- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-838-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26916-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., M. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys byloje M. M. ir R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti M. M. baudą už teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, netinkamą vykdymą. Antstolė pažymėjo, kad baudos skyrimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nurodė, kad 2024 m. liepos 22 d. antstolės I. B. kontorai R. M. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7476-647-2024 dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymo. Teismo nutartimi nustatyta, jog R. M. su vaikais Ą. M. ir L. M. bendrauja tokia tvarka: motina R. M. kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18:00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. rugpjūčio 13 d. parengtas ir išsiųstas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nurodytos datos kuriomis M. M. nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir Prašymas dėl baudos skyrimo už bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymą. Iki teismo posėdžio 2024 m. rugsėjo 12 d. teismui byloje Nr. 2VP-22604-566/2024 papildomai išsiųstas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame nurodytos papildomos datos kuriomis M. M. nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. M. M. paskirta bauda. 2024 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. spalio 5 d., 2024 m. spalio 19 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2024 m. gruodžio 11 d. iš R. M. gauti elektroniniai laiškai, jog 2024 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. spalio 5 d., 2024 m. spalio 19 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2024 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 30 d. M. M. pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, teismo nutartimi nustatytu metu neperdavus vaikų R. M..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame prašė paskirti M. M. 300 Eur baudą už kiekvieną 2024 m. gegužės 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo dieną šią baudą priteisiant R. M. naudai, pervedant paskirtą baudą į atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB bankas Swedbank, (duomenys neskelbtini); priteisti iš M. M. R. M. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Atsiliepime nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą dėl aplinkybių, susijusių su L. M. taikomu smurtu dėl ko, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024 m. birželio 2 d. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama apsaugoti dukros interesus, paėmė ją iš M. M., vėliau ji visgi buvo grąžinta M. M.. 2024 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23138-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei L. M.. Paaiškėjus faktui, jog iš M. M. aplinkos yra smurtaujama dukros L. M. atžvilgiu, R. M. buvo nuolatos ribojama galimybė susitikti su dukra. Šis ribojimas pasireiškė ne tik fizinio bendravimo ribojimu, bet ir visišku susisiekimo telefoninio ryšio priemonėmis nebuvimu. R. M. taip pat buvo ribojama galimybė bendrauti su sūnumi Ą. M., o būtent: fiziškai ribojamos vaiko galimybės susitikti su motina, visiškai neteikiama informacija apie vaiko faktinę buvimo vietą, taip pat daromas neleistinas psichologinis poveikis vaikui. Atitinkamai, R. M. kreipėsi į antstolę I. B. dėl nustatytos tvarkos su nepilnamečiais vaikais nevykdymo. Antstolė kreipėsi į skolininką M. M. su raginimu vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono nutartį Nr. e2-7476-647/2024 bei patvarkymais dėl informacijos pateikimo, kodėl nevykdoma teismo nutartis, tačiau joks paaiškinimas taip ir nebuvo gautas. Esant tokiai situacijai, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos M. M. skyrimo. Netgi teismui 2024 m. spalio 16 d. paskyrus M. M. baudą už teismo nutarties nevykdymą M. M. ir toliau nevykdo teismo nutarties savavališkai ir ciniškai ribodamas R. M. teisę bendrauti su vaikais bei tokiu būdu piktnaudžiaudamas tėvo valdžia. Taigi 2024 m. gegužės 15 d. teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos iš M. M. pusės nesilaikoma sistemiškai ir tendencingai nepaisant to, kad M. M. jau gavo baudą už minėtos teismo nutarties nevykdymą.
3. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) M. M. tenkino; skyrė suinteresuotam asmeniui M. M. po 100 Eur baudą už kiekvieną nutarties nevykdymo epizodą, t. y. 2024 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. spalio 5 d., 2024 m. spalio 19 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2024 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 30 d. už Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens R. M. naudai; išaiškino M. M., kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo nutartį; priteisė iš suinteresuoto asmens M. M. suinteresuoto asmens R. M., naudai 377,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas vertino, jog suinteresuoto asmens M. M. pažeidimai dėl teismo nutartimi nustatytos laikinos šalių nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančios motinos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymo tęsiasi jau virš 7 mėnesių. Sprendė, kad suinteresuotas asmuo M. M. nepaneigė antstolės nustatytų faktinių aplinkybių dėl laikinos bendravimo tvarkos pažeidimų, t. y. 2024 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. spalio 5 d., 2024 m. spalio 19 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2024 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 30 d. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytą laikiną bendravimo tvarką: „Nustatyti laikiną atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ą. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., tvarką: motina R. M. (ne Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir vaikų gimimo dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18:00 val.“
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. M. aukščiau nurodytomis datomis neperdavė šalių nepilnamečių vaikų R. M.. Ignoravo antstolės įpareigojimus bei nebendradarbiavo su vaikų motina. Atsiliepimo į antstolės pareiškimą teismui nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo, veikė pasyviai. Taip pat pažymėjo, kad M. M. jau yra nubaustas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22604-566/2024 200 Eur bauda dėl laikinos bendravimo tvarkos pažeidimo. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-100-340/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-22604-566/2024 palikta nepakeista.
7. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju dėl M. M. neteisėto neveikimo, nevykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos yra pagrindas paskirti jam vienkartinę baudą už kiekvieną atvejį, kai įsiteisėjusi teismo nutartis nebuvo vykdoma. M. M. baustinas antrą, kartą, pozicijos, dėl kurios jis nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, teismui nepateikė, nutarties priėmimo dienai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties vykdyti nepradėjo net ir gavęs 200 Eur baudą paskirtą teismo nutartimi. Šios aplinkybės rodo, kad skolininkas išvados nepadarė, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Suinteresuotas asmuo R. M. atskiruoju skundu prašo pakeisti 2025 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl baudos skyrimo dalį ją išdėstant sekančiai: skirti suinteresuotam asmeniui M. M. po 600 Eur (2 x 300 Eur) baudą už kiekvieną atvejį, t. y. 2024 m. rugsėjo 21/22 d., 2024 m. spalio 5/6 d., 2024 m. spalio 19/20 d., 2024 m. lapkričio 2/3 d., 2024 m. lapkričio 16/17 d. ir 2024 m. lapkričio 30/31 d. už Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens R. M. naudai; kitą 2025 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti iš M. M. R. M. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nors nutartyje teismas teisingai nustatė, kad antstolė 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui 2024 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl baudos skyrimo Nr. S-24-11-45684, kuriuo prašo išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo M. M. už teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos netinkamą vykdymą, tačiau teismas neteisingai įvertino aplinkybę, neva antstolė nurodė, kad bauda turėtų būti paskirta už šešis teismo nutarties nevykdymo atvejus, t. y. 2024 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. spalio 5 d., 2024 m. spalio 19 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2024 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 30 d., nors antstolė prašyme teismui nurodė abstraktų prašymą – išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo M. M. už teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos netinkamą vykdymą. Akcentuotina, kad patį prašymą antstolė grindė 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-24-11-45669, kuriame antstolė aiškiai nustatė ne šešis, o dvylika teismo nutarties nevykdymo epizodų.
8.2. Teismas kaip pažeidimą galimai laikė tik vieną iš dviejų dieną, kuomet atsakovė turėtų iš gyvenamosios vietos pasiimti vaikus (t. y. šeštadienius), nors realiai M. M. kiekvienu savaitgaliu, priklausančiu motinai, nevykdė teismo nutarties ir apribojo mamos teisę pasiimti ir bendrauti su vaikais abi savaitgalio dienas, t. y. tiek atitinkamus šeštadienius, tiek atitinkamus sekmadienius.
8.3. Skundžiamoje nutartyje teismas suklydo ne tik dėl nutarties pažeidimo dienų skaičiaus, bet ir dėl baudos dydžio, kadangi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmes reglamentuoja CPK 771 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismas paprasčiausiai klaidos įtakoje neįvertino, jog pats baudos dydis už kiekvieną dieną yra ribojamas maksimalia suma (300 Eur/dienai), tuo tarpu jeigu nutarties pažeidimo dienų (epizodų) yra daugiau nei vienas, tuomet ir baudos dydis proporcingai didėja.
8.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad M. M. už visą eilę nutarties nevykdymo epizodų jau buvo gavęs 200 Eur baudą ir baudos dydis visiškai neveikė kaip M. M. sudrausminimo priemonė. Kadangi M. M. nutarties nevykdo tyčia, sąmoningai ir ciniškai ignoruodamas teismų procesinius sprendimus skirti jam baudas, teismas šiuo atveju už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo epizodą turėjo skirti maksimalią įstatyme nurodytą 300 Eur baudą už kiekvieną nutarties pažeidimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu panaikino M. M. ir R. M. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), apskaitos įrašą, (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje e2-7476-647/2024 uždraudė R. M. artintis mažesniu nei 100 metrų atstumu prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) bei nustatė laikiną R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ą. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką: motina R. M. (ne Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir vaikų gimimo dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18:00 val.
13. Suinteresuotas asmuo R. M. 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į antstolę I. B. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-7476-647-2024 nevykdymo. Prašyme nurodoma, kad suinteresuotas asmuo M. M. teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė: 2024 m. birželio 15-16 d., 2024 m. birželio 29-39 d., 2024 m. liepos 13-14 d., 2024 m. liepos 27-28 d., 2024 m. rugpjūčio 10-11 d., 2024 m. rugpjūčio 24-25 d., 2024 m. rugsėjo 7-8 d.
14. Antstolė I. B. surašė 2024 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-11-29861 bei 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-11-34547, kuriuose nustatė šiuos konkrečius teismo sprendimo nevykdymo epizodus: M. M. 2024 m. birželio 15-16 d., 2024 m. birželio 29-39 d., 2024 m. liepos 13-14 d., 2024 m. liepos 27-28 d., 2024 m. rugpjūčio 10-11 d., 2024 m. rugpjūčio 24-25 d., 2024 m. rugsėjo 7-8 d. pažeidė nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią R. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą tenkino – suinteresuotam asmeniui M. M. skyrė 200 Eur dydžio baudą už teismo nutarties nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens R. M. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
16. Antstolė I. B. surašė 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-11-45669, kuriame nustatė šiuos konkrečius teismo sprendimo nevykdymo epizodus: M. M. 2024 m. rugsėjo 21-22 d., 2024 m. spalio 5-6 d., 2024 m. spalio 19-20 d., 2024 m. lapkričio 2-3 d., 2024 m. lapkričio 16 -17 d., 2024 m. lapkričio 30 d. - 2024 m. gruodžio 1 d. pažeidė nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią R. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2025 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą tenkino - skyrė suinteresuotam asmeniui M. M. po 100 Eur baudą už kiekvieną nutarties nevykdymo epizodą, t. y. 2024 m. rugsėjo 21 d., 2024 m. spalio 5 d., 2024 m. spalio 19 d., 2024 m. lapkričio 2 d., 2024 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. lapkričio 30 d. už Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens R. M. naudai; išaiškino M. M., kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo nutartį; priteisė iš suinteresuoto asmens M. M. suinteresuoto asmens R. M., naudai 377,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties nevykdymo epizodais, teigia, jog teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad bauda turėtų būti paskirta už šešis teismo nutarties nevykdymo atvejus, nes prašymą dėl baudos skyrimo antstolė grindė 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-24-11-45669, kuriame antstolė aiškiai nustatė ne šešis, o dvylika teismo nutarties nevykdymo epizodų. Teismas kaip pažeidimą galimai laikė tik vieną iš dviejų dieną, kuomet atsakovė turėtų iš gyvenamosios vietos pasiimti vaikus (t. y. šeštadienius), nors realiai M. M. kiekvienu savaitgaliu, priklausančiu motinai, nevykdė teismo nutarties ir apribojo mamos teisę pasiimti ir bendrauti su vaikais abi savaitgalio dienas, t. y. tiek atitinkamus šeštadienius, tiek atitinkamus sekmadienius).
19. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
20. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).
21. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties nevykdymo epizodų buvo dvylika, o ne šeši. Iš bylos duomenų nustatyti šie konkretūs teismo sprendimo nevykdymo epizodai: M. M. 2024 m. rugsėjo 21-22 d., 2024 m. spalio 5-6 d., 2024 m. spalio 19-20 d., 2024 m. lapkričio 2-3 d., 2024 m. lapkričio 16 -17 d., 2024 m. lapkričio 30 d. - 2024 m. gruodžio 1 d. pažeidė nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią R. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18:00 val. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju, pagal nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, vaikų pasiėmimas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12:00 val. ir vaikų grąžinimas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18:00 val. laikytinas vienu tęstiniu veiksmu. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bauda turėtų būti paskirta už šešis teismo nutarties nevykdymo atvejus, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįvykęs apeliantės susitikimas su vaikais savaitgalį (nuo šeštadienio 12:00 val. iki sekmadienio18:00 val.) atitinka vieną minėtos nutarties pažeidimo epizodą.
23. Apeliantė taip pat nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog M. M. už visą eilę nutarties nevykdymo epizodų jau buvo gavęs 200 Eur baudą ir baudos dydis visiškai neveikė kaip M. M. sudrausminimo priemonė. Teigia, kad teismas šiuo atveju už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo epizodą turėjo skirti maksimalią įstatyme nurodytą 300 Eur baudą už kiekvieną nutarties pažeidimo dieną.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
25. Pažymėtina, kad parinkdamas baudos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir trukmę, į tai, jog M. M. bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą skiriama antrą kartą ir baudos dydį, po 100 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo epizodą (iš viso 600 Eur), nustatė būtent siekdamas skatinti M. M. ateityje tinkamai vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje e2-7476-647/2024. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudos dydis priklauso teismo diskrecijai, ją individualizuojant pagal kiekvienos bylos aplinkybes. Apeliantė nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad paskirta bauda būtų neproporcinga pažeidimo pobūdžiui, todėl atskirojo skundo argumentai dėl baudos dydžio taip pat atmestini.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), dėl ko ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.