Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – K. B., P. B., G. Ž., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. B. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai, yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nėra tvarkęs jokių dokumentų. Turi vieną vaiką, kitas yra žuvęs. Santykius su vaiku palaiko. Nurodė, kad mama mirė (duomenys neskelbtini), į notarą jis kreipėsi 2022 m. sausio ar vasario mėnesį. Notarė pasakė, kad terminas praleistas ir jį atnaujinti gali tik teismas. Jis nežinojo, kad yra trijų mėnesių laikotarpis, laukė kvietimo. Mama sakydavo, kad ir jam kažkas yra palikta, sakė, kad pas notarę viskas surašyta. Yra dar brolis V., broliai K. ir P. bei sesuo G. Brolis V. dar mamai esant gyvai prisiteisė antrą namo aukštą. Nurodė, kad santykiai tarp vaikų blogi, jis nebendrauja su broliais ir sese, su kuria susipyko dar 2015 metais. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), apsigyveno pas mamą, sutvarkė ūkinį pastatą, o mama padovanojo jį P. Paveldimame turte gyvena P ir V. Namelis priklauso P., kurį pareiškėjas suremontavo, o name gyvena Ž. sūnus. K. gavo mamos palikimą (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Mama pareiškėjui žadėjo kambarį ir šitame name. Testamentas parašytas seniai, o dovanojimas padarytas neseniai. Dalyvavo sudarant testamentą (duomenys neskelbtini). Po dviejų savaičių mama atsiėmė testamentą. Per motinos laidotuves buvo visi susitikę, ją palaidojo brolis K. Paaiškino, kad V., grįžęs iš kalėjimo, buvo dar visai nieko, o vėliau pradėjo engti mamą, todėl ji sudarė testamentą ir turtą išdalino visiems vaikams, išskyrus V. P. norėjo iškeldinti V., buvo teismas ir V. vis tiek liko namuose. Jis pas mamą grįžo 2012 metais ir viską tvarkėsi, įdėjo gal 5 000 savo pinigų, tai jam ir turėjo likti kambarys. Turto jam nereikia, jis turi kur gyventi, tik nori įvykdyti mamos valią.

6. Teismo posėdžio metu P. B. paaiškino, kad jis nesupranta, koks čia pratęsimas, kadangi mama liko be jokio turto, nes ji viską padovanojo. Mamą prižiūrėjo G. pas save, o adresu – (duomenys neskelbtini), gyvena jis, pagrindiniame name mama vieną kambarį padovanojo jam, kitą G. Antrame aukšte gyvena V. Pas mamą nieko nebuvo, pinigų tikrai nėra, nekilnojamo turto nebėra. J. pats kvailys buvo, jis pats atsisakė žemės, nes tada dar gyveno (duomenys neskelbtini) su žmona ir vaikais. O paskui pasigailėjo ir dėl to susipyko su sese. Su G. ir K. bendrauja, o su V. nebendrauja. Nesikreipė dėl paveldėjimo, nes gavo dovanų ir daugiau nieko nereikėjo. J. buvo mamos laidotuvėse. Nežino, ar buvo pareiškėjui žinoma apie išdovanotą turtą. Žinojo, kad dėl paveldėjimo reikėtų kreiptis į notarą. Į banką niekas nesikreipė dėl pinigų. Su V. nebendrauja, su kitais bendrauja, išskyrus V. ir J. Apie testamentą J. žinojo. Dėl pareiškimo paliko spręsti teismui.

7. Suinteresuoti asmenys G. Ž., K. B. ir V. B. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

9. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

10. Pareiškėjas J. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios K. B. sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymo nustatytu laiku jis valios priimti palikimą, kaip ir suinteresuoti asmenys jo broliai – K. B., P. B., V. B., sesuo G. Ž., neišreiškė. Iš teismui pateiktos Molėtų rajono 2-ojo notarės Dalios Čelkienės informacijos matyti, kad paveldėjimo byla, mirus K. B., nepradėta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjo minimas nekilnojamasis turtas, iki mirties priklausęs K. B. – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atitinkamomis dalimis padovanotas suinteresuotiems asmenims P. B., G. Ž. arba V. B. priklausantis pagal teismo sprendimą. Byloje esantis testamentas patvirtina, kad K. B. 2003 m. kovo 24 d. testamentu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui – J. B., tuomet gyvenusiam (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, 2022 m. balandžio 22 d. K. B., kaip ir jos sūnui K. B., nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos.

11. Pareiškėjas, kaip svarbias priežastis, įtakojusias termino praleidimą laiku kreiptis į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo, nurodo, kad buvo įsitikinęs, kad esant testamentui, palikimo priėmimas nėra ribojamas laiku, be to, pats turėjo problemų su sveikata dėl pandemijos, kad termino praleidimo priežastis buvo susijusi su „Covid 19“ pandemijos suvaržymais, buvo įsitikinęs, kad palikimui priimti yra nustatytas 6 mėnesių terminas, bei tai, kad nėra teisininkas ir neturi specialių žinių.

12. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas neturi pakankamų teisinių žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, kreipimosi dėl palikimo priėmimo į notarą terminus, kad palikimą galima priimti per 6 mėnesių terminą, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Taigi asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjas po motinos mirties – (duomenys neskelbtini), turėjo galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Taigi pareiškėjas veiksmų dėl palikimo priėmimo ėmėsi tik 2022 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams po palikimo atsiradimo, kai kreipėsi į notaro biurą bei su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ir toks elgesys paneigia pareiškėjo teiginį, kad jis neturėjo žinių tokiems klausimams spręsti. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų bei duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo problemų su sveikata dėl „Covid 19“ pandemijos. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ matyti, kad antrasis karantino etapas Lietuvoje prasidėjo 2020 m. lapkričio 7 d. ir truko tik iki 2021 m. liepos 1 d. Teismas pripažįsta, kad palikimo atsiradimo metu šalyje egzistavo ekstremali situacija, tačiau kaip matyti, tuo metu nebuvo jokių pareiškėjo minimų suvaržymų dėl „Covid 19“ pandemijos. Tokios nurodytos jo aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir nepagrįstomis jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, pareiškėjo motinos K. B. mirties dieną nebuvo jokio paliktino nekilnojamojo turto, kurį dar prieš mirtį dovanojimo sutartimi padovanojo savo vaikams.

13. Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jis trijų mėnesių laikotarpiu nuo K. B. mirties buvo atidus ir rūpestingas, siekdamas įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku ir konstatuoja, kad nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir jį pratęsti, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmetamas kaip neįrodytas.

14. Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iki sprendimo priėmimo į bylą nebuvo gauta minėtos institucijos išlaidų už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiavimo, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

15. Byloje susidarė 35,84 Eur pašto išlaidų valstybei ( CPK 88, 92 str. ). Kadangi pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba 50 proc., todėl pusė šių išlaidų – 17,92 Eur, priteistina iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys– K. B., P. B., G. Ž., V. B..

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5662.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.