- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- e2-4013-359/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00093-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovui R. S.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. S. dėl teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą pažeidimo, tikrovės neatitinkančių asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas R. S. pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino ieškovės garbę ir orumą ir priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) įpareigoti atsakovą R. S. per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos pašalinti iš savo „Facebook“ paskyros ieškovės nuotrauką (atvaizdą), panaikinti 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 26 d. įrašus apie ieškovę, taip pat panaikinti visas ir bet kokias nuorodas į šiuos įrašus; 3) įpareigoti atsakovą R. S. per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo paskelbti viešą įrašą savo paskyroje, sukurtoje www.facebook.com: aiškiai nurodant, kad 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 26 d. įrašuose buvo paskelbta klaidinanti ir neteisinga informacija apie ieškovę D. B.; paskelbti duomenis, kurie atitinka tikrovę, pateikiant informaciją apie atsakovui nustatytus išsikraustymo terminus bei atsakovo įdėtas pastangas ieškantis kitos gyvenamosios vietos; šį įrašą saugoti R. S. paskyroje, sukurtoje www.facebook.com , 6 (šešis) mėnesius; 4) uždrausti bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti D. B. nuotraukas (atvaizdą), vaizdo medžiagą ir bet kokiu būdu, įskaitant ir spausdintinę, taip pat audio, video ir internetinę žiniasklaidą, internetinius dienoraščius (blog‘us), socialinius tinklus, interneto svetaines ir kt., viešai skelbti, bet kokią informaciją ar nuomones apie ieškovę, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovė įgijo dovanojimo sutarties pagrindu iš tėvo A. S. Ieškovė šiame name gyvena su nepilnamečiais vaikais K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. gegužės mėn. Šiuo adresu jie yra deklaravę ir gyvenamąją vietą. Ieškovei priklausančiame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-2009 m. gyveno jos dėdė, atsakovas R. S. 2022 m. kovo mėn. ieškovė raštu informavo atsakovą R. S. apie tai, kad jis privalo išsikelti iš jai priklausančio ūkinio pastato per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Šis pranešimas, pasitelkiant antstolį, šiam atsakovui buvo įteiktas 2022 m. kovo 31 d. Tai reiškia, kad R. S. iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto privalėjo išsikraustyti iki 2022 m. birželio 30 d., tačiau per nustatytą terminą jis to nepadarė. Dėl tos priežasties ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl R. S. iškeldinimo iš jai priklausančio nekilnojamojo turto. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šalys – ieškovė D. B. ir atsakovas R. S., sudarė taikos sutartį, pagal kurią buvo susitarta, kad atsakovas ieškovei priklausantį ūkinį pastatą atlaisvins iki 2022 m. gruodžio 1 d. Tai patvirtinanti teismo nutartis pridedama. Atsakovas pažeidė šį terminą, jo pratęsti neprašė, išsikraustymo nebuvo pradėjęs, todėl ieškovė 2022 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus dėl vykdomojo rašto išdavimo. Gavusi vykdomąjį dokumentą, ieškovė pateikė jį vykdyti antstoliui. 2022-12-14 pranešimu apie iškeldinimą antstolis informavo R. S. apie tai, kad 2022 m. gruodžio 20 d. vyks jo priverstinis iškeldinimas. 2022 m. gruodžio 22 d., apie 21:44 val., „Facebook“ paskyroje, įvardintoje R. S. vardu, pasirodė įrašas apie ieškovę D. B., kuriame yra nuotraukos iš atsakovo R. S. iškeldinimo proceso ir atskiroje nuotraukoje, kuri akivaizdžiai buvo koreguota, pačios ieškovės atvaizdas. Nuotraukoje buvę kiti asmenys yra pašalinti ir naudojamas tik ieškovės D. B. atvaizdas. Šiuo įrašu yra kviečiama „susipažinti“ su ieškove. Kaip jau minėta, šiuo įrašu pateikiama D. B. nuotrauka, įvardijamas jos vardas ir pavardė, darbo pobūdis bei pateikiamos R. S. iškraustymo aplinkybės, nutylint itin reikšmingus faktus, t. y. kad atsakovui buvo suteikti terminai išsikraustymui tiek prieš teismą, tiek prasidėjus bylos teisminiam nagrinėjimui, kad pats atsakovas laisva valia sudarė taikos sutartį ir šiuo dokumentu susitarė dėl išsikraustymo termino, jog žinodamas apie savo pareigas nedėjo pastangų susirasti kitai gyvenamajai vietai. Be to, juo netgi pasidalijama tokiu būdu, kad apie jį taptų žinoma Kaišiadorių rajono savivaldybės merui ir mero pavaduotojui. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Tokiu įrašu iš yra esmės pažeidžiama ieškovės garbė ir orumas, ieškovės teisė į atvaizdą bei privatų gyvenimą. 2022 m. gruodžio 23 d., apie 19:32 val., R. S. “Facebook” paskyroje atsirado dar vienas įrašas, kuriame ieškovė nėra tiesiogiai įvardinta, tačiau iš konteksto galima suprasti, kad kalbama būtent apie ją: atsakovas parašė įrašą, kad ne jis vienas yra nukentėjęs, ir pateikiama nežinomo (nuasmeninta informacija) asmens žinutė apie neva ieškovės vykdytus korupcinio pobūdžio veiksmus. 2022 m. gruodžio 26 d., apie 11:28 val., R. S. paskyroje patalpintas dar vienas įrašas apie ieškovę, neteisėtai panaudojant ieškovės atvaizdą, konkrečiai įvardijant jos darbo vietą, atkartojant 2022 m. gruodžio 22 d. tekstą. R. S., ieškovės žiniomis, niekada neturėjo „Facebook“ paskyros, todėl įvertinus tai, kad ši anketa buvo sukurta po iškeldinimo, jog joje yra talpinama tik informacija apie ieškovę, galima daryti, kad paskyra buvo sukurta tik tam, kad būtų apšmeižta, įžeista, pažeminta ieškovės D. B. garbė ir orumas, pažeista ieškovės psichologinė ir emocinė sveikata, žlugdoma ieškovė. Nors nuotrauka paimta iš interneto, tačiau nuotraukos patalpinimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Taip pat vertintina, kad atsakovas nuotraukas parsisiuntė iš interneto, koregavo jas, t. y. iš nuotraukos pašalino kitus asmenis taip, kad matytųsi tik ieškovės atvaizdas ir nuotraukas paviešino platesnei grupei asmenų kartu su papildoma informacija pateikiant ją tokiu būdu, kad nutylimos itin reikšmingos aplinkybės. Įrašo kontekstas akivaizdžiai parodo, jog jame patalpinta nuotrauka buvo siekiama sulaukti sensacingos reakcijos ir ieškovę apibūdinti kaip neigiamos reputacijos asmenį. Neigiamo atspalvio sukūrimas su galimybe ieškovę identifikuoti pagal straipsnyje esančią nuotrauką, darbo vietą, vardą, pavardę ieškovei sukėlė nepataisomai neigiamas pasekmes. Ieškovė užima atsakingas pareigas, dirba (duomenys neskelbtini), todėl paskleista tikrovės neatitinkanti ir šmeižianti bei žeminanti informacija daro neigiamą įtaką jos darbui bei karjerai. Ieškovė patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Dėl tokių įrašų nuolat jaučiama žmonių moralinė priešprieša, ieškovė yra priversta aiškintis net svetimiems žmonėms viešose vietose ir neigti paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovę žeminančią informaciją apie save. Patyčias mokykloje iš bendraklasių patiria net ieškovės nepilnamečiai vaikai. Įraše minima “(duomenys neskelbtini)” R. S., talpindamas šį įrašą, ignoravo faktus, kad jam buvo suteiktas trijų mėnesių terminas iki teismo išsikraustyti iš ieškovei priklausančio pastato, po to sudarant taikos sutartį teisminėje byloje jis pats sutiko su išsikraustymo terminu iki 2022 m. gruodžio 1 d., tačiau per visus šiuos laikotarpius, ieškovės žiniomis, jis nesiėmė aktyvių veiksmų susirasti kitą gyvenamąją vietą. Iškeldinimo metu ieškovė nesijuokė ir tai galės patvirtinti kartu su ja buvę asmenys. Įraše taip pat pažymėti žmonės “V. T., D. V.”, kurie susiję su ieškovės darboviete, o tai sukėlė atskirtį ieškovei atliekant darbines funkcijas, nepasitikėjimą D. B. užimamomis pareigomis. Šiuo įrašu buvo pasidalinta per šimtą kartų, sulaukta daug neigiamų, įžeidžiančių komentarų, kuriuose nevengiama komentuoti ieškovės darbo kokybės, tinkamumo eiti dabartines pareigas, netgi buvo siūloma iškviesti žiniasklaidos priemones, tokiu būdu siekiant dar labiau išviešinti visą šią situaciją. Vienas komentarų buvo itin įžeidžiančio pobūdžio: “(duomenys neskelbtini)”. Visi šie neigiami komentarai buvo sąlygoti R. S. veiksmų, kuomet jis neteisėtai patalpino ieškovės atvaizdą bei paskelbė ieškovę šmeižiančią informaciją. Įrašai R. S. paskyroje buvo patalpinti su funkcija „Viešas“, tai reiškia, kad įrašą gali pamatyti ar stebėti, komentuoti visi asmenys kurie naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“. R. S. įrašais buvo pažeistas ne tik privatus ieškovės ir jos šeimos gyvenimas, bet ir garbė, orumas, reputacija, teisė į atvaizdą ir kitos vertybės. Remiantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą yra pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą tiek už teisės į atvaizdą, tiek už garbės ir orumo pažeidimą, todėl remiantis tuo kas išdėstyta ieškovė prašo iš R. S. priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas taipogi įpareigotinas pašalinti 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 23 d., 2022 m. gruodžio 26 d. įrašus bei viešai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją socialiniame tinkle www.facebook.com, atsakovo vardu sukurtoje paskyroje. Informacijoje buvo abejojama ieškovės dirbamu darbu, nenurodyta priešistorė nuo praėjusių metų vasario mėn. Buvo nutylėta informacija su tikslu sudaryti įspūdį apie žmogų, kaip specialistą, kad ieškovė nekompetetinga dirbti darbą (duomenys neskelbtini). Atsakovas norėjo ieškovę pažeminti, apšmeižti. Prašo priteisti 3 000,00 Eur neturtinę žalą, dėl patirtų išgyvenimų ir atsiradusių sveikatos problemų.
Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iškėlus civilinę bylą, procesiniai dokumentai byloje atsakovui R. S. buvo siųsti ieškovės ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) ir buvo įteikti ne pačiam atsakovui, o jo svainiui G. M., 2022 m. vasario 4 d. Teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį atsakovui R. S., taip pat buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) ir įteiktas atsakovo svainiui G. M., 2023 m. kovo 21 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo G. M. gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl šaukimai į parengiamąjį ir teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ir civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės teisės į atvaizdą bei privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančios ieškovės garbę ir orumą, tokios informacijos paneigimo, uždraudimo naudoti ieškovės (atvaizdą), vaizdo medžiagą ir bet kokiu būdu, įskaitant ir spausdintinę, taip pat audio, video ir internetinę žiniasklaidą, internetinius dienoraščius (blog‘us), socialinius tinklus, interneto svetaines ir kt., viešai skelbti, bet kokią informaciją ar nuomones apie ieškovę, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą bei neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausančiame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-2009 m. gyveno jos dėdė, atsakovas R. S. 2022 m. kovo mėn. ieškovė raštu informavo atsakovą R. S. apie tai, kad jis privalo išsikelti iš jai priklausančio ūkinio pastato per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos.
Pranešimas, pasitelkiant antstolį, atsakovui buvo įteiktas 2022 m. kovo 31 d. ir atsakovas privalėjo išsikraustyti iki 2022 m. birželio 30 d., tačiau per nustatytą terminą to nepadarė.
Iš pateiktos nutarties matyti, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šalys – ieškovė D. B. ir atsakovas R. S., sudarė taikos sutartį, pagal kurią buvo susitarta, kad atsakovas ieškovei priklausantį ūkinį pastatą atlaisvins iki 2022 m. gruodžio 1 d.
Ieškovė pateikė vykdomąjį dokumentą, vykdyti antstoliui ir 2022 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie iškeldinimą antstolis informavo R. S. apie tai, kad 2022 m. gruodžio 20 d. vyks jo priverstinis iškeldinimas.
Iš byloje pateiktos nuotraukos matyti, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie 21:44 val., „Facebook“ paskyroje, įvardintoje R. S. vardu, padarytas įrašas apie ieškovę D. B., kuriame yra nuotraukos iš atsakovo R. S. iškeldinimo proceso ir atskiroje nuotraukoje, pačios ieškovės atvaizdas. Minėtame įraše, nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l . 12-14).
Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad 2022 m. gruodžio 23 d., apie 19:32 val., R. S. “Facebook” paskyroje atsirado dar vienas įrašas, kuriame nurodoma, „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 16-17).
Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d., apie 11:28 val., R. S. paskyroje patalpintas dar vienas įrašas apie ieškovę, su jos atvaizdu, konkrečiai įvardijant jos darbo vietą, atkartojant 2022 m. gruodžio 22 d. tekstą (e. b. l. 12).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2016/679 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) ir kiti teisės aktai.
Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas pažeidė jos teisę į atvaizdą be sutikimo panaudodamas jos fotonuotrauką, ją publikuodamas savo www.facebook.com profilio paskyroje.
Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.114 str.). CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Minėto straipsnio 2 dalyje įvardijami tie atvejai kai tokio sutikimo nereikia nurodant jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. CK 22 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta išimtis jog asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Remdamasis CK 22 straipsnio 3 dalimi fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, jog kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004), tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į publikacijos turinį, formą ir pan. EŽTT bylose taip pat įprasta vertinti būdą, kaip straipsnis buvo publikuotas, kokiame kontekste asmuo buvo jame pateikiamas, kokiu mastu straipsnis buvo paskleistas (atsižvelgiama, ar leidinys yra nacionalinio ar vietinio lygio, koks jo tiražas) (2015-12-08 sprendimo byloje Caragea prieš Rumuniją, peticijos Nr. 51/06, par. 24).
Byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 22 d., apie 21:44 val., „Facebook“ paskyroje, įvardintoje R. S. vardu, padarytas įrašas apie ieškovę D. B., kuriame yra nuotraukos iš atsakovo R. S. iškeldinimo proceso ir atskiroje nuotraukoje, pačios ieškovės atvaizdas. Minėtame įraše, nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l . 12-14). 2022 m. gruodžio 26 d., apie 11:28 val., R. S. paskyroje patalpintas dar vienas įrašas apie ieškovę, su jos atvaizdu, konkrečiai įvardijant jos darbo vietą, atkartojant 2022 m. gruodžio 22 d. tekstą (e. b. l. 12).
Iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovės nuotrauką atsakovas paviešino savo asmeniniame www.facebook.com profilyje su nustatymu „viešai“, t. y. ieškovas kaip www.facebook.com vartotojas skelbė informaciją ir jos turinį visiems www.facebook.com vartotojams. Byloje nėra duomenų jog ieškovė sutiko, kad jos atvaizdas būtų naudojamas kitų asmenų atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse, priešingai pati ieškovė nurodo, jog tokio sutikimo nedavė. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nuotraukų panaudojimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo gautas ieškovės sutikimas viešai skelbti jos nuotraukas.
Pažymėtina, jog nors ieškovė yra viešas asmuo – dirba valstybės tarnyboje, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad jis yra paneigiamas ir viešuoju pripažintas asmuo negali tikėtis šios savo teisės apsaugos. Darant viešojo asmens nuotrauką (ar kitaip užfiksuojant atvaizdą) ir ją skelbiant ar kitaip naudojant, nėra reikalingas asmens sutikimas, vis dėlto, tokių nuotraukų darymas turi būti siejamas su viešojo asmens einamomis pareigomis ar kita vykdoma veikla. Nagrinėjamu atveju, panaudotas ieškovės atvaizdas iš viešai prieinamų šaltinių, koreguojant nuotrauką ir iš jos pašalinant kitus asmenis. Kaip ir minėta, nors viešo asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti ir, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas tam nereikalingas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio asmens teisės į atvaizdą pažeidimą.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nuotraukos publikavimas viešojo intereso nepateisino.
Teismas vertindamas atsakovo pagaminto ieškovės atvaizdo bei jo publikavimo kontekstą, konstatuoja, jog atsakovas R. S. be ieškovės sutikimo www.facebook.com, savo asmeninėje paskyroje, 2022 m. gruodžio 22 d. apie 21:44 val. ir 2022 m. gruodžio 26 d. apie 11:28 val. paskelbė ieškovės atvaizdą, be ieškovės sutikimo, teigtina, kad kartu su nuotraukomis paviešintose žinutėje esanti informacija apie ieškovę turi neigiamą pobūdį, jose esanti informacija nėra pateisinama viešu interesu, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti CK 2.22 straipsnio nuostatas. Atsakovui pažeidus ieškovės teisę į atvaizdą ieškovės reikalavimai pripažinti, kad atsakovas R. S. pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą bei įpareigoti atsakovą R. S. per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos pašalinti iš savo „Facebook“ paskyros ieškovės nuotrauką (atvaizdą) ir panaikinti 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 26 d. įrašus apie ieškovę, taip pat panaikinti visas ir bet kokias nuorodas į šiuos įrašus, tenkinami.
Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą R. S. per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo paskelbti viešą įrašą savo paskyroje, sukurtoje www.facebook.com: aiškiai nurodant, kad 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 26 d. įrašuose buvo paskelbta klaidinanti ir neteisinga informacija apie ieškovę D. B.; paskelbti duomenis, kurie atitinka tikrovę, pateikiant informaciją apie atsakovui nustatytus išsikraustymo terminus bei atsakovo įdėtas pastangas ieškantis kitos gyvenamosios vietos; šį įrašą saugoti R. S. paskyroje, sukurtoje www.facebook.com , 6 (šešis) mėnesius. Kaip jau minėta, 2022 m. gruodžio 22 d., apie 21:44 val., „Facebook“ paskyroje, įvardintoje R. S. vardu, padarytas įrašas apie ieškovę D. B., kuriame yra nuotraukos iš atsakovo R. S. iškeldinimo proceso ir atskiroje nuotraukoje, pačios ieškovės atvaizdas. Minėtame įraše, nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“. Toks pats tekstas, 2022 m. gruodžio 26 d., apie 11:28 val., R. S. paskyroje buvo atkartotas, su ieškovės atvaizdu, konkrečiai įvardijant jos darbo vietą.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriais teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Teiginys vertinamas kaip žeminantis garbę ir orumą, kai turi neigiamos įtakos asmens reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje, pažemina asmenį visuomenės akyse arba sumažina paties savęs kaip asmenybės vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).
Kaip minėta, socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje atsakovas atsakovas apie ieškovę paskleidė minėtus ginčijamus faktus (žinias), iš kurių konteksto galima aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kad ieškovė, žiemos metu išmetė iš namų į gatvę neįgalų atsakovą.
Teismo vertinimu, tokios informacijos paskleidimas žemino ieškovės garbę ir orumą, nes kitiems asmenims sudarė neigiamą nuomonę apie ieškovę, paskatinto nepalankų ieškovės vertinimą pažįstamų, draugų, giminių rate, pakenkė ieškovės asmeninei ir dalykinei reputacijai.
Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jo apie ieškovę socialiniame tinkle „Facebook“ jo asmeninėje paskyroje paskleista ieškovės garbę ir orumą žeminanti žinia atitinka tikrovę. Patalpintame įraše nutylima, apie paties atsakovo nevykdomą teismo sprendimą, išsikelti iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto.
Taigi, apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos konstatuoti ieškovės garbės ir orumo pažeidimą, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas, paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią ir jos garbę bei orumą žeminančią informaciją (CK 2.24 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą R. S. per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo paskelbti viešą įrašą savo paskyroje, sukurtoje www.facebook.com: aiškiai nurodant, kad 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 26 d. įrašuose buvo paskelbta klaidinanti ir neteisinga informacija apie ieškovę D. B.; paskelbti duomenis, kurie atitinka tikrovę, pateikiant informaciją apie atsakovui nustatytus išsikraustymo terminus bei atsakovo įdėtas pastangas ieškantis kitos gyvenamosios vietos, šį įrašą saugoti R. S. paskyroje, sukurtoje www.facebook.com , 6 (šešis) mėnesius ir uždrausti bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti D. B. nuotraukas (atvaizdą), vaizdo medžiagą ir bet kokiu būdu, įskaitant ir spausdintinę, taip pat audio, video ir internetinę žiniasklaidą, internetinius dienoraščius (blog‘us), socialinius tinklus, interneto svetaines ir kt., viešai skelbti, bet kokią informaciją ar nuomones apie ieškovę, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą, tenkinami.
Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už teisės į atvaizdą, teisės į privatų gyvenimą, garbės ir orumo pažeminimą, pažeidimą.
Remiantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą yra pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą tiek už teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą, tiek už garbės ir orumo pažeidimą, todėl kiekvienas ieškovo reikalavimas vertintini atskirai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, neturtinės žalos institutas gina ekonominės vertės neturinčias vertybes – asmens garbę, orumą, privatų gyvenimą, kitas neturtines teises.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad Neigiamo atspalvio sukūrimas su galimybe ieškovę identifikuoti pagal straipsnyje esančią nuotrauką, darbo vietą, vardą, pavardę ieškovei sukėlė nepataisomai neigiamas pasekmes. Ieškovė užima atsakingas pareigas, dirba (duomenys neskelbtini), todėl paskleista tikrovės neatitinkanti ir šmeižianti bei žeminanti informacija daro neigiamą įtaką jos darbui bei karjerai. Ieškovė patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Dėl tokių įrašų nuolat jaučiama žmonių moralinė priešprieša, ieškovė yra priversta aiškintis net svetimiems žmonėms viešose vietose ir neigti paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovę žeminančią informaciją apie save. Patyčias mokykloje iš bendraklasių patiria net ieškovės nepilnamečiai vaikai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į konstatuotas aplinkybes, jog paviešinta nuotrauka gauta iš viešų šaltinių, nors ir ją koreguojant bei šalinant kitus asmenis, tačiau ieškovė pavaizduota pagarbiai, nuotraukose nėra žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, todėl manytina, jog nuotraukose užfiksuotas ieškovės atvaizdas pačiai ieškovei nesukelia neigiamų jausmų. Teismas analizuodamas ar asmuo patyrė ir kokią neturtinę žalą patyrė dėl paviešinto atvaizdo viešoje erdvėje vertina ir tai, jog ieškovė yra viešas asmuo, Visuma aplinkybių ir įrodymų byloje leidžia teismui pripažinti, jog dėl ieškovės paviešintų nuotraukų platesniam asmenų ratui ieškovė nepatyrė tokios neturtinės žalos, kurią būtų galima išreikšti pinigine išraiška, kadangi toks pats ieškovės atvaizdas yra viešai prieinamas internete.
Vien tik nuotraukų paviešinimas nepadarė tiek žalos, kiek kartu su nuotraukomis pateiktas tekstas, todėl teismas daro išvadą, kad pripažinimas ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo, tačiau netenkinimas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą šioje dalyje neprieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir atitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už teisės į atvaizdą pažeidimą, netenkintinas.
ADTAĮ 3 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmens duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais ADTAĮ bei Reglamentas (ES) 2016/679 taikytini ne visa apimtimi. Tiek VIĮ, tiek ADTAĮ kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 turi būti taikomi kartu, ieškant pusiausvyros tarp juose numatytų teisių.
Vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 39 dalimi, privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. Privataus gyvenimo samprata atskleista VIĮ 2 straipsnio 40 dalyje, kurioje nurodoma, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje nurodytas pavyzdinis ir nebaigtinis privataus gyvenimo pažeidimo atvejų sąrašas, apimantis teisę į būsto neliečiamybę, korespondencijos slaptumą, teisę į privačią ir neskelbtiną informaciją apie sveikatos būklę ir kitas privataus gyvenimo vertybines sritis. Privataus gyvenimo sferai taip pat priskirtinos tokios vertybės kaip asmens atvaizdas, vardas, pavardė bei kiti asmens duomenys.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ji jautė ir patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, autoriteto visuomenėje sumažėjimą, taip pat pateikė 2023 m. balandžio 14 d. pažymą apie sveikatos stovį.
Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, jog vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010; 2020 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-278-403/2020).
Įvertinus tai, kad šioje byloje yra nustatyta, kad vien tik nuotraukų paviešinimas nepadarė tiek žalos, kiek kartu su nuotraukomis pateiktas tekstas, bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismas vertina, jog ieškovė reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas pilna apimtimi.
Nors ieškovė pateikė duomenis apie savo sveikatos stovį, kuriuose konstatuota, jog ieškovės savijauta svyruojanti, turi asmeninių pergyvenimų, sunkiai užmiega vakarais, prabunda nepailsėjusi ir t. t., tačiau teismo vertinimu, dėl galimai atsiradusių padarinių 400,00 Eur neturtinė žala yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą ieškovės skriaudą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju tenkinamas iš dalies.
Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).
Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje reiškiant ieškinį buvo trys atsakovai, iš kurių du atsakovai sudarė su ieškove taikos sutartis, kuriose susitarė atitinkamai dėl 300,00 Eur ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nors taikos sutartis yra bylos išsprendimas tarpusavio nuolaidų būdu, tačiau vien tai rodo, jog ieškovei pakankama satisfakcija pinigine išraiška buvo būtent 300-500 Eur ribose, todėl teismo vertinimu, 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra teisingas.
Atsižvelgiant į tai, jog buvo priteistas 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Kiti ieškovės nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė šioje byloje sumokėjo 311,00 Eur žyminio mokesčio, sudarius taikos sutartis su dviem atsakovais, ieškovė susitarė dėl 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl neatlyginta žyminio mokesčio dalis sudaro 111,00 Eur.
Šioje byloje tenkinti visi neturtiniai reikalavimai 80 procentų (pripažintas teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą, garbę ir orumą pažeidimas, atsakovas įpareigotas pašalinti įrašus, paskelbti informacijos paneigimą, jam uždrausta naudoti šioje byloje sužinotą informaciją), tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas 13,3 procento. Spręstina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 82,66 procentų.
Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 91,75 Eur žyminio mokesčio. Be to, už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 68,00 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, todėl ieškinį tenkinus 82,66 procento, iš atsakovo priteistina 56,20 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Pagal ieškovės pateiktus dokumentus, ieškovė turėjo 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 495,96 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kartu su žyminiu mokesčiu iš atsakovo ieškovei priteistina 587,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 53,12 Eur, jos viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, todėl, iš dalies tenkinus ieškinį, 43,91 Eur šių išlaidų dalis priteistina iš atsakovo valstybei, 9,21 Eur iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeidė ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino ieškovės garbę ir orumą.
Įpareigoti atsakovą R. S., gimusį (duomenys neskelbtini) per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos pašalinti iš savo „Facebook“ paskyros ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuotrauką (atvaizdą), panaikinti 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 26 d. įrašus apie ieškovę, taip pat panaikinti visas ir bet kokias nuorodas į šiuos įrašus.
Įpareigoti atsakovą R. S., gimusį (duomenys neskelbtini) per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo gavimo paskelbti viešą įrašą savo paskyroje, sukurtoje www.facebook.com, aiškiai nurodant, kad 2022 m. gruodžio 22 d., 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 26 d. įrašuose buvo paskelbta klaidinanti ir neteisinga informacija apie ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei paskelbti duomenis, kurie atitinka tikrovę, pateikiant informaciją apie atsakovui visus nustatytus išsikraustymo terminus bei atsakovo įdėtas pastangas ieškantis kitos gyvenamosios vietos. Šį įrašą saugoti R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) paskyroje, sukurtoje www.facebook.com, 6 (šešis) mėnesius.
Uždrausti atsakovui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuotraukas (atvaizdą), vaizdo medžiagą, bet kokiu būdu, įskaitant ir spausdintinę, taip pat audio, video ir internetinę žiniasklaidą, internetinius dienoraščius (blog‘us), socialinius tinklus, interneto svetaines ir kt., viešai skelbti bet kokią informaciją ar nuomones apie ieškovę, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą.
Priteisti iš atsakovo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą, ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 587,71 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), 56,20 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 20 ct) žyminį mokestį, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 43,91 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 91 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,21 Eur (devynių eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.