teise pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, taip pat prievolių teisės normomis, reglamentuojančiomis nuomos teisinius santykius, todėl padarė išvadą, kad dėl šių reikalavimų ieškovė turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
7. Teismas, nustatęs, kad tarnyba atsisakė priimti ieškovės prašymą, padarė išvadą, jog ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nes šalių ginčas tarnybos nebuvo pradėtas nagrinėti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės 1 prašymą dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 24 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnyba 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu atsisakė priimti ieškovės prašymą, nes nustatė, jog ieškovė yra pareiškusi ieškinį teisme dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ERĮ 28 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1.3.2., 1.4. ir 1.5. papunkčiuose, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsniu, 6.255 straipsniu, CPK 22 straipsniu, 24 straipsniu, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 – 16 straipsniais, ieškinio reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme ir tarnyba neturi kompetencijos nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl nesąžiningos konkurencijos ir uždraudimo atsakovėms atlikti veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė 1 atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės 1 atskirąjį skundą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimai, dėl kurių priimta skundžiama nutartis, šiuo metu negali būti nagrinėjami teisme. Visi ieškovės reikalavimai yra susiję su prieiga prie tinklo ir infrastuktūros naudojimu, todėl darytina išvada, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos (ERĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Atsakovė 2 atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nesilaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos išankstinės privalomos nagrinėti ne teisme sprendimo tvarkos, nes tarnybai prašymą pateikė pavėluotai, t. y. jau inicijavus teisminį procesą Vilniaus apygardos teisme.
Šalies argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė 1 prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės 1 prašymas palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti bei klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės 1 prašymą dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimai yra neatsiejamai susiję, todėl jiems visiems taikoma privaloma išankstinė ginčo sprendimo tvarka (ERĮ 28 straipsnio 1 dalis), nes byloje yra kilęs ginčas dėl prieigos prie tinklo ir infrastruktūros naudojimo (ERĮ 38¹, 39 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas nutartimi sukūrė situaciją, kai šalių ginčo nebus galima išnagrinėti nei tarnyboje, nei teisme, nes teismo ir tarnybos priimti sprendimai gali prieštarauti vienas kitam, todėl objektyviausia yra ginčą nagrinėti tarnyboje, kaip tai yra nustatyta ERĮ 28 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
12. Atsakovė 2 atsiliepime į atsakovės 1 atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti nagrinėjami privaloma išankstine ne teismo tvarka.
13. Ieškovė atsiliepime į atsakovės 1 atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, patenkinti ieškovės atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės 1 prašymą dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto atmesti. Ieškovė nurodo, kad tarnyba nenagrinės ieškinio reikalavimų, kylančių iš konkurencijos teisės pažeidimo, nes pagal CPK 22 straipsnį, tokius ginčus nagrinėja teismai, todėl vadovaujantis CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylos priskyrimo teismui prioriteto principu, visi ieškovės reikalavimai nagrinėtini teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės 1 prašymas palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teisės skųsti teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas
16. Nutarties palikti pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą apskundimo tvarka reglamentuojama CPK 298 straipsnyje. Jame nustatyta, kad dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Lingvistinė minėtos normos analizė leidžia teigti, kad CPK 298 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacine tvarka skųsti tik tas teismo nutartis, kuriomis pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, tačiau tiesiogiai nenustato galimybės skųsti nutartis, kuriomis pirmosios instancijos teismas atsisako palikti pareiškimą nenagrinėtą. Dėl to, atsižvelgiant į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sprendžiant dėl nutarties, kuria atsisakoma palikti ieškinį nenagrinėtą, reikšminga įvertinti, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė 1 pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos pagal ERĮ 28 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsisakymas ieškinį palikti nenagrinėtą dėl ne visų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovui) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-464/2016). Dėl to nutartis, kuria atsisakoma palikti ieškinį (dalį) nenagrinėtą, negali būti apeliacijos objektu ir skundžiama atskiruoju skundu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
18. Anksčiau nurodytos aplinkybės paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
19. Nutraukus apeliacinį procesą nurodytu pagrindu, atsakovės 1 atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai, susiję su likusio ieškinio dalies palikimo nenagrinėto, nevertintini.
Dėl privalomos išankstinės ne teismo tvarka sprendimo tvarkos
20. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva). Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Privaloma išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms dėl pažeistų teisių gynimo, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį ar įpareigojimų tęsti nuomos teisinius santykius bei dėl prevencinio reikalavimo. 2020 m. spalio 29 d. ieškovė kreipėsi į tarnybą, prašydama išspręsti tarp ieškovės ir atsakovių kilusį ginčą. Tarnyba 2020 m. lapkričio 10 d. procedūriniu sprendimu atsisakė priimti ieškovės prašymą, iš esmės motyvuojant tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl tapataus ginčo objekto.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės 1 prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto patenkino iš dalies ir paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1.3.2., 1.4., 1.5. papunkčiuose, nustatęs, jog byloje yra kilęs ginčas tarp infrastruktūros naudotojo (ieškovės) ir valdytojo (atsakovių) dėl elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo.
23. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko, teigdama, jog ji nustatyta tvarka buvo pareiškusi prašymą tarnybai išspręsti kilusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovių, tačiau tarnyba atsisakė priimti nagrinėti ieškovės prašymą dėl jau Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo tapataus ginčo tarp ieškovės ir atsakovių (ERĮ 28 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Ieškovė taip pat nurodo, kad tarnyba yra nekompetentinga spręsti ginčus, susijusius su konkurencijos pažeidimais, nuomos teisiniais santykiais ir uždraudimo atsakovėms atlikti veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.
24. Nagrinėjamu atveju aktualus ERĮ 28 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta privaloma išankstinė ne teismo ginčo sprendimo tvarka tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų, aiškinimas ir taikymas. Minėta teisės norma reglamentuoja, kad privaloma išankstine ne teismo ginčo sprendimo tvarka taikoma ir ginčams tarp infrastruktūros naudotojų ir valdytojų dėl šio įstatymo 38¹ ir 39 straipsniuose reglamentuotų visuomeninių santykių (t. y. bendros elektroninių ryšių infrastruktūros ir / arba tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo bei naudojimo). Lyginant ieškinyje suformuluotus reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1.3.2., 1.4. ir 1.5. papunkčiuose, darytina išvada, kad priešingai nei nurodo ieškovė, tarnyba yra kompetentinga spręsti ieškovės reikalavimus dėl įrangos nuomos, nesąžiningos konkurencijos ir uždraudimo atsakovėms atlikti veiksmus, kurie trukdytų ieškovei vykdyti ūkinę veiklą.
25. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai ginčas yra kilęs tarp infrastruktūros naudotojų ir infrastruktūros valdytojų dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo susijusių klausimų, teisė kreiptis į teismą su reikalavimais išspręsti kilusį ginčą asmeniui atsiranda tik tuo atveju, kai asmuo pasinaudoja privaloma išankstine ginčo ne teisme sprendimo tvarka Ryšių reguliavimo tarnyboje. Šiame kontekste pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kyla nuo tarnybos sprendimo priėmimo dienos.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ERĮ 28 straipsnyje kreipimosi į tarnybą terminai nėra nustatyti, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį dalį paliko nenagrinėtą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl kitų ieškovės atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
27. Kiti ieškovės atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
29. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą, tačiau šių išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 298 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.